2025 m. sausio 29 d., trečiadienis

Karolio Didžiojo miestas Achenas: nuo imperijos centro iki provincijos tylos.

 

Tai kur šį kartą buvai?”

Achene.”

Nu nenori, tai ir nesakyk. Tik ar būtina čia keiktis?”


20250118_110309
Kūtvėla lankosi Achene.


Karolio Didžiojo kaukolės relikvija vartosi savo gražiajame relikvijoriuje iš sielvarto, kad jo istorinė sostinė dabar susitraukė iki nedidelio miesto Belgijos ir Prancūzijos pasienyje apie kurį nedaug kas tebežino. Acheno vardas kildinamas iš senosios vokiečių kalbos žodžio “aach”, reiškiančio upę, šaltinį ar vandenį. Žmonės čia kūrėsi jau Neolito laikotarpyje, pavilioti natūralių šiltųjų mineralinių šaltinių. Keltų kilmės gyventojai prie šitų vandenų garbino medicinos dievą. Architektūros meną išpuoselėję romėnai šią vietovę vadino iš keltų pasiskolintu vardu “Aquisgrannum”- dievo Grano vanduo. Acheno svarba labai išaugo VIII a., valdant Karoliui Didžiajam. Nuo 936 m. iki XVI a. čia buvo karūnuojami to meto Vokietijos valdovai. Miestas ėmė smukti XVI a. , nes išaugus Vokietijos teritorijai, šis miestas-sostinė buvo nepatogioje geografinėje padėtyje ir 1560 m. karūnacijos buvo perkeltos į Frankfurtą prie Maino. Miesto nepapuošė nei konfliktai su Reformacijos judėjimu, nei miesto gaisrai. Ne ką geresnio į Acheno istoriją įrašė Napoleonas, 1801 m. ankesavęs miestą Prancūzijos naudai, nei jo perleidimas Prūsijai po Vienos kongreso. Antrojo Pasaulinio karo metais Achenas labai nukentėjo nuo bombardavimo .


Mano kelionės tikslas buvo tai, kas -laimei- Achene išliko arba buvo po karo atkurta. Labai norėjau pamatyti Acheno katedrą, kurioje buvo karūnuojami karaliai ir imperatoriai, ir katedros lobyną su įspūdingu Karolio Didžiojo relikvijoriumi. Tokią kelionę aš jau buvau numačiusi savo ankstesnės kelionės į Kelną metu, bet tuo kartu jos įgyvendinti nepavyko. Todėl po kelių metų pertraukos vėl skrendu į Kelną.



20250117_143646
Kalbėk kaip vietinis. 


Skrydis į Kelną iš Kauno truko nepilnas dvi valandas. Mūsų pilotas dar paspaudžia ant gazo, tai leidžiamės net dvidešimt minučių anksčiau. Turiu apsčiai laiko susirasti Flixbus autobuso sustojimą ir panuobodžiauti. Iki Acheno iš Kelno oro uosto galima nuvykti trim būdais: tiesioginiu Flixbus autobusu, tiesioginiu traukiniu arba traukiniu su persėdimu Kelno centrinėje traukinių stotyje. Pagal mano skrydžio laiką, pats optimaliausias variantas pasirodė nebrangus Flixbus autobusas. Bilietą buvau įsigijusi iš anksto ir išsisaugojusi Flixbus programėlėje. Nors keleiviams nurodyta pasistengti būti stotelėje penkiolika minučių anksčiau, autobusas atvyksta lygiai savo išvykimo laiku. Išlipa daug žmonių, įlipame vos keletas. Netoli manęs sėdi ir visą kelią rėkauja girtas rumunas (dėka VU nemokamų rumunų kalbos pamokų aš jį visai gerai, deja, suprantu) ir dar patenkame į eismo kamštį, nes remontuojamas tiltas. Labai džiaugiuosi už pusantros valandos išlipusi Aacheno pakraštyje.


Jau tamsu, bet telefono navigacijos pagalba susirandu reikalingą miesto autobuso stotelę. Nusiperku 24 val bilietą Acheno visuomeniniam transportui. Iš anksto buvau atsisiuntusi mobiliąją programėlę, nes bilietų automatų visame mieste gal šeši, o pirkti iš vairuotojo tai dar reikia vokiškai šnekėti. Autobusas sustoja netoli mano rezervuotos nakvynės vietos.



20250118_080812
Mano hostelis Achene.


20250118_080744
Gatvės menas Achane.


Hosteliai Vokietijoje dabar turi naują madą: įsiregistravimas nuo 15.00 val., bet tavo rezervaciją jie laikys iki 18.00 val. Jeigu nenori, kad jie rezervaciją atšauktų, turi susimokėti tą pačią dieną iki 18.00 val. Aš kažkaip bandžiau suktis iš padėties ir užsisakiau per trečiąją šalį, sumokėdama avansu tik nedidelę sumą. Man svarbiausia buvo nakvynės vietos vieta, kad būtų patogu grįžti į Kelną. Mano kambarys keturvietis su privačiu vonios kambariu, bet tik viena kaimynė. Dar nevėlu, todėl pabandau susieškoti kaip nuvykti iki senamiesčio. Vakaras tylus, krenta rūkas, bet nešalta. Dar dirba kelios parduotuvės. Užsuku pasmalsauti į knygyną, kur randu su labai didele nuolaida išstatytus Kalėdų eglutės žaisliukus. Aš iš kiekvienos kelionės stengiuosi tokį parsivežti. Pati įdomiausia Kalėdų eglutės žaisliuko “medžioklė” buvo Berlyne per Velykas.



20250117_193034
Naktinis Achenas.


20250117_192940
Acheno tradicinis skanėstas.


Ryte pusryčiauju nedidelėje kepyklėlėje senamiestyje ir suku ratus ieškodama veikiančio pašto. Acheno katedros informacinis centras atsidaro 10.00 val. Mano dideliam džiaugsmui ir entuziazmui – atsidaro ir Acheno katedros lobynas. Jų tinklalapyje buvo pastaba, kad dėl didelio sergamumo gali būti dienų, kai lobynas nedirbs, tai aš iki paskutiniosios ir nežinojau, ar pavyks jį aplankyti. Perkuosi bilietą, prigriebiu ir iliustruotą katalogą, ir neriu pro duris. Vokietijoje reikia turėti pinigų euro monetomis, nes labai daug kur rūbinėse yra spintelės, kuriose raktas išduodamas tik palikus monetą užstatu. Lobyne tvarka labai griežta, reikia palikti užrakinus rankines.



20250118_095744
Acheno katedros lobynas.


20250118_100631
Originalusis Karolio Didžiojo sarkofagas.


20250118_100652
Prozerpinos pagrobimas.


20250118_100727
Karolio Didžiojo relikvijorius.


20250118_100850
Karolio Didžiojo relikvijorius.


20250118_100932
Karolio Didžiojo relikvijorius. 


20250118_101122
Lobyno fragmentas.


20250118_101453
Lobyno fragmentas.


20250118_101718
Inkrustuota maldaknygė.


20250118_101855
Ikona iš Kretos.


20250118_102548
Anglijos princesės karūna (kairėje). 


Karolio Didžiojo relikvijoms skirta atskira salė. Pipino ir jo antrosios žmonos Bertrados (dar kitaip žinomų kaip Pipinas Trumpasis ir Bertrada Plačiapėdė, nu tiesiog visos žvaigždės sukrito) pirmagimis sūnus Karolis anksti patyrė pakilimą politikoje, nes su Popiežiaus palaiminimu Pipinas perėmė Frankų sostą. Po Pipino ir jo sūnaus nuo pirmosios žmonos mirties, jo valdas, pagal to meto teisę, pasidalino broliai Karolis ir Karlomanas. Broliai tuoj ėmė peštis tarpusavyje ir Karolis ieškojosi paramos Lombardijoje, sudarydamas vedybinę sąjungą su Lombardijos valdovo dukra. Karlomano mirtis keliais metais vėliau kažkiek atpalaidavo įtampą regione, o Karolis, nekreipdamas dėmesio į velionio brolio palikuonių teises, užėmė naujas teritorijas.


Kaipgi atrodė naujai sulipdyta Frankų karalystė? Nagi, labai nekaip. Iki Karolio ir Pipino, valstybėlę lipdė merovingų dinastija ir po gabaliuką užkariavo šias žemes, po savo valdžia jungdami labai skirtingas tautas. Situaciją koplikavo ir susiklosčiusi tradicija po valdovo mirties žemes išdalinti visiems jo sūnums, taip iš esmės vėl viską išskaidant. Vienu žodžiu- kažkokia abrakadabra. Pirmiausia Karoliui reikėjo pasirūpinti tvirta kariuomene, kad galėtų atsilaikyti prieš išorės priešus ir, visiškai nenuostabu, plėstis į naujas užkariautas žemes. Tuom naujasis valdovas principe ir užsiėmė- atsikratė politiškai nebereikalingos žmonos, užkariavo Lombardiją ir plėtėsi Europoje kaip koks pelėsis. Jo valstybė turėjo daug etninių, kalbinių ir teisinių iššūkių, nes vienijo labai skirtingas tautas. Karolio valdžia, iš esmės, rėmėsi tvirta kariuomene, kuri buvo brangus malonumas. Centrinė valdžia laikėsi iš karo grobio, karališkųjų valdų pajamų, baudų, prekybos mokesčių, privalomų dovanų iš kilmingųjų šeimų ir nedidele dalimi iš tiesioginių mokesčių. Valdovas labai daug dėmesio teikė asmeniniams santykiams su grafais, vyskupais, abatais, vietiniais didikais. Vietinė aristokratija noriai ėmėsi pareigų valdovo dvare, nes buvo galima mainais gauti visokių privilegijų ir įkišti letenėlę į iždą. Trisdešimt metų užkariavimų ir reformų pasiekė kulminacijos tašką- Karolis užsidėjo Romos imperatoriaus karūną- turima mintyje Šventosios Romos imperija, kuri nebuvo nei šventoji, nei Romos, nei imperija.


20250118_083219
Achene labai daug įdomių fontanų.


20250118_083238
Fontano skulptūrėlė.


20250118_083307
Fontanas netoli katedros.


Senstelėjęs valdovas jau nebekariavo, todėl iždo palaikymas smuko. Iškilo naujos grėsmės – Vikingai ir Saracėnai. Valdovą nuvargino ir penkios žmonos, kelios sugulovės ir mažiausiai aštuoniolika vaikų, kuriais derėjo pasirūpinti. Nepaisant reformų ir išaugusios valstybės, savo mirties valandą Karolis Didysis nurodė padalinti jo valstybę trims sūnums. Frederikas Barbarosa kanonizavo Karolį Didįjį 1165 m., nors Romos katalikų bažnyčia šios kanonizacijos nepripažįsta. Nepaisant to, šio valdovo legenda neblėsta. „Je suis Charlemagne “- sakė Napoleonas Bonapartas.



20250118_083421
Acheno mūrų likučiai.


20250118_083515
Turistinis stendas prie mūrų likučių.


Acheno katedros lobynas saugo, manoma, originalųjį Karolio Didžiojo sarkofagą, kelias jo kūno relikvijas prabangiuose relikvijoriuose, daug kitų šventųjų relikvijų, įskaitant Mergelės Marijos suknelę, kurią ji vilkėjo gimdymo metu, Kristaus vystyklą, Kristaus strėnjuostę, kurią jis juosėjo ant kryžiaus, ir drobę, ant kurios buvo paguldyta Jono Krikštytojo nukirsta galva. Iš fono išsiskiria dvi nedidelės karūnos. Viena jų- Margaritos iš Jorko karūna. Anglijos princesė lankėsi Achene ir šią brangenybę paaukojo Mergelei Marijai, kuri čia buvo garbinama. Dabar tai išties vertingas kultūros paveldas, nes Oliveris Kromvelis sunaikino Anglijos valdovų regalijas.


Šis lobynas, kartu su Acheno katedra, tapo pirmosiomis Vokietijos UNESCO pasaulio paveldo vertybėmis. Katedros lankymas turistams leidžiamas nuo 11.00 val. Man pavyksta patekti vidun kiek anksčiau ir išvengti to baisaus turistų atplūdžio, kuris užtvenks katedrą už penkiolikos minučių. Šv. Mergelės katedros architektūra supina Vakarų ir Rytų tradicijas. Katedros ašį sudaro neįprasta aštuonkampė forma. Šioje katedroje buvo palaidotas Karolis Didysis, joje buvo vainikuojami Šventosios Romos imperijos imperatoriai. Dabar Karolio Didžiojo palaikai ilsisi naujame prabangiame sarkofage netoli centrinio altoriaus. Katedroje turistams galima pasigrožėti nuostabiomis mozaikomis, bet pakilti į antrą aukštą ar užeiti giliau galima tik su gidu. Tokios ekskursijos organizuojamos Aacheno katedros informaciniame centre. Šiai dienai Acheno katedra yra laikoma svarbiausia piligrimystės vieta į šiaurę nuo Alpių.

20250118_083943
Acheno katedra.


20250118_090801
Ūkininkų turgelis prie katedros.


20250118_095532
Acheno senamiestis.


20250118_104450
Acheno katedros interjeras.


20250118_104722
Centrinis altorius.


20250118_104928
Nuostabios lubų mozaikos.


20250118_105105
Nuostabios lubų mozaikos.


20250118_105246
Nuostabios lubų mozaikos.


20250118_105605
Frederiko Barbarosos dovanotas sietynas.


Štai ir uždarytas mano didelis geštaltas. Dabar galima atsipalaiduoti ir pasiplanuoti likusią dieną. Netoliese yra Karolio Didžiojo centras. Achene galima įsigyti naujovišką bilietą „6 x 6“, kai šešis muziejus galima aplankyti už fiksuotą 14 eur kainą. Labai palankus abonementas, nes šiaip atskirai kiekvienas muziejus kainuoja 6-8 eurus. Iš esmės Karolio Didžiojo centras yra miesto istorijos muziejus. Muziejus naujas ir nedidelis, eksponatų nedaug. Principe nieko neprarasite, jeigu neužsuksite. Pietauju senamiestyje, nes randu „Pusryčiai visą dieną“ užeigą su bufetu.


20250118_090602
Vokietijoje neliksi alkanas.


20250118_095323
Fontanas Achene netoli mokyklos.


20250118_110130
Achenas gyvena istorija. Vienas miestas- vienas kultūroskelias.


20250118_110301
Acheno katedra.


20250118_110832
Veidrodis Karolio Didžiojo centre.


20250118_110956
Karolis Didysis.


20250118_111017
Romos imperijos pėdsakas.


20250118_111319
Inkrustuota maldaknygė.


20250118_111427
Acheno miesto teisės.


