Varšuva: kas liko už kadro

O ko ten važiuoti? Ten gi viskas buvo sugriauta. Jokios autentikos. Jie gi lenkai. Man Varšuva nepatiko. Ir taip toliau, ir panašiai mane įkvėpinėjo draugai ir pažystami. Na, Drezdenas irgi buvo subomborduotas, bet spėkit, kokiame mieste yra Siksto Madona? Taip kad nesileiskite, kad Jūsų kelionės planus nuodytų kas netingi.

Varšuvos senamiestis nuo Šv. Onos bažnyčios apžvalgos bokšto (5 zlotai).

Varšuvą aplankyti mane paskatino Simple Express autobusų akcijinis pasiūlymas, kurio metu bilieto pirmyn ir atgal kaina buvo 30 LT (vietoje 115 LT). Ir dar tas nedidelis faktas, kad pasitaikė mano gimtadienis:-) Labai nustebau, kad, nors ant bilieto aiškiai parašyta Zachodnia, jie dar sustojo Centralna stotyje. Iš ten man būtų daug patogiau važiuoti į nakvynės vietą, nes jau ir taip buvo po 10 vakaro vietos laiku. Atgalinis bilietas irgi buvo iš Zachodnios. Taip ir nesupratau, kodėl pirkimo metu nesugebėjau išsirinkti sustojimo Centralna stotyje. Lonely Planet man maloniai suteikė skyrių apie Varšuvą. Man patinka šios kompanijos kelionių gidai, nes yra labai informatyvūs, geros nuotraukos ir aiškūs žemėlapiai bei yra naudingų patarimų. Daugiau apie šios kompanijos produktus ir detalesnį aprašymą skaitykite čia: http://kootvela.blogspot.com/2012/10/lonely-planet-kelioniu-gidai.html Reikia pripažinti, kad pasišykštėjimas gerai knygai ir pasitikėjimas tik Internete rasta medžiaga tikrai nėra didelė nauda- po ranka nei žemėlapio, nei pokalbių frazių, negali pasiskaityti apie pastatus ar muziejus prieš užeinant...Baisus nepatogumas. I've learnt my lesson.


Miestas įkurtas Mazovijos kunigaikščių XIV a. pradžioje ir ilgą laiką buvo svarbus centras. 1526 m. paskutinis valdovas mirė bevaikis ir miestas tapo pavaldus karaliui Krokuvoje. Po Liublino unijos miestas susigrąžino svarbą, kai seimas nutarė persikelti iš Krokuvos į Varšuvą. 1596 Žygimantas Vaza oficialiai grąžino sostinę Varšuvon. XVIII a. laikomas miesto aukso amžiumi, ypač valdant paskutiniam valdovui Stanislavui Augustui Poniatovskiui. Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, miestas nunyko iki provincijos lygio, bet Napoleonui atkūrus Varšuvos kunigaikštystę trumpam sugrįžo ir jo šlovė. Po Pirmojo pasaulinio karo Varšuva tapo nepriklausmos šalies sostine, 1939 m. žydų bendruomenė sudarė žymią miestiečių dalį. Antrojo pasaulinio karo metu miestas teatsilaikė tik mėnesį; du sukilimai buvo numalšinti. Karo pabaigoje didžioji dalis miesto buvo sunaikinta ir beveik pusė, apie 800 000 žmonių, žuvę (palyginimui, amerikiečiams tai atsiėjo tik 400 000, anglams- 326 000 žmonių aukų). Toliau sekė 40 metų komunistinis laikotarpis. Šiandien Varšuva yra vėl nepriklausomos šalies sostinė. Taigi, Varšuvos senamiesčiui, tokiam, koks jis yra šiandien, tik apie 50 metų.

Varšuvos senamiesčio namų durys.

Gal kiek ir neskoninga, bet savotiškai dailu.

Gyvenau hostelyje Helvetia. Skaitant kitų keliautojų atsiliepimus, norisi gūžtelėti pečiais- moka kaip už hostelį, o reikalauja kaip iš kokio Hiltono. Mano patirtis su šiuo hosteliu buvo tiktais teigiama. Lovą moterų kambaryje (3 vietos) užsisakiau per jų tinklalapį iš anksto. Kadangi nebuvau rezervavusi kreditine kortele ir avansu, reikėjo du kartus patvirtinti, kada būsiu. Hostelis yra netoli senamiesčio, netoli yra viešasis transportas, daug barų, restoranų, kelios maisto parduotuvės. Hostelyje yra virtuvė, kur galima pačiam gamintis. Spintelės prie lovų nelabai aukštos, daugiau dizaino, nei patogumo reikalas, bet nei deimantų irgi brilijantų nesivežant bijoti nėra ko. Spynelę galima gauti už 20 zlotų užstatą arba naudoti savo. Pusryčiams (įskaityti į kainą) buvo duona, bulkutės, duona skrebučiams, sūris, kumpis, dribsniai su pienu, sviestas, medus, džemai, kava, arbata. Įėjimo kodas keičiamas ryte 7.00-8.00 val. Šiaip ieškoti draugų šiame hostelyje nelabai gaunasi, nes dauguma jo gyventojų yra lenkai, atvažiavę darbo reikalais. Šiaip tai privalumas, nes galima gauti naudingų patarimų, bet didelio internacionalinio kontingento tikėtis neverta. Triukšmo lygis-toleruotinas, bet ausų kamštukai pravertė. Viešbučio gatvė nepažymėta žemėlapyje, todėl orientuotis patariu pagal Koperniko statulą: dešinėje KFC, kairėje Kopernikas, einate tiesiai ir už poros šimtų metrų bus Sewerynow gatvė, sukate dešinėn ir ieškote vėl po dešine 7 numerio. Viešasis transportas: stotelė Universitetas.

