Atvykę į Izraelį nepamirškite, kad išvykti Jums gali ir neleisti (taip paprastai).

Pirmojo Izraelio ministro primininko D. Ben Guriono vardo oro uostas atvykstančius keleivius pasitinka neįtikėtinai svetingai. Kūtvėla pasinaudojo Wizzair oro linijų akcijiniu pasiūlymu nuskristi (ir parskristi, žinoma) už labai patrauklią kainą. Verta paminėti geru žodžiu abudu pilotus, nes 3,5 val. trukusių skrydžių nusileidimai buvo kiek įmanoma švelnesni, ir Kūtvėlos ausytės beveik nenukentėjo. Netikėtas buvo antrasis saugumo patikrinimas Vilniaus oro uoste prie įlaipinimo vartų, kai buvo apieškotas rankinis bagažas ir patys keleiviai (taip taip, rankomis mus ten čiupinėjo).

Kūtvėla pakeliui į Tel Avivą. 

Skristi Kūtvėla tai baisiai nemėgsta. Baisiausia akimirka yra ta, kai lėktuvas atsiplėšia nuo žemės ir kyla. Dar kartais pasikrato į kokią turbulenciją patekęs. Žagsėdama vis sau poteriauju po nosimi, kad lėktuvas-pati saugiausia transporto priemonė pasaulyje. Bet nieko nėra geriau už nusileidimą. Lėktuvo ratams palietus Ben Guriono taką, salone pasigirdo plojimai. Vyrai skubiai dengėsi pakaušius žydiškomis kepuraitėmis irgi segėsi jas špilkomis idant laikytųsi. Kai laipino į lėktuvą, su šiuo skiriamuoju ženklu buvo tik vienas kitas, o jau nusileidus-beveik absoliuti dauguma. Baisu, matyt, su jarmulka po Vilnių vaikščioti.

Atvykimas į Tel Avivo oro uostą niekuom nesiskyrė nuo įprastų oro uostų Europoje (pagal mano kelionės draudimo polisą, kurį aš pamečiau dieną prieš kelionę ir iki šiol nerandu, Izraelis priskiriamas Azijai): išlipimas, pasų kontrolė, valiutos keitykla, kelionė į miesto centrą. Pasų kontrolė man paliko labai gerą įspūdį, nes keleiviai buvo aptarnaujami prie visų dvidešimt su viršum skyrių nepaisant to, kad virš daugiau nei pusės degė užrašas "Israeli Passports". Taip buvo išvengta kilometrinių eilių ir netgi parodytas savotiškas svetingumas. Pareigūnai kamantinėjo kur Kūtvėla skrenda, kodėl, kur gyvens, ar pirmas kartas Izraelyje. Matyt, mano dora išvaizda ir atsakymai juos patenkino, todėl įrodymų-viešbučio rezervacijos ir atgalinio bilieto-neprašė, nors va rusakalbius turistus gana dažnai prašė įrodyti savo minčių skaistumą ir pateikti visokius popierius. Gavau vizą iki 2014 m. balandžio. Čia manau esant naudinga pastebėti skaitytojams, kad LR piliečiams vizos į Izraelį trumpalaikiams vizitams nereikia, užtenka tik galiojančio paso, kuris dar turi galioti bent 6 mėnesius po kelionės, o vizą gausite jau atvykę į Izraelį pasų patikros metu nemokamai.

Kūtvėlos pasas ir Izraelio viza. Pase, aišku, tai ne Kūtvėla parašyta. 

Viza turi būti laikoma su asmens dokumentu visą buvimo Izraelyje laiką. Vizos neklijavimas į pasą arba paso neantspaudavimas yra susijęs su taip vadinama "Izraelio antspaudo stigma". Yra šalių, pvz., Malaizija, kurių piliečiai iš viso negali lankytis Izraelyje, nes  šios šalys nepalaiko jokių diplomatinių santykių. Libanas, Sirija, Jemenas, Iranas, Irakas, Pakistanas, Libija, Kuveitas, Sudanas, Saudo Arabija*- visas šias šalis vienija tai, kad keleiviai, kurie turi Izraelio antspaudus pasuose, neįleidžiami į šalį. Ilgą laiką Izraelio pasienio kontrolės pareigūnai privalėjo antspauduoti pasus (kuriuos norintys keliauti į paminėtas šalis paskui turėdavo pasikeisti į naujus), bet dabar, atsižvelgiant į nepatogumus keleiviams, apsilankymas Izraelyje fiksuojamas ant atskiros kortelės, kurią po kelionės galima sunaikinti. Egiptas ir Jordanija įsileidžia turistus iš Izraelio, todėl dienos kelionė į Kairą ar Petrą yra įmanomi dalykai (tik teks anksti keltis ir bus brangu). Tačiau rimta problema yra tai, kad beveik neįmanoma aplankyti Jordanijos ir Egipto neapsilankant Izraelyje, todėl privalomi Egipto ir Jordanijos antspaudai keliautojų pasuose (ne visi tokie supratingi kaip Izraelis ir štampuoja atskirus popierėlius) išduos jus kaip Judas Iskarijotas Irano ar Libijos pasienio kontrolės darbuotojams ir būsite gražiai pasiųsti namo. Todėl, atsižvelgiant į aplinkybes, yra patartina pasilikti Izraelį kelionės po regioną pabaigai. Arba gaukite antrą pasą. Necessity makes an honest man a knave. 

Gauti Izraelio šekelių (ILS) Lietuvoje man nepavyko. Skambinau į banką, sakė, neprekiauja tokiais, nors kursas ir yra skelbiamas. Todėl pasiėmiau reikiamą sumą Eurais, kuriuos gana neblogu kursu keičiausi pagal poreikius. Oro uosto keitykloje Tel Avive kursas buvo labai prastas, maždaug 30 LTL gavau mažiau už tą pačią suma kaip paskui kad gavau miesto centre, bet tik atvykus norisi turėti nors kažkiek grynųjų ant rankų. Ne problema daug kur atsiskaityti kreditine kortele, bet ten PIN kodo aparatai nėra žinomi, o viskas vyksta perbraukus kortelę per skaitytuvą ir pasirašius ant čekio, todėl vagystės atveju galima patirti nuostolių. Be abejo, laiku informavus banką kortelė bus užblokuota ir nuostoliai kompensuoti, bet vis tiek man nelabai patikimai atrodo, kai viešojo transporto stotelėje užtenka tik kelioms sekundėms kyštelėti savo VISA kortelę į plyšiuką bilietų automate (už nugaros telkiantis kokiam penkiasdešimčiai vietinių gyventojų, kurie irgi laukia eilėje nusipirkti bilietą) ir viskas, kelionė apmokėta. Beje, geriau vežkites JAV dolerius, ten ir jais mielai priima.

Pasiėmus registruotą bagažą vėl laukia loterija-kratys ar nekratys? Manęs nekratė, todėl pasinaudjau WC paslaugomis, išsikeičiau šiek tiek pinigų, ir patraukiau ieškoti oro uosto traukinio. Bilietų automate nusipirkau bilietą iki Tel Avivo Salvidor/Merkatz/Central stoties, juo kaip metro kokiame man atsidarė durys į stotį, kur net visą valandą teko laukti traukinio. O aš dar pukšėjau, kad Vilniaus oro uosto traukinys važiuoja kartą per valandą. Tik skirtumas tas, kad Vilniuje oro uosto traukinys yra specialus, o Tel Avive pro oro uostą praeina paprastas traukinys, jungiantis kelis Izraelio miestus. Išlipus iš traukinio, dar reikia naudojantis bilietu pereiti bent du barjerus su sukamomis konstrukcijomis ir, jeigu paprašo, perleisti bagažą per skenerį. Teko patirti truputį streso, nes mane pasitikti pažadėjęs žmogus nelaukė manęs, kaip aš, Kūtvėla būdama, naiviai tikėjausi, prie traukinio platformos-be kelionės bilieto tavęs į stotį tiesiog neįleis. Bet viskas gerai, kas gerai baigiasi.

Išvykimas iš Izraelio Ben Guriono oro uosto yra nusipelnęs atskiro Talmudo dydžio įrašo. Visų pirma, turite atvykti į oro uostą 3 valandos prieš skrydį, bet ne vėliau ir ne anksčiau. Prie įėjimo būsite arba nebūsite paprašyti praeiti pirmąją patikrą pro metalo detektorių (mačiau tamsaus gymio vyruką kratomą, jam net batus nuavė ir diržą nusegė). Už kelių žingsnių pasitiks oro uosto pareigūnas ir, jeigu iki skrydžio daugiau nei trys valandos, lieps eit lauk. Galite eiti lauk arba pasėdėti netoliese (Kūtvėla sėdėjo valandą laiko, akių kampučiais-idant neįžeistų atvirai spoksodama- smalsiai stebėjo į sieną nusisukusius poteriaujančius žydus ir naudojosi nemokamu oro uosto wi-fi). Likus trims valandoms iki skrydžio tas pats griežtasis oro uosto pareigūnas pradės kviesti į Vilniaus skrydį. Kai išsirikiuosite ilgoje eilėje, prieš jus pirmumo teisę turės vėluojantieji į savo skrydžius, kuriuos bendroje eilėje medžios oro uosto pareigūnai, todėl patikra gali užsitęsti. Kai žengsite kelis žingsnius pirmyn ir Jūsų pasas atsidurs saugumo pareigūno rankose, sveikinu-patekote į Pirmąjį pragaro ratą.

Ar toks tavo vardas? Ar pirmas kartas Izraelyje? Ar niekas nieko neperdavė perduoti? Ar turite bagažo? Ar turite bagaže skysčių daugiau nei 100 ml? Ar perkant aliejų jis buvo Jums prieš akis? Ar keliaujate viena? Ar pati pakavote bagažą? Kaip atvykote į oro uostą? Ar tarp bagažo supakavimo ir kelionės į oro uostą buvote palikusi bagažą be priežiūros?

Dzingt. Kažkuris atsakymas Kūtvėlą pažymėjo kaip strong suspect ir jinai lipduku ant paso buvo pasiųsta detaliam patikrinimui. Visa laimė, kad prieš mane nebuvo eilės. Detalus patikrinimas reiškia, kad buvo patikrintas visas bagažas perleidžiant per įvairius skenerius ir išpurtytas rankomis, buvo nuauti batai ir nuvilkta striukė, išimtos fotoaparato baterija ir atminties kortelė (ale gerai, kad foto neperžiūrėjo, būčiau dėl vienos bėdos turėjusi). Ir vis klausinėjo, klausinėjo....Ir štai, Kūtvėlos, tos oro uostų baubo, įtariamos nedorais darbeliais, kaltės įrodymai!!!

Aliejaus buteliukas.

Išlupęs iš plėvelės mano butelaitį čiupinėjo jį pareigūnas irgi vartė rankose. Tai, sako, arba atidarome, arba jis keliaus atskirame bagaže. Man mintis atidaryti buteliuką, kuris paskui išsilies bagaže ant mano triusikėlių, visai nepatiko, bet siųsti jį atskirame bagaže irgi nenorėjau. Išsigandau, kad dar primokėti lieps. "Nu atidarykit, kad taip jau reikia:,- tariau jam, mintys rydama karčias ašaras. Kai kamštukas atsisuko, tai pareigūnas įbedė į mane akis -matyt, laukė reakcijos. Bet Kūtvėla yra ir anksčiau atidarytą aliejaus buteliuką mačiusi, tai neišsigando. Specialiu šepetuku buvo paimtas mėginys, taip pat nuo mano batų ir kelių daiktų rankiniame bagaže ir perleistas per specialų aparatą, matyt, ieškojo kokių nors sprogmenų pėdsakų. Aliejau buteliukas, deja, turėjo visas priežastis jiems užkliūti, nes tai yra Palestinos ūkio prekė. Dar bus papasakota kituose įrašuose kaip lankėmės Palestinos alaus darykloje, kuri dar prekiauja ir Palestinos vynu, aliejumi ir rankų darbo muilu. Taybeh yra tos vietovės pavadinimas, o ant etiketės švyti ir pagaminimo šalis-Palestina. Taigi, apsaugos darbuotojas turėjo pilną, jų manymu, teisę įtarti šitą aliejų esant nedorą ir visa laimė, kad nekonfiskavo visiškai. Bet tas siuntimas atskirame bagaže mane prajuokino. Įsivaizduokite, Kūtvėla kažkokiu būdu įsibrauna į-greičiausiai- užrakintą ir tamsią bagažo patalpą skrendančiame lėktuve, tarp šimtų kitų lagaminų susiranda savo pundus, išsitraukia savo aliejaus buteliuką, ir....eeee....nežinau, gal išgeria?

