Skaitau Lietuvą-skaitau pasaulį. Vilniaus knygų mugės grobis!

"Didieji knygų atlaidai", "Metiniai knygų atlaidai", "Piligriminė kelionė"...Taip Vilniuje kasmet rengiamą knygų mugę imta vadinti nuo maždaug 2011-2012 m. Net jeigu tai ir buvo leptelta pašiepiant, šiandien Vilniaus knygų mugės kitaip ir nebepavadinsi, nes į ją suplaukia žmonės iš visos Lietuvos ir vaikšto su knygų sąrašais rankose, lyg su kokiu Katekizmu, ir bando atsilaikyti prieš pagundą nusipirkti knygų, kurių nėra sąraše. Jeigu šis renginys truktų ne keturias dienas, o visą savaitę, drąsiai galėtume jį įrašyti į UNESCO nematerialiojo pasaulio paveldo sąrašą.

O aš norėčiau pakalbėti apie asmeninės bibliotekos suformavimą. Bibliotekos visais laikais buvo kelią rodantis švyturys ir išminties šaltinis. Iš istorinių šaltinių žinome, kad Ona Vytautienė gavo dovanų kelias knygas apie šv. Daratos gyvenimą ir jomis nuoširdžiai džiaugėsi, kaip, istorikų manymu, nebūtų galėjusi džiaugtis skaityti nemokantis žmogus. Onos Vytautienės knygos bus vienas iš pirmųjų knygų paminėjimų Lietuvos istorijoje, leidžiančių svarstyti jeigu ne apie dvaro bibliotekos, tai bent apie asmeninės valdovų bibliotekos susiformavimą. Yra taipogi žinoma, kad Jogaila su Jadvyga naujai formuojamam Vilniaus Katedros lobynui yra dovanoję vertybių, kurių tarpe buvo Jokūbo Vorangiečio "Legenda Aurea",-knyga apie šventųjų gyvenimus, manoma, parinkta būtent Jadvygos nurodymu. Kol kas mažai plačiajai visuomenei pristatomas turbūt vienas unikaliausių Lietuvos istorijoje veikalų-Vaišvilko iniciatyva vienuolyne Laurušave sukurtas evangelijos nuorašas, kuris yra laikomas pirmąją iš LDK teritorijos kilusia ir išlikusia knyga, datuojama 1329 m.; šiandien jos skaitmeninė kopija saugoma Vilniaus Vrublevskių bibliotekoje. Aleksandras Jogailaitis, valdęs XV-XVI a. sandūroje, laikomas pimuoju mūsų valdovu, mokėjusiu skaityti ir rašyti, o jo žmonai Elenai Ivanovnai Riurikaitei iš Maskvos pasiuntinys atvežė trylikos knygų (tuomet-kodeksų) rinkinį, pirktą Lietuvos Brastoje ir saugotą Vilniaus bernardinų vienuolyne. Žygimanto Augusto biblioteka, davusi pradžią Vilniaus universiteto bibliotekai, verta atskiro straipsnių ciklo. Ne apie tokias aukštas materijas kalbant, Bistrampolio dvare gyvenęs ir jos biblioteka naudojęsis Henrikas Senkevičius ten parašė bene garsiausią savo kūrinį "Tvanas".

Norėčiau pasakyti, kad esu Nepriklausomybės vaikas, bet turbūt nepavyks-gimiau 1981 m., taigi buvau vaikas, ėjęs į Nepriklausomybę: fragmentiškai prisimenu stovėjusi Baltijos kelyje ir fragmentiškai prisimenu Sausio 13-sios įvykius. Įdomumo dėlei pasižiūrėjau, kas įvyko SSRS mano gimimo metais, tai 1981 m. SSRS įvykdė dvidešimt vieną branduolinį bandymą. Užaugau skaitydama Aleksandrą Diuma, Žiulį Verną, Tomą Main Ridą, Emilį Zola, "Drąsiųjų kelių" serijas. Kartą viename Valterio Skoto romane radau žodį "kekšė", kurio reikšmės ėjau pasiklausti pas mamą. Mama pasakė, kad nežino. Pas mokytojus ir inteligentus senelius (senelio tėvas buvo paskutinysis Kudirkos Naumiesčio burmistras) susipažinau su tremtinių atsiminimais ir lietuvių literatūros klasika.

