Eurovizija 2016- ta pati panelė, tik kita suknelė.

Šių metų Eurovizijos finalo tiesioginės transliacijos stebėti neturėjome galimybės, nes tuo metu buvome Varšuvos Muziejų nakties renginyje, bet paskutines balsų skelbimo minutes ir Ukrainos triumfą visgi spėjome pamatyti. Minčių, kaip dabar sakoma, kyla įvairių. Visų pirma, man patiko komisijos ir žiūrovų balsų atskyrimas, taip įnešęs daugiau objektyvumo į patį neobjektyviausią konkursą, koks tik gali būti. Tačiau kritikos strėlės irgi liejosi iš visų kampų.

Ponas Alex iš Feisbuko.

Ponas Alex pastebėjo labai taikliai- kaimynai balsuodavo už kaimynus. Juokais mes šį konkursą net "Balkanovizija" buvome praminę. Tačiau mes irgi tikėjomės balsų iš kaimynų ir džiaugėmės pastebėti tolimesnėse šalyse. Tai visuomet buvo politinis konkursas, paremtas kaimynų rėmimo politika. Arba gerų santykių palaikymas susisaisčius šventos moterystės ryšiais, kaip pas ponią Anastasiją.

"15 min' portalo duomenimis- svarbus dalykas ta šeimos darna.

Tokiame konkurse reikia nusiteikti, kad bus povandeninės srovės. Netrukus prasidėjo suinteresuotos šalies pareiškimai, kad Ukrainos daina neatitiko Eurovizijos politikos.

Piktinasi ponas Sanjeev Feisbuke.

RT portalas piktinasi nauju Šaltuoju karu prieš Rusiją.

Portalas RT paskelbė žurnalisto Neil Clark apžvalgą, kurioje šis Euroviziją 2016 prilygino JAV prezidento rinkiminei kampanijai (Al Gore prieš George W. Bush) ir šiaip labai piktinasi visokiais ten rusofilais, taip vadinama vertinimo komisija, Vakarų vertybėmis, ir šiaip matyt bus ant skruzdėlyno atsisėdęs netyčia. Kita vertus, mes turime ir oficialią Eurovizijos organizatorių poziciją, kurią cituoja The New York Times.

Viskas ten gerai su ta daina.

Tačiau balsavimo sistema vis tiek šlubuoja kaip girtas lokys. Žiniasklaidos priemonės trimituoja, kad kaip čia išeina, žiuri duoda kokį ten apvalų nulį be pagaliuko, o žiūrovai duoda 10-12 balų, tai kur teisybė?

 

Senojoje balsavimo sistemoje būtų laimėjusi Australiją, sako ponas Peter iš Feisbuko.

Kai pagalvoji apie skrydžių kainas į Australiją, tai manau didžioji dalis Europos su palengvėjimu atsipūtė, o jų finansų ministrai atgavo natūralią veido spalvą. Nors Rusijoje virkaujama dėl skriaudos, pagal senąją balsavimo sistemą jų finale užimta vieta, galimai, nebūti pasikeitusi. Kas ten žino?

Detalesnė informacija iš Eurovisionworld.com portalo.

Betgi pakalbėkime apie kaimynus. Ar galime vis dar kaltinti žiūrovus balsuojant kaimyniškai? Štai Obozrevatel portalo duomenimis, Ukrainai 12 balų skyrė šios šalys:

Kiek Ukrainos kaimynų čia matote? O gal ten ukrainiečių diasporos didelės?

Neilgai trukus, mažas vaikas iš kurio buvo atimta galimybė ilsėtis Turkijoje, metė nuspėjama kaprizą: Euroviziją Ukrainoje reikia boikotuoti. Gal ir Olimpines žaidynes, tuo pačiu? Eurovizijoje bent sysinti dopingo testams nereikia, o ten ką vėl gali žinoti?

Ponas Reuben iš Feisbuko pataria Rusijai pralaimėti oriai.

Betgi nepainiokime meno su politika!

Eurovizija yra dainos konkursas, kuriame svarbūs du elementai: tai pati daina ir šou. Su pirmuoju punktu problemų būna retai, nes bent jau balsus visi nacionalinių atrankų laimėtojai turi (su pačia daina kaip kūriniu, žinoma, gali ir mažiau pasisekti). Šou kainuoja pasiutusius pinigus, bet už tai, kaip juokauja žmonės internetuose, Rusijos atstovas galėjo sudainuoti lopšinę ir patekti į finalą, o gal net ir laimėjęs būtų, bet matyt vieną sparną pasitempė.

 Bet svarbiausia yra tai, kokia yra dainos siunčiama žinia pasauliui. Ukrainos žinia tokia, kad apsimesti nesuprantančiu ar interpretuoti (Polina Gagarina- taikos angelas ???) neišeina net ir durniausiems. Ir suprantu, kad žmonėms, kurie garbina Stalino kultą, ši Eurovizija nemaloni- kaip šuniuką nosimi į paties padarytą balutę pamurkdė.

 Neboikotuos Rusija kitų metų Eurovizijos, nei dar kitų, nei dar...Ir priežastis paprasta kaip dukart du: šiai šaliai reikia priešo. Jeigu priešo nebus, žmonės kokiame nors Omske ir pradės galvoti. O pradėję galvoti ims klausti, kodėl jų miestas toks apleistas, gal tas Varlamovas neišsigalvoja, nevykdo jokios zadanijos? Kodėl tokia korupcija, tokios pensijos, tokios kainos? Ir tada sūrio traiškymu neatsimuši.

Sveikinu Donatą su puikiu pasirodymu Eurovizijoje 2016 ir tikėkimės, kad kitamet mūsų šalies pasirodymas bus ne prastesnis. Taigi, Jalta 2017?

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Jaltataikrymasaitė

Kas liko už kadro Kijeve.

Reportažų iš Kijevo seriją pabaigiu jau tradiciniu tapusiu įrašu "Kas liko už kadro".

Kelionė. Į Kijevą skridau su Wizzair kompanija. Skrydis kainavo 258 UAH, administracinis mokestis prisidėjo 160 UAH, taigi galutinė suma, mokėta kreditine kortele, buvo 418 UAH. Tai gaunasi 130 LTL. Be abejo, tai buvo akcijinis pasiūlymas, kuriuo suskubau pasinaudoti. Gera žinia yra tai, kad jeigu skrydį vykdo Ukrainos atstovai, tai pirmas registruotas bagažas iki 32 kilogramų keliauja nemokamai, o į saloną galima buvo įsinešti didesnį rankinį bagažą iki 10 kg. Vienu žodžiu, pigiau grybo gavosi.

Apgyvendinimas. Gyvenau hostelyje The Hub. Visiems rekomenduoju tik atvykus į apgyvendinimo vietą apeiti kvartalą aplinkui ir pasižiūrėti, kas ten yra. Netoli hostelio buvo maisto parduotuvės, paštas, kavinės ir restoranai, autobuso sustojimas; neypatingai toli buvo metro. Šiai kelionei užsisakiau vienvietį kambarį ir nė kiek to nesigailiu. Miego kokybė buvo žymiai geresnė, nei miegant dorm tipo kambariuose. Turėjau net elektrinį šildytuvą. Dušai ir tualetai bendri. Bendra pastato būklė šiek tiek šiurpina, bet priprantama-juk ne amžiams gyventi atsikraustai. Nors dauguma gyventojų ten nuolatiniai-čia pigiau, nei butą nuomotis. Tačiau saugumas šiek tiek šlubuoja-nėra video kamerų, o iš neužrakinto mano naujos pažįstamos kambario pavogė jos piniginę (aišku, jinai ir pati kalta, kad paliko neužrakintą kambarį). 5 nakvynės viemviečiame kambaryje kainavo 365 LTL, plius buvo pridėtas 1 %  miesto mokestis ir 20 UAH paprašė užstato už raktą. Už taksi paslaugas į ir iš hostelio bendroje sumoje sumokėjau 75 UAH ir 35 UAH (10 UAH-apie 3 LTL).

Transportas. Už metro bekontaktę kortelę sumokėjau 7 UAH, o iš viso ją papildžiau už kažkur 60 UAH (apie 30 važiavimų, ne visus išnaudojau). Kortelės papildymui yra specialūs automatai, kur įkišama kortelė ir ekrane parodomas likusių važiavimų skaičius; taipogi, ją galima papildyti norima suma, tik automatas neduoda grąžos ir ima tik vieną banktotą, t.y. jeigu norėsite sumokėti 2 grivinas po vieną banknotą po 1 UAH, to padaryti jums nepavyks.

Miesto įspūdžiai. Kijevas-pirmasis mano aplankytas miestas, kur turėti automobilį būtų būtina. Važiuojant į hostelį pamačiau miesto kamščius ir man tai visai nepatiko. Kad turėti automobilį čia būtina įrodo tai, kad visa erdvė yra skirta automobiliams. Čia jie parkuojami ant šaligatvio, važiuoja šaligatviu paskui pėsčiuosius arba į pėsčiuosius. Kai pradėjau piktintis, mano kelionės draugė pasakė: "Ko tu nori, pas jį trys septyniukės numeryje". Lygtais čia pasiteisinimas tyliai slinkti iš paskos pėsčiajam ir siekti įvaryti infarktą. Nesaugumo jausmas kažkodėl neapleido visą laiką, netgi rankinuką laikiau krepšelyje, kad nesimatytų. Pinigus smulkiomis kupiūromis geriausia nešiotis kišenėje, kad nereiktų išiminėti piniginės. Tiesiog, taip ramiau. Mieste merginos puošiasi ilgaauliais aukštakulniais batais, kur mūsų krašte madingi tarp aplink strypą klubuose besisukančių plikauodegių merginų.

Pinigai. Vilniuje Ukrainos grivinų lengviausia nusipirkti banke prie Geležinkelio stoties. Venkite imti kupiūras po 200 UAH, geriau imkite kupiūras po 10 UAH, 20 UAH ir 50 UAH. 100 UAH atitinka maždaug 30 LTL, o kainos Ukrainoje panašios kaip mas mus, gal keliais litais brangiau. Tačiau jeigu Jums reikės nusipirkti metro bekontaktę kortelę su 10 bilietų, tai teks mokėti 27 UAH, su 200 UAH kupiūra gal būti sunku gauti grąžos. Arba keletas obuolių ir gera kekė vynuogių iš turgelio atsieis 23 UAH, vėlgi su stambia kupiūra bus raukymosi.

Bendra kainų išklotinė. Šiai kelionei buvau sutaupiusi ir skyrusi 1500 LTL

Skrydis: 130 LTL
Nakvynė: 385 LTL (su miesto mokesčiais)
Transportas (taksi Kijeve ir Vilniuje, metro Kijeve ir transportas Vilniuje): 95 LTL
Maistas (kavinės ir restoranai, turgelis, suvenyrai namo): 305 LTL
Lankytinos vietos (ir literatūra): 158 LTL
Bilietas į operą: 25 LTL
Religinės paskirties prekės: 25 LTL
Išlaidos žulikams: 36 LTL
Suvenyrai: 220 LTL
Į kelionę įsidėta pirkinių už (vaistai, pleistrai, maistas): 50 LTL
Kita: 10 LTL

Viso: 1439 LTL.

Tai dar ir grąžos liko. Būtų buvę galima pigiau apsisukti apsistojant keturviečiame kambaryje ir nešiojantis savo sumuštinius pavalgyti parke, taip sutaupant kokius 200-300 LTL, bet jau esu pasižadėjusi keliauti nebe kaip paskutinė backpacker'ė.

Su meile,

Kūtvėla

Kijevo miesto kortelė

Kijevas yra tarp daugelio miestų, siūlančių miesto kortelės paslaugas turistams. Jomis jau esu naudojusis Taline ir Rygoje. Kijevo miesto kortelė atsirado tik 2013 metų pavasarį, todėl reikia būti atlaidiems naujam projektui.

Kijevo miesto kortelė.

Nors Kijevo miesto kortelės personalas man mielai ją suteikė, pasinaudoti neturėjau progos dėl to, kad kortelė buvo atnaujinama. Jų interneto tinklalapyje buvo įkelti nauji pasiūlymai su šia kortele, todėl aš logiškai primečiau, kad jie jau įsigaliojo, bet tik jeigu būčiau keliavusi bent savaite vėliau, būčiau galėjusi ja pasinaudoti. Taigi, šitame reportaže pateiksiu jau atnaujintos Kijevo miesto kortelės privalumus.

Apie privalumus kalbėti geriausia pradėti nuo trūkumų-Kijevo miesto kortelė šio reportažo rengimo metu kol kas neintegruota  į miesto viešąjį transportą, nors toks planas yra svarstomas. Iš patirties sakau, kad tokios kortelės įgauna pridedamąją vertę tik su integruotu miesto transportu, nes turistui nereikia sukti galvos dėl bilietų pirkimo, žymėjimo, galiojimo, pratęsimo ir taip iki begalybės. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad metro Kijeve važiuoti galima už tiesiog absurdiškai niekingus 2 UAH (10 UAH yra apie 3 LTL), tai viešojo transporto integravimas į miesto kortelę būtų daugiau ne sutaupymas, o didelis patogumas rusiškai ir ukrainietiškai nekalbantiems turistams. Atnaujinta informacija 2013-10-26: nuo šiol Kijevo miesto kortelė suteikia galimybę naudotis metro. Kol kas metro važiavimų skaičius yra ribotas pagal kortelės tipą (3 dienų kortelei duodami 6 nemokami važiavimai metro, paskui kortelę galima papildyti bilietais iš automatų stotyse jau savarankiškai). 

Neatnaujinta kortelė buvo labai specifinė ir sulaukė nelabai palankių atsiliepimų. Joje siūlomi muziejai vargu ar būtų pritraukę turistus iš užsienio, o joje nebuvo įtraukti Kijevo pagrindinėmis įžymybėmis laikomi objektai. Labai džiugu, kad atnaujinta kortelė jau yra stipriai patobulinta. Taigi, imame 3 dienų kortelę už 250 UAH (apie 77 LTL) ir žiūrime kada atsipirks.

Pirma džiugi žinia yra ta, kad Šv. Sofijos cerkvė yra įtraukta į šią kortelę. Visgi, tai vienas iš Kijevo simbolių ir vienas iš lankomiausių objektų. Nors tinklalpyje rašo "*Privilege of FREE PASS only with a Kyiv City Card catalogue issued in September 2013", spalio mėnesį dar mokėjau pati. Kol kas sunku pasakyti kas būtent įtraukta į kortelę, bet Šv. Sofijos cerkvės-muziejaus ir dar dviejų objektų lankymas kainavo 50 UAH, dar 3 UAH kainavo įėjimas į kiemą (jeigu nenorite lankytis objektų viduje). Dėl šventos ramybės paimkime tuos 50 UAH, nes tai yra mokestis už pagrindinius lankytinus objektus tame komplekse.

Šv. Sofijos cerkvė, Kijevas. 

Kitas naujai įtrauktas lankytinas objektas, kuris man tikrai labai patiko, yra Pirogov  kaime esantis ukrainiečių buities ir kaimo gyvenimo muziejus. Deja, šiuo metu jų tinklalapis sukvailiojęs, todėl neturiu nuorodos, kurią galėčiau įdėti. Už įėjimą mokėjau 30 UAH.

Pirogov kaimo muziejaus eksponatas. 

Vienas iš įspūdingiausių Kijevo statinių yra Auksiniai vartai.

Kijevo Auksiniai vartai. 

Prisipažinsiu, šio objekto iš vidaus nelankiau. Jeigu būčiau turėjusi šią kortelę, be abejo būčiau apsilankiusi. Manau, jis tikrai būtų palikęs įspūdį ir būčiau sužinojusi daugiau apie Kijevo istoriją. Bet nebuvo kortelės-nebuvo ir motyvo apsilankyti. O tai yra, kaip ne kaip, vienas iš seniausių pastatų Rytų Europoje, 1037 metai. Bilieto kaina internetuose užslaptinta, pavyko rasti viename atsiliepime, kad mokėjo 2 USD, tai būtų apie 15 UAH. Tiesiog kai esi naujame mieste ir yra daug ką žiūrėti, tenka prioritetus susidėlioti.

Andrėjaus gatvėje esančio M. Bulgakovo muziejaus taip pat neaplankiau.

M. Bulgakovas.

Jeigu būčiau turėjusi šią kortelę, būčiau apsilankiusi ir papasakojusi ką mačiau, bet šį kartą nusprendžiau atidėti šio muziejaus lankymą kitam kartui, kadangi memorialiniai muziejai, skirti rašytojams ar kitiems menininkams manęs labai nežavi. Kijeve reiktų lankyti tai, ko kitur nelabai pamatysi-pavyzdžiui, cerkvių kompleksus. Be to, ant muziejaus durų kabojo užrašas, kad lankymas ribojamas, tik pagal išankstinį užrašymą. Nors muziejus turi tinklalapį, lankymo kaina irgi karinė paslaptis, bet internetuose sklando 30 UAH kaina.

Vienas iš labiausiai įsimintinų memorialų yra paminklas holodomorui. Muziejaus lankymo kaina-5 UAH.

Holodomorui atminti.

Iš viso esame išeidę 130 UAH ir dar 120 UAH lieka kortelėje. Bandome datraukti iki reikiamos sumos.

Kijevo Hop on-Hop off autobusui gali būti pritaikyta 10 % nuolaida, tai sudarytų 25 UAH. Lieka 95 UAH. Garlaivių kompanija (kita, nei aš naudojausi, nes šios per masinius statybos darbus tiesiog nesugebėjau rasti) siūlo 1 valandos trukmės turą Dnepru ir nuo 50 UAH (tiek ir aš mokėjau) padarys nuolaidą iki 35 UAH (bet pasitikrinkit jų tinklalpyje iš kur išvyksta ir ar nuolaidas tikrai taiko), taigi lieka 60 UAH.

Galimi variantai: daug kur internetuose pagirtas Museum of Historical Treasures of Ukraine bus nemokamas vietoje 30 UAH už bilietą, taip pat neblogų atsiliepimų turi Leading Museum of Ukraine, o jo bilietas paprastai kainuoja 24 UAH, taigi liekame su 6 UAH. Jeigu už bilietus muziejuose mokėti apsimoka labiau savarankiškai, tai be kortelės nebus nuolaidos turistiniam autobusui ir kruizui upe, taip gal tos 6 UAH, kurios lieka kaboti, gal ir nėra taip baisu, tai bus kažkur 2 LTL. Be to, integravus 6 važiavimus metro, jau dabar šiek tiek išeinama į pliusą, nes kortelė nepabrango, o senos, be metro, atpigintos 50 UAH. 

Miesto kortelių turėjimas yra toks azartinis žaidimas-reikia, kad būtinai atsipirktų ir dar į pliusą išeiti. Su Kijevo miesto kortele beveik pavyko.

Juos rasite Feisbuke Kyiv City Card.

Su meile,

Kūtvėla

Kijevo TOP 7 lankytinos vietos : ką pamatyti Kijeve per trumpą laiką?

Jeigu turite vos keletą dienų Kijeve, štai Jums septyni Kijevo stebuklai, kaip juos įvardina "Touring Kyiv" knygelė-gidas, kuriuos rekomenduojama pamatyti.

1. Sodai ir parkai virš Dnepro upės.

Tai yra pačios mieliausios miesto vietos: Volodimiro kalva, Kreschatnyk parkas, Miesto sodas, Mariinsky parkas, Centrinis botanikos sodas. Išties, parkai Kijeve puikūs, labai mažai kur mačiau ką nors naujai sodinta, dauguma medžių mena istorijos šimtmečius.

Paminklas kunigaikščiui Volodimirui, Volodimiro kalva. 

Volodimiro kalva. 

Centrinis botanikos sodas. 

2. Namas su chimeromis. Plačiau esu aprašiusi trečiojoje dienoje Kijeve.

Namas su chimeromis.

3. Šv. Sofijos cerkvė. Plačiau esu aprašiusi pirmojoje dienoje Kijeve.

Viena žymiausių bažnyčių Rytų Europoje, pasaulinio lygio architektūros šedevras su freskomis ir mozaikomis, siekiančiomis XI a.

Šv. Sofijos cerkvė. 

4. Pečerska Lavra. Plačiau esu rašiusi antrojoje dienoje Kijeve.

Viena iš švenčiausių Europos vietų su šventųjų relikvijomis. Architektūros ir meno kompleksas su šventųjų atsiskyrėlių palaidojimais Artimosiose ir Tolimosiose Olose.

Uspenje cerkvė, Pečerska Lavra.

5. Šv. Volodimiro cerkvė. Plačiau esu rašiusi ketvirtojoje dienoje Kijeve.

Pats žymiausias sakralinis statinys Kijeve iš XIX a. Cerkvės sienos ištapytos žymiausių to meto menininkų.

Šv. Volodimiro cerkvė.

6. Kreschatnyk ansamblis. Plačiau esu rašiusi trečiojoje dienoje Kijeve.

Pats grandioziškiausias Stalinistinės architektūros ansamblis Kijeve.

Stalinistinės eros statyba.

7. Andrėjaus gatvė. Plačiau esu rašiusi penktojoje dienoje Kijeve. 

Pati tapybiškiausia gatvė Kijeve.

Andrėjaus gatvė, Kijevas. 

View Larger Map

Gūgliaus žemėlapis apytikslis, įspėja apie galimus privačius ar uždarytus kelius; iš sodų ir parkų apžiūrėti parinkau Volodimiro kalvą. Pėsčiomis žemėlapis apytiksliai duoda 14,2 km, 2 val 48 minutes. Dar galima pasinaudoti Kyiv Hop on Hop off autobusais ir apvažiuoti šias vietas. Yra bilietas, kuris galioja dvi dienas, todėl galite išlipti iš autobuso, apžiūrėti objektą, sulaukti sekančio autobuso ir važiuoti toliau. Man lieka apgailestauti, kad nesuspėjau pasivažinėti šiuo autobusu, bet jis yra idealus sprendimas turint mažai laiko ir nenorint blaškytis po didžiulį miestą ieškant vienos ar kitos lankytinos vietos. Šiuo metu dviejų dienų bilietas suaugusiam šiuo autobusu įkainotas 250 UAH, gaunasi kažkur 83 LTL.

Su meile,

Kūtvėla

Kelionė į Kijevą: penktoji ir paskutinė diena.

Šiandien buvo paskutinė diena Kijeve. Jos metu norėjau suspėti aplankyti naujai atrastas vietas, dar kartą nuvažiuoti iki Pečerskos Lavros pasigrožėti rožynu, ir susipirkti lauktuves. Pradėjau anksti rytą nuo Magdeburgo teisių kolonos paieškos. Jeigu būčiau buvusi atidesnė vartydama knygelę apie Kijevą, tai būčiau pastebėjusi, kad ši kolona yra nusileidus baltais ir geltonais laiptais tarp kunigaikščio Volodimiro paminklo ir Tautų draugystės arkos. Miestą gaubė tirštas rūkas. Atstumai žemėlapyje nebylūs, todėl tarp objektų tenka pėdinti ilgai. Porą kartų prasilenkiau su kitais turistais-su kuprinėmis, fotoaparatais ant krūtinės, išskleistais žemėlapiais rankose. Praeidami šyptelim vieni kitiems kaip sąmokslininkai.

Magdeburgo teisių kolona. 

Tai yra pirmasis paminklas Kijeve. Jis buvo pastatytas 1802 metais kai caras Aleksandras I iš naujo suteikė Magdeburgo teises Kijevui ir yra netoli mano jau aprašyto Kijevo gyventojų krikšto Dnepro upėje vietos. Pirmasis Magdeburgo teises Kijevui suteikė XV a. Aleksandras Jogailaitis. Sakoma, kad ši žinia taip pradžiugino caro pavaldinius, kad šie šventė tris dienas ir surinko 10,000 rublių paminklo statybai.

Kelionė į Kijevą: ketvirtoji diena.

Šiandien nuvažiavau į tradicinės architektūros ir kaimiško gyvenimo būdo muziejų Pirogov kaime. Pats patogiausias būdas yra važiuoti metro iki Vystavkobyi Tsentr ir ten išlipus į paviršių dairytis mikroautobuso Nr. 172 arba Nr. 173, nes jų abiejų galutinė stotelė yra šis buities muziejus. Kelionė mikroautobusu Kijeve kainuoja 3 UAH. 150 ha plotą užimantis muziejus po atviru dangumi buvo pradėtas kurti 1969 metais, o lankytojams duris atvėrė (tiklsiau, vartus atkėlė) 1976 metais. Šiuo metu yra apie 300 statinių, atkeltų iš įvairių Ukrainos regionų. Gana įspūdingai atrodo vėjo malūnai. Šiuo metu Pirogovo buities muziejus yra didžiausias tokio tipo muziejus Rytų Europoje. Čia taipogi vyksta įvairios šventės ir renginiai, todėl galima pasižiūrėti jų renginių kalendorių prieš planuojat apsilankymą. Jeigu yra galimybė, įsimeskite kaliošus, nes daug kur teks bristi per žolę, o ryte gali būti rasos. Įėjimas 30 UAH (apie 10 LTL). Mano jau pagirtoje knygelėje apie Kijevą yra detalus šio muziejaus žemėlapis. Muziejuje yra speciali erdvė pavalgyti iš įvairių restoranėlių (šašlykai ten populiariausias patiekalas ir pakankamai skanūs, sočiai papietauti galima už 95 UAH) arba yra speciali erdvė kur galima valgyti iš savo lauknešėlio.

Šis muziejus man paliko labai didelį įspūdį. Rekomenduoju čia pasivaikščioti neskubant, tam reiktų gero pusdienio. Atrinkau pačias įspūdingiausias nuotraukas, bet tikslių regionų dabar nepasakysiu, todėl jos beveik visos bus be komentarų. Kasose perkant bilietą siūlo ir žemėlapį.

Kelionė į Kijevą: trečioji diena.

Dar vakar su savo pamaldžiąja drauge grįždama iki skausmo pamuštomis kojomis (judėjau beveik kaip ta klumpelė infuzorija- blakstienų pagalba) buvau pastebėjusi gražiai apšviestus porą labai įdomių pastatų, tai šiandien (išsivirusi du kiaušinius sau ir draugiškai įmetusi dar porą į savo puodą amerikietei savanorei, su kuria dar ir paplepėjome virtuvėje; ana juos į lėktuvą pasiims, tikiuosi gerai suvirė, nes skystį atims per patikrą) maniau pasidarysiu sau pigią  kelionės dieną, nes juk paminklai darbo valandų neturi, o ir bilietų jiems nereikia. Bet Kūtvėla šaudo, Dievas kulkas gaudo.... :-) Šiandien buvo visus miesto žulikus sutraukianti kelionės diena.

Vienas įdomesnių paminklų neypatingai toli mano hostelio yra paminklas Tarasui Ševčenko ir jo vardo universitetas.

Turistai su gidu prie T. Ševčenko paminklo. 

T. Ševčenko vardo universitetas.

Burokinės spalvos pastato fasadas traukia akį. Legenda sako, kad raudonai nudažyti jį liepė Nikolajus I po studentų riaušių kad parodytų, kaip universitetui gėda dėl tokių studentų. Tačiau kur kas realesnis paaiškinimas yra tas, kad raudonos ir juodos spalvų derinys sutampa su Šv. Volodimiro ordino spalvomis- 1834 metais įkurtas Kijevo universitetas ir buvo pavadintas Šv. Volodimiro vardu.

Kelionė į Kijevą: antroji diena.

Miegojau neypatingai gerai, nes kaimynas už sienos knarkė. Žmogus imi vienvietį kambarį tam, kad išsimiegotum ir tau niekas neknarktų, bet ne, šio prakeiksmo Kūtvėlai išvengti nepavyks. Šiek tiek gelbėjo mandagus beldimas į sieną, kuri pasirodė iš gipskartonio. Gerai įtempus ausis, galima netgi dalyvauti gana intelektualiame pokalbyje, vykstančiame gretimame kambaryje. Virtuvėje pusryčiams buvo padėta pintinėlė su kiaušiniais,batonas, sviesto, pieno pakelis ir žiupsnelis "miūslių" juo užsipilti. Kiaušinius kiekvienas pusryčiautojas pasigamina pats-verdasi, kepasi... Savitarna, žodžiu. Juk nevirti kiaušiniai šaldytume dar pastovės kelias dienas, o virti ir nesuvalgyti bus išmetami. Ale gerai, kad tokia moterėlė tenais jau pusryčiavo, o tai būčiau pradėjusi luptis žalią kiaušinį, pripratusi gi buožiškai pusryčiauti kur maistu stalai nukloti, kad net lūžta. Įsikalbėjom moteriškai, tai jinai į Pečerską Lavrą buvo susiruošusi. Išvakarėsė jai iš hostelio kambario piniginę pavogė, todėl per visą savo viešnagę rakinau savo urvelį kambarėlį net ir į čia pat esantį tualetą bėgdama naktį. Aš įsiprašiau kartu su ja eiti, nors ir nebuvau tai dienai taip susiplanavusi. Buvau girdėjusi, kad Lavroje reikia atitinkamai rengtis, tai skarelę ir sijoną buvau įsidėjusi. Sijoną turiu tokį iš avies vilnos, juodą, pas United Colours of Benetton pirktą, brangų ir geros kokybės. Įsimečiau į terbukę ir išėjome.

Artimiausia metro stotis norint pasiekti Pečerską Lavrą yra Arsenalna. Tik išnirus į žemės paviršių visokių kioskų apsuptyje verslūs žmonės teikia įvairias paslaugas: pavyzdžiui, gal norite pasisverti? O gal norite šaukšto su savo vardu? Įsivaizduokite, kaip skanu su tokiu bus srėbti košę vakarienei. Tarp viso šito verslo kvartalo pūpsojo turistinės informacijos būdelė. Turistinė informacija Kijeve teikiama tokiuose kioskuose-būdelėse, kur visko reikia pro langiuką prašyti parodyti iš vitrinos. Nusipirkau tai, ko ieškojau- Kijevo turistinį gidą. Lonely Planet gidai apie Ukrainą mūsų kraštuose kainuoja 80 LTL ir net negresia jokios nuolaidos, o čia pasiėmiau gidą anglų kalba, gal su nelabai kokybiškomis nuotraukomis, bet su gerais žemėlapiais ir esmine informacija už 151 UAH (apie 50 LTL). Paskui reikėjo pereiti požemine perėja. Šioje požeminėje perėjoje, kaip ir keletoje kitų Kijeve, buvo įrengtas požeminis prekybos centras su visokiais versliukais ir maitinimo įstaigomis. O dar gerokai nepriėjus prie Lavros yra keletas lankytinų vietų.

Štai paminklas holodomoro aukoms.

Holodomoro aukoms atminti.

1932-1933 metais atsitiko viena didžiausių nacionalinių katastrofų šiuolaikinės Ukrainos istorijoje. Iki šiol nesutariama dėl bado priežasčių (nors populiariausia versija yra ta, kad Sovietų režimas jį sukėlė dirbtinai);  Ukrainos parlamentas holodomorą pripažino genocidu. Manoma, kad aukų skaičius siekia 7-10 milijonų žmonių. 2008-aisiais Europos Parlamentas savo ruožtu priėmė rezoliuciją, kuria holodomoras buvo pripažintas nusikaltimu žmogiškumui. Daugiau pasiskaitymui čia: Holodomoras Ukrainoje: „Valgyti savo vaikus – barbariška“.  Netoli paminklo holodomoro aukoms yra ir obelisko formos paminklas Antrojo pasaulinio karo kariams. Jo papėdėje dega amžinoji ugnis, o nuo terasos atsiveria vaizdas į Dunojų ir Kijevo panoramą.

Memorialas Antrojo pasaulinio karo kariams. 

Vaizdas į Kijevą. 

Šlovės alėja. 

Keletas įdomesnio stiliaus namų.

Kijevo Pečerską Lavrą sudaro didžiulis kompleksas pastatų. Jeigu būsite Kijeve ir sumanysite ją aplankyti, tai drąsiai skirkite visą dieną. Žemiau įdedu nuotrauką, jau vėliau darytą iš garlaivio: visa tai, ką matote joje, yra Pečerska Lavra. 

Dangun Ėmimo (Uspenje) cerkvė. Atstatyta 1998-2000 metais, nes Antrojo pasaulinio karo metais buvo susprogdinta.

Sakoma, kad seniausia ir pati gerbiamiausia Lavra iš visos Rusios žemių yra Kijeve. Lavra yra graikų kilmės žodis, reiškiantis gatvę arba kaimą. Pečerska reiškia, kad netoliese yra olos; jose ilsisi šventųjų atsiskyrėlių palaikai. Posakis "Moki žodį-žinai kelią" matyt bus visgi kilęs iš šių kraštų, kaip pasakoja mano knygelė apie Kijevą, nes visais laikais piligrimai traukė į šią šventovę, bet daugumai geografinės žinios buvo nepažįstamos. Tačiau kad ir kur jie būtų Rusioje, atsirasdavo kas nors, galintis nukreipti juos Kijevo link. Pirmieji atsiskyrėliai gyveno po žeme ir meldėsi požeminėse šventyklose, tačiau su laiku išaugo ir šis didžiulis pastatų kompleksas. Ne kartą Lavra buvo nukentėjusi nuo gaisro ar politikos; prie sovietų ant Dangun Ėmimo cerkvės buvo pakabintas užrašas "Vienuoliai yra mirtini darbo žmonių priešai". Mano kelionės draugė pasirodė esanti sumani moteris ir nusivedė mane tiesiai ten, kur už 25 UAH žmogui renkamos grupės į ekskursiją po Tolimąsias Olas (yra dar ir Artimosios Olos). Iš tiesų pagrindinis įėjimas sutraukia turistus, kurie yra tikri turistai ir juos reikia tinkamai apmokestinti, o tikintieji žino praėjimus toliau nuo centrinio įėjimo, kur olų lankymui bilieto nereikia-galima net be ekskursijos, tik žvakutę nusipirkti reikia. 

Kaip bilietą mes irgi gavome po žvakelę. Gidė papasakojo trumpą olų atsiradimo istoriją ir nuvedė prie įėjimo į Tolimąsias Olas. Čia man reikėjo užsivilkti sijoną, neturinčioms buvo duotos tokios staltiesės apsirišti. Tada užsidegėme žvakeles ir laikėme tarp pirštų taip, kaip paveiksliukas rodė,- kad nepadegtumėm vieni kitų. Vorele ėmėme leistis į olas. 293 metrų ilgio, 5-20 metrų gylio ir maždaug ištiestos rankos pločio labirintais ėjome vieni paskui kitus, pasišviesdami žvakėmis. 124 šventųjų atsiskyrėlių palaikai ilsisi stiklo sarkofaguose, nuo galvos iki kojų uždengti siuvinėtais audeklais. Tikintieji lenkiasi ir bučiuoja sarkofagus, meldžiasi. Judėjimas labai ribotas, oras greitai apsunksta, darosi karšta; keletui žmonių pasidarė negera. Sienose matosi langiukai mano kumščio dydžio-čia būdavo atsiskyrėliai, kurie užsimūrydavo ir melsdavosi už žmoniją iki kol nebepajėgdavo pasiimti maisto per langelį. Panašiai įrengtos ir Artimosios Olos, 383 metrų ilgio, 5-20 metrų gylio; bet čia žymiai daugiau žmonių ir didelė grūstis. Artimosiose Olose ilsisi 79 palaikai, jų tarpe- pats legendinis bogatyrius Ilja Muromecas, turėjęs realų prototipą.  

Komplekso teritorijoje yra nuostabus rožynas. Spalio mėnuo, o rožės žydi.

Kijevo Pečerskos Lavros rožės.

Buvo jau kažkur antra valanda dienos, vis daugėjo žmonių, tai jau ir mudvi ėjome sau. Komplekso lankymo kainos priklauso nuo to, ką norite pamatyti. Įėjimas į teritoriją prie Dangun Ėmimo cerkvės kainuoja 3 UAH. Ekskursija į Tolimąsias Olas, kaip jau minėjau, kainuoja 25 UAH, bet nėra privaloma, galima nusipirkti žvakutę (1-5 UAH) ir lankytis pačiam. Dar komplekso teritorijoje veikia muziejus, kuriam šiandien jau nė jėgų, nei noro nebebuvo.

Daugiau informacijos apie lankytinas vietas, darbo laiką, kainas : National Kyiv-Pechersk Historical and Cultural Preserve.

Požeminėje perėjoje prisėdome gauti ne tik dvasinio, bet ir kūniško peno. Plovas (tikras, su kumino prieskoniais) ant svorio ir plikoma žalia arbata kainavo apie 40 UAH. Dar 19 UAH sumokėjau už šviežiai spaustas aplesinų ir kivių sultis, o mano kelionės draugė užsirašė naują sulčių receptą. Dar pasivaikščiojome po miestą, aplankėme netoli Šv. Mykolo cerkvės esančią ikonų galerija, nusipirkome vaisių ir grįžome į hostelį.

Netoliese Arsenalna metro stoties įėjimo yra Kofium kavinė. Užsisakiau du kruasanus su persikais ir puodelį kavos. Kai kruasaną atneš apibarstytą cukraus pudra ir jį reiks imti su šakute ir peiliu-Jūs Ukrainoje. Kruasanai buvo švieži ir traškūs, bet nuotaiką kiek gadino netoliese sėdintys stipriai pagiringi vyrukai, kurie per planšetinį kompiuterį ieškojo skelbimų ir skambino ieškodami moterų draugijos. Vis klausė "Mergaičių turit"? Tada klausė "Ar gražios?" ir tada sakė "Visi jūs taip sakot".

Niam niam. Viso- 44 UAH. 

Pakeliui iki hostelio dar stabtelėjome kepyklėlėje, kur nusipirkau čiabatos su alyvuogėmis. Kainavo brangiai, 60 UAH, bet maitinausi jomis dvi dienas, tokios didelės buvo ir ilgai šviežios išsilaikė. Kojas jau buvau atmušusi iki skausmo. Virtuvėje trumpai šnektelėjau su belgu, dirbančiu Ukrainoje nelegaliai. Hostelyje buvo apsistoję nemažai amerikiečių savanorių, kurie čia praleido du metus mokydami anglų kalbos ir vakarais bendrojoje virtuvėje kepėsi bulves (man su savo karštu vandeniu užpilamais makaronais tenais sėdint net seilė tįso). Hostelis pasitaikė geras tuom, kad čia naktimis žmonės miega.

Taip baigėsi mano antroji diena Kijeve.

Su meile,

Kūtvėla Uostantirožaites

Kelionė į Kijevą: pirmoji diena.

Mintis pamatyti Kijevą kilo dar gegužę grįžtant iš Minsko, tik nesitikėjau, kad tai pavyks įgyvendint taip greitai. Po puikiai praleistos savaitės Baltarusijos sotinėje pamaniau, kad reiktų pasinaudoti tam tikrais privalumais kaip dar mano nepamiršta rusų kalba, lankomo krašto kultūrinis savitumas bei euro nebuvimas ir aplankyti Ukrainos sostinę. Ir štai užmatė mano žvitri akis internetuose irgi Feisbūkuose, kad Wizzair kompanija (čia vienos iš tų pigių oro linijų, kur iš moterų šakočius atiminėja, nes tie netelpa į rankinukus) skraidina į Kijevą už labai gerą kainą. Tokią gerą, kad net pinigų bankinėje kortelėje turėjau iškart užsimokėti. Skrydis truko kažkur 1 val. (bet oro uoste, be abejo, reikėjo būti žymiai anksčiau nei išvykimo laikas nurodytas ant bilieto). Svarbu atsiminti, kad keliaujant į Ukrainą reikalingas pasas ir pro akylą pasų kontrolę prasmukti su ID kortele tikrai nepavyks. Wizzair laukimo zona praėjus pasų patikrą labai mažytė, paprastas sumuštinis su vištiena ir majonezu kainuoja 9.90 LTL (!!!). Laukimo zonoje buvo du variantai stumti laiką: mokytis atmintinai savo pasą puslapis po puslapio arba stebėti priešais įsitaisiusią ukrainiečių lesbiečių porelę, kurios visą laukimo laiką meiliai čiupinėjosi. Turistai.

Išlipant (kadangi plepėjau su viena moterimi, klausėsi bent po dvi eiles iš abiejų pusių) pora sėdėjusi priešais mane man padavė kortelę su taksi telefonais, katrie yra ne žulikai ir ne brangininkai, nes mano pokalbio metu paminėta orientacinė kaina gauta iš hostelio privertė juos, švelniai tariant, krūptelėti. Kaipmat per praėjimo eilę (kol nusiėmėme rankinį bagažą ir apsirengėme) užvirė diskusija apie Kijevo taksi privalumus ir trūkumus. Man buvo toks kultūrinis šokas. Įsivaizduokite, susirenka kur nors būrelis lietuvių ir vienas sako: "Va vakar važiavau namo taksi "Greitvežata", kaip pigu buvo!", kitas pašnekovas svajingai priduria: "O vat mes visada užsisakome "Zvimbkbitute"-greiti ir tikrai pigūs", o trečias visus suniekina : "Niekus tauškiate, gerbiamieji, nėra geresnės taksi firmos kaip "Taksibeskiriamojoženklovita", ten vairuotojai su keleiviais pasisveikina. Ir baisiai pigiai veža!".

Pasų patikrinimo punktai Kijeve oro uoste bendri, nėra atskiros eilės ES piliečiams. Pareigūnas ilgai vartė mano pasą, žvelgė per didinamąjį stiklą, konsultavosi su kolegomis, klausinėjo kokiu tikslu atvykau, ar viena keliauju, ar pirmas kartas Ukrainoje. Kai stovi štampas pase, kad nebe pirmas, tai ir išsisukt neina. Bet esmi atpratusi nuo tokių kvotų ant rubežiaus, tai išsigandau, kad jeigu dar paklaus ir kur buvau pirmą kartą, o aš taip ir pasakysiu "Černobylis", tai mano kelionė į Kijevą ims ir pasibaigs oro uoste. Paskui mane protino hostelyje, kad reikia duodant pasą sakyti "Hello" ir nebus klausimų :-) Visgi praleido, matyt, patikima pasirodžiau.

Hostelyje buvau gerokai prieš įsiregistravimo laiką, bet mano urvelis kambarys buvo jau paruoštas. Buvau užsisakiusi vienvietį kambarį. Hostelio vyriškosios lyties gyventojai šmirinėjo po koridorius vienais labai labai labai aptemptais triusikėliais ir nusitvėrę dantų šepetėlius. Gal pas slavus taip įprasta? Iš to strioko net spynelę ant lagamino atrakinau iš kelinto karto, rankos drebėjo, net pamaniau, kad ne tuos rakčiukus pasiėmiau. Hostelis nebeturėjo miesto žemėlapių, todėl į dvyliktos valandos susitikimą garsiojoje Andrėjaus gatvėje nuvykau vidinio navigatoriaus, Kijevo metropoliteno ir gerų žmonių padedama. Metropolitenui pirkau magnetinę papildomą kortelę mokėti už metro, jos kaina 7 grivinos (UAH), paprašiau 10 bilietų po 2 grivinas, viso gavosi 27 UAH (valiutos kursas 10 UAH - kažkur 3,09 LTL). Nuvykusi į vietą pasiėmiau iš anksto suderėtą Kijevo miesto kortelę, apie kurią bus atskiras įrašas. Manėte, kaip tas klasika tapęs filmas sako, Stambulas-kontrastų miestas? Tai Kijevas ne ką mažiau spalvingas. Kur daugiau pamatysi prie traukinių stoties sėdinčias moteris su pasikabintais kartono lakštais "Квартира" ant krūtinės?

Kijevo miesto kortelė.