Kelionė į Izraelį: kas liko už kadro.

Vyšnia ant torto tapęs skyrelis, nuo kurio galbūt ir reiktų pradėti skaityti Kūtvėlos sapaliones, pristato Jums naudingas smulkmenas ruošiantis kelionei į Šventąją Žemę.

Skrydis Wizzair oro kompanijos lėktuvu man kainavo 308 LTL į abi puses. Papildomai susimokėjau už registruotą lagaminą, gavosi 484 LTL į abi puses su vienu registruotu bagažo vienetu ir vienu rankiniu bagažo vienetu. Akcijas seku Urkis Travel portale.

Apgyvendinimas- kiekvienam pagal kišenę. Man teko skaityti keliautojų pasakojimus, kad sumokėję kaip už gerą gaudavo baisiai nušiurusius viešbučių kambarius. Tel Avive hostelių nėra labai daug, bet atsiliepimai ir apie juos labai prasti, o vienviečio kambario kaina kraupina. Aš tris nakvynes Tel Avive buvau užsisakiusi per AirBnb portalą. Už tris naktis vienviečiame kambaryje sumokėjau 75 EUR (įskaitant portalo komisinį mokestį). Tel Avivo kainomis it's a steal. Jeigu norėsite konkretesnės informacijos kur tiksliai gyvenau, klauskite e-paštu, bet ir panaršius portale tikrai galima rasti gerų variantų. Jeruzalėje keturias nakvynes buvau užsisakiusi labai geras rekomendacijas turinčiame Abraham Hostel Jerusalem už maždaug 270 LTL bendrabučio tipo kambaryje. Jų pusryčiai, tiesa, kiek skystoki, bet čia pat yra nedidelis supermarketas, kepykla ir turgus. Užsakiusiems apgyvendinimą per hostelio tinklalapį suteikiamas kuponas nemokamam gėrimui jų bare ir 10 proc. nuolaida užsakomoms ekskursijoms su Abraham Tours.

Viešasis transportas Tel Avive ir Jeruzalėje gerai išvystytas, nors tramvajus galėtų važiuoti ir dažniau. Į autobusus įlipama per priekines duris ir žymimas arba perkamas bilietas. 90 min. trukmės bilietas kainuoja 6.90 šekelių. Patariu turizmo informacijos centre arba kioske įsigyti detalų miesto planą Tel Avivui ir sekti maršrutą pirštu, nes autobuso stotelės pranešamos maždaug "esame gatvėje Etsel, susikirtimas su gatve Lekhi". Jeruzalėje viskas paprasčiau, nes senamiestyje transportas negalimas. Jeruzalėje naudingiausi maršrutai būtų tramvajus (centrinė autobusų stotis, senamiesčio vartai, Yad Vashem Holokausto muziejus; yra tik viena linija), 75 mikroautobusas (stabdomas ranka kai pamatomas) į Alyvų kalną, 7 autobusas iki Izraelio muziejaus, 28 autobusas į Ein Kerem. Susisiekti su Tel Avivu galima patogiai iš centrinės autobusų stoties arba užsisakyti šerutą nuo durų iki durų.

Lankytinos vietos-neišsemiama tema. Čia ras ką veikti turistai, keliautojai, piligrimai, sveikatinimosi ieškantys ar tiesiog pasiilgę saulės. Bažnyčios nemokamos, išskyrus keletą pavienių atvejų, 8-15 šekeliai. Muziejų lankymas žymiai brangesnis, siekia apie 50 šekelių (36 LTL), todėl pasistenkite turėti su savimi nuolaidas suteikiantį pažymėjimą (ITIC labai daug kur priimamas).

Kalba. Angliškai ir rusiškai kalbantys neturėtų patirti nepatogumų. Gatvės pavadinimas labai dažnai bus nurodytas anglų kalba, todėl orientuotis žemėlapyje nebus sudėtinga.

Maistas įvairus, kaip ir kainos. Rekomenduoju paragauti falafelio, humuso ir kitų šiame regione gaminamų patiekalų, ypač skanios datulės. Yra daug supermarketų (yra jogurto ir karštu vandeniu užpilamų makaronų), kepyklėlių, turgaviečių (saugokitės sukčių pardavėjų). Daug kur galima atsiskaityti bankine kortele. Būkite pasiruošę maisto atsargų penktadienio popietei-sekmadienio rytui, nes šabo metu religinguose miestuose maisto nusipirkti nebus galimybės. Vanduo iš fontanų negeriamas, bet iš po krano neturėtų sukelti problemų (gėriau pati); abejojantiems geriau pirkti vandenį buteliuose.

Suvenyrai iš Izraelio? Geriausi suvenyrai yra prisiminimai ir nuotraukos. Lauktuvėms vežami kosmetikos produktai su Negyvosios jūros dumblu, žvakutės, pridegtos prie Kristaus kapo, Šventosios žemės žiupsnelis stiklo buteliuke, Jordano upės vanduo, įvairūs aliejai, armėniškos keramikos dirbiniai, žaisliniai kupranugariai. Papuošalų, skarų, ir t.t.-devynios begalybės turguose, bet būtina derėtis, kaina krenta net iki trečdalio užsiprašytosios. Geriausia suvenyrus pirkti Vakarų Krante, ypač Betliejuje- kainos ir kokybės santykis žymiai geresnis, pasirinkimas įvairus, pardavėjai nepresekioja pirkėjų.

