Neplanuotos žiemos atostogos Izraelyje. Trečioji diena.

Šiandien buvo viena visiškai be reikalingai iššvaistyta diena. Šeštadienį buvau suplanavusi išvyką į Timna parką, dar žinomą kaip karaliaus Saliamono kasyklos. Bet mano hostelio registratūros ponia niekaip manęs negalėjo niekam parduoti- tokie turai vyksta esant bent dviems žmonėms, ir per dvi paras, kurias jau praleidau Eilate, tas antras žmogus taip ir neatsirado. Man susidarė toks vaizdas, kad į Timna parką veža dvi agentūros, jos turi vieną džipą ir niekaip jo nepasidalija. Paskutinis lašas buvo kiekvieną dieną pasakojama nauja informacija- supratau, kad jie arba laukia didelės grupės, arba nedirba iš viso. Mano paskutinė viltis buvo turizmo informacijos centras, kuris šabo dieną, žinoma, ilsėjosi. Juk čia kurortas! Po šios kelionės man susidarė įspūdis, kad Eilate prekeiviai neapgaudinėja, bet apgaudinėja, t.y. jie parduos tau tai, ko nori, bet tik didesnį, t.y. brangesnį. Taip ir su lankytinomis vietomis-kuo labiau reklamuoja, tuo labiau tikėtinas nusivylimas.

Pirmasis šios dienos nusivylimas buvo Koralinis rezervatas (Coral Reef Reserve). Reklama suokia saldžiai, kad Eilato koralinis rifas yra gerai žinomas visame pasaulyje. Jis yra išsidėstęs paraleliai Eilato įlankai apie 1200 metrų. Tai yra šiauriausias koralinis rifas pasaulyje ir vienintelis toks Izraelyje. Ši ekosistema yra sudėtinga ir subtili, visiškai priklausoma nuo ekologijos balanso. Įėjimo mokestis 35 NIS. Kai atvažiavau turistams tikrai patogiu autobusu Nr. 15 iki Koralinio rezervato, man praėjo visas noras ten apsilankyti. Vietovė, kaip jau įprasta čia, priminė šabakštyną, o į dialogą įsileidęs apšepęs apsaugininkas ir bilietų pardavėjas neatrodė labai svetingi. Pažiūrėjau pro tvoros plyšiuką- jūra kaip jūra, paplūdimys kaip paplūdimys, koralus tai kaip ir mačiau povandeninėje observatorijoje...Taip ir numojau ranka.

Eilato žemėlapyje buvau aptikusi iki tol nežinotą ornitologinį centrą. Sulaukiau autobuso, išlipau prie Ice Mall (prekybos centras su ledo aikštele, kaip mūsų Akropolis), pasistiprinau McDonalde (Dieve, kaip aš pasiilgau Madrido ir jo kepinių rytais), ir tada patraukiau to ornitologinio centro ieškoti. Oficialiai jis vadinasi International Birding and Research Center in Eilat, kuris buvo įkurtas pagelbėti per Eilatą dukart metuose migruojantiems paukščiams. Projektas, giriasi reklaminė proklamacija, laimėjo ne vieną apdovanojimą. Parke yra keli pažintiniai takai ir regyklos, čia galima pastebėti daug paukščių ir šiaip laukinių gyvūnų. Dirba visus metus, lankymas nemokamas.

Datulių plantacija.

Žemėlapyje tas ornitologinis centras yra nupieštas ten, kur pasibaigia datulių plantacijos. Tik, kaip paaiškėjo, dailininkas buvo nekoks...

Kelias kaip matote, dar ir keturračių pamėgtas.

Aha! Kelio nuoroda!

Visiška bekelė, nuorodų jokių, kaitri saulė...Gerai, kad vandens pasiėmiau. Šv. Kūtvėla su kankinės simboliu-palmės šakele.

Nepanašu į turistų pramintą taką, ką?

Visgi, yra vilties, kad dar ne visiškai pasiklydau.

Sprendžiant iš mašinų gausos, kažkas įdomaus. O vėliava irgi iškalbinga.

Kūtvėla rado ornitologinį centrą Eilate.

