“Tai kur šį kartą buvai?”
“Achene.”
“Nu nenori, tai ir nesakyk. Tik ar būtina čia
keiktis?”
 |
Kūtvėla lankosi Achene. |
Karolio Didžiojo kaukolės relikvija vartosi savo
gražiajame relikvijoriuje iš sielvarto, kad jo istorinė sostinė
dabar susitraukė iki nedidelio miesto Belgijos ir Prancūzijos
pasienyje apie kurį nedaug kas tebežino. Acheno vardas kildinamas
iš senosios vokiečių kalbos žodžio “aach”, reiškiančio
upę, šaltinį ar vandenį. Žmonės čia kūrėsi jau Neolito
laikotarpyje, pavilioti natūralių šiltųjų mineralinių šaltinių.
Keltų kilmės gyventojai prie šitų vandenų garbino medicinos
dievą. Architektūros meną išpuoselėję romėnai šią vietovę
vadino iš keltų pasiskolintu vardu “Aquisgrannum”- dievo Grano
vanduo. Acheno svarba labai išaugo VIII a., valdant Karoliui
Didžiajam. Nuo 936 m. iki XVI a. čia buvo karūnuojami to meto
Vokietijos valdovai. Miestas ėmė smukti XVI a. , nes išaugus
Vokietijos teritorijai, šis miestas-sostinė buvo nepatogioje
geografinėje padėtyje ir 1560 m. karūnacijos buvo perkeltos į
Frankfurtą prie Maino. Miesto nepapuošė nei konfliktai su
Reformacijos judėjimu, nei miesto gaisrai. Ne ką geresnio į Acheno
istoriją įrašė Napoleonas, 1801 m. ankesavęs miestą Prancūzijos
naudai, nei jo perleidimas Prūsijai po Vienos kongreso. Antrojo
Pasaulinio karo metais Achenas labai nukentėjo nuo bombardavimo .
Mano kelionės tikslas buvo tai, kas -laimei-
Achene išliko arba buvo po karo atkurta. Labai norėjau pamatyti
Acheno katedrą, kurioje buvo karūnuojami karaliai ir imperatoriai,
ir katedros lobyną su įspūdingu Karolio Didžiojo relikvijoriumi.
Tokią kelionę aš jau buvau numačiusi savo ankstesnės kelionės į
Kelną metu, bet tuo kartu jos įgyvendinti nepavyko. Todėl po kelių
metų pertraukos vėl skrendu į Kelną.
 |
Kalbėk kaip vietinis. |
Skrydis į Kelną iš Kauno truko nepilnas dvi
valandas. Mūsų pilotas dar paspaudžia ant gazo, tai leidžiamės
net dvidešimt minučių anksčiau. Turiu apsčiai laiko susirasti
Flixbus autobuso sustojimą ir panuobodžiauti. Iki Acheno iš Kelno
oro uosto galima nuvykti trim būdais: tiesioginiu Flixbus autobusu,
tiesioginiu traukiniu arba traukiniu su persėdimu Kelno centrinėje
traukinių stotyje. Pagal mano skrydžio laiką, pats optimaliausias
variantas pasirodė nebrangus Flixbus autobusas. Bilietą buvau
įsigijusi iš anksto ir išsisaugojusi Flixbus programėlėje. Nors
keleiviams nurodyta pasistengti būti stotelėje penkiolika minučių
anksčiau, autobusas atvyksta lygiai savo išvykimo laiku. Išlipa
daug žmonių, įlipame vos keletas. Netoli manęs sėdi ir visą
kelią rėkauja girtas rumunas (dėka VU nemokamų rumunų kalbos
pamokų aš jį visai gerai, deja, suprantu) ir dar patenkame į
eismo kamštį, nes remontuojamas tiltas. Labai džiaugiuosi už
pusantros valandos išlipusi Aacheno pakraštyje.