Dabartinė mano biblioteka paremta dviem principais: perku tik tas knygas, kurias skaitysiu pakartotinai, ir tas knygas, kurios man reikalingos darbui. Kartais perku knygas, kurias tiesiog reikia turėti dėl jų visažmogiškos vertės. Neseniai peržiūrėju savo asmeninės bibliotekos katalogą ir su siaubu supratau, kad man reikės testamentu jas palikti Lietuvai, nes paprastam mirtingajam mano surinktos vertingos knygos bus neįdomios ir iškeliaus į knygų laužą, o Lietuva galės iš mano bibliotekos fondų sukurti kažką panašaus į Britų muziejų, tik knygoms. Šiemet į knygų atlaidus irgi žygiavau su sąrašu knygų, kurios turėjo papildyti mano biblioteką, o dėl kai kurių knygų buvau pasiryžusi ir kraują pralieti.

Kūtvėlos knygų grobis.

"Maro Diena": literatūrinė provokacija ir propaganda apie Kauną ir ne tik.

Štai ir aš perskaičiau antrąją Andriaus Tapino knygą "Maro diena". Ne tik perskaičiau, bet ir pauosčiau. Kai socialiniuose tinkluose kilo diskusija apie spaustuvės dažais kvepiančias knygas, tai ir pauosčiau. Ko tik žmogus nepadarysi, literatūros kritiku būdamas.

"Apie funikulierius bus?"- dalykiškai pasiteiravau Andriaus Tapino dar gerokai prieš knygos pristatymą miestui ir pasauliui.
"Ne,"- kaip kirviu nukirto gerbiamas Autorius.

Net klaviatūrą kava apspjoviau. Tai kaip čia dabar, kaip tai knygoje apie Kauną nebus rašoma apie funikulierius?! Galbūt gerbiamas Autorius buvo paveiktas kokio nors Vilniaus universiteto dominijos alchemikų išradimo? Juk Kaunas be funikulierių tai kaip Antonijus be Kleopatros, Romeo be Džuljetos, Šerlokas Holmsas be daktaro Vatsono! Su kritikais taip nekalbama.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad knygos veiksmas nukelia skaitytojus į 1907 m., o funikulieriai Kaune atsirado tik 1931 m. Tačiau ar negali, pavyzdžiui, Vilniaus legatas Antanas Sidabras į kalną pasikelti kokia nors vietos mechanikų sukonstruota bėgine transporto priemone ir tada žiebti kokiam nors blogiečiui į dantis? Žinoma, gali. O ta bėginė transporto priemonė ir būtų funikulieriaus prototipas. Todėl aš raginu gerbiamą Autorių apsvarstyti šią galimybę. Tuo labiau, kad susitikime su skaitytojais Knygų mugės metu jis prisipažino pirmojoje knygoje padaręs klaidų. Tada skaitytojai galėtų džiaugtis turėdami first edition ir  revised second edition! O kauniečiai šį klausimą galėtų apsvarstyti rerefendume. Taigi, aš pasakiau, o kauniečiai žinokitės.

Tada pradėjau skaityti knygą ir supratau, kad funikulieriaus nebuvimas Kaune nėra vienintelė to miesto problema.

Funikulieriaus nebuvimas knygoje-ne vienintelė miesto bėda.

Šita knyga yra visiška provokacija sustabarėjusiam mąstymui ir absoliuti lietuvių* kultūros propaganda.

Rasta internetuose. Idėjos autorius sunkiai atsekamas.

Toliau bus atskleidžiamas Andriaus Tapino knygos "Maro diena" siužetas, todėl knygos neskaitę ir nenorintys susispoilinti malonumą tegul paskaito kad ir Žemaitės "Sutkus".

Antrasis Vilniaus knygų festivalis: kas paprastai nepatenka į bibliotekas?

Šį lietingą savaitgalį Vilniuje galima suderinti kelis malonumus-apsilankyti Valdovų Rūmuose ir pamatyti įstabaus grožio Žygimanto Senojo skrynelę, padovanotą dukrai Jadvygai kaip kraitį, apsilankyti naujai atidarytame Bernardinų sode (plano prašykite TIC prie Katedros) ir intelektualiai pasistimuliuoti Vilniaus knygų festivalyje. Jau nekalbant apie krepšinį, kai net bomžai autobusuose sako, kad "aplošim mes tuos bosnius" bei Tautų mugę ar Europos paveldo dienų renginius. Vilnius-puikus. Festivalio plakatas-nelabai, bet čia, matyt, menas. Kūtvėla meną mėgsta, bet ne visada supranta. 

Vilniaus knygų festivalio plakatas. 

