Pusiaujo egzotika prie Švedijos krantų arba Amžinai keliaujanti Gotlando sala. Pirma dalis.

Prieš kurį laiką man į galvą įsipiršo įkyri mintis ir zyzė kaip musė: "Gotlandas, Gotlandas, Gotlandaszzzzz....", tai perverčiau visus kelionių katalogus, kokius tik galėjau sugraibyti, paskaičiavau savarankiškos kelionės biudžetą ir nusprendžiau, kad į Gotlandą pigiau ir logistios klausimu efektyviau bus vykti su kelionių agentūra. Pasirinkau keliauti su "Grūda", nes apie ją buvo pakankamai geri atsiliepimai. Deja, nebuvo išvengta kai kurių nesklandumų, pavyzdžiui, kataloge kaip lankytinas objektas įtraukta Stokholmo rotušė, gautoje kelionės atmintinėje nurodyta lankymo su gidu kaina, bet pati ekskursija neįvyko.

Kelionę pradėjome iš Vilniaus 3.30 val. ryto nuo Forum Palace. Pirmą kartą pasinaudojau Smart Taxi paslauga ir likau patenkinta- paprasta užsakyti, laiku atvažiavo, kaina buvo panaši kaip numatyta užsakymo metu. Vilniečių buvo nedaug, todėl į Kauną mus nuvežė mikroautobusas. Autobuso kokybe skųstis negaliu- veikė ir kondicionierius, ir televizorius, ir karšto vandens buvo, ir niekas nesugedo. Iš Kauno pajudėjome Panevėžio link pasiimti dar kelių turistų, ir tada baisiais remontuojamais Latvijos keliais kankinomės iki Estijos sienos. Taline prieš ekskursiją užsukome į keltų terminalą pasiimti bilietų.

Taline esu jau ne kartą lankiusis, tai į ekskursiją ir nėjau, bet mane stebina, kad labai daug lietuvių iki šiol taip ir nėra buvę Taline. Labai rekomenduoju ten nuvažiuoti žiemą pasižiūrėti Kalėdų mugės. Šiek tiek pasivaikščiojau, pasigrožėjau savo mylimu Talino senamiesčiu, ir nuėjau pyragėlių su kopūstais valgyti. Apie juos galvojau jau nuo Vilniaus, net seilė driekėsi kelis kilometrus. Pakeliui nusipirkau religinio turinio suvenyrų ir su prieskoniais kepintų riešutų. Žinote, kai eurai kišenes degina, taigi reikia kažkur išleisti. O šiaip Taline, kai kepintų su prieskoniais riešutį kvapas kutena nosį, tai eurai patys iš kišenės iššoka ir rieda prekystalio link.

Kūtvėla kažkur Talino senamiestyje.

Trys Estijos dienos: trečioji diena-vėl Talinas.

Po sočių pusryčių anksti išsiregistravau iš viešbučio. Šiek tiek po 8.00 val. ryto jau buvau Talino autobusų stotyje, kur palikau savo nemenkai kelionės grobio prikimštą kuprinę savitarnos saugykloje. Mano turtas visgi buvo pakankamai nedidelis, tai tilpo į spintelę už 1 EUR (saugoma 24 val.). Ant rakto nebuvo spintelės numerio, todėl teko užsirašyti į visuomet su savimi kelionėn pasiimamą užrašų knygelę. Anksčiausiai atsidarantis šios dienos lankytinas objektas dirbo nuo 9.00 ryto, todėl, kaip ir buvau planavusi, nuvažiavau prie tos vietos, kur atsiveria vaizdas į Talino uostą (maždaug 2-3 stotelės nuo "Russalkos"). Kadangi viešbutį vis geruoju minėjau, tai galiu dabar ir viešai jį pagarsinti. Gyvenau Center Hotel viešbutyje. Atsiliepimai apie jį internetinėse rezervacijų sistemose baisūs, jau buvau beatšaukianti rezervaciją, bet gerai, kad to nepadariau. Tik nesupratau, ar čia konkurentai darbuojasi, ar žmonės tiesiog išpindėję.Viskas buvolabai gerai, išskyrus kažkokį girtą suomį, kuris paskutinę naktį blaškėsi koridoriais ieškodamas savo kambario, todėl blogai miegojau.

