Varšuva: kas liko už kadro

O ko ten važiuoti? Ten gi viskas buvo sugriauta. Jokios autentikos. Jie gi lenkai. Man Varšuva nepatiko. Ir taip toliau, ir panašiai mane įkvėpinėjo draugai ir pažystami. Na, Drezdenas irgi buvo subomborduotas, bet spėkit, kokiame mieste yra Siksto Madona? Taip kad nesileiskite, kad Jūsų kelionės planus nuodytų kas netingi.

Varšuvos senamiestis nuo Šv. Onos bažnyčios apžvalgos bokšto (5 zlotai).

Nemokama ekskursija po Varšuvos senamiestį

Balandžio- spalio mėnesiais kasdien Varšuvoje galima prisijungti prie nemokamos ekskursijos po Varšuvos senamiestį. Eksksursija trunka nuo 11.00 iki 13.30, prasideda prie Žygimanto Vazos kolonos ir baigiasi prie Saski sodų Pilsudskio aikštėje. Eksksursijos pabaigoje gidui galima palikti arbatpinigių savo nuožiūra.

Žygimanto Vazos kolona (arba, kaip pasakė nugirstas anglas, Nelson's column gone wrong) buvo funduota 1644 metais jo sūnaus Vladislovo pagerbti tėvui, kuris perkėlė sostinę iš Krokuvos į Varšuvą.Šios kolonos autorius yra Konstantinas Tenkala, dirbęs Vazų karališkuoju architektu ir Vilniuje. Oroginalas buvo sunaikintas per karą, vėliau buvo atstatytas, tik šiek tiek kitoje vietoje.

Koperniko mokslų centras Varšuvoje

Apie Mikalojų Koperniką Lenkijoje sakoma, kad "jis sustabdė Saulę ir pajudino Žemę". 2010 metais buvo atidarytas jo vardo mokslų centras. Ekspozicijos suskirstytos temomis: civilizacijos šaknys,  buzz (tik vaikams iki 6 metų), Re: karta (patariama lankytojams nuo 14 metų ), žmogus ir aplinka, šviesos zona, judesys, planetariumas. Lankytojai gauna skaitmeninę kortelę, kurios pagalba atrakinama dauguma eksponatų.

Mikalojaus Koperniko paminklas Varšuvoje, netoli universiteto. 

Naktinis Varšuvos senamiestis

Reikia pripažinti, kad kai kurie miesto elementai naktį atrodo įspūdingiau nei dieną. Varšuvos senamiestyje esantys gynybinės sienos fragmentai naktį apšviečiami ir galima ties jais pasivaikščioti.

Amerika okupuoja arba Apie kavą

Pradžiai aš jums papasakosiu, kaip gimsta geriausia pasaulyje kava.

"Van Gronijus laikė ant delno kokią dešimtį šviesiai alyvinių pupelių, plokščių iš vienos pusės, iškilių iš kitos, panašių į perskilusias  nežinomo riešuto pusikes. Basa ruda tarnaitė prie verandos pūtė žarijų krosnelę. Skardos lakštas, išteptas provanso aliejumi, palengva šilo ant vienodos ugnies. Van Gronijus atsargiai subėrė ant skardos savo pupeles. Jis maišė jas sidabriniu kastuvėliu. Derlinga Javos žemė subrandino šias pupeles; jos įsiurbė atogrąžų saulės karštį, palaimingas šitos raudonos, geležim turtingos dirvos sultis....Tai buvo kava, Javos kava, geriausia pasaulyje.

Pupelės pamažu ėjo tamsyn, iš alyvinių tapo šviesiai rudos, paskui tamsiai rudos, beveik juodos.

Van Gronijus pasimėgaudamas judino pupeles kastuvėliu. Visa jo gerovė, daug metų atkaklaus darbo buvo šios pupelės. Jo plantacijose išaugdavo geriausia Bantame rūšinė kava...Pupelės lengvai šokinėjo ant įkaitusios skardos ir ėjo tamsyn. Van Gronijus paėmė vieną pupelę ir pamėgino dantimis. Galima buvo nuimti skardą nuo ugnies.

Pupelės ataušo. Taip pat atsargiai, klausydamas, kaip traška pupelės, kurios pasidarė kvapnios ir trapios, Van Gronijus sumalė jas rankiniu malūnėliu. Jis visuomet pats gamindavosi kavą. Paskui rupiai sugrūstus rudus miltelius supylė į indą su sietelio dugnu, kuris buvo aptrauktas retu audiniu, pasūdė ir atsargiai, po lašelį, ėmė varvinti į miltelius šaltą vandenį. Tai buvo javiškas kavos gaminimo būdas. Po dvidešimt minučių į pakištą kaistuvėlį pritekėjo ne daugiau kaip trys ar keturi šaukštai nepaprastai stipraus kavos antpilo. Van Gronijus davė skysčiui trupučiuką nusistovėti uždengtame kaistuvyje. Paskui įpylė vieną šaukštą antpilo į porcelianinį puodelį ir užplikino verdančiu vandeniu. Kava buvo paruošta."

E. Vygodskaja, "Rūstybės liepsna", 1955m.

Šiandien vargu ar kas ryšis tiek plušėti prie kavos puodelio. Varšuvoje užsukau į Starbucks kavinę. Pasiėmiau tall late, papildomai užsibarsčiau cukraus ir cinamono, ir maišydama putas, siekiančias šaukšteliui iki pusės, patogiai panirau į minkštą fotelį. Už lango lijo lietus, šmėsčiojo žmonės po skėčiais, o aš sėdėjau šiltai ir galvojau, gal nelabai gerai, bet kad tokia okupacija gal visai ir nieko...Apie ką čia aš? Kažkada keliaudama pasiguodžiau, kad Lietuvoje nėra Starbucks, o kita keliautoja man atrėžė, kad Starbucks yra Amerikos okupacijos ženklas, ir jinai yra laiminga, kad jos šalyje Starbucks nėra. Hm....

Maišelyje saugiai guli mano pirkinys: kavos pupelės iš Sumatros.

Daugiau nuorodų:
http://www.starbucks.com/
http://www.starbucks.com/responsibility/sourcing/coffee

Su meile,

Kūtvėla Kavaitė

Šopeno Varšuva

Frederikas Šopenas buvo XIX a. lenkų kompozitorius ir pianistas. Šiandien jis laikomas vienu garsiausių ir įtakingiausių asmenų muzikoje. Vos septynerių metų, jis jau buvo dviejų polonezų autorius. Būdamas 20 metų amžiaus išvyko į Prancūziją, kur padarė sėkmingą karjerą. Deja, dar nė 40 metų nesulaukusį menininką palaužė, manoma, tuberkuliozė.

Varšuvoje Šopeno gerbėjai gali apsilankyti jam skirtame muziejuje.

Šopeno muziejus, Varšuva.

Šis muziejus įvardinamas kaip "interaktyvus daugiaterpės muziejus". Jis laikomas pačiu moderniausiu biografiniu muziejumi pasaulyje. Eksponuojami keli išlikę jo daiktai, laiškai, muzikos kūriniai. Lankytojus seka salsvas kvapas, sakoma, taip kvepėdavo Šopeno salonas (?). Tačiau pasakysiu nuoširdžiai- man pasirodė gana nuobodoka. Bet jeigu esate Šopeno gerbėjas-pirmyn.Muziejaus darbo laiką ir bilietų kainas galite pasitikrinti čia: http://chopin.museum/en

Šopenas ilsisi Prancūzijoje, Per Lašezo kapinėse, bet jo širdis yra urnoje, kurią įmūrijo į koloną Šv. Kryžiaus bažnyčioje Varšuvoje. Dėl jo širdies yra keletas versijų. Viena versija sako, kad širdis buvo išimta jo paties prašymu ir sugrąžinta į Varšuvą. Kita versija sako, kad prancūzai nenorėjo grąžinti kompozitoriaus kūno, nes laikė jį savo menininku, bet jo sesuo turėjo teisę pagal įstatymą pareikalauti širdies kaip įrodymo, kad jos brolis nebuvo užkastas dar gyvas.

2010 metais (paminėti kompozitoriaus 200-sias gimimo metines) Varšuvoje atidengti muzikiniai suoliukai. Šiuo metu Varšuvoje yra 15 suoliukų su trumpa informacija, kodėl ši vieta svarbi Šopeno gyvenime ir galima pasiklausyti jo muzikos. Čia rasite tikslias suoliukų vietas ir kokią muziką jie groja.





Su meile,

Kūtvėla Dramblianumintausytė

Saski sodai Varšuvoje

Saski sodai man buvo atradimas. Savarankiškas keliavimas turi savų privalumų, nes pastebėjus dailų vaizdelį galima nukrypti nuo kurso. Mane patraukė fontanas. Neapsirikau-vertas nukrypimas :-)

1727 metais beveik 16 ha sodai buvo atverti publikai ir buvo vieni pirmųjų Europoje viešai prieinamų sodų, aplenkdami net Versalio, Peterhofo sodus. Ten buvusių rūmų šiandien nebėra, bet ten dega amžinoji ugnis nežinomam kareiviui ir budi garbės sargyba (keičiasi kas valandą). Čia įvairios delegacijos atvyksta padėti gėlių.



Sodų prieigose yra kryžius, žymintis vietą, kur dar nelaisvoje Lenkijoje popiežius lenkas Jonas Paulius II laikė mišias.

Nežinomo kareivio kapas.

Senosios žydų kapinės Varšuvoje

Okopowa gatvėje esančios žydų kapinės buvo tik nedidelis mano prisilietimas prie žydų gyvenimo Varšuvoje. Norint įsigilinti daugiau į šios tautos gyvenimą ir paveldą, siūlau stabtelėti turizmo informacijos centre ir pasiimti lankstinuką "Warszawa Judaica". Jame yra pateiktas žemėlapis ir 28 objektai, susiję su žydų gyvenimu ir kultūra. Pačios kapinės labai įdomios, nes nesu anksčiau lankiusi panašaus objekto. Dalis kapinių palieka gotikinį šiurpuliuko įspūdį, kita dalis-matosi, kad neseni palaidojimai; čia ilsisi žmonės masiniuose palaidojimuose; istorinė atmintis įamžinta sulaužytuose antkapiuose...

Okopowa žydų kapinės yra vienos didžiausių Europoje. Įkurtos 1806 metais, jos užima 33 ha. Šiuo metu čia yra 200, 000 kapų su antkapiais (marked graves), taip pat čia ilsisi Varšuvos geto sukilėliai.

Varšuvos geto sukilimas : prieš Antrąjį pasaulinį karą Varšuvos žydų bendruomenė buvo antra pagal dydį pasaulyje po Niujorko, 380 000 žmonių (30 proc. miesto gyventojų). 1940 metais naciai įkūrė žydų getą tankiausiai apgyvendintame kvartale, atskirtą 3 metrų mūro siena. 450 000 žydų buvo apgyvendinti didžiausiame ir tankiausiame gete Europoje. 1942 metais 100 000 žmonių buvo mirę nuo nepakeliamų gyvenimo sąlygų. 300 000 žydų buvo išvežti į Treblinką sunaikinimui. 1943 metais likę 50 000 žydų ginklu pasipriešino savo okupantams- vieninteliai tokie Europoje. Tačiau jegos buvo nelygios ir naciai getą sulygino su žeme.

Per Antrąjį pasaulinį karą kapinės buvo naudojamos kaip masinių žudynių vieta. Po Varšuvos geto sukilimo vokiečiai išsprogdino nemažai kapinėse buvusių statinių.Kapinės labai nukentėjo ir per Varšuvos sukilimą, kai pro jas praėjo fronto linija.  Prie komunistų valdžios buvo planuojama čia nutiesti gatvę, bet šie planai nebuvo įgyvendinti. Nuo 1990 metų kapinės pradėtos sutvarkyti.

Wilanow rūmai ir parkas

Karališkojo kelio pabaigoje (pradžia-nuo karališkosios pilies) yra Wilanow rūmai ir parkas. Pasakysiu sąžiningai-mane sunku priblokšti ir nustebinti, bet tai, ką pamačiau čia, perspjauna viską matytą iki tol, netgi nuostabiuosius Runadėlės rūmus Latvijoje. Paryžiaus Versalis irgi gali pradėti jaudintis, nes turi rimtą konkurentą. Nuostabūs vidaus interjerai ir kolekcijos, puikūs sodai...Man buvo graudu iki ašarų, kad mes Lietuvoje taip nieko neturim...Baroko stiliaus vasaros rezidenciją pastatyti užsakė karalius Jonas Sobieskis. Po jo mirties turtas perėjo jo sūnums, dar vėliau-didikų šeimoms. 1730-1733 metais čia gyveno karalius Augustas II Stiprusis. 1805 metais Stanislovas Kostka Potockis atidarė čia vieną iš pirmųjų muziejų Lenkijoje. Nors Antrojo pasaulinio karo metais rūmai nesugriauti, vokiečiai išgraibstė nemažai turto, kuris dabar atstatytas. 45 ha dydžio sodas yra nuostabus, netgi rekomenduočiau skirti visą dieną jo tyrinėjimui.