Antrus metus iš eilės rengiamas Vilniaus knygų festivalis kviečia žmones susimąstyti apie tai, ką ir kaip mes skaitome. Festivalio metu prisistato leidyklos, leidžiančios knygas, kurios nesulaukia pakankamo skaitytojų dėmesio. Nenoriu rašyti, kad šios leidyklos leidžia per "rimtas knygas", nes kas tada yra "nerimta" knyga? Man labiau prie širdies terminas "nišinė knyga". Kaip ir pernai, šis festivalis surengtas "Titanike", kuris, atsidarius Bernardinų sodui, bus puikus traukos centras kultūringiems žmonėms- po pasivaikščiojimo gamtoje bus galima aplankyti parodas, o viešojo transporto sustojimas "Dailės akademija" yra tik pliusas. O tai paklausus ar žmonės žino tokį "Titaniką" Vilniuje, visi klausia, tai ką, Dikaprijus periskraustė?

Pagrindinė kritikos strėlė paleidžiama tokio tipo renginiuose yra tai, kad leidėjai, kad ir už centus, bando parduoti sandėliuose užsilaikiusias knygas. Iš tiesų, mačiau keletą kartono dėžių su "Viskas po 5 LT", bet jų kiekis tikrai neužgožė festivalio. Keletas leidyklų pristatė ir naujienas, kurias buvo galima įsigyti be knygyno antkainio. Apžiūrėjau visų leidyklų knygas, keletą rimtai pavarčiau. Nudžiugino, kad yra perleisti Jozefro Franko atsiminimai apie XIX a. Vilnių, I dalis. Ši knyga seniai išgraibstyta, nors bibliotekos ją turi (aš asmeniškai lankausi A. Mickevičiaus bibliotekoje Vilniuje). Joje rašoma, kad, pavyzdžiui, "Turtingiausiuose Vilniaus namuose laikydavo pulką tarnų, daugiausia baudžiauninkų. Juos išlaikyti, tiesą pasakius, nedaug tekainavo, bet jie prastai patarnaudavo, matyt, dėl girtuoklystės. tingumo ar nešvaros, kuria, beje, dažnai girdavosi. Kartą vasarą kunigaikštienė maršalienė Čartoriska nusiskundė jai prie stalo patarnavusio liokajaus dvokiančiomis kojomis; tas kuo naiviausiai atskė: "Ak, jeigu nusiaučiau, būtų dar ne taip !" Na, ir didikų gyvenime ne kas dieną šviečia saulė. O čia-mano šios dienos grobis:

M.K. Radvila Našlaitėlis, kaip ir visi Radvilos, pasižymėjo tuom, kad buvo LDK didikas, ATR valstybės ir karinis veikėjas, o dar ir kartografas. 1613 m. Amsterdame buvo išleistas vienas tiksliausių to meto LDK žemėlapis. O didžiąją savo kelionę į Jeruzalę jis atliko kaip įžado tęsėjimą: "Jei Dievo gerumas grąžins man pirmykštę sveikatą, aplankysiu Šventąjį Viešpaties Karstą". Šios kelionės aprašymas pelnytai vadinamas pirmuoju tarptautiniu lietuvišku bestseleriu. Kritikams iškart pasakau- kai Radvilų klausdavo, kurios tautos (lenkų ar lietuvių) atstovais jie save laiko, jie atsakydavo: "Mes-Radvilos". Daugiau rasite čia: LDK istorija: Bastūno kunigaikščio Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio radiniai – bananai, chameleonai ir mumijos.

2009 m. buriuotojų grupė iš Lietuvos sumanė atkartoti šią, prieš maždaug 430 metų vykusią, kelionę ir per trejus metus su pertraukomis apsilankė 60-tyje svarbiausių Viduržemio jūros uostų. Jeigu knyga patiks, parašysiu recenziją.

Be knygų, randančių naujus namus, bus nemažai diskusijų, kurių programą bei festivalio darbo laiką rasite čia: http://www.knygufestivalis.lt

Su meile,

Kūtvėla Skaitantipopierinėknygaitė

Knygų mugė 2013

Savaitgalis buvo kaip niekad turiningas. Pirmoje dienos pusėje dalyvavau instruktaže gidams atkuriamuose Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose. Mums panorėjus ir statybininkams leidus, pasivaikščiojome po būsimas ekspozicijų erdves, susipažinome su jau atkurtais elementais. Aiškėja būsimų ekskursijų vedimo tvarka. Sekite naujienas mano internetiniame dienoraštyje, nes tikrai rinksiu grupes ekskursijoms. Atidarymo data (pirmasis rūmų atkūrimo etapas): 2013 liepos 6. Sukviesta visa Europa, trauktis nėra kur.  