Jau tamsu, bet telefono navigacijos pagalba
susirandu reikalingą miesto autobuso stotelę. Nusiperku 24 val
bilietą Acheno visuomeniniam transportui. Iš anksto buvau
atsisiuntusi mobiliąją programėlę, nes bilietų automatų visame
mieste gal šeši, o pirkti iš vairuotojo tai dar reikia vokiškai
šnekėti. Autobusas sustoja netoli mano rezervuotos nakvynės
vietos.
 |
Mano hostelis Achene. |
 |
Gatvės menas Achane. |
Hosteliai Vokietijoje dabar turi naują madą:
įsiregistravimas nuo 15.00 val., bet tavo rezervaciją jie laikys
iki 18.00 val. Jeigu nenori, kad jie rezervaciją atšauktų, turi
susimokėti tą pačią dieną iki 18.00 val. Aš kažkaip bandžiau
suktis iš padėties ir užsisakiau per trečiąją šalį,
sumokėdama avansu tik nedidelę sumą. Man svarbiausia buvo nakvynės
vietos vieta, kad būtų patogu grįžti į Kelną. Mano kambarys
keturvietis su privačiu vonios kambariu, bet tik viena kaimynė. Dar
nevėlu, todėl pabandau susieškoti kaip nuvykti iki senamiesčio.
Vakaras tylus, krenta rūkas, bet nešalta. Dar dirba kelios
parduotuvės. Užsuku pasmalsauti į knygyną, kur randu su labai
didele nuolaida išstatytus Kalėdų eglutės žaisliukus. Aš iš
kiekvienos kelionės stengiuosi tokį parsivežti. Pati įdomiausia
Kalėdų eglutės žaisliuko “medžioklė” buvo Berlyne per
Velykas.
 |
Naktinis Achenas. |
 |
Acheno tradicinis skanėstas. |
Ryte pusryčiauju nedidelėje kepyklėlėje
senamiestyje ir suku ratus ieškodama veikiančio pašto. Acheno
katedros informacinis centras atsidaro 10.00 val. Mano dideliam
džiaugsmui ir entuziazmui – atsidaro ir Acheno katedros lobynas.
Jų tinklalapyje buvo pastaba, kad dėl didelio sergamumo gali būti
dienų, kai lobynas nedirbs, tai aš iki paskutiniosios ir nežinojau,
ar pavyks jį aplankyti. Perkuosi bilietą, prigriebiu ir iliustruotą
katalogą, ir neriu pro duris. Vokietijoje reikia turėti pinigų
euro monetomis, nes labai daug kur rūbinėse yra spintelės, kuriose
raktas išduodamas tik palikus monetą užstatu. Lobyne tvarka labai
griežta, reikia palikti užrakinus rankines.
 |
Acheno katedros lobynas. |
 |
Originalusis Karolio Didžiojo sarkofagas. |
 |
Prozerpinos pagrobimas. |
 |
Karolio Didžiojo relikvijorius. |
 |
Karolio Didžiojo relikvijorius. |
 |
Karolio Didžiojo relikvijorius. |
 |
Lobyno fragmentas. |
 |
Lobyno fragmentas. |
 |
Inkrustuota maldaknygė. |
 |
Ikona iš Kretos. |
 |
Anglijos princesės karūna (kairėje). |
Karolio Didžiojo relikvijoms skirta atskira salė.
Pipino ir jo antrosios žmonos Bertrados (dar kitaip žinomų kaip
Pipinas Trumpasis ir Bertrada Plačiapėdė, nu tiesiog visos
žvaigždės sukrito) pirmagimis sūnus Karolis anksti patyrė
pakilimą politikoje, nes su Popiežiaus palaiminimu Pipinas perėmė
Frankų sostą. Po Pipino ir jo sūnaus nuo pirmosios žmonos
mirties, jo valdas, pagal to meto teisę, pasidalino broliai Karolis
ir Karlomanas. Broliai tuoj ėmė peštis tarpusavyje ir Karolis
ieškojosi paramos Lombardijoje, sudarydamas vedybinę sąjungą su
Lombardijos valdovo dukra. Karlomano mirtis keliais metais vėliau
kažkiek atpalaidavo įtampą regione, o Karolis, nekreipdamas
dėmesio į velionio brolio palikuonių teises, užėmė naujas
teritorijas.