Mano vienvietis kambarys su patogumais. 

Virdulys ir mikrobanginė krosnelė. 

Šaldytuvas ir televizorius. 

Pusryčiai. Košė buvo labai skani.

Trys Estijos dienos: antroji diena- Narva.

Ryte iš lovos išsiritau gana vėlai, nes pusryčiai, įskaičiuoti į kambario kainą, savaitgaliais pradedami tiekti tik nuo 8.00 val. ryto (o ir ne paslaptis, kad Kūtvėla labai mėgsta patinginiauti). Buvau nusižiūrėjusi 9.00 val. autobusą į Narvą, tai man toks pusryčių laikas labai tiko. Man sėdant prie stalo, pradėjo lyti.

Pusryčiai viešbutyje. 

Iki Narvos autobusas riedėjo tris valandas. Kadangi buvo daug laisvų vietų, buvo galima įsitaisyti patogiai. Tik va oras subjuro kaip reikalas. Iš Narvos autobusų stoties, kuriai atstovavo tokia nedidelė būdelė su bilietų kasa ir spaudos/užkandžių kiosku, po skėčiu nupėdinau iki Narvos lankytojų centro. Man šis miestas kėlė didelį smalsumą, nes yra geografiškai labai įdomioje vietoje-tik tiltas per upę jį skiria nuo Rusijos. Šio miesto pavadinimą pastebėjau ant koldūnų pakelio,- rusų koldūnai pakuojami ES ir taip apeina įvairius apribojimus (bet tas pakelis buvo suvartotas gal prieš tris metus). Pirmiausia susižymėjau žemėlapyje įdomiausias vietas ir vaizdas buvo gana neblogas, nes viskas atrodė pakankamai kompaktiškai išdėstyta. O tada tiesiu taikymu patraukiau į garsiausią Narvos lankytiną objektą- Narvos pilį.

Trys Estijos dienos: pirmoji diena-Talinas.

Apie dešimtą valandą vakaro Vilniaus autobusų stotyje darosi ankšta-viena ranka tempdami iš paskos lagaminą ant ratukų, kita ranka gniaužydami atsispausdintą bilietą piliečiai keleiviai čia blaškosi tarp autobusų, bandydami susirasti savąjį-į Berlyną, Varšuvą, Rygą ar Taliną- ir tada dar pabandyti  nors kiek nusnausti. Mano Simple Express reisas į Taliną (pirktas už akcijinę kainą, 80 LTL į abi puses) buvo beveik pilnas, todėl teko bandyti miegoti pusiausėdomis-pusiaugulomis, o priešais sėdėjęs vyriškis buvo atlošą atsilenkęs, kad jis kur nupliktų. Autobusas į Talino autobusų stotį atvyko punktualiai 6.55 ryto, po maždaug 9 valandų važiavimo. Talino autobusų stotis neseniai patyrė tikrą oranžinę revoliuciją-oranžiniame pastate įsikūrusi autobusų stotis teikia bilietų pardavimo kasose ir bilietų automatuose paslaugas, yra bagažo saugykla, mokami tualetai, spaudos kioskas, kavinė, netoliese yra viešojo transporto stotelės. Spaudos kiose įsigijau Talino viešojo transporto elektroninę kortelę (2 EUR) ir papildžiau 3 dienų bilietu (5 EUR). Bilietas iš vairuotojo kainuoja 1.60 EUR, todėl manasis atsipirko jau pirmąją dieną. Zuikiams čia kailis diriamas skaudžiai, už 40 EUR. Kadangi į viešbutį važiuoti buvo dar anksti, nuvažiavau pagūžinėti po senamiestį. Ten yra turizmo informacijos centras, kuriame man reikėjo susižinoti šį bei tą kelionei į Narvą.

Talino senamiestis anksti ryte. Vaizdas į rotušę. 

Mano mėgstama Trumpoji Koja-vienas tapybiškiausių senamiesčio kampelių.