Labai patogiai nuo Katedros aikštės buvo autobusas į knygų mugę. Kadangi nemokamas, tai norintys net kekėmis kabojo. Akis badė pakelės nustatytos automobiliais, nes tą vieną knygą lietuvis rankoje gi neparsineš, reikia automobilio, juk dar nevaikščiojantį vaiką reikia neštis su savimi...Kadangi strategiškai pinigus buvau išleidusi jau anksčiau, tai ramiai sau vaikščiojau po mugę žinodama, kad tikrai neišlaidausiu.

Žmonių buvo jūra. Iš visų pusių skambėjo pasiūlymas organizatoriams daryti tokį populiarų renginį vasaros metu, nes grūstys ir eilės prie rūbinių buvo siaubingos, jau nekalbant apie kilometrinę eilę prie bilietų kasų.





Kaip minėjau, knygų pirkti šiemet neketinau, juolab kad jau buvau internetu apsipirkusi. Bet mugėje buvo įvairių atrakcijų lankytojams.

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras savo stende demonstravo J. Statkevičiaus sukurtus operos "Manon Lesko" kostiumus.

Prie kito stendo lankytojai galėjo pasimatuoti visokių gražių dalykų.

Bukinistų salė buvo surengusi ekspoziciją tema "Gyvenimas 1960-siais".

Tokias ledų taureles aš prisimenu iš savo vaikystės.

Skaitmeninė fotografija nė per pusę nėra tokia darbšti kaip juostinė.

Flopikai....Nostalgie....

Išmanusis peidžeris :-)

Dabar skaitysiu jau trečią knygą apie Pietų Ameriką. "Pietų Amerika 364 dienos" bei "Pietų Amerika" esu pirkusi internetu, susitaupė kažkur po 8 LT nuo knygyno kainos. Autografų gauti knygų mugėje nepavyko, bet juk dar visas gyvenimas prieš akis.



Ar buvote knygų mugėje? Ką šiuo metu skaitote?

Su meile,

Kūtvėla

Knygų mugės atgarsis

Belaukiant koridoriuje prie auditorijos Vadovų rūmų leidinių pristatymo, buvo girdėti jau į pabaigą vykstantis kitos knygos pristatymas. Pabaigoje, jau visai nesant laiko, prasidėjo labai įdomi diskusija, kurią teko nutraukti dėl laiko stokos. Ją užvedė skambus vyriškas balsas, o paskui pasirodė ir jo savininkas-Donatas Katkus.

Knyga vadinasi "Tarp muzikos, mokslo ir kalnų", jos autorius-Juozas Antanavičius. Kadangi atėjau jau beveik renginio pabaigoje, tai konkretaus pristatymo nebeišgirdau, bet užteko ir tos nuotrupos. Auditorijoje kilo diskusija, kodėl, kasdien vykstant daug nuostabios muzikos koncertų, apie tai nerašo jokia spauda. Moteris iš auditorijos pastebėjo, kad tie, kurie ir rašo apie tai, dažniausiai tai daro po savo tikrojo "nine to five" darbo. Pasirodo, buvo bandymas gauti finansavimui tokios informacijos rašymui, bet taip ir likau nesupratusi, ar pavyko. Bet tai tik parodo, kad mano pastebėjimai sutampa su daugelio žmonių pastebėjimais ir turime tam tikrą problemą: kultūrinių renginių viešinimo stoką.Kalbu ne apie renginių reklamą, o būtent apie straipsnių rašymą, kurie supažindintų plačiau su atlikėjais, kūriniais, kodėl jie tokie, kuom ypatingi, etc. Dabar išleidžiamas bukletas su repertuaru ir užtenka.

Dar netikėtai gerai pataikiau mugės metu į koncertą. Programoje, be kitų dalyvių, dalyvavo ir Čiurlionio kvartetas su solistais. Tai vėl pailiustruoja informacijos sklaidos stoką (nebent yra speciali radijo laida tokiems dalykams?), nes yra išleistas ne vienas CD su garsiais atlikėjais (Seilius, Kolobovaitė, Merūnas) ir muzikantais (kvartetu). Muzika tikrai buvo puiki!

Dabar turiu dailią krūvelę skaitytinų knygų ir vieną muzikos kompaktą išklausymui.