Kaipgi atrodė naujai sulipdyta Frankų karalystė?
Nagi, labai nekaip. Iki Karolio ir Pipino, valstybėlę lipdė
merovingų dinastija ir po gabaliuką užkariavo šias žemes, po
savo valdžia jungdami labai skirtingas tautas. Situaciją koplikavo
ir susiklosčiusi tradicija po valdovo mirties žemes išdalinti
visiems jo sūnums, taip iš esmės vėl viską išskaidant. Vienu
žodžiu- kažkokia abrakadabra. Pirmiausia Karoliui reikėjo
pasirūpinti tvirta kariuomene, kad galėtų atsilaikyti prieš
išorės priešus ir, visiškai nenuostabu, plėstis į naujas
užkariautas žemes. Tuom naujasis valdovas principe ir užsiėmė-
atsikratė politiškai nebereikalingos žmonos, užkariavo Lombardiją
ir plėtėsi Europoje kaip koks pelėsis. Jo valstybė turėjo daug
etninių, kalbinių ir teisinių iššūkių, nes vienijo labai
skirtingas tautas. Karolio valdžia, iš esmės, rėmėsi tvirta
kariuomene, kuri buvo brangus malonumas. Centrinė valdžia laikėsi
iš karo grobio, karališkųjų valdų pajamų, baudų, prekybos
mokesčių, privalomų dovanų iš kilmingųjų šeimų ir nedidele
dalimi iš tiesioginių mokesčių. Valdovas labai daug dėmesio
teikė asmeniniams santykiams su grafais, vyskupais, abatais,
vietiniais didikais. Vietinė aristokratija noriai ėmėsi pareigų
valdovo dvare, nes buvo galima mainais gauti visokių privilegijų ir
įkišti letenėlę į iždą. Trisdešimt metų užkariavimų ir
reformų pasiekė kulminacijos tašką- Karolis užsidėjo Romos
imperatoriaus karūną- turima mintyje Šventosios Romos imperija,
kuri nebuvo nei šventoji, nei Romos, nei imperija.
 |
Achene labai daug įdomių fontanų. |
 |
Fontano skulptūrėlė. |
 |
Fontanas netoli katedros. |
Senstelėjęs valdovas jau nebekariavo, todėl
iždo palaikymas smuko. Iškilo naujos grėsmės – Vikingai ir
Saracėnai. Valdovą nuvargino ir penkios žmonos, kelios sugulovės
ir mažiausiai aštuoniolika vaikų, kuriais derėjo pasirūpinti.
Nepaisant reformų ir išaugusios valstybės, savo mirties valandą
Karolis Didysis nurodė padalinti jo valstybę trims sūnums.
Frederikas Barbarosa kanonizavo Karolį Didįjį 1165 m., nors Romos
katalikų bažnyčia šios kanonizacijos nepripažįsta. Nepaisant
to, šio valdovo legenda neblėsta. „Je suis Charlemagne “-
sakė Napoleonas Bonapartas.
 |
Acheno mūrų likučiai. |
 |
Turistinis stendas prie mūrų likučių. |
Acheno katedros lobynas saugo, manoma, originalųjį
Karolio Didžiojo sarkofagą, kelias jo kūno relikvijas prabangiuose
relikvijoriuose, daug kitų šventųjų relikvijų, įskaitant
Mergelės Marijos suknelę, kurią ji vilkėjo gimdymo metu, Kristaus
vystyklą, Kristaus strėnjuostę, kurią jis juosėjo ant kryžiaus,
ir drobę, ant kurios buvo paguldyta Jono Krikštytojo nukirsta
galva. Iš fono išsiskiria dvi nedidelės karūnos. Viena jų-
Margaritos iš Jorko karūna. Anglijos princesė lankėsi Achene ir
šią brangenybę paaukojo Mergelei Marijai, kuri čia buvo
garbinama. Dabar tai išties vertingas kultūros paveldas, nes
Oliveris Kromvelis sunaikino Anglijos valdovų regalijas.
