Skaitau Lietuvą-skaitau pasaulį. Vilniaus knygų mugės grobis!

"Didieji knygų atlaidai", "Metiniai knygų atlaidai", "Piligriminė kelionė"...Taip Vilniuje kasmet rengiamą knygų mugę imta vadinti nuo maždaug 2011-2012 m. Net jeigu tai ir buvo leptelta pašiepiant, šiandien Vilniaus knygų mugės kitaip ir nebepavadinsi, nes į ją suplaukia žmonės iš visos Lietuvos ir vaikšto su knygų sąrašais rankose, lyg su kokiu Katekizmu, ir bando atsilaikyti prieš pagundą nusipirkti knygų, kurių nėra sąraše. Jeigu šis renginys truktų ne keturias dienas, o visą savaitę, drąsiai galėtume jį įrašyti į UNESCO nematerialiojo pasaulio paveldo sąrašą.

O aš norėčiau pakalbėti apie asmeninės bibliotekos suformavimą. Bibliotekos visais laikais buvo kelią rodantis švyturys ir išminties šaltinis. Iš istorinių šaltinių žinome, kad Ona Vytautienė gavo dovanų kelias knygas apie šv. Daratos gyvenimą ir jomis nuoširdžiai džiaugėsi, kaip, istorikų manymu, nebūtų galėjusi džiaugtis skaityti nemokantis žmogus. Onos Vytautienės knygos bus vienas iš pirmųjų knygų paminėjimų Lietuvos istorijoje, leidžiančių svarstyti jeigu ne apie dvaro bibliotekos, tai bent apie asmeninės valdovų bibliotekos susiformavimą. Yra taipogi žinoma, kad Jogaila su Jadvyga naujai formuojamam Vilniaus Katedros lobynui yra dovanoję vertybių, kurių tarpe buvo Jokūbo Vorangiečio "Legenda Aurea",-knyga apie šventųjų gyvenimus, manoma, parinkta būtent Jadvygos nurodymu. Kol kas mažai plačiajai visuomenei pristatomas turbūt vienas unikaliausių Lietuvos istorijoje veikalų-Vaišvilko iniciatyva vienuolyne Laurušave sukurtas evangelijos nuorašas, kuris yra laikomas pirmąją iš LDK teritorijos kilusia ir išlikusia knyga, datuojama 1329 m.; šiandien jos skaitmeninė kopija saugoma Vilniaus Vrublevskių bibliotekoje. Aleksandras Jogailaitis, valdęs XV-XVI a. sandūroje, laikomas pimuoju mūsų valdovu, mokėjusiu skaityti ir rašyti, o jo žmonai Elenai Ivanovnai Riurikaitei iš Maskvos pasiuntinys atvežė trylikos knygų (tuomet-kodeksų) rinkinį, pirktą Lietuvos Brastoje ir saugotą Vilniaus bernardinų vienuolyne. Žygimanto Augusto biblioteka, davusi pradžią Vilniaus universiteto bibliotekai, verta atskiro straipsnių ciklo. Ne apie tokias aukštas materijas kalbant, Bistrampolio dvare gyvenęs ir jos biblioteka naudojęsis Henrikas Senkevičius ten parašė bene garsiausią savo kūrinį "Tvanas".

Norėčiau pasakyti, kad esu Nepriklausomybės vaikas, bet turbūt nepavyks-gimiau 1981 m., taigi buvau vaikas, ėjęs į Nepriklausomybę: fragmentiškai prisimenu stovėjusi Baltijos kelyje ir fragmentiškai prisimenu Sausio 13-sios įvykius. Įdomumo dėlei pasižiūrėjau, kas įvyko SSRS mano gimimo metais, tai 1981 m. SSRS įvykdė dvidešimt vieną branduolinį bandymą. Užaugau skaitydama Aleksandrą Diuma, Žiulį Verną, Tomą Main Ridą, Emilį Zola, "Drąsiųjų kelių" serijas. Kartą viename Valterio Skoto romane radau žodį "kekšė", kurio reikšmės ėjau pasiklausti pas mamą. Mama pasakė, kad nežino. Pas mokytojus ir inteligentus senelius (senelio tėvas buvo paskutinysis Kudirkos Naumiesčio burmistras) susipažinau su tremtinių atsiminimais ir lietuvių literatūros klasika.

Dabartinė mano biblioteka paremta dviem principais: perku tik tas knygas, kurias skaitysiu pakartotinai, ir tas knygas, kurios man reikalingos darbui. Kartais perku knygas, kurias tiesiog reikia turėti dėl jų visažmogiškos vertės. Neseniai peržiūrėju savo asmeninės bibliotekos katalogą ir su siaubu supratau, kad man reikės testamentu jas palikti Lietuvai, nes paprastam mirtingajam mano surinktos vertingos knygos bus neįdomios ir iškeliaus į knygų laužą, o Lietuva galės iš mano bibliotekos fondų sukurti kažką panašaus į Britų muziejų, tik knygoms. Šiemet į knygų atlaidus irgi žygiavau su sąrašu knygų, kurios turėjo papildyti mano biblioteką, o dėl kai kurių knygų buvau pasiryžusi ir kraują pralieti.

Kūtvėlos knygų grobis.

Turizmo naujienų paroda Adventur 2017. Paragauk Pasaulio, Paragauk Lietuvos!

Skubus Kūtvėlos iškvietimas. Negaliu nereaguoti :-) 

Netikėtai susimakalavus planams į šiuos kasmetinius turizmo atlaidus kelionių poteriauti su Ursulijumi Lepečkojausku išvykome neplanuotai, bet pakiliai, nes mudu nuvežė geroji mūsų kelionių fėja Gintarė, su kuria Ursulijui žmoną Rygoje pirkome. Pernai man ši paroda paliko prastą įspūdį dėl tų pačių užpernai naudotų dekoracijų, bet šiemet buvo visiškai atnaujintas dizainas Lietuvos salėje. Tiesą sakant, įspūdis buvo toks, kad net žandikaulis atvipo ir barkštelėjo į grindis. Nuotraukų nedaug, nes nebuvo kada paveiksluoti, skubėjau tik už žandų kišti viską, ką buvo priruošę iš visos Lietuvos suvažiavę turizmo mugės dalyviai. Šios mugės tema: #ParagaukPasaulio, #ParagaukLietuvos .

Ursulijus Lepečkojauskas atvyko į Adventur turizmo naujienų mugę. 

Akcentai su tautiniais kostiumais buvo pastebimi visoje parodoje, kai kam tai patiko, kai ką tai erzino. Ursulijus Lepečkojauskas truputį nusