Neplanuotos žiemos atostogos Izraelyje. Septintoji diena ir kelionė namo.

Ryte atsikėliau nekęsdama karaliaus Saliamono, nors gyvas būdamas jis man nieko blogo nepadarė, o miręs -tuo labiau. Man skaudėjo visas kojas nuo kopimo į deivės Hathor šventyklą taip, kad atsisėdus atsistoti jau buvo skaudu, geriausia išvis buvo nesisėsti nei valgant, nei važiuojant autobusu. Šiandien baigė galioti mano šešių dienų bilietas visuomeniniame transporte, todėl Rav Kav Card papildžiau dienos bilietu už 7.80 NIS. Prieš porą dienų bekuisdama reklamines proklamacijas aptikau, kad paplūdimys prie Princess Hotel, netoli Taba sienos kirtimo punkto, turi tiltus, nuo kurių galima (nemokamai!) stebėti koralinį rifą ir žuvis. Kadangi sveikatos būklė buvo nekokia, nusprendžiau šiandien tursinėti lėtai ir atsisakyti dar vieno žygio į kalnus. Bet pirmiausia reikėjo įsitikinti, koks ten žuvingumo lygis tame Princess Hotel paplūdimyje.

Nesezonas ir neoras šiandien Eilate.

Gal kas pasimaudyti norite?

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad maudymosi kostiumėlį buvau pasiėmusi, bet kai įbridau, tai atšalau kojų pirštų panages, sėdynę ir dantenas. O jeigu vanduo būtų buvęs šiltas, maudytis būtų reikėję su specialiu apavu, nes dugnas kaip matote, ir dar jūros ežiai baisiai dygliuoti. Tačiau žuvų pastebėti tikrai pavyko, nors per bangas koralų nelabai matėsi.

Neplanuotos žiemos atostogos Izraelyje. Šeštoji diena.

Šiandieną važiuoju į Timna parką!

Per dienas tiek nusilakstydavau, kad miegoti eidavau 19.00 val., bet ir keldavausi 7.45 val. ryte. Mano hostelyje virtuve naudotis leisdavo iki 23.00 val., o tada iki 8.00 val. ryto teoriškai būdavo ramybės laikas (praktiškai tai vokiečių ir amerikiečių kuprinėtojų stūgavimo koridoriuose laikas) ir iš virtuvės būdavo konfiskuojamas virdulys. Kadangi viryklę konfiskuoti buvo sunkiau, puodų skalambijimas tęsdavosi iki tol, kol aš išlįsdavau iš savo tamsaus kambarėlio ir užrikdavau. Taigi, kol ryte išnirdavau iš dušo, virdulys lygiai aštuntą nulis nulis jau būdavo savo vietoje ir būdavo galima pusryčiams užsipilti kokios nors chemijos (kavos trys viename ar makaronų, pusryčiai perkant registratūroje kainuoja 20-30 NIS). Beje, šitame hostelyje nebuvo nemokamos kavos ir arbatos, kas kiek nebūdinga hosteliams, bet buvo galima nusipirkti karštą gėrimą už 5NIS.

Lygiai 9.30 val. ryto su pilna žygio ekipiruote, išdažiusi bulka humuso indelį, būdravau savo deimantų turo. Beje, vakar ryte buvo prisistatęs į hostelį kažkoks vyrukas, rusiškai kalbino deimantų pasižiūrėti. Nemokamai, sakė, čia netoli. Tai žinoma, kad nemokamai, deimantų žiūrėjimų dar niekur neapmokestino, bet va išsinešti nemokamai tai juk neduos? Čia manau atsekė jie mane (aš ir neslėpiau, kur gyvenu, juk mane pasiimti reikės), pabandė užmesti tinklą, gal koks užsimaskavęs olegarchas hostelyje apsistojo. Kažkur 9.40 val. privažiavo didelis autobusas-visgi neapgavo.

