Ars longa, vita brevis. Apsilankymas ramiausioje Vilniaus bažnyčioje.

Kokia kantri, pagalvoju, kiek ištvėrei! Ir: ar išmuš tavoji valanda? Juk nesi nei computerlandas, nei seimūnų bendrabutis. Sulauksi. Tik kada?-Jurgis Kunčinas. O sulauksime, jeigu duos Dievas ir netrukdys žmonės, greitai.

Šiandien sudalyvavau ekskursijoje po Švč. Mergelės Marijos Ramintojos (Marijos Paguodos, Paguodėjos) bažnyčią Vilniaus senamiestyje, Savičiaus gatvėje. Apie tokią negirdėjote? Nenuostabu. Ji nukišta į tranzitinį Vilniaus senamiesčio kampą, kuris, jeigu jau taip nuoširdžiai, niekada nebuvo labai jau kažkoks prestižinis. Tik šių metų birželio mėnesį ji buvo atšventinta kaip bažnyčia ir dėl savo sudėtingos istorijos yra praktiškai netyrinėta specialistų, todėl viešojoje erdvėje yra daug netikslios informacijos. Iš anksto atsiprašau, jeigu bus netikslumų ir mano pasakojime.

Marijos Ramintojos bažnyčia Vilniaus senamiestyje.

Savičiaus gatvė mane pasitiko į gatvę "išsprogusiais" barų staliukais. Taip sakau ne todėl, kad kartas nuo karto Vilniaus senamiestyje randama nesprogusių karo reliktų, bet todėl, kad nežinojau apie tokią koncentraciją barų ir restoranų šioje gatvėje, nes paprastai ji būna tyli ir nejauki. Bet gyventi šioje gatvėje nenorėčiau-labai daug triukšmo, cigarečių dūmų ir tranzitinio automobilių eismo. O dabar dar ir turistų minios pradėjo voromis traukti.

Kūtvėla lankosi lebedų, tevertinų, ir citnago krašte Zervynose.

"Vėlyvas startas pagausina žygeivių skaičių,"- tarė Tadas Šidiškis, apžvelgdamas savo išrikiuotą pulką Vilniaus geležinkelio stotyje, o aš labai džiaugiausi pagaliau ištaikiusi progą pamatyti Zervynas. Dešimtos valandos traukinys per dvi  visiškai neprailgusias valandas pristatė mus į mažytutę Zervynų stotį. Man patinka žygiuoti su Vilniaus universiteto žygeivių klubu, nes mūsų žygiai suderina gamtą ir pažinimą: per tas dvi valandas traukinyje norintys susipažino su Dzūkijos krašto unikalumu. 1283 m. iš Kryžiuočių nuniokotų savo žemių į dar laisvus mūsų kraštus atsikėlė jotvingių gentis. Kaimo pavadinimas Zervynos turi jotvingišką hidroniminę šaknį "zerv", nuo "zerventi", t.y. srauniai tekėti. Gyventojai čia tradiciškai vertėsi bitininkyste, miško gėrybėmis, žvejyba, gerai pažinojo vaistažoles. Šiandien Zervynos 48 sodybų kaimas yra respublikinės reikšmės architektūros paminklas dėl XVIII-XIX a. susiformavusio plano ir liaudies architektūros. Kaime žinoma akmens amžiaus stovykla. Per Vėlines Zervynose vis dar senuoju papročiu dešimt parų kūrenami laužai. Daugiau apie unikalius Zervynų kaimo gyventojų papročius klausykite atsisiuntę 5.83 MB dydžio audio failą iš Dzūkijos nacionalinio parko skilties apie Zervynas. Ir taip jau atsitiko, kad į Zervynas mes keliavome Verbų Sekmadienį. Balandžio pabaigoje senais laikais žemdirbiai sveikindavo deivę Žemyną bundant gamtai po žiemos ir šventė Žiedkelę, kurią Katalikų bažnyčia 325 m. susiejo su Velykomis. Jos būna ne vienu laiku, nes Nicos bažnytinis susirinkimas nsuprendė švęsti Velykas praėjus 14 dienų po pavasario pradžios, t.y. pirmą sekmadienį po vasarinio mėnulio pilnaties, kuri kiekvienais metais būna skirtingu laiku tarp kovo 21 d. ir balandžio 26 d.

Pirmiausia bežyguodami pastebėjome šalia vieno namo rūkstant juodus dūmus ir urmu supuolėme paveldo gelbėti, bet be reikalo-žmonės sau ramiai pirtį kūreno.

Pirtis.

Verbų Sekmadienis/Palm Sunday

Kaip ir žadėjau, nuotraukos iš Verbų Sekmadienio.
Photos from Palm Sunday, just like promissed.

Palm Sunday, Vilnius

Šiek tiek nusižengsiu tradicijai pagrindinius tekstus rašyti lietuviškai ir parašysiu anglų kalba. Vienas iš mano internetinio kelionių dienoraščio tikslų yra garsinti savo šalį užsienyje, o ten, kaip žinia, lietuviškai nelabai kas moka :-) Be to, reportažo tema yra Verbų Sekmadienis, apie kurį Lietuvoje gimus ir augus visi žinom. Šis post‘as yra šviečiamaisiais renginio tikslais, o po savaitės jis bus papildytas ir renginio nuotraukomis. J. Kudirka „Vilniaus verbos“ man padėjo parengti tekstuką.

A little deviation from the Lithuanian language posts in order to do some courtesy for an international traveller. This post aims to promote a unique day in Lithuania and if one has a strong traveller spirit and love for tradition-it is worthwhile to come to Lithuania next Sunday, 1st of April. And no, it is not for All Fool‘s Day.

The Sunday before Easter is called Palm Sunday. According to the Holy Bible, it is the day of Jesus glorious entrance to Jerusalem. Originally, Lithuania was a pagan country and plants which sprouted earliest were honored during spring feasts. When Christianity was established in Lithuania, palms “verbos” were consecrated in church. The ancient tradition of whipping each other with palms still exists, when, having returned home with consecrated palms, one whips the head, back shoulders of those who stayed home, chanting different chants like “illness out, health return". Ancient writings dating back to 1573 say that in order to protect from devils and thunder, crosses were made from the consecrated palms and were thrust behind doors, windows and gates. Palms were nailed to beehives so that bees would swarm in great numbers. Before animals were let out of barns in the spring, they were incensed with a burning palm.

Today palms “verbos” have become Palm Sunday tokens. Only 15 villages around Vilnius city make them. The fame of palms started when in 1847 a famous painter K. Ruseckas painted a young girl with palms in her arms.

Source: http://lt.wikipedia.org/wiki/Verbos

  The origin of palms of Vilnius has not been determined but it is likely to have started as ancient Vilnius trade guilds' processional adornments, manufactured re-staging Jesus' entry into Jerusalem.  About thirty different plants are used to make palms; the making begins the day after Shrove Tuesday and continues till Palm Sunday.

Today one can find modern palms made of different material rather than plants and the size can be from as small as an inch to as big as a person. There are two days in a year one can buy palms: the first one is usually at St. Casimir’s fair, that takes place 1-4 March and the second one is Palm Sunday, which is the Sunday before Easter. One must not forget to take their palm to church for consecration. I always miss the Mass –too many people crowd a place and I often feel faint- but I pop in later in the afternoon. I think that’s an intention that counts, right?

I will put up my photos from the event in a week’s time and meanwhile maybe you can go and check out maybe there’s a cheap flight to Vilnius for that weekend?

.

I look forward to welcoming you in Vilnius!

  Kūtvėla