Atskirai reikia paminėti viešąjį transportą. Aš pirkau zonai A bilietą 3 dienoms, man jis kainavo 24 zlotus. Į bilieto kainą įskaičiuotas naudojimasis autobusais, tramvajais ir traukiniais A zonoje. Visos vietos, kurias aš aprašiau šiame Varšuvai skirtame dienoraštyje yra A zonoje. 180 maršruto autobusas važiuoja pro labiausiai lankomas vietas: Wilanow, Lazienki, senamiestį, Okopwa žydų kapines. Nuoroda: Varšuvos viešasis transportas. Tik štai galėtų dar išleisti ir žemėlapį turistams, kur viešasis transportas būtų pavaizduotas prie lankomų objektų, taip būtų aiškiau, kokio numerio autobuso reikia laukti ir kur galima persėsti.

Maistas-skaudi tema. Mano skrandis niekada nesižavėjo lenkiška kulinarija. Krokuvoje nuo balandėlių mane supykino. Barščių negalėjau valgyti, nes buvo baisiai daug prieskonių privaryta. Garsioji fliakų sriuba iš ingredientų kaip karvės tešmuo tikrai apetito nežadina. Kainos Varšuvos kavinėse ir restoranuose-baisios. 17 zlotų už salotas, 22 zlotai už koldūnus, 40-60 zlotų karštas patiekalas, 6-9 zlotai kava. Senamiestyje būčiau nepaisant kainų pavalgius, nes buvau tikrai praalkusi, bet visos vietos tokios uninviting, kad net baisu. Tačiau matėsi daug gražių restoranų, stalai padengti kaip pridera, baltos staltiesės, vyno baras, etc. Tenais net nėjau, nes net padorios aprangos tokiam išėjimui nebuvau įsidėjusi. Taigi, maitinausi sumuštiniais, KFC bulvytėmis, Carrefour supermarkete pirktais vaisiais ir jogurtais.

Garsieji Lenkijos pierogi, t.y. koldūnai. Iš 9 vnt prisiverčiau suvalgyti 4 ir paprašiau sąskaitos. Riebu ir neskanu.

  Norintys padegustuoti nacionalinius kulinarijos šedevrus gali pabandyti Zapiecek tinklo restoranus.

Mieste be galo daug paminklų žuvusiems Antrajame pasauliniame kare. Visur vėliavos, gėlės, žvakės.

Greetings from Jerusalem Avenue

Ši palmė yra Joanna Rajkowska darbas. Jos reikšmė Varšuvai įvairi, nuomonės apie ją-irgi. Ši dirbtinė palmė, esanti Jeruzalimski alėjoje, savo buvimu primena Izraelį ir jo gyventojus, Lenkijoje sunaikintus vokiečių.

Varšuva, kaip ir Ryga, neišvengė Stalino dovanos. Jis buvo toks dosnus, kad dešmtis karą išgyvenusių namų teko nugriauti statant šią dovaną. Dabar čia yra Kultūros ir mokslo rūmai. 30-jame aukšte yra apžvalgos aikštelė. Pastatas naktį yra apšviečiamas ir plačiai naudojamas kaip orientyras, nes apžvalgos aikštelė turbūt yra vienintelė vieta, iš kur pastato nesimato :-) Šiaip tai šis pastatas yra aukščiausias visoje Lenkijoje; jame yra 4 teatrai, 2 orkestrai, 2 muziejai, 2 viešosios bibliotekos, turizmo informacijos centras. 45-me aukšte gyvena sakalų pora Wars ir Sawa (kaipgi kitaip). Juos galima stebėti per www.webcam.peregrinus.pl

Jono Sobieskio pergalei prieš turkus mūšyje prie Vienos paminėti pastatytas paminklas. Po kažkur 100 metų Viena kartu su kitomis dviejomis šalimis pasidalino ATR. Va Jums ir dėkingumas.

Pragos rajone, kurio aplankyti man, deja, pritrūko laiko, yra stadionas.




Šis stadionas iki Lenkijos-Anglijos futbolo rungtynių buvo pasididžiavimas, dabar virtęs vos ne miesto gėda. Mano kelionės metu turėjo vykti rungtynės tarp šių dviejų šalių, bet lijo taip, kad rungtynes teko nutraukti. Stadiono uždengti tuo metu jau kažkodėl buvo nebeįmanoma. Daug nepatenkintų fanų, atskridusių tik šioms rungtynėms, liko it musę kandę su nepanaudotais bilietais ir laukiančiais skrydžiais namo.


Tai kol kas tiek.

Su meile,

Kūtvėla