Šis lobynas, kartu su Acheno katedra, tapo
pirmosiomis Vokietijos UNESCO pasaulio paveldo vertybėmis. Katedros
lankymas turistams leidžiamas nuo 11.00 val. Man pavyksta patekti
vidun kiek anksčiau ir išvengti to baisaus turistų atplūdžio,
kuris užtvenks katedrą už penkiolikos minučių. Šv. Mergelės
katedros architektūra supina Vakarų ir Rytų tradicijas. Katedros
ašį sudaro neįprasta aštuonkampė forma. Šioje katedroje buvo
palaidotas Karolis Didysis, joje buvo vainikuojami Šventosios Romos
imperijos imperatoriai. Dabar Karolio Didžiojo palaikai ilsisi
naujame prabangiame sarkofage netoli centrinio altoriaus. Katedroje
turistams galima pasigrožėti nuostabiomis mozaikomis, bet pakilti į
antrą aukštą ar užeiti giliau galima tik su gidu. Tokios
ekskursijos organizuojamos Aacheno katedros informaciniame centre.
Šiai dienai Acheno katedra yra laikoma svarbiausia piligrimystės
vieta į šiaurę nuo Alpių.
 |
Acheno katedra. |
 |
Ūkininkų turgelis prie katedros. |
 |
Acheno senamiestis. |
 |
Acheno katedros interjeras. |
 |
Centrinis altorius. |
 |
Nuostabios lubų mozaikos. |
 |
Nuostabios lubų mozaikos. |
 |
Nuostabios lubų mozaikos. |
 |
Frederiko Barbarosos dovanotas sietynas. |
Štai ir uždarytas mano didelis geštaltas. Dabar
galima atsipalaiduoti ir pasiplanuoti likusią dieną. Netoliese yra
Karolio Didžiojo centras. Achene galima įsigyti naujovišką
bilietą „6 x 6“, kai šešis muziejus galima aplankyti už
fiksuotą 14 eur kainą. Labai palankus abonementas, nes šiaip
atskirai kiekvienas muziejus kainuoja 6-8 eurus. Iš esmės Karolio
Didžiojo centras yra miesto istorijos muziejus. Muziejus naujas ir
nedidelis, eksponatų nedaug. Principe nieko neprarasite, jeigu
neužsuksite. Pietauju senamiestyje, nes randu „Pusryčiai visą
dieną“ užeigą su bufetu.
 |
Vokietijoje neliksi alkanas. |
 |
Fontanas Achene netoli mokyklos. |
 |
Achenas gyvena istorija. Vienas miestas- vienas kultūroskelias. |
 |
Acheno katedra. |
 |
Veidrodis Karolio Didžiojo centre. |
 |
Karolis Didysis. |
 |
Romos imperijos pėdsakas. |
 |
Inkrustuota maldaknygė. |
 |
Acheno miesto teisės. |
Acheno rotušė buvo statoma kaip Karolio Didžiojo
rezidencijos komplekso dalis. Iš buvusios valdovo rezidencijos
šiandien išliko tik bokštas, kuris vėliau buvo perstatytas. Pats
rezidencijos kompleksas buvo nugriautas XIII a. Imperatorius
Liudvikas iš Bavarijos leido miestui pasistatyti naują statinį,
kuris būtų laisvojo imperijos miesto pilietinės valdžios būstinė
ir turėtų tinkamą puotoms salę karūnacijų progoms. Vėliau
rotušė ne kartą buvo perstatoma atsižvelgiant į gaisrų
padarytus nuostolius ir naujas architektūros madas. Antrojo
Pasaulinio karo metais Acheno bombardavimo metu rotušė labai
nukentėjo. Paskutiniai atstatymo potėpiai buvo atlikti 1979 m.