Pinigai- Izraelio šekelių bankai Lietuvoje neturi, bet pinigų išsigryninti galima bankomatuose arba išskeisti atsivežtus EUR ar USD valiutų keityklose. Blogiausias keitimo santykis yra Ben Guriono oro uoste, todėl ten keiskitės nedaug pinigų, tik būtiniems reikalams. Jeigu neplanuojate pirkti daug suvenyrų, skrydis ir apgyvendinimas apmokėti, planuokite išsikeisti apie 50 EUR dienai. Vakarų Krante atsiskaitoma Izraelio valiuta, imami EUR ir USD.

WC paslaugos išdėstytos strategiškai svarbiose vietose ir, išskyrus vienus patogumus ant Alyvų kalno, yra nemokami.

Ką būtina pasiimti: be paso, bilietų, pinigų, išmaniojo telefono, fotoaparato ir patikimo gido, reiktų turėti patogią avalynę, vandens buteliuką, skrybėlę, losjoną nuo saulės, megztinį arba lengvą striukę (pravers ir atšalus vakare, ir pliskinant saulei dieną). Lankantis religijai svarbiose vietose niekur nebuvo privaloma vilkėti sijoną ir dengtis galvą, bet dėl šventos ramybės moterys gali pasiimti lengvą ilgą sijoną ir skarelę. Naktimis būna pakankamai vėsu, todėl plonas treningas nakčiai vietoj naktinių marškinių ir puskojinės tikrai pravers.

Saugumo lygis šalyje tikrai aukštas. Daug patikrinimų įeinant-muziejai, restoranai, kai kurios lankytinos vietos. Tačiau kareiviai su automatais tikrai nestypso ant kiekvienos sankryžos, nors miestuose vaikšto mažais būreliais. Keliauti savarankiškai nėra jokių problemų, galbūt tik paprašys asmens dokumentų ir paklausinės. Aš rekomenduočiau naudotis kelionių agentūromis, jeigu turite mažai laiko ir norite daug pamatyti-ne paslaptis, kad esate priklausomas nuo skrydžių tvarkaraščio. Aš jau esu aprašiusi dvi keliones su Abraham Tours, kuriomis likau tikrai patenkinta.

Bendri pastebėjimai. Moterys, kurios gyvena Izraelyje, bet nėra žydės arba tik iš dalies giminės, stengiasi rengtis taip, kaip čia priimta: tamsūs ilgi, trijų ketvirčių sijonai, ilgomis rankovėmis palaidinukės, tamsios ir nepermatomos kojinės, uždara avalynė. Jos nedengia galvos skara, kaip tai daro ypatingai religingos ištekėjusios žydės. Juvelyrikos dirbiniai-nuosaikūs, beveik nepastebimi. Kai Lietuva ir Izraelis tapo sujungti pusketvirtos valandos tiesioginiu skrydžiu, maniau, kad tai bus geras būdas pritraukti turistų iš Izraelio. Pabuvusi ten supratau, kad to nebus. Šiaurės Jeruzalės laikai praėjo ir nebegrįš. Žydai kuriasi savo naujoje Tėvynėje, kuria ten šeimas, gyvena savo gyvenimą, paremtą tikėjimo normomis, kuria savo pasaulį ir jiems to užtenka. Vilnius daugeliui jų yra senelių ir prosenelių gimtasis miestas, bet ne daugiau. Keliavimas mūsų krašte jiems sukeltų nepatogumų, nes neturime pakankamai košerinio maisto restoranų, šabo metu jiems būtų gana sudėtinga, jų architektūrinis, istorinis, kultūrinis paveldas yra visiškai arba beveik visiškai sunaikintas. Yad Vashem Holokausto muziejuje yra tiltas, dedikuotas išnykusiam pasauliui ("vanished world")-labai tikslus apibūdinimas.

Išlaidų suvestinė:
*skrydis į abi puses su vienu vienetu rankinio bagažo ir vinu vienetu registruoto bagažo: 484 LTL
*apgyvendinimas: apie 530 LTL
*oro uosto traukinys: 12 LTL
*Tel Avivas-Jeruzalė autobusu: 14 LTL
*šerutas į oro uostą: 46 LTL
*viešasis transportas Tel Avive ir Jeruzalėje savaitei: 123 LTL
*ekskursijos su Abraham Tours: 234 LTL už Vakarų Kranto ekskursiją, Masados saulėtekio ekskursija man buvo suteikta mainais į reportažą, papildomai buvo 21 LTL išlaidų į Masados tvirtovę, bet pavyko nemokamai praeiti į Ein Gedi (tiek pat), Negyvosios jūros procedūros mums buvo įskaičiuotos į eksursiją.
*lankytinos vietos: Tel Avivo meno muziejus ir Izraelio muziejus 0 LTL (pavyko praeiti nemokamai), Yad Vashem Holokausto muziejus ir dauguma bažnyčių yra nemokami, visi kiti mokami lankytini objektai su įėjimo mokesčiu, auka, žvakutėmis kainavo 40 LTL. Žvakutės Prisikėlimo bažnyčioje-15 LTL už nemažą pluoštą, bet paieškojus turguje galima gauti ir pigiau.
*maistas pagal čekius, kurios pavyko iššifruoti: 160 LTL
*knyga "Love in Israel", pirkta oro uoste- 52 LTL, knyga apie Jeruzalę-40 LTL, knyga apie Holokaustą: 53 LTL.
*suvenyrai lauktyvėms: 110 LTL
*kitos, niekur nepriskirtos išlaidos: 15 LTL.