Poilsio akimirka prie fontano.

Toks keistas paukštas...

Kaip matote, labai gerbtina įstaiga.

Bet šiandien nedirba, ir net WC užrakintas. Va tau ir turistinis miestas.

Toli horizonte matote Eilato viešbučių liniją. Tai tiek va pėsčiomis ėjau.

Kūtvėla stebi, kaip nėra nei vieno paukščio.

Paminklas žuvusiems kariams.

Paminklas žuvusiems kariams.

Meniškas suoliukas.

Nauja regykla.

Nė sustirusio paukščiūkščio.

Svarbiausia-neprarasti vilties.

Skurdžią augaliją girdo tokiomis šlangelėmis.

Kūtvėla nesistebi, kad tokiame šabakštyne paukščiai nesirodo. Na, bent nors šilta.

Vienas paukštas rastas. Ką ten veikia Vambzdis -neaišku.

Šabakštynas su idėja.

Pažintinio tako pabaigoje, prie nedirbančio informacinio centro.

Ant suoliuko. Izraelyje daug kas funduojama kokio nors žmogaus atminimui.

Šiek tiek daugiau apie Dolf Bausch galima pasiskaityti Dutch Holocaust survivor tells what her blue eyes have seen. Grįžtant prie ornitologijos centro, tai šiuose vandens telkiniuose gyvenančios žuvys yra maistas begalei paukščių, kurie čia sustoja sukaupti pakankamai jėgų, kad galėtų perskristi per didžiulę dyką Sacharos dykumą. Eilatas kažkada buvo didžiulė, turtinga druskinga pelkė, kurioje maisto paukščiams buvo apsčiai, bet dėl žmogaus veiklos vietovė stipriai pakito. Ornitologinis centras siekia atnaujinti maisto šaltinius migruojantiems paukščiams ir vykdyti ornitologinius tyrimus. Žinoma, paukščiams patogumai nereikalingi, todėl ir lankytojai gali apsieiti su minimumu.

Stipriai nusivylusi ornitologiniu centru, pabandžiau pagal žemėlapį susiorientuoti, kur plyti dykumos drakonų žemė. Čia apsigyvenusi didelių retų driežų populiacija (kurie užauga iki 80 cm).

Nors ir kreiva, bet nuoroda.

Tarp paukščių ir driežų.

Dykumos drakonų informacinė teritorija.

14 ha plote, buvusiame sąvartyne, gyvena šie driežai.

Įspėjimai lankytojams tokiuose parkuose vienodi: likti pažymėtose trasose, kitaip galite pakenkti augalams ar gyvūnų namams, saugotis įkandimų ir nekaišioti rankų į urvus bei nekilnoti akmenų, nemaitinti gyvūnų, avėti uždarą avalynę, nešiukšlinti, etc.

Raudonas takas yra skirtas pėstiesiems.

Kūtvėla lankosi dykumos drakonų šalyje.

Kūtvėla džiaugiasi bent nuotraukoje drakoną pamačiusi.

Ursulijus Lepečkojauskas užsimanė namo...

Pažintinio tako pradžia. Na, drakonai, laikykitės.

Kažkokios nelegalios statybos?

Dykumos drakonų žemė.

Tuo metu Jeruzalę plauna lietūs.

Į Eilato oro uostą.

Druskos ežerai.

Nei paukščių, nei drakonų. Jokio privažiavimo visuomeniniu transportu, normalių pažintinių takų. Žinoma, gal ir gerai, kad žmogus kuo mažiau kišasi į gamtą, bet taip savieigai viską palikti tai irgi keista.

Užtat Eilato miesto muziejus šiandien mušė visus rekordus ir dirbo net iki 20.00 val. Čia galima susipažinti su Eilato, kaip miesto istorija. Kaina vos 10 NIS, tai galima ir užsukti. Daug dėmesio skiriama Ovdos operacijai, kurios metu arabų kaimas Umm Rash Rash buvo perimtas Izraelio pajėgų, taip gaunant ir priėjimą prie Raudonosios jūros. Tai buvo paskutinis karinis veiksmas, užbaigęs Izraelio Nepriklausomybės karus, todėl rankų darbo vėliava su Dovydo žvaigžde buvo iškelta pažymėti karo pabaigą.