Bet čia dar ne viskas. Kaip parodė gūglinimas (ar šitas veiksmažodis jau norminis valstybinėje kalboje?) prisijungus prie nemokamo oro uosto wi-fi jau kai buvau paleista, skenavimo metu ieškoma keramikos, popieriaus ir visko, panašaus į pudrą. Tadadadadm-dadam!!!! Tiesiog trys viename, kaip toje reklamoje.

Popierius, keramika, Šventoji žemė. 

Trapius daiktus visada stengiuosi pasiimti su savimi į lėktuvo saloną, nes nenoriu juos pasiimti šukių pavidalu po skrydžio, nes bagažas ten mėtomas ir vėtomas ir dar koja paspiriamas. Kuom užkliuvo keramika man buvo nesuprantama, kol vienas keleivis nepamąstė garsiai, kad galbūt sudaužius kokį uzbonėlį galima gauti aštrią šukę ir naudoti kaip ginklą. Paradoksas yra tame, kad man gyvenime niekada tokia absurdiška mintis nė kilusi nebūtų, o dabar, saugumo darbuotojų dėka, esu pakankamai informuota šitu klausimu.

Pagaliau krata buvo baigta, aliejaus buteliukui susisukti gavau papildomo materijolo, ir mano kratytojas mane palydėjo ir praleido jau be patikros pro antrąjį patikros punktą prie laukiamosios salės (tai vadinasi "shadow" ir šiaip jau nėra gerai, nes tai reiškia, kad kol nepalikau jų šventos žemės, manęs negalima palikti be priežiūros). Klausiau, kuom užkliuvau, tai sakė, kad "random check", bet aš manau, kad tas palikimas daiktų be priežiūros ir sukėlė jiems įtarimą. Dabar lengva čia rašinėti į internetus darbe sėdint, bet kai pagalvoji, nerami ten šalis, juk maža kas, tikrai kas nors galėjo man įkišti ką nors. Saugojimo kambarys hostelyje buvo stebimas kamera kiaurą parą, bet "чем черт не шутит". Ant įlaipinimo kortelės buvo nurodytas pirmas terminalas, bet kas dvidešimt minučių iš jo veža autobusu į kitą terminalą, iš kur ir skraidinama bei yra neapmokestinamų prekių parduotuvės, kur galima išleisti likusius šekelius šokoladui ir blizgiems žurnalams.

Nedidelis tyrimas atskleidė, kad ant pasų klijuojmi lipdukai su barkodais, kurių pirmas skaičius žymi asmens pavojingumo lygį, tradiciškai vienetas yra visiškai nekenksmingas, šešetas yra labai kenksmingas, o 6T gauti tai jau niekam nelinkėčiau. Mano pirmas barkodo numeris buvo penktas. Vėliau sužinojau, kad vienas keleivis ten turėjo septynetą, todėl aišku, kad skaičių kombinacijos ir reikšmės yra keičiamos, nes gudrūs keleiviai irgi potencialūs teoristai iššifruoja. Kita vertus, pašalinimas iš laukiamosios salės kitų keleivių, kurių skrydis yra vėliau nei po trijų valandų, prieš einamojo skrydžio keleiviams visiems sustojus į vieną eilę (teroristai oi kaip myli žmonių smabūrius) prieš pereinant patikrą padėtų sumažinti galimų aukų skaičių.

Daugiau skaitmenų Jums:

Leaving Tel Aviv: My Experience Through Airport Security at Ben Gurion ( Aaron's Worldwide Adventures) 2001 gruodis.
Airport Security Woes – My Experience Leaving Israel (Landlopers) 2011 spalis.
Israel’s Marking System (Sousan Hammad) 2010 vasaris.
Security procedures at Ben Gurion Airport, in Israel (ExpatClick.com) 2013 balandis

Pabaigai desertas : Palestinian celebrity gets the 'Jewish sticker' at Ben-Gurion Airport

Na, argi nesidžiaugiate, kad grįžau?

Su meile ir kaip visada susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Pavojingaitė

* šaltiniai iš interneto ir kelionių knygų, todėl informacija gali būti pasenusi. Patariu pasitikrinti informaciją prieš ruošiantis kelionei Užsienio reikalų ministerijoje.