Viso: 1928 LTL (netikėtai brangiai kainavo viešasis transportas, knygos ir lauktuvės).

Apie Izraelį rašo:

Tiesiog šiaip sau: Izraelis
100 dienų avantiūra Azijoje: Jeruzalė
Juozapas.lt: Izraelis – Tel Avivas, Jėruzalė, Negyvoji jūra ir Masada 

Jeigu žinote dar panašių nuorodų, brūkštelkit žinutę, mielai įtrauksiu.

Su meile,

Kūtvėla

Kelionės pabaiga su trenksmu: saulėtekis Masados tvirtovėje, gyvūnijos pasaulis Ein Gedi gamtos rezervate ir pasiplūduriavimas Negyvojoje jūroje.

Būti kelionių tinklaraštininke yra gerai, nes retkarčiais gyvenimas ima ir patrupina ko nors įdomaus. Hostelyje Jeruzalėje dažnai apsistoja kelionių tinklaraštininkai, o administracija juos palepina viena kita ekskursija. Šią "Masada sunrise tour" ekskursiją buvau iš anksto įtraukusi į savo planus, bet taip jau man pasisekė, kad ją man ji buvo suteikta nemokamai mainais už papasakojimą čia jums, ką aš mielai padarysiu. Primenu, kad šio hostelio organizuojamas ekskursijas gali užsisakyti ir jame neapsistoję turistai. Na, o man susitaupė apie 200 LTL. Ši ekskursija gera tuom, kad prasideda 4:00 ryto (priklausomai nuo sezono). Aišku, reikia anksti keltis (arba išvis negulti), bet man tai buvo labai geras laiko išnaudojimas, nes tai buvo mano paskutinė naktis Izraelyje ir išsiregistruoti turėjau iki vidurdienio, o mano skrydis buvo tik apie 21.00 vakaro. Iš pradžių kiek nerimavau, ar tarp planuojamo grįžimo iš ekskursijos apie 13.30 ir atvykimo į oro uostą bus likę pakankamai laiko, bet visai be reikalo-laiko buvo daugiau negu pakankamai. Hostelio darbuotojai man 16:00 užsakė šerutą (bendro naudojimo mikroautobusą) iki Ben Guriono oro uosto. Vakare ekskursijai reikiamus daiktus susidėjau į mažą kuprinę, visus likusius daiktus supakavau į didelę kuprinę, kurią palikau hostelio saugojimo kambaryje. Pusę keturių ryto jau gėriau kavą ir laukiau savo bendrakeleivių. Nedaug mūsų susirinko, nemigos kamuojančių, buvome aštuoniese. Ši ekskursija buvo labai plačiai pagirta internetuose kaip one of the highlights of travel in Israel.

Taip teka saulė virš Šventosios Žemės. 

Abraham Tours ekskursija į Vakarų Krantą: Kūtvėla Palestinoje.

Turbūt nerasite apolitiškesnio sutvėrimo už Kūtvėlą, kuriai dar ir geografinio kretinizmo priepuoliai užeina- jai ar Vakarų Krantas, ar Dramblio Kaulo Krantas, vienas ir tas pats. Net ir karinio konflikto metu virš galvos švilpiant raketoms jinai pasiimtų fotoaparatą ir eitų apžiūrinėti kokio nors labai įžymaus skruzdėlyno. Tai ir apie politiką šitame įraše bus nedaug, tik tiek, kiek būtina situacijai nušviesti. Hostelis Jeruzalėje turėjo kelionių agentūrą, kurioje buvo galima užsisakyti įvairias ekskursijas, o hostelio gyventojams buvo taikoma nuolaida. Šeštadienį buvau suplanavusi skirti Betliejui. Žinojau, kad šabo dieną arabų autobusai važiuoja kaip įprasta, tik reikia su savimi turėti asmens dokumentą su Izraelio viza. Bevartydama segtuvus su ekskursijų aprašymais, susidomėjau jų siūlomu "Best of the West Bank tour", kurio metu galima pamatyti Jasiro Arafato kapą, Jericho miesto griuvėsius, Jordano upę bei Betliejų. Va, pamaniau, viena diena, o kiek daug žinomų vietų galima aplankyti. Su nedidele nuolaida man šis turas kainavo 324 ILS (240 LTL). Jų ekskursijas gali užsisakyti ir negyvenantys šiame hostelyje. Mokėjau kortele, nes nebuvau išsikeitusi pakankamai pinigų. Ryte po pusryčių hostelio darbuotojas pagal sąrašą visus suskaičiavo, palydėjo į mikroautobusiuką ir neužilgo su vairuotoju, kuris pasakė "I don't speak English much" paliko laukti palestiniečio gido vietovėje, kuri vadinasi Kažkur Ten. Tai buvo tiesiog plano dalis, todėl labai nebangavome. Autobusiukas buvo labai patogus ir beveik pilnas, buvo Pietų Korėjos, Vokietijos, Amerikos, Anglijos atstovai ir vienas va toks egzotiškas padaras iš tokios "Lithuania". Neutrukus prisitatė mūsų gidas Tamyras ir pasakė "Now I have to arrest you". Krizenome draugiškai, bet kad dabar jau nelabai juokinga buvo. Dar sakė, kad pasakos daug propagandos ir neskaniai maitins. Geras visgi gidas jis mums buvo, pasakodavo įdomiai, bet ir padilgindavo kur reikia. Nors patikros punktas buvo čia pat, mūsų transportas nebuvo sustabdytas ir stabtelėjome tik prisipilti kuro. Kūtvėla gi pirma fotografuoja, paskui galvoja, tai pirma pliaukštelėjo, o tada išsigando ar negaus kokios kulkos į tarpuakį. Juk siena su spygliuota viela! Mūsų gidas sakė, kad čia vietinis jaunimas, būna, ateina akmenų pamėtyti į kitą pusę ir tada greitai bėga.