Kūtvėla

Vilniaus knygų mugė 2012. Kasmetiniai knygų atlaidai.

Šiemetinė knygų mugė vėl sukviečia žmones suplaukti iš viso svieto.Kadangi esu jau patyrusi, ėjau su sąrašu knygų, kurias norėjau pavartyti ir, esant tinkamai kainai, įsigyti. Tačiau, deja, žurnalistai apžvelgiantys knygas niekada nepamini, kurioje leidykloje jos išleistos. Visi turbūt davę kažkokią žurnalisto priesaiką niekada neteikti tokios informacijos, kad apsunkintų skaitytojams paiešką. Tegul dirba patys, lodoriai, mums, žurnalistams, už tai nemoka....

Šiandien nepasitaikė nei vienas pokalbis su autoriumi ar knygos pristatymas, kur norėčiau nueiti, bet per kitas dienas bus keletas.Taigi, mano dienos grobis knygomis:

1. L'Oefficiel žurnalas. Pirktas iš godumo, nes vietoj yprastos kainos buvo tik 9 LT. Šiaip vienas iš doresnių mados žurnalų mūsuose.
2. Kuizinienė "Valdovų rūmų gobelenai". Mugės metu kaina buvo lygiai perpus pigiau, todėl vertingas leidinys ir įsigytas. Mane labai domina tokios knygos apie interjerus ir gražią aplinką.
3. Blaževičius "Seniausieji Lietuvos žaislai". Gerai išleista, iliustruota, moksliškai grožinė knyga įdomia tema. Manau, kad ji davė pradžią būsimam žaislų muziejui Vilniuje. Vėlgi, kaina perpus mažesnė.
4. Angela "Viena diena Senovės Romoje". Nauja knyga, bet labai palankiai sutikta kritikų. Kol kas dar savo nuomonės neturiu, bet pavarčius sudomino. Kaina tik 5 LT pigiau nei knygyne.
5. Dvi marinistinio stiliaus graviūros-reprodukcijos iš bukinistinio skyriaus. Kaina sutartinė.
6. Krupavičiūtė, Saulėnienė "Prūsijos karalienė Luizė Klaipėdoje". Pažintinė knygutė smalsumui patenkinti. Tik 4 LT.
7. "Lietuvos sentikiai". Pernai buvo tik rusų kalba, o šiemet jau ir lietuvių. Iliustruota, informatyvi knyga, geras pirkinys.35 LT.
8. Birutė Galdikas "Rojaus atspindžiai". 35LT atrodo visai padoriai palyginus su knygyno kaina, seniai norėjau įsigyti.
9. "1001 naktis". Pasakų rinkinys+keletas atvirukų iš bukinistinio skyriaus. 5,50 LT (nes davė nuolaidą).


Teko atsisakyti:
-Knystautas "Kelionių menas". 30 LT už plonikę knygutę man nepasirodė protinga kaina, kelionių patarimų pilnas internetas. Bet per pristatymą gal ką įdomaus papasakos autorius, juk kelionės visada gerai.
-Tripypaitienė "Opera Lietuvos didžiosios kungaikštystės rūmuose". Nors "Elenos pagrobimas" buvo pirmoji opera Europoje ir pastatyta pas mus (jeigu atmintis nešlubuoja), bet knyga pasirodė nepatogaus formato. Plius, operos libretas irgi nebus skaitomas daugiau nei vieną kartą.
-Vorobjovas "M.K. Čiurlionis. Lietuvių tapytojas ir muzikas". 30 LT už knygutę. Pavarčius neradau nieko, ko -manau-nerasčiau internete, deja. Bet į pristatymą ketinu nueiti, galbūt nuomonė pasikeis.
-Humanitas "Russian Elegance". geras ir gražus albumas, bet ne pigiau nei knygyne, 89 LT. Susilaikiau.
-Paknys "Lietuvos medinės bažnyčios". Deja, albumas nors ir gražus, bet pirmąkart pavarčius daugiau kažin ar norėtųsi, o kaina nemaža, kažkas irgi apie 100 LT.
-Vasiljevas "Šiandien esu madingas [..]". Tiesiog neradau :-(
-Skerstonas "Privatus Vilnius. Interjerai". Neįkandama kaina, nors ir su autografu :-(

Ir renginio vinis- apsikabinimas su Kūlverstuku. Žemiau pateikiamas įrodymas, kad nemeluoju.

Jūsų susivėlusi ir apsiskaičiusi, net skylę kojinėje pravaikščiojusi,

Kūtvėla