Timna parkas yra maždaug už 15-20 min. kelio autobusu nuo Eilato. Pakeliui pravažiavome statomą naują Eilato oro uostą. Dabartinio, miesto centre esančio, oro uosto žemė jau parduota būsimam prekybos centrui, o Ovdos oro uostas visgi karinis dalykas, todėl civilinių lėktuvų priėmimas ten sukelia nepatogumų. Taigi, Izraelis statosi naują oro uostą, priimsiantį visų šiandien žinomų modelių lėktuvus. Kaimyninė Jordanija labai tuo piktinasi, nes žlugo jos idėja turėti tranzitinį oro uostą su Eilatu ir iš to gauti pinigų. Kadangi Jordanijos pusėje Akaboje irgi yra oro uostas, šie apskundė Izraelį, kad bus per daug lėktuvų ore ir kils saugumo problemų, bet šiuo metu Izraelis yra laimėjęs visus tarptautinius teismus,-pasakojo gidas Vladimiras.

Kas dėl karaliaus Saliamono, tai Timna vario kasyklos buvo naudojamos dar gerokai iki jo, bet karalius Saliamonas yra geriausiai išreklamuotas vardas, ir tuo čia naudojamasi. Juk visi žinome, kad Saliamonas garsėjo savo išmintimi. O savo išmintimi jis garsėjo, nes turėjo 700 žmonų ir su jomis visomis tarėsi. Dar turėjo 300 sugulovių, bet su jomis greičiausiai nesitarė.

Ursulijus Lepečkojauskas lankosi Timna parke.

Timna parkas yra pati seniausia vario kasykla pasaulyje, kai čia pradėta kasti varį prieš 6,000 metų. Šis laikotarpis žymi šuolį technologijose, nes žmogus išmoko naudoti metalą. Egiptiečiai čia buvo sukūrę ištisą vario gavybos industriją (XIV- XII a.pr.m.e.). Asiliukais iškastas varis buvo gabenamas iki Eilato įlankos, kur laivais plukdytas į Egiptą. Be žmogaus veiklos, gamta irgi paliko įspūdingų kūrinių.

Neplanuotos žiemos atostogos Izraelyje. Penktoji diena.

Šiandien dieną praleidau tiesiog puikiai. Delfinų rifas su relaksacijos baseinais yra neabejotinai Eilato brangenybė. Ypač kai diena apsiniaukusi ir vėjuota, bet čia tik tarp kitko. Įėjimas mokamas, bet jų internetiniame tinklalapyje pirkdami gausite nedidelę nuolaidą. Kaip jau minėjau viename iš ankstesnių reportažų, apsilankymą baseinuose reikia rezervuoti, nes vienu metu ten pliuškentis gali iki 20 asmenų. Pasirinkau programą už 165 NIS, į kurią įskaičiuoti ir pusryčiai. Mano suvalkietiški genai visą naktį šoko tango, o ryte tik išgėrusi arbatos išskubėjau relaksuotis. Kiek pro šalį, nes pusryčiai čia duodami po relaksacijos, nes su pilnu skrandžiu kas į baseinus eina? Tik Kūtvėla, niekas daugiau.

Rytas delfinų rife Eilate.

Taip ir kviečia prigulti.

Delfinų karalystė.

Katukas.

Mano programa truko 10.00-12.00 val. Tikrai labai apsimoka imti programą už 165 NIS, nes vien tik įėjimas į delfinų rifą kainuoja 65 NIS, o čia dar gauni 2 val. relaksacijos, priklauso nemokama neribojama kava, arbata, apelsinų sultys, vynas (baltas ir raudonas), sausainukai. Paskui-sotūs pusryčiai, ir gali būti komplekse iki uždarymo, kol pati delfinu pavirsi.

Neplanuotos žiemos atostogos Izraelyje. Ketvirtoji diena.

Po beviltiškai neturiningos vakarykščios dienos (jeigu ne ta taurė vyno, tai nors vilku stauk iš pykčio), šiandien nusprendžiau atsigriebti, bet kažkur griebdama turėjau įterpti turizmo informacijos centrą, nes mano kelionė į Timna parką vis panašėjo į miražą. Ryte susipakavau maudymuką (yay!) ir iškurnėjau pasimėgauti bene garsiausios Eilato pažibos -Delfinų rifo- teikiamais vandens malonumais.

Delfinų rifas, Eilatas.