Pilamės kurą Kažkur Ten. 

Bet, matyt, nacionaliniam saugumui tokios vėplos kaip aš grėsmės nekelia, tai netrukus riedėjome toliau. Maždaug už geros valandos pasiekėme Ramalą. Tai yra maždaug 10 km nuo Jeruzalės nutolęs miestas ir de facto Palestinos sostinė. 2000 metų spalį šito miestelio apskriejo visas žiniasklaidos priemones dėl žiauriai nužudytų dviejų Izraelio kareivių. Šiandien turistus čia traukia Jesiro Arafato kapas.

Lankytinos šventos ir nelabai šventos vietos Jeruzalėje per šiek tiek daugiau nei 48 valandas.

Tel Avive gyvenau tik kelios stotelės iki tarpmiestinių autobusų stoties, todėl, vos tik pakišusi raktą po buto durimis (septintą ryto šeimininkė miegojo, o Katsy šitu klausimu pasitikėti negalima) už kelių minučių jau buvau vietoje. Prie įėjimo kaip į žemę įaugęs smaksojo juoda barzda iki pat antakių apaugęs apsaugininkas. Kasose paprašiau bilieto į Jeruzalę, tai sakė eik, Kūtvėla, ir pirk iš vairuotojo. Pagal užrašus virš durų laukimo salėje susiradau Jeruzalės kryptį. Vairuotojas atidarė bagažinę ir visi savo turtą susidėjo patys. Jokių ten lipdukų klijavimo ant bagažo ir bilieto ir panašių buržuazinių kelionių apraiškų. Truputį kirbėjo man širdis ar nenuneš mano kuprinės su didžiai vertinga švarių apatinių baltinių pamaina kol sulips visos tos moterys su vaikais ir šunimis bei keli uniformuoti kareiviai. Už maždaug valandos kelionę sumokėjau vairuotojui į rankas 19 šekelių (14 LTL). Veikė lėtas, bet nemokamas bevielis internetas, kas labai maloniai nustebino, nes autobusas toks gerokai nupušęs atrodė. Doros žydaitės dar ir savo rytmetines maldas sukalbėjo, bet apie jų papročius bus atskirai papasakota.

Jeigu būsite netoli centrinės autobusų stoties Jeruzalėje, tai nepasididžiuokite nusipirkti falafelio stoties prieigose įsikūrusiame taške visai šalia 14 visuomeninio transporto autobuso maršruto stotelės-imkite su keptais baklažanais, nepasigailėsite, o ir kaina džiugins kišenę. Labai nustebau, kad praeiviai neturėjo nė žalio supratimo kur čia pas juos yra senamiestis, o kai kurie netgi nuoširdžiai stebėjosi apie tokį išgirdę. Čia kaip sustabdyti žmogų Gedimino prospekte prie Makdonaldo ir paklausti kur yra Gedimino bokštas, o tas kraipytų galvą ir sakystųsi nežinąs tokio. Šiaip ne taip gerų žmonių ir žemėlapio Lonely Planet knygoje padedama susiradau savo hostelį, bet čia pamoka, kad nreik būt durnai kaip inkilas-nepasidomėjau normaliai iš anksto kaip tą hostelį susirasti, žinojau tik, kad jis yra netoli Jaffa vartų. Gyvenau ne bet kur, o pagirtame Abraham Hostel Jerusalem. Kadangi net ir Kūtvėlos anksčiau laiko į kambarį neįleidžia, tai palikau jiems savo kuprinę saugoti, išgėriau jų nemokamos kavos (Kūtvėla baisiai mėgsta ką nemokamai gauti) ir išėjau dar gerą pusdienį po miestą paslampinėti.

Palmės prie Jeruzalės senamiesčio sienų.

Kūtvėla Jeruzalėje. 2014 metų sausio mėnuo. Prieš maždaug savaitę čia snigo. 

Tel Avivo kačių spindesys ir skurdas.