Acheno rotušė buvo statoma kaip Karolio Didžiojo rezidencijos komplekso dalis. Iš buvusios valdovo rezidencijos šiandien išliko tik bokštas, kuris vėliau buvo perstatytas. Pats rezidencijos kompleksas buvo nugriautas XIII a. Imperatorius Liudvikas iš Bavarijos leido miestui pasistatyti naują statinį, kuris būtų laisvojo imperijos miesto pilietinės valdžios būstinė ir turėtų tinkamą puotoms salę karūnacijų progoms. Vėliau rotušė ne kartą buvo perstatoma atsižvelgiant į gaisrų padarytus nuostolius ir naujas architektūros madas. Antrojo Pasaulinio karo metais Acheno bombardavimo metu rotušė labai nukentėjo. Paskutiniai atstatymo potėpiai buvo atlikti 1979 m. Šioje rotušėje teikiamas Karolio Didžiojo apdovanojimas. Jis skiriamas už ypatingus nuopelnus Europos idėjai ir vienybei. Apdovanojimą sudaro medalis, diplomas ir 5,000 eur piniginė dovana. Prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo apdovanota 2013 m. Acheno rotušės lankymas įtrauktas į „6 x 6“ abonementą. Nors iš išorės pastatas atrodo labai įspūdingai, viduje viskas labai kuklu. Įdomiausia vieta yra centrinė salė, kurioje būdavo karūnacijos ceremonijos ir teikiamas minėtasis apdovanojimas. Čia galima pamatyti karališkų regalijų kopijas- originalai, įvairių neramumų metais evakuoti į Vieną, saugomi Austrijos sostinėje ir kol kas jų gražinti neplanuojama.


20250118_113233
Acheno rotušė.


20250118_121842
Karūnacijos salė.


20250118_121942
Karališkųjų regalijų kopijos.


20250118_122113
Lubų tapyba.


20250118_122740
Aludė prie rotušės.


20250118_122950
Acheno senamiestis.


20250118_123945
Kūtvėla lankosi Achene.


20250118_123954
Paminklas skaniukui.


20250118_124213
Dar viena skulptūra Achene.


20250118_130750
Bandelė su obuoliais.


Suermondt-Ludwig muziejus (irgi „6 x 6“ abonemente) man paliko didelį įspūdį. Nuolatinėje kolekcijoje pristatomi belgų ir olandų tapybos darbai. Taipogi buvo paroda apie Mergelės Marijos garbinimo tradiciją. Tiek daug Dievo Motinų vienoje vietoje dar nebuvau mačiusi ir vargu ar bepamatysiu. O žinote, iš kur Nyderlandai, Vokietija ir Prancūzija viduramžiais gaudavo medieną tokioms Dievo Motinoms drožti? Ąžuolus joms vertė Lenkijos ir Lietuvos miškuose, tada plukdė Vysla iki Gdansko uosto arba Nemunu iki Karaliaučiaus uosto, iš kur jau tiekdavo ten, kur laukdavo pirkėjai. Negalima pamiršti ir jūrinio miesto Rygos. Aš net pasipūčiau kaip kalakutas, vaikštau po parodą, uodega dulkes keliu.


20250118_132444
Labai dražus tapybos darbas.


20250118_132531
Mergelė Marija.


20250118_132632
Mergelė Marija.


20250118_132651
Mergelė Marija.


20250118_132727
Mergelė Marija.


20250118_132755
Ona pati trečioji.


20250118_133048
Spindulingoji Mergelė.


20250118_133205
Labai graži medžinė drožyba.


20250118_133216
Fragmentas.


20250118_133401
Mergelė Marija.


20250118_133430
Kažkas labai plaukuoto.


20250118_134245
Dafnė virsta lauru. Labai gražus darbas.


20250118_134533
Po Nukryžiavimo. 


20250118_134612
Pieta.


20250118_134646
Labai elegantiška šventoji.


20250118_134816
Judita.


20250118_135838
Vitražas.


20250118_135855
Vitražas.