Šitą nuotrauką rodau tyčia, nes gerbiamas Skaitytojas gali mane apkaltinti neobjektyvumu, kad man Eilate viskas šabakštynu atrodo. Tai jeigu gerbiamas Skaitytojas žino taiklesnį apibūdinimą tam turistų lankomam objektui nuotraukoje, tegul rašo į komentarus. Autobusas Nr. 15 mane operatyviai pristatė prie Delfinų rifo, bet čia ir paaiškėjo, kad sekmadieniais šildomi baseinai nedirba. O kai dirba, tai reikia juos rezervuoti iš anksto, mat vienu metu ten negali pliuškentis daugiau nei 20 relaksuojančių personų.

Neplanuotos žiemos atostogos Izraelyje. Trečioji diena.

Šiandien buvo viena visiškai be reikalingai iššvaistyta diena. Šeštadienį buvau suplanavusi išvyką į Timna parką, dar žinomą kaip karaliaus Saliamono kasyklos. Bet mano hostelio registratūros ponia niekaip manęs negalėjo niekam parduoti- tokie turai vyksta esant bent dviems žmonėms, ir per dvi paras, kurias jau praleidau Eilate, tas antras žmogus taip ir neatsirado. Man susidarė toks vaizdas, kad į Timna parką veža dvi agentūros, jos turi vieną džipą ir niekaip jo nepasidalija. Paskutinis lašas buvo kiekvieną dieną pasakojama nauja informacija- supratau, kad jie arba laukia didelės grupės, arba nedirba iš viso. Mano paskutinė viltis buvo turizmo informacijos centras, kuris šabo dieną, žinoma, ilsėjosi. Juk čia kurortas! Po šios kelionės man susidarė įspūdis, kad Eilate prekeiviai neapgaudinėja, bet apgaudinėja, t.y. jie parduos tau tai, ko nori, bet tik didesnį, t.y. brangesnį. Taip ir su lankytinomis vietomis-kuo labiau reklamuoja, tuo labiau tikėtinas nusivylimas.

Pirmasis šios dienos nusivylimas buvo Koralinis rezervatas (Coral Reef Reserve). Reklama suokia saldžiai, kad Eilato koralinis rifas yra gerai žinomas visame pasaulyje. Jis yra išsidėstęs paraleliai Eilato įlankai apie 1200 metrų. Tai yra šiauriausias koralinis rifas pasaulyje ir vienintelis toks Izraelyje. Ši ekosistema yra sudėtinga ir subtili, visiškai priklausoma nuo ekologijos balanso. Įėjimo mokestis 35 NIS. Kai atvažiavau turistams tikrai patogiu autobusu Nr. 15 iki Koralinio rezervato, man praėjo visas noras ten apsilankyti. Vietovė, kaip jau įprasta čia, priminė šabakštyną, o į dialogą įsileidęs apšepęs apsaugininkas ir bilietų pardavėjas neatrodė labai svetingi. Pažiūrėjau pro tvoros plyšiuką- jūra kaip jūra, paplūdimys kaip paplūdimys, koralus tai kaip ir mačiau povandeninėje observatorijoje...Taip ir numojau ranka.

Eilato žemėlapyje buvau aptikusi iki tol nežinotą ornitologinį centrą. Sulaukiau autobuso, išlipau prie Ice Mall (prekybos centras su ledo aikštele, kaip mūsų Akropolis), pasistiprinau McDonalde (Dieve, kaip aš pasiilgau Madrido ir jo kepinių rytais), ir tada patraukiau to ornitologinio centro ieškoti. Oficialiai jis vadinasi International Birding and Research Center in Eilat, kuris buvo įkurtas pagelbėti per Eilatą dukart metuose migruojantiems paukščiams. Projektas, giriasi reklaminė proklamacija, laimėjo ne vieną apdovanojimą. Parke yra keli pažintiniai takai ir regyklos, čia galima pastebėti daug paukščių ir šiaip laukinių gyvūnų. Dirba visus metus, lankymas nemokamas.

Datulių plantacija.

Žemėlapyje tas ornitologinis centras yra nupieštas ten, kur pasibaigia datulių plantacijos. Tik, kaip paaiškėjo, dailininkas buvo nekoks...

Neplanuotos žiemos atostogos Izraelyje. Antroji diena.

Šiandien reikėjo būti efektyviai, nes šabo pradžia nusimatė apie 15.00 val., ir maždaug tuo metu nustoja kursuoti visuomeninis transportas. Tai gana keista, nes beveik visos lankytinos vietos dirba iki 17.00 val., bet čia pagal saulę orientuotinas dalykas.