Fotografuodami kates, turistai nesusimąsto, kad fotografuoja aktualią Izraelio gamtosaugos problemą. Kačių antplūdis Izraelio miestų gatvėse nebuvo toks didelis iki maždaug 1930-ųjų metų, kai Britų mandato laikais jos buvo atvežtos išspręsti žiurkių populiacijos problemą, tačiau neplanuotai įvyko baisus kačių dauginimosi bumas. Niekas negali pasakyti tikslaus kačių Izraelio gatvėse skaičiaus, tačiau Meow Mitzvah Mission duomenimis benamių kačių skaičius gali siekti du milijonus gyvūnų šalyje (The New Zealand Herald: Sun, fun and plenty of food for Tel Aviv's ubiquitous stray cats skaičiuoja 40.000 kačių arba po vieną katę dešimčiai gyventojų Tel Avive). Meow Mission organizacijos tikslas yra humaniškais būdais sugaudyti benamių kačių koloniją, jas sterilizuoti bei kastruoti, paskiepyti, paleisti į laisvę ir stebėti jas, suteikiant nedidelę paramą išgyvenimui. Tel Avivo vyriausioji veterinarė Zvi Galin teigia, kad apie 5000 šeimų kasdien maitina benames kates ir suorganizuoja jų maitinimą per savo atostogas. Šiltame klimate katės atsiveda savo mažučius tris-keturis kartus per metus, tuo tarpu jų giminaitės šaltesniame klimate savo šeimą gausina ne daugiau kaip du kartus per metus. Šiuo metu apie 60.000 kačių jau yra sterilizuotos/kastruotos, bet veterinarai kovoja su vėjo malūnais nepaisant 10-15 operacijų per dieną, nes viena nesterilizuota katė gali atsivesti 3.200 kačiukų per dvejus metus, kuriuos vidutiniškai pati ir išgyvena,- baisus skaičius, pateikiamas The New Zealand Herald straipsnyje (nors gal tai spausdinimo klaida?). Gatvėje gimę kačiukai užauga laukinukais ir juos sunku priglausti namuose, nes uždaros patalpos juos gąsdina. Tyrimai rodo, kad suvaldyti šiai situacijai reikia sterilizuoti bent 80 proc. kačių populiacijos.

Atvykimas į Tel Avivą ir ką galima nuveikti per 48 valandas: Kūtvėlos nuotykiai Izraelyje prasideda!

Kaip jau minėjau savo pirmajame įraše apie Izraelį, į Tel Avivą skridau kompanijos Wizzair lėktuvu. Čia pakartotinai įdedu nuotrauką, kur Kūtvėla labai gražiai atrodo. Man sekėsi, nes niekas šalia nesėdėjo.

Kūtvėla pakeliui į Tel Avivą. 

Izraelis darbštaus, bet neturtingo lietuvio kišenei yra pakankamai brangi kryptis. Pavykus gauti pigų skrydį ir pradėjus ieškotis apgyvendinimo, juokelis apie nakvynę parke ant suoliuko nepasirodė jau toks ir juokingas, o to suoliuko lentas netrukus skausmingai jutau sau ant nugaros. Tiesa, nemažai yra hostelių siūlančių nakvynę bendrabučio tipo kambariuose, bet kainos ir kokybės santykis man visiškai nepatiko, o atsiliepimai apie hostelių tvarką ir švarą šiurpino-moki kaip už aukštos klasės viešbutį Europoje, o gyveni su tarakonais (neatmetu galimybės, kad blogus atsiliepimus palieka konkurentai, bet kiti keliautojai irgi mini žemą viešbučių paslaugų kokybę ir baisias kainas). Galiausiai saliamoniškai nusprendžiau išbandyti Airbnb portalo paslaugas. Man pavyko už labai padorią kainą gauti atskirą kambarį nuomojamame name. Šiame portale dedami skelbimai apie nuomojamus kambarius turistams, galima pasiskaityti atsiliepimus, užsisakyti apgyvendinimą. Išsirinkus kambarį reikia užsiregistruoti ir pasiųsti užklausą būsto savininkui, nes tai nėra tikras viešbutis ir jie turi teisę atsisakyti svečią priimti. Suderinus visus klausimus, atliekamas mokėjimas avansu už visą laikotarpį, kurį šeimininkas gaus per parą nuo svečio atvykimo, sumokamas ir komisinis mokestis portalui už tarpininkavimą. Atšaukimo sąlygos būna nurodytos prie kambario aprašymo.

Kūtvėla gyveno čia.

Atvykę į Izraelį nepamirškite, kad išvykti Jums gali ir neleisti (taip paprastai).

Pirmojo Izraelio ministro primininko D. Ben Guriono vardo oro uostas atvykstančius keleivius pasitinka neįtikėtinai svetingai. Kūtvėla pasinaudojo Wizzair oro linijų akcijiniu pasiūlymu nuskristi (ir parskristi, žinoma) už labai patrauklią kainą. Verta paminėti geru žodžiu abudu pilotus, nes 3,5 val. trukusių skrydžių nusileidimai buvo kiek įmanoma švelnesni, ir Kūtvėlos ausytės beveik nenukentėjo. Netikėtas buvo antrasis saugumo patikrinimas Vilniaus oro uoste prie įlaipinimo vartų, kai buvo apieškotas rankinis bagažas ir patys keleiviai (taip taip, rankomis mus ten čiupinėjo).

Kūtvėla pakeliui į Tel Avivą. 