Eilatas tampa Izraelio teritorija.

Mis Izraelis 1971 m. buvo iš Eilato.

Ginklų slaptavietė.

2002 m. sausį per aštuonių minučių trukmės operaciją Izraelio pajėgos perėmė 83 tokius povandeninius konteinerius. Jie buvo pilni ginklų, skirtų Palestinos teritorijoms (turimas omenyje Gazos ruožas), o konteinerius sukūrė Irano revoliucinis judėjimas. Konteineriai buvo nudažyti žaliai, kad užsimaskuotų jūroje. Tokie konteineriai paskandinami jūroje, o naktį narai pripučia specialius priedus, kurie iškelia konteinerius į paviršių ir tada galima nuplukdyti į Gazos ruožą iškrovimui.

Eilato simbolika.

Paminklas Rašalo vėliavai. Skulptorius Bernard Reder.

Sėkmingai pasibaigus Ovdos operacijai buvo pastebėta, kad niekas iš kareivių neturi Izraelio vėliavos, todėl buvo paimta balta paklodė, rašalu nupieštos linijos, o Dovydo žvaigždė buvo prisiūta, prieš tai ją nuplėšus nuo pirmosios pagalbos rinkinio. Vėliava kelia Avrahamas Adanas, 8-tojo Negevo Brigados bataliono vadas. Skulptūra padaryta pagal kareivio Michos Perry fotografiją.

Žiedinės sankryžos čia puošiamos menais visokiais.

Kūtvėla niekaip negali atsitraukti nuo Eilato žuvininkystės ūkio.

Esu neblogai pramokusi darytis asmenukes su fotoaparatu, ir šiaip moku pastatyti ant automatinio kadro, todėl jeigu yra kokia atrama fotoaparatui, tai vienai keliaujant nesunku pasifotografuoti. Bet tokios pastangos dažnai iššaukia praeivių gailestį, ir jie siūlosi mane nufotografuoti. Taip buvo ir šį kartą. Atsisakiau, nes šį kartą tikrai pagalbos nereikia. Bet jaunasis asistentas taip lengvai neatstojo: iš kur? Ar ilgam? Kur apsistojau? Ar viena? Gal noriu jo telefono numerio? "You look like Russian", -pasakė. "That's not a compliment,"- norėjau atsakyti, bet turbūt laiku prikandau liežuvį. Juk žmogus tik bando būti malonus, ar ne? Kalbant apie rusus, jų Eilate nebyrėjo per kraštus, bet buvo pakankamai pastebimi,o ir aptarnaujantis personalas daug kur kalba rusiškai be akcento. Labai pastebimi buvo lenkai, galbūt dėlto, kad kalbą kiek suprantu. Keletą kartų sutikau vengrus. Visa tai todėl, kad Ryanair paleido skrydį į Eilatą iš Kauno, Krokuvos ir Budapešto, todėl mes visos trys šalys galime Eilate mėgautis stingdančia dykumos vėsa vakarais.

Šiandien buvau nusprendusi kur nors išgerti taurę vyno. Man patinka keliaujant tiesiog atsisėsti kur nors ir pasiimti taurę vyno. Kadangi vakaras buvo vėsus, paprašiau taurės raudono vyno.

Eilato kurortinė zona, 2016 m. sausis, 20.00 val. vakaro.

Visi turistai turbūt jau miega.

Saulei nusileidus visi turistai išsislapstė

Kaip niekad geras reklamos pavyzdys.

Pasėdėjau aš su ta taure vyno (29 NIS, čia jau galiu sakyti duskit pavidolei) ir pameditavau tyloje. Nors dar prieš dešimt dienų čia buvo daug turistų, matyt dauguma buvo rusai, šventę senus naujus metus. Jiems išvykus, Eilatas pasidarė kaip vaiduoklių miestas. Tiesa, ir orai nelepino, dienomis porai valandų įšildavo iki +16'C, o saulei nusileidus reikdavo vilktis paltuką.

Mixed feelings  tik gilėja.

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Nesėkmingadienaitė