Lazienki parkas Varšuvoje- visos gyvūnijos džiaugsmas

Iš pradžių buvau susiplanavusi įsigyti dienos bilietą ir aplankyti visus parke esančius objektus, bet parko neaprėpiamas dydis tam sutrukdė. Manau, norint aplankyti visus jo objektus reikia tam skirti visą dieną. Todėl numojau ranka į visus planus ir tiesiog basčiausi po parką.

Lazienki parkas yra didžiausias parkas Varšuvoje (todėl ir sakau, kad visos dienos reikia) ir užima 76 ha. Pats parkas buvo suprojektuotas XVII a. Liubomirskių šeimos pageidavimu, o paskui jį įsigijo Stanislovas Augustas Poniatovskis tais pat metais, kai buvo išrinktas karaliumi. Parkas ir salos rūmai tapo karaliaus prioritetu. Antrojo pasaulinio karo metais parkas nukentėjo, nors jeigu lyginti su senamesčio nuniokojimu, galima sakyti, kad jam labai pasisekė. Šiandien parkas pasitinka lankytojus puikiai sutvarkytas.

Paminklas Stanislovui Augustui Poniatovskiui.

Kelionė su Simple Express

Na štai, grįžau iš kelionės į Varšuvą ir nekantrauju pasidalinti savo įspūdžiais. Pirmiausia pradėsiu nuo bene svarbiausio kelionės akcento-transporto. Jis kartu su apgyvendinimu paprastai sudaro didžiąją dalį kelionės išlaidų. Į Varšuvą keliavau su Simple Express. Jau esu rašiusi apie Lux Express kelionę į Rygą, o Simple Express priklauso tai pačiai kompanijai. Kelionės kryptis buvo iš anksto nulemta kelionės kainos, nes pasinaudojau Simple Express akcija bilietams ir kelionę iki Varšuvos ir atgal įsigijau tik už 30 LT. Kadangi esu važiavusi jau dviem skirtingais autobusais, galiu šiek tiek palyginti. Simple Express nuo Lux Express skiriasi kaip diena nuo, sakysim, pavakarės.

Visų pirma, skiriasi pats dizainas. Jeigu Lux Express buvo VIP klasė atskirta, Simple Express autobusas neturi jokių pertvarų, bet pačiam važiavimo faktui tai įtakos neturi. Tiksliai nematavau, bet man susidarė įspūdis, kad vietos kojoms Simple Express yra šiek tiek mažiau, bet galiu ir klysti. Pagrindinė problema-karšto vandens nebuvimas Simple Express autobuse. Mano kelionė truko iki Varšuvos, tai nieko baisaus, bet kitų keleivių tikslas buvo Berlynas, kažkur 14 valandų kelio, jeigu ne daugiau- sunku tik sausu maistu skrandį kimšti. Važiuojant pirmyn būdavo sustojimai kas pora valandų į tualetus (yra WC ir autobuse) degalinėse ir truputį kojoms pamankštinti, tai buvo galima nusipirkti ir karšto gėrimo. Važiuojant atgal sustojimų nebuvo daroma, bet -kadangi važiavome per naktį -tai nelabai buvo reikalo stoti. Už papildomą mokestį buvo galima gauti ausines ar pagalvėlės ir pledo komplektą .Televizoriukai ( pavadinti "pramogų rinkinys") nepakrovė Interneto (kompanijos tinklalapyje įspėjama, kad ryšys priklauso nuo autobuso geografinės padėties) ir žemėlapiai rodė visiškas pievas atstumuose (pagal juos, nuo Vilniaus iki terminal station (Berlyno?) buvo  beveik 94 km....)  Važiuojant atgal man pasisekė, nes šalia manęs niekas nesėdėjo, todėl tas kelias valandas galėjau susirangyti ir pasnausti, todėl net nepastebėjau kaip pravažiavome Lenkiją.

Vairuotojai abiejuose reisuose buvo geri, mandagūs, kalbėjo lietuviškai, rusiškai, lenkiškai, angliškai, kantriai segiojo bagažo korteles, sąžiningai sutikrino asmens dokumentus.

Tačiau vis dėlto kelionei į Berlyną rekomenduočiau Lux Express ausotbusą dėl didesnės erdvės (vis dėlto manau, kad jos pritrūko) ir karšto vandens.Keleiviai iš Berlyno man pasirodė susierzinę ir pavargę.O pati į Berlyną keliausiu su Ecolines, nes jie suskubo padaryti akciją bilietams primieji :-)

Daugiau informacijos: http://www.luxexpress.eu/lt/simple-express ir http://www.luxexpress.eu/lt

Su meile,

Kūtvėla Keliauninkė