Sustoju prie 1620 m. nutapytos šešiolikos metų mergaitės paveikslo. Dailininkas- Miechiel Jansz. Van Mierevert. Šis dailininkas išgarsėjo kaip portretistas XVII a. pirmosiomis dekadomis. Jis tapo rūmų dailininku ir nemažai laiko praleido Hagoje. Jo klientai buvo karališkosios dinastijos nariai, diplomatai, turtingi aristokratai, ir jie labai vertino dailininko talentą. Dailininkas mirė palikdamas įspūdingą turtą savo paveldėtojams. Portretas, principe, be pavadinimo: „Šešiolikos metų merginos portretas“. Žinant dailininko klientūrą ir matant turtingus mergaitės aprėdus, galima daryti išvadą, kad matome aristokratės portretą. O mane prie tokių portretų apima egzistencinės mintys: kas buvo ši mergaitė? O gal jau tuo metu-ištekėjusi matrona? Ar jos santuoka buvo laiminga? Ar turėjo vaikų? Kiek jų mirė iškart po gimdymo? Ar jos vyras smurtavo? Kiek metų nugyveno portrete atvaizduotoji mergina? Kur palaidota?



20250118_133919
Šešiolikmetė mergaitė.


20250118_141046
Gatvės menas Achene.


Vakarieniauju tradiciniame restorane, kurį nusižiūrėjau bevaikščiodama po senamiestį. Užsisakau šnicelį. Esu šnicelius valgiusi Europoje, man patinka. Garnyrui patiekia ir bruknių padažo. Ir kaipgi neparagauti vietinio alaus „Kiolš“? Nesu didelė alaus mėgėja, bet šis alus man tinka ir patinka. Jame juntamas tam tikras saldumas ir lengvumas. O grįžus į nakvynės vietą netoli traukinių stoties manęs laukė policija. Ne, ne dėl to, kad Kūtvėla susivėlusi. Mieste vyko kažkoks LGBT renginys, į kurį traukiniu turėjo atvykti dalyviai. Vietiniai naciai pareiškė, kad ateis „pasitikti“. Pasipiktinę Acheno gyventojai, LGBT bendruomenė, sustojo gyva grandine nuo stoties iki renginio vietos, skandavo palaikymo šūkius ir smerkė fašizmą. Viešąją tvarką palaikyti buvo skirtos didelės policijos pajėgos. Į nakvynės vietą mus įleido tik parodžius kambario raktą. Turiu naują kaimynę, kuri knarkia.


20250118_174007
Kūtvėla ragaujia vietinį alų.


20250118_175035
Vienos šnicelis.


Ryte palieku daiktus saugoti registratūroje ir tęsiu pažintį su Achenu. Mano traukinys į Kelną išvyksta apie pusę keturių. Prieinu labai dailų rajoną, kuriame tvarkomi pastatų fasadai. Atkurtas Art Nouveau stilius, namų statyba datuojama 1901-1905 m. Man kažkiek priminė Rygą.



20250119_083155
Ženklai grindinyje.


20250119_084613
Vakarykščio renginio atgarsiai.


20250119_085539
Achenas.

20250119_085623
Kaizerio aikštė.


20250119_090301
Labai graži pašto dėžutė.


20250119_091304
Achenas.


20250119_091506
Renovuoti namų fasadai.



20250119_093813
Renovuotas namo fasadas.


20250119_092018
Miesto termos.


Nors pirmieji gyventojai jau įvertino termines sroves, visgi romėnai jas pajungė savo garsiosioms pirtims profesionaliai. Buvo laikoma gero tono ženklu susitikti pirtyse ir ten aptarti verslo reikalus. Karolis Didysis taipogi mėgavosi šiais vandenimis, taip reklamuodamas Acheną. Belgų gydytojai XVII a. labai gyrė Acheno gydomuosius vandenis ir čia procedūrintis atvykdavo visos Europos garsenybės: Petras Didysis, Frydrichas Didysis, Gustavas III iš Švedijos, imperatorienė Žozefina… Aš neprisijungiau prie šių garsenybių dėl labai buitinės priežasties: prieš kelionę pasimatavau savo seną maudymuką ir jame tilpo tik pusė manęs. Reikės pasidairyti naujo.


Ludwig Forum šiuolaikinio meno muziejus senajame lietsargių fabrike man prieš kelionę nepasirodė labai įdomus, bet jis jau apmokėtas per „6 x 6“ bilietą, tai neturiu ko prarasti. Jums leidus, paburbėsiu- šiaip Acheno muziejai visiškai nemoka prisistatyti ir reklamuoti savęs. Vaikštau po didžiules tuščias sales ir tik dyvijuosi visokiu menu. Prieina darbuotoja. Aš, matyt, labai panaši į vokišką frau, nes su manimi Achene visi kalbėjosi vokiškai. Bet aš ne veltui mokykloje vokiečių kalbą mokiausi pas mokytoją Menčinskienę- prabėgo 20 plius metų, o aš net pavardę atsimenu. Sako, antrame aukšte yra rusų ir ukrainiečių meno salės. Nesitikėjau.



20250119_094523
Šiuolaikinio meno muziejaus kiemelis.


20250119_094641
Šiuolaikinis menas.


20250119_100512
Šiuolaikinis menas.


20250119_101702
Ludwig šeimos meno kolekcijos istorija.


20250119_101920
Ludwig šeimos meno kolekcija. 


20250119_101929
Ludwig šeimos meno kolekcija.


20250119_103020
Kolekcijos katalogas.


O radau daugiau negu nesitikėjau. Peteris ir Irene Ludwig domėjosi sovietiniu menu. Žinoma, terminas „sovietinis“ apima visas sovietų okupuotas tautas. Jiems pavyko užmegzti pažintį su Sovietų Rusijos ambasadoriumi, ir jo dėka kūrinių įsigijimas tapo įmanomas. Ambasadorius organizavo Ludwig šeimos kelionę į Sovietų Sąjungą. Ludwig kolekciją galima padalinti į dvi dalis: oficialios cenzūros aprobuotą ir leistą išvežti į užsienį ir po Atšilimo cenzūros nebebaudžiamą meną, kurį irgi buvo leista išvežti. Draudžiamas menas buvo rodomas privačiai, nors slaptieji organai ir žinodavo, tik jo išvežti per sieną nebuvo galimybių. Publikos reakcija į sovietų meno parodas Vokietijoje buvo labai santūri, momentais ateidavo tik žurnalistai ir vienas kitas kritikas. Ir vėl matau akiai mielus pavadinimus- Vilnius, Kaunas, Ryga, Talinas… Parodoje galima pavartyti kolekcijos katalogą, kuriame randu ir lietuviškų pavardžių. Būtų labai įdomu pamatyti parodą iš Ludwig šeimos kolekcijos, kurioje būtų pristatomas Baltijos šalių menas iš sovietinio laikotarpio. Kolekcijoje yra apie 1800 darbų, surinktų 1979-1996 m. laikotarpiu.


Paskutinis muziejus, kurį aplankiau Achene, buvo nedidelis Couven muziejus netoli istorinės rotušės. Čia atkurti istoriniai interjerai ir pristatoma kvepalų buteliukų paroda. Taip ir likau nesupratusi, kokia šio muziejaus misija.


20250119_114613
Sienų puošyba plytelėmis.


20250119_115133
Kvepalų buteliukų paroda.


20250119_115817
Interjero detalė.


Traukinių stotyje manęs vėl laukia policija, šį kartą su šunimis. Mieste vyksta futbolo varžybos, todėl traukiniu atvažiavusius fanus policija pasitinka pilna ekipiruote. Filmuoti ir fotografuoti negalima- pora vėplų turistų vos negavo siegelheil nuo agresyvaus bachūro. Pagaliau minia dingsta ir aš galiu praeiti iki savo traukinio. Važiuoju į Kelną Flixtrain traukiniu. Sastatas didžiulis, bet mūsų vagone gal septyni žmonės. Pusvalandis kelionės ir aš jau Kelno centrinėje stotyje. Traukinyje-visiška savitarna, duris atsidaro patys keleiviai. O čia jau laukia minia, nes traukinys važiuoja toliau, gilyn į Vokietiją.



20250119_145613
Flixtrain traukinys.


20250119_145933
Dešim munučių iki išvykimo.


20250119_150202
Ir viskas- vienos mano.


Mano skrydis iš Kelno oro uosto į Kauną išvyksta 06.00 val. ryte, tai oro uoste reiktų būti apie 04.00 val. Nakvoju nedideliame viešbutyje netoli centrinės stoties. Kambarys kuklus, bet švarus, patogumai bendri koridoriaus gale. Labai šalta, bet randu kaip pasijungti radiatorių. Internete pasižiūrau, kur galima stipriau pavalgyti vakarienės. Išsirenku itališko maisto restoraną. Labai ilgai nenaktinėju, nes reikia pabandyti kažkiek pamiegoti.



20250119_161332
Kelno katedra.


20250119_173048
Kelno katedra.


20250119_174407
Kūtvėla mėgaujasi vietiniu alumi. 


20250119_174832
Vakarienė itališko maisto restorane.


Bilietą į oro uosto traukinį nusiperku bilietų automate stotyje. Jis jau pažymėtas nuo pirkimo momento ir galioja 90 min. Mano traukinys vėluoja. Tačiau žiūrau, kad tuoj atvažiuos kitas traukinys, kuris irgi vėluoja, bet irgi važiuoja į oro uostą. Ant platformos girdžiu lietuvių kalbą- čia jau laukia keleiviai iš Kauno. Atvažiuoja traukinys be skiriamųjų ženklų, nors švieslentė rodo kaip tinkamą. Mūsų grupės delegatas eina pas mašinistą ir paskui moja mums- lipkime! Pusvalandis kelionės ir išlipame Kelno oro uoste. Terminalas didelis, reikia patrepsėti iki registracijos staliukų, bet patikrą praeinu per porą minučių. Čia man nuauna mano žygio batus (iš „Armijai ir Civiliams“) ir papildomai siunčia patikrai. Tokių Nebatuotų Katinų čia daug, nemėgsta vokiškas kūno rentgeno skaneris avalynės.


Didelis šio oro uosto minusas yra tai, kad nėra nemokamo geriamojo vandens. Aš iš principo neperku čia nieko. Keturi eurai už vandenį? Nėra durnių. Mūsų skrydis užlaikomas pusvalandžiui, kai jau esame susodinti į savo vietas. Šį rytą sninga, todėl ant lėktuvo pilamas antifryzas. Vėluojame leistis Kaune, todėl praleidžiu reikiamą miesto autobuso reisą iki stoties. Galiausiai pasiekiu Kauno autobusų stotį, iš ten autobusu keliauju į Vilnių.

Kelione esu gana patenkinta. Manau, kad visai gera mintis dažniau 2-3 dienoms palėkt iki Vokietijos.

Kelionės išlaidos:

  • Kaunas-Kelnas-Kaunas skrydis: 32,77 eur

  • Kaunas-Vilnius-Kaunas autobusas: 18,00 eur

  • Muziejai: 21,00 eur

  • Pervežimas į Acheną: 9,17 eur

  • Pervežimas į Kelną: 8,97 eur + 3,70 eur oro uosto traukinys

  • Viešasis transportas Achene: 9,90 eur

  • Nakvynė Achene: 35,00 eur

  • Nakvynė Kelne: 48,30 eur

  • Maistas, gėrimas: 100, 00 eur

  • Suvenyrai ir kitos išlaidos: 38,00 eur

  • Draudimas: 14,00 eur

  • Kita: 1,40


Viso: (suapvalinant į didėjimo pusę) 338,00 eur

Ar Jums teko lankytis Achene? Kokie įspūdžiai?

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi

Kūtvėla Frankaitė


Kelno kelionės archyvas: čia.


1 komentaras:

Anonimiškas rašė...

Ačiū !