Eilato autobusas Nr.15 važiuoja palei daug lankytinų vietų.

Autobusų tvarkaraščiai stotelėse pateikiami labai keistai- duodamas išvažiavimo iš pirmos ir paskutinės stotelės laikai. Pavyzdžiui, jūs žinosite, kad autobusas Nr. 15 iš centrinės autobusų stoties išvažiuoja kas valandą 00 min., o iš paskutinės stotelės Taba sienos kirtimo punkte su Egiptu, kažkodėl tapęs Nr. 16., išvažiuoja kas valandą 40 min. O kada jau jis konkrečiai bus toje stotelėje, kur jūs dabar laukiate, niekam, išskyrus jus patį, neįdomu ir žinoti nereikalinga, burkite iš kavos tirščių. Kurį laiką buvo keblumų su mano Rav Kav Card, nes jinai įvesta tik nuo šių metų sausio, todėl net patys vairuotojai nelabai žinojo ką ten su ja reikia daryti, bet paskui aš jau jiems pasakydavau.

Neplanuotos žiemos atostogos Izraelyje. Pirmoji diena.

Kai prieš bene gerą pusmetį Ryanair paleido pirmus bilietus į Eilatą Izraelyje, pasičiupau sau skrydį sausio pabaigai. Pasidaviau masinei psichozei, galima sakyti. Tada atsiverčiau žemėlapį ir pasižiūrėjau, kur tas Eilatas yra, ir man nutirpo kojos. Tačiau siena su Jordanija buvo Eilate, ir mintis aplankyti Petrą ir kitas žymias Jordanijos vietas labai viliojo. Netgi pažiūrėjau filmą "Marsietis", kuris buvo filmuotas Jordanijoje, o šiuo metu skaitau ir knygą originalo kalba. Tačiau politinė situacija regione blogėjo ir galiausiai įvyko tai, apie ką visi ilgą laiką kalbėjo tik puse lūpų- Jordanija įvedė išankstines vizas turistams, o Baltijos šalys yra priskirtos Jordanijos konsulatui Hagoje. Tiesa, lygtais vizos vis dėlto nereikia įsigijusiems "Jordan Pass" turistinę kortelę, o akredituotos Izraelio kelionių agentūros gali gauti turistams vizas Eilato/Aravos sienos kirtimo punkte. Kol svarsčiau ką daryti, kelionės laikas artėjo, o aiškumo taip ir nebuvo- jokia oficiali institucija Jordanijoje į mano laiškus neatsakinėjo. Tai aš ir pagalvojau, kad taip jiems tų turistų ir reikia, aš palauksiu, kol atšauks vizų režimą, nes šita nesąmonė ilgai tęstis negali. Labai daug lankytojų rinkosi vienos dienos keliones iš Eilato į Petrą, kur ir taip mokėjo absurdiškus sienos kirtimo mokesčius Izraelio pusėje, todėl  prisidėjęs vizos klausimas dar labiau pabrangins tokias vienadienes išvykas (man vietinės agentūros Eilate pasiūlyta vienos dienos ekskursijos į Petrą kaina buvo 230 EUR žmogui).

Tačiau apsisprendus likti Eilate iškilo kita problema- nakvynės paieškos kurortiniame mieste. Izraelis ir šiaip nėra pigi šalis, o savaitė Eilato viešbutyje kainuoja 500-700 EUR ir daugiau. Jordanijos privalumas buvo prieinamos viešbučių kainos. Pagaliau man pavyko rasti biudžetinį variantą-apsistojau "Arava Hostel", 7 naktys už 123 EUR, be pusryčių, bendrame moterų kambaryje, o mano visos kelionės biudžetas buvo 500 EUR. Nors Izraelio perlu vadinamas Eilatas neturi geros reputacijos turistų tarpe, nes iš esmės tai tokia didelė Palanga, kurioje yra promenada prie jūros, daug viešbučių, bet pats pažintinis turizmas išplėtotas menkai, kai pradėjau rinkti medžiagą savo pažintinei programai maloniai nustebau, kad vis dėlto Eilate yra kuo užsiimti, įdėjus šiek tiek pastangų. Aš rinkau medžiagą, o mano piniginė raudojo pasikūkčiodama.

Kūtvėla lankosi Eilate, Izraelyje.