Šioje rotušėje teikiamas Karolio Didžiojo apdovanojimas. Jis
skiriamas už ypatingus nuopelnus Europos idėjai ir vienybei.
Apdovanojimą sudaro medalis, diplomas ir 5,000 eur piniginė dovana.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo apdovanota 2013 m. Acheno
rotušės lankymas įtrauktas į „6 x 6“ abonementą. Nors iš
išorės pastatas atrodo labai įspūdingai, viduje viskas labai
kuklu. Įdomiausia vieta yra centrinė salė, kurioje būdavo
karūnacijos ceremonijos ir teikiamas minėtasis apdovanojimas. Čia
galima pamatyti karališkų regalijų kopijas- originalai, įvairių
neramumų metais evakuoti į Vieną, saugomi Austrijos sostinėje ir
kol kas jų gražinti neplanuojama.
 |
Acheno rotušė. |
 |
Karūnacijos salė. |
 |
Karališkųjų regalijų kopijos. |
 |
Lubų tapyba. |
 |
Aludė prie rotušės. |
 |
Acheno senamiestis. |
 |
Kūtvėla lankosi Achene. |
 |
Paminklas skaniukui. |
 |
Dar viena skulptūra Achene. |
 |
Bandelė su obuoliais. |
Suermondt-Ludwig muziejus (irgi „6 x 6“
abonemente) man paliko didelį įspūdį. Nuolatinėje kolekcijoje
pristatomi belgų ir olandų tapybos darbai. Taipogi buvo paroda apie
Mergelės Marijos garbinimo tradiciją. Tiek daug Dievo Motinų
vienoje vietoje dar nebuvau mačiusi ir vargu ar bepamatysiu. O
žinote, iš kur Nyderlandai, Vokietija ir Prancūzija viduramžiais
gaudavo medieną tokioms Dievo Motinoms drožti? Ąžuolus joms vertė
Lenkijos ir Lietuvos miškuose, tada plukdė Vysla iki Gdansko uosto
arba Nemunu iki Karaliaučiaus uosto, iš kur jau tiekdavo ten, kur
laukdavo pirkėjai. Negalima pamiršti ir jūrinio miesto Rygos. Aš
net pasipūčiau kaip kalakutas, vaikštau po parodą, uodega dulkes
keliu.
 |
Labai dražus tapybos darbas. |
 |
Mergelė Marija. |
 |
Mergelė Marija. |
 |
Mergelė Marija. |
 |
Mergelė Marija. |
 |
Ona pati trečioji. |
 |
Spindulingoji Mergelė. |
 |
Labai graži medžinė drožyba. |
 |
Fragmentas. |
 |
Mergelė Marija. |
 |
Kažkas labai plaukuoto. |
 |
Dafnė virsta lauru. Labai gražus darbas. |
 |
Po Nukryžiavimo. |
 |
Pieta. |
 |
Labai elegantiška šventoji. |
 |
Judita. |
 |
Vitražas. |
 |
Vitražas. |
Sustoju prie 1620 m. nutapytos šešiolikos metų
mergaitės paveikslo. Dailininkas- Miechiel Jansz. Van Mierevert. Šis
dailininkas išgarsėjo kaip portretistas XVII a. pirmosiomis
dekadomis. Jis tapo rūmų dailininku ir nemažai laiko praleido
Hagoje. Jo klientai buvo karališkosios dinastijos nariai,
diplomatai, turtingi aristokratai, ir jie labai vertino dailininko
talentą. Dailininkas mirė palikdamas įspūdingą turtą savo
paveldėtojams. Portretas, principe, be pavadinimo: „Šešiolikos
metų merginos portretas“. Žinant dailininko klientūrą ir matant
turtingus mergaitės aprėdus, galima daryti išvadą, kad matome
aristokratės portretą. O mane prie tokių portretų apima
egzistencinės mintys: kas buvo ši mergaitė? O gal jau tuo
metu-ištekėjusi matrona? Ar jos santuoka buvo laiminga? Ar turėjo
vaikų? Kiek jų mirė iškart po gimdymo? Ar jos vyras smurtavo?
