Aš pažinau karalių tavyje iš žingsnių
aido
Ir iš akių blizgėjimo aštraus,
Nors kartais jos iš
tavo liūdno ir pailgo veido
Man švietė giedrumu audros
nuskaidrinto dangaus.
Kiekvienas tavo žodis, išdidus,
bet mielas,
Kiekvienas tavo mostas, laisvas ir platus,
Kalbėjo
apie didžią, gražią sielą,
Praaugusią lyg aukštas medis
girioje visus medžius.
Nes tu sakei: „Per žemę mes
praeinam
Tik vienąsyk, tai būkime tvirti!
Kieno gyvenimas
bus panašus į sodrią dainą,
Tas nesutirps mirty“.
Todėl
(nors neturėjai tu namų, kai saulė leidos,
Nei sosto, nei
tarnų karališkam dvare)
Iš tavo liūdno ir pailgo veido
Aš
pažinau karalių tavyje. - Vytautas
Mačernis, 1942 m.
 |
| Kūtvėla lankosi Telšiuose. |
Žinote
tą posakį: „Vyras pasakė-vyras padarys, nereikia jam priminti
kas pusę metų?“ Tai aš dar geresnė už tą vyrą, nes Telšius aplankyti žadu
metų metais, jau gal net koks ir apvalus jubiliejus susidarys. Šiemet skubu
pasinaudoti „Lietuvos geležinkelių“ akcija liepos mėnesiui ir
perkuosi bilietą šeštadieniui su net 40 proc nuolaida. Gerai, kad susigriebiau iš anksto,
nes tą savaitgalį Klaipėdoje vyksta „Jūros šventė“, tai
bilietai tirpte tirpo. Ursulijus Lepečkojauskas irgi užsimanė
kartu su manimi į Telšius- neva, giminių aplankyti. Mat, jeigu jis yra meškius, tai jau iškart ir Žemaitijos bajoras! Nenorėjau jo imtis
kartu į tokią tolimą kelionę, tai lepečkojus prigrasino, kad apskųs
šviesiausiajam valdovui už bajoro laisvės suvaržymą. Teko imtis ir
jį, gal pabus už vertėją, jeigu lietuviškai nesusišnekėsiu Žemaitijoje?