Skristi Kūtvėla tai baisiai nemėgsta. Baisiausia akimirka yra ta, kai lėktuvas atsiplėšia nuo žemės ir kyla. Dar kartais pasikrato į kokią turbulenciją patekęs. Žagsėdama vis sau poteriauju po nosimi, kad lėktuvas-pati saugiausia transporto priemonė pasaulyje. Bet nieko nėra geriau už nusileidimą. Lėktuvo ratams palietus Ben Guriono taką, salone pasigirdo plojimai. Vyrai skubiai dengėsi pakaušius žydiškomis kepuraitėmis irgi segėsi jas špilkomis idant laikytųsi. Kai laipino į lėktuvą, su šiuo skiriamuoju ženklu buvo tik vienas kitas, o jau nusileidus-beveik absoliuti dauguma. Baisu, matyt, su jarmulka po Vilnių vaikščioti.

Atvykimas į Tel Avivo oro uostą niekuom nesiskyrė nuo įprastų oro uostų Europoje (pagal mano kelionės draudimo polisą, kurį aš pamečiau dieną prieš kelionę ir iki šiol nerandu, Izraelis priskiriamas Azijai): išlipimas, pasų kontrolė, valiutos keitykla, kelionė į miesto centrą. Pasų kontrolė man paliko labai gerą įspūdį, nes keleiviai buvo aptarnaujami prie visų dvidešimt su viršum skyrių nepaisant to, kad virš daugiau nei pusės degė užrašas "Israeli Passports". Taip buvo išvengta kilometrinių eilių ir netgi parodytas savotiškas svetingumas. Pareigūnai kamantinėjo kur Kūtvėla skrenda, kodėl, kur gyvens, ar pirmas kartas Izraelyje. Matyt, mano dora išvaizda ir atsakymai juos patenkino, todėl įrodymų-viešbučio rezervacijos ir atgalinio bilieto-neprašė, nors va rusakalbius turistus gana dažnai prašė įrodyti savo minčių skaistumą ir pateikti visokius popierius. Gavau vizą iki 2014 m. balandžio. Čia manau esant naudinga pastebėti skaitytojams, kad LR piliečiams vizos į Izraelį trumpalaikiams vizitams nereikia, užtenka tik galiojančio paso, kuris dar turi galioti bent 6 mėnesius po kelionės, o vizą gausite jau atvykę į Izraelį pasų patikros metu nemokamai.

Kūtvėlos pasas ir Izraelio viza. Pase, aišku, tai ne Kūtvėla parašyta. 

Viza turi būti laikoma su asmens dokumentu visą buvimo Izraelyje laiką. Vizos neklijavimas į pasą arba paso neantspaudavimas yra susijęs su taip vadinama "Izraelio antspaudo stigma". Yra šalių, pvz., Malaizija, kurių piliečiai iš viso negali lankytis Izraelyje, nes  šios šalys nepalaiko jokių diplomatinių santykių. Libanas, Sirija, Jemenas, Iranas, Irakas, Pakistanas, Libija, Kuveitas, Sudanas, Saudo Arabija*- visas šias šalis vienija tai, kad keleiviai, kurie turi Izraelio antspaudus pasuose, neįleidžiami į šalį. Ilgą laiką Izraelio pasienio kontrolės pareigūnai privalėjo antspauduoti pasus (kuriuos norintys keliauti į paminėtas šalis paskui turėdavo pasikeisti į naujus), bet dabar, atsižvelgiant į nepatogumus keleiviams, apsilankymas Izraelyje fiksuojamas ant atskiros kortelės, kurią po kelionės galima sunaikinti. Egiptas ir Jordanija įsileidžia turistus iš Izraelio, todėl dienos kelionė į Kairą ar Petrą yra įmanomi dalykai (tik teks anksti keltis ir bus brangu). Tačiau rimta problema yra tai, kad beveik neįmanoma aplankyti Jordanijos ir Egipto neapsilankant Izraelyje, todėl privalomi Egipto ir Jordanijos antspaudai keliautojų pasuose (ne visi tokie supratingi kaip Izraelis ir štampuoja atskirus popierėlius) išduos jus kaip Judas Iskarijotas Irano ar Libijos pasienio kontrolės darbuotojams ir būsite gražiai pasiųsti namo. Todėl, atsižvelgiant į aplinkybes, yra patartina pasilikti Izraelį kelionės po regioną pabaigai. Arba gaukite antrą pasą. Necessity makes an honest man a knave. 

Gauti Izraelio šekelių (ILS) Lietuvoje man nepavyko. Skambinau į banką, sakė, neprekiauja tokiais, nors kursas ir yra skelbiamas. Todėl pasiėmiau reikiamą sumą Eurais, kuriuos gana neblogu kursu keičiausi pagal poreikius. Oro uosto keitykloje Tel Avive kursas buvo labai prastas, maždaug 30 LTL gavau mažiau už tą pačią suma kaip paskui kad gavau miesto centre, bet tik atvykus norisi turėti nors kažkiek grynųjų ant rankų. Ne problema daug kur atsiskaityti kreditine kortele, bet ten PIN kodo aparatai nėra žinomi, o viskas vyksta perbraukus kortelę per skaitytuvą ir pasirašius ant čekio, todėl vagystės atveju galima patirti nuostolių. Be abejo, laiku informavus banką kortelė bus užblokuota ir nuostoliai kompensuoti, bet vis tiek man nelabai patikimai atrodo, kai viešojo transporto stotelėje užtenka tik kelioms sekundėms kyštelėti savo VISA kortelę į plyšiuką bilietų automate (už nugaros telkiantis kokiam penkiasdešimčiai vietinių gyventojų, kurie irgi laukia eilėje nusipirkti bilietą) ir viskas, kelionė apmokėta. Beje, geriau vežkites JAV dolerius, ten ir jais mielai priima.

Pasiėmus registruotą bagažą vėl laukia loterija-kratys ar nekratys? Manęs nekratė, todėl pasinaudjau WC paslaugomis, išsikeičiau šiek tiek pinigų, ir patraukiau ieškoti oro uosto traukinio. Bilietų automate nusipirkau bilietą iki Tel Avivo Salvidor/Merkatz/Central stoties, juo kaip metro kokiame man atsidarė durys į stotį, kur net visą valandą teko laukti traukinio. O aš dar pukšėjau, kad Vilniaus oro uosto traukinys važiuoja kartą per valandą. Tik skirtumas tas, kad Vilniuje oro uosto traukinys yra specialus, o Tel Avive pro oro uostą praeina paprastas traukinys, jungiantis kelis Izraelio miestus. Išlipus iš traukinio, dar reikia naudojantis bilietu pereiti bent du barjerus su sukamomis konstrukcijomis ir, jeigu paprašo, perleisti bagažą per skenerį. Teko patirti truputį streso, nes mane pasitikti pažadėjęs žmogus nelaukė manęs, kaip aš, Kūtvėla būdama, naiviai tikėjausi, prie traukinio platformos-be kelionės bilieto tavęs į stotį tiesiog neįleis. Bet viskas gerai, kas gerai baigiasi.

Išvykimas iš Izraelio Ben Guriono oro uosto yra nusipelnęs atskiro Talmudo dydžio įrašo. Visų pirma, turite atvykti į oro uostą 3 valandos prieš skrydį, bet ne vėliau ir ne anksčiau. Prie įėjimo būsite arba nebūsite paprašyti praeiti pirmąją patikrą pro metalo detektorių (mačiau tamsaus gymio vyruką kratomą, jam net batus nuavė ir diržą nusegė). Už kelių žingsnių pasitiks oro uosto pareigūnas ir, jeigu iki skrydžio daugiau nei trys valandos, lieps eit lauk. Galite eiti lauk arba pasėdėti netoliese (Kūtvėla sėdėjo valandą laiko, akių kampučiais-idant neįžeistų atvirai spoksodama- smalsiai stebėjo į sieną nusisukusius poteriaujančius žydus ir naudojosi nemokamu oro uosto wi-fi). Likus trims valandoms iki skrydžio tas pats griežtasis oro uosto pareigūnas pradės kviesti į Vilniaus skrydį. Kai išsirikiuosite ilgoje eilėje, prieš jus pirmumo teisę turės vėluojantieji į savo skrydžius, kuriuos bendroje eilėje medžios oro uosto pareigūnai, todėl patikra gali užsitęsti. Kai žengsite kelis žingsnius pirmyn ir Jūsų pasas atsidurs saugumo pareigūno rankose, sveikinu-patekote į Pirmąjį pragaro ratą.

Ar toks tavo vardas? Ar pirmas kartas Izraelyje? Ar niekas nieko neperdavė perduoti? Ar turite bagažo? Ar turite bagaže skysčių daugiau nei 100 ml? Ar perkant aliejų jis buvo Jums prieš akis? Ar keliaujate viena? Ar pati pakavote bagažą? Kaip atvykote į oro uostą? Ar tarp bagažo supakavimo ir kelionės į oro uostą buvote palikusi bagažą be priežiūros?

Dzingt. Kažkuris atsakymas Kūtvėlą pažymėjo kaip strong suspect ir jinai lipduku ant paso buvo pasiųsta detaliam patikrinimui. Visa laimė, kad prieš mane nebuvo eilės. Detalus patikrinimas reiškia, kad buvo patikrintas visas bagažas perleidžiant per įvairius skenerius ir išpurtytas rankomis, buvo nuauti batai ir nuvilkta striukė, išimtos fotoaparato baterija ir atminties kortelė (ale gerai, kad foto neperžiūrėjo, būčiau dėl vienos bėdos turėjusi). Ir vis klausinėjo, klausinėjo....Ir štai, Kūtvėlos, tos oro uostų baubo, įtariamos nedorais darbeliais, kaltės įrodymai!!!

Aliejaus buteliukas.

Išlupęs iš plėvelės mano butelaitį čiupinėjo jį pareigūnas irgi vartė rankose. Tai, sako, arba atidarome, arba jis keliaus atskirame bagaže. Man mintis atidaryti buteliuką, kuris paskui išsilies bagaže ant mano triusikėlių, visai nepatiko, bet siųsti jį atskirame bagaže irgi nenorėjau. Išsigandau, kad dar primokėti lieps. "Nu atidarykit, kad taip jau reikia:,- tariau jam, mintys rydama karčias ašaras. Kai kamštukas atsisuko, tai pareigūnas įbedė į mane akis -matyt, laukė reakcijos. Bet Kūtvėla yra ir anksčiau atidarytą aliejaus buteliuką mačiusi, tai neišsigando. Specialiu šepetuku buvo paimtas mėginys, taip pat nuo mano batų ir kelių daiktų rankiniame bagaže ir perleistas per specialų aparatą, matyt, ieškojo kokių nors sprogmenų pėdsakų. Aliejau buteliukas, deja, turėjo visas priežastis jiems užkliūti, nes tai yra Palestinos ūkio prekė. Dar bus papasakota kituose įrašuose kaip lankėmės Palestinos alaus darykloje, kuri dar prekiauja ir Palestinos vynu, aliejumi ir rankų darbo muilu. Taybeh yra tos vietovės pavadinimas, o ant etiketės švyti ir pagaminimo šalis-Palestina. Taigi, apsaugos darbuotojas turėjo pilną, jų manymu, teisę įtarti šitą aliejų esant nedorą ir visa laimė, kad nekonfiskavo visiškai. Bet tas siuntimas atskirame bagaže mane prajuokino. Įsivaizduokite, Kūtvėla kažkokiu būdu įsibrauna į-greičiausiai- užrakintą ir tamsią bagažo patalpą skrendančiame lėktuve, tarp šimtų kitų lagaminų susiranda savo pundus, išsitraukia savo aliejaus buteliuką, ir....eeee....nežinau, gal išgeria?

Bet čia dar ne viskas. Kaip parodė gūglinimas (ar šitas veiksmažodis jau norminis valstybinėje kalboje?) prisijungus prie nemokamo oro uosto wi-fi jau kai buvau paleista, skenavimo metu ieškoma keramikos, popieriaus ir visko, panašaus į pudrą. Tadadadadm-dadam!!!! Tiesiog trys viename, kaip toje reklamoje.

Popierius, keramika, Šventoji žemė. 

Trapius daiktus visada stengiuosi pasiimti su savimi į lėktuvo saloną, nes nenoriu juos pasiimti šukių pavidalu po skrydžio, nes bagažas ten mėtomas ir vėtomas ir dar koja paspiriamas. Kuom užkliuvo keramika man buvo nesuprantama, kol vienas keleivis nepamąstė garsiai, kad galbūt sudaužius kokį uzbonėlį galima gauti aštrią šukę ir naudoti kaip ginklą. Paradoksas yra tame, kad man gyvenime niekada tokia absurdiška mintis nė kilusi nebūtų, o dabar, saugumo darbuotojų dėka, esu pakankamai informuota šitu klausimu.

Pagaliau krata buvo baigta, aliejaus buteliukui susisukti gavau papildomo materijolo, ir mano kratytojas mane palydėjo ir praleido jau be patikros pro antrąjį patikros punktą prie laukiamosios salės (tai vadinasi "shadow" ir šiaip jau nėra gerai, nes tai reiškia, kad kol nepalikau jų šventos žemės, manęs negalima palikti be priežiūros). Klausiau, kuom užkliuvau, tai sakė, kad "random check", bet aš manau, kad tas palikimas daiktų be priežiūros ir sukėlė jiems įtarimą. Dabar lengva čia rašinėti į internetus darbe sėdint, bet kai pagalvoji, nerami ten šalis, juk maža kas, tikrai kas nors galėjo man įkišti ką nors. Saugojimo kambarys hostelyje buvo stebimas kamera kiaurą parą, bet "чем черт не шутит". Ant įlaipinimo kortelės buvo nurodytas pirmas terminalas, bet kas dvidešimt minučių iš jo veža autobusu į kitą terminalą, iš kur ir skraidinama bei yra neapmokestinamų prekių parduotuvės, kur galima išleisti likusius šekelius šokoladui ir blizgiems žurnalams.

Nedidelis tyrimas atskleidė, kad ant pasų klijuojmi lipdukai su barkodais, kurių pirmas skaičius žymi asmens pavojingumo lygį, tradiciškai vienetas yra visiškai nekenksmingas, šešetas yra labai kenksmingas, o 6T gauti tai jau niekam nelinkėčiau. Mano pirmas barkodo numeris buvo penktas. Vėliau sužinojau, kad vienas keleivis ten turėjo septynetą, todėl aišku, kad skaičių kombinacijos ir reikšmės yra keičiamos, nes gudrūs keleiviai irgi potencialūs teoristai iššifruoja. Kita vertus, pašalinimas iš laukiamosios salės kitų keleivių, kurių skrydis yra vėliau nei po trijų valandų, prieš einamojo skrydžio keleiviams visiems sustojus į vieną eilę (teroristai oi kaip myli žmonių smabūrius) prieš pereinant patikrą padėtų sumažinti galimų aukų skaičių.

Daugiau skaitmenų Jums:

Leaving Tel Aviv: My Experience Through Airport Security at Ben Gurion ( Aaron's Worldwide Adventures) 2001 gruodis.
Airport Security Woes – My Experience Leaving Israel (Landlopers) 2011 spalis.
Israel’s Marking System (Sousan Hammad) 2010 vasaris.
Security procedures at Ben Gurion Airport, in Israel (ExpatClick.com) 2013 balandis

Pabaigai desertas : Palestinian celebrity gets the 'Jewish sticker' at Ben-Gurion Airport

Na, argi nesidžiaugiate, kad grįžau?

Su meile ir kaip visada susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Pavojingaitė

* šaltiniai iš interneto ir kelionių knygų, todėl informacija gali būti pasenusi. Patariu pasitikrinti informaciją prieš ruošiantis kelionei Užsienio reikalų ministerijoje.