Kiek metų nugyveno portrete atvaizduotoji mergina? Kur palaidota?
 |
Šešiolikmetė mergaitė. |
 |
Gatvės menas Achene. |
Vakarieniauju tradiciniame restorane, kurį
nusižiūrėjau bevaikščiodama po senamiestį. Užsisakau šnicelį.
Esu šnicelius valgiusi Europoje, man patinka. Garnyrui patiekia ir
bruknių padažo. Ir kaipgi neparagauti vietinio alaus „Kiolš“?
Nesu didelė alaus mėgėja, bet šis alus man tinka ir patinka. Jame
juntamas tam tikras saldumas ir lengvumas. O grįžus į nakvynės
vietą netoli traukinių stoties manęs laukė policija. Ne, ne dėl
to, kad Kūtvėla susivėlusi. Mieste vyko kažkoks LGBT renginys, į
kurį traukiniu turėjo atvykti dalyviai. Vietiniai naciai pareiškė,
kad ateis „pasitikti“. Pasipiktinę Acheno gyventojai, LGBT
bendruomenė, sustojo gyva grandine nuo stoties iki renginio vietos,
skandavo palaikymo šūkius ir smerkė fašizmą. Viešąją tvarką
palaikyti buvo skirtos didelės policijos pajėgos. Į nakvynės
vietą mus įleido tik parodžius kambario raktą. Turiu naują
kaimynę, kuri knarkia.
 |
Kūtvėla ragaujia vietinį alų. |
 |
Vienos šnicelis. |
Ryte palieku daiktus saugoti registratūroje ir
tęsiu pažintį su Achenu. Mano traukinys į Kelną išvyksta apie
pusę keturių. Prieinu labai dailų rajoną, kuriame tvarkomi
pastatų fasadai. Atkurtas Art Nouveau stilius, namų statyba
datuojama 1901-1905 m. Man kažkiek priminė Rygą.
 |
Ženklai grindinyje. |
 |
Vakarykščio renginio atgarsiai. |
 |
Achenas. |
 |
Kaizerio aikštė. |
 |
Labai graži pašto dėžutė. |
 |
Achenas. |
 |
Renovuoti namų fasadai. |
 |
Renovuotas namo fasadas. |
 |
Miesto termos. |
Nors pirmieji gyventojai jau įvertino termines
sroves, visgi romėnai jas pajungė savo garsiosioms pirtims
profesionaliai. Buvo laikoma gero tono ženklu susitikti pirtyse ir
ten aptarti verslo reikalus. Karolis Didysis taipogi mėgavosi šiais
vandenimis, taip reklamuodamas Acheną. Belgų gydytojai XVII a.
labai gyrė Acheno gydomuosius vandenis ir čia procedūrintis
atvykdavo visos Europos garsenybės: Petras Didysis, Frydrichas
Didysis, Gustavas III iš Švedijos, imperatorienė Žozefina… Aš
neprisijungiau prie šių garsenybių dėl labai buitinės
priežasties: prieš kelionę pasimatavau savo seną maudymuką ir
jame tilpo tik pusė manęs. Reikės pasidairyti naujo.
Ludwig Forum šiuolaikinio meno muziejus senajame
lietsargių fabrike man prieš kelionę nepasirodė labai įdomus,
bet jis jau apmokėtas per „6 x 6“ bilietą, tai neturiu ko
prarasti. Jums leidus, paburbėsiu- šiaip Acheno muziejai visiškai
nemoka prisistatyti ir reklamuoti savęs. Vaikštau po didžiules
tuščias sales ir tik dyvijuosi visokiu menu. Prieina darbuotoja.
Aš, matyt, labai panaši į vokišką frau, nes su manimi Achene
visi kalbėjosi vokiškai. Bet aš ne veltui mokykloje vokiečių
kalbą mokiausi pas mokytoją Menčinskienę- prabėgo 20 plius metų,
o aš net pavardę atsimenu. Sako, antrame aukšte yra rusų ir
ukrainiečių meno salės. Nesitikėjau.
 |
Šiuolaikinio meno muziejaus kiemelis. |
 |
Šiuolaikinis menas. |
 |
Šiuolaikinis menas. |
 |
Ludwig šeimos meno kolekcijos istorija. |
 |
Ludwig šeimos meno kolekcija. |
 |
Ludwig šeimos meno kolekcija. |
 |
Kolekcijos katalogas. |
O radau daugiau negu nesitikėjau. Peteris ir
Irene Ludwig domėjosi sovietiniu menu. Žinoma, terminas
„sovietinis“ apima visas sovietų okupuotas tautas. Jiems pavyko
užmegzti pažintį su Sovietų Rusijos ambasadoriumi, ir jo dėka
kūrinių įsigijimas tapo įmanomas. Ambasadorius organizavo Ludwig
šeimos kelionę į Sovietų Sąjungą. Ludwig kolekciją galima
padalinti į dvi dalis: oficialios cenzūros aprobuotą ir leistą
išvežti į užsienį ir po Atšilimo cenzūros nebebaudžiamą
meną, kurį irgi buvo leista išvežti. Draudžiamas menas buvo
rodomas privačiai, nors slaptieji organai ir žinodavo, tik jo
išvežti per sieną nebuvo galimybių. Publikos reakcija į sovietų
meno parodas Vokietijoje buvo labai santūri, momentais ateidavo tik
žurnalistai ir vienas kitas kritikas. Ir vėl matau akiai mielus
pavadinimus- Vilnius, Kaunas, Ryga, Talinas… Parodoje galima
pavartyti kolekcijos katalogą, kuriame randu ir lietuviškų
pavardžių. Būtų labai įdomu pamatyti parodą iš Ludwig šeimos
kolekcijos, kurioje būtų pristatomas Baltijos šalių menas iš
sovietinio laikotarpio. Kolekcijoje yra apie 1800 darbų, surinktų
1979-1996 m. laikotarpiu.
Paskutinis muziejus, kurį aplankiau Achene, buvo
nedidelis Couven muziejus netoli istorinės rotušės. Čia atkurti
istoriniai interjerai ir pristatoma kvepalų buteliukų paroda. Taip
ir likau nesupratusi, kokia šio muziejaus misija.
 |
Sienų puošyba plytelėmis. |
 |
Kvepalų buteliukų paroda. |
 |
Interjero detalė. |
Traukinių stotyje manęs vėl laukia policija, šį
kartą su šunimis. Mieste vyksta futbolo varžybos, todėl traukiniu
atvažiavusius fanus policija pasitinka pilna ekipiruote. Filmuoti ir
fotografuoti negalima- pora vėplų turistų vos negavo siegelheil
nuo agresyvaus bachūro. Pagaliau minia dingsta ir aš galiu praeiti
iki savo traukinio. Važiuoju į Kelną Flixtrain traukiniu. Sastatas
didžiulis, bet mūsų vagone gal septyni žmonės. Pusvalandis
kelionės ir aš jau Kelno centrinėje stotyje. Traukinyje-visiška
savitarna, duris atsidaro patys keleiviai. O čia jau laukia minia,
nes traukinys važiuoja toliau, gilyn į Vokietiją.
 |
Flixtrain traukinys. |
 |
Dešim munučių iki išvykimo. |
 |
Ir viskas- vienos mano. |
Mano skrydis iš Kelno oro uosto į Kauną
išvyksta 06.00 val. ryte, tai oro uoste reiktų būti apie 04.00
val. Nakvoju nedideliame viešbutyje netoli centrinės stoties.
Kambarys kuklus, bet švarus, patogumai bendri koridoriaus gale.
Labai šalta, bet randu kaip pasijungti radiatorių. Internete
pasižiūrau, kur galima stipriau pavalgyti vakarienės. Išsirenku
itališko maisto restoraną. Labai ilgai nenaktinėju, nes reikia
pabandyti kažkiek pamiegoti.
 |
Kelno katedra. |
 |
Kelno katedra. |
 |
Kūtvėla mėgaujasi vietiniu alumi. |
 |
Vakarienė itališko maisto restorane. |
Bilietą į oro uosto traukinį nusiperku bilietų
automate stotyje. Jis jau pažymėtas nuo pirkimo momento ir galioja
90 min. Mano traukinys vėluoja. Tačiau žiūrau, kad tuoj atvažiuos
kitas traukinys, kuris irgi vėluoja, bet irgi važiuoja į oro
uostą. Ant platformos girdžiu lietuvių kalbą- čia jau laukia
keleiviai iš Kauno. Atvažiuoja traukinys be skiriamųjų ženklų,
nors švieslentė rodo kaip tinkamą. Mūsų grupės delegatas eina
pas mašinistą ir paskui moja mums- lipkime! Pusvalandis kelionės
ir išlipame Kelno oro uoste. Terminalas didelis, reikia patrepsėti
iki registracijos staliukų, bet patikrą praeinu per porą minučių.
Čia man nuauna mano žygio batus (iš „Armijai ir Civiliams“) ir
papildomai siunčia patikrai. Tokių Nebatuotų Katinų čia daug,
nemėgsta vokiškas kūno rentgeno skaneris avalynės.
Didelis šio oro uosto minusas yra tai, kad nėra
nemokamo geriamojo vandens. Aš iš principo neperku čia nieko.
Keturi eurai už vandenį? Nėra durnių. Mūsų skrydis užlaikomas
pusvalandžiui, kai jau esame susodinti į savo vietas. Šį rytą
sninga, todėl ant lėktuvo pilamas antifryzas. Vėluojame leistis
Kaune, todėl praleidžiu reikiamą miesto autobuso reisą iki
stoties. Galiausiai pasiekiu Kauno autobusų stotį, iš ten autobusu
keliauju į Vilnių.
Kelione esu gana patenkinta. Manau, kad visai gera
mintis dažniau 2-3 dienoms palėkt iki Vokietijos.
Kelionės išlaidos:
Kaunas-Kelnas-Kaunas skrydis: 32,77 eur
Kaunas-Vilnius-Kaunas autobusas: 18,00 eur
Muziejai: 21,00 eur
Pervežimas į Acheną: 9,17 eur
Pervežimas į Kelną: 8,97 eur + 3,70 eur oro
uosto traukinys
Viešasis transportas Achene: 9,90 eur
Nakvynė Achene: 35,00 eur
Nakvynė Kelne: 48,30 eur
Maistas, gėrimas: 100, 00 eur
Suvenyrai ir kitos išlaidos: 38,00 eur
Draudimas: 14,00 eur
Kita: 1,40
Viso: (suapvalinant į didėjimo pusę) 338,00 eur
Ar Jums teko lankytis Achene? Kokie įspūdžiai?
Su meile ir, kaip visada, susivėlusi
Kūtvėla Frankaitė
Kelno kelionės archyvas: čia.
1 komentaras:
Ačiū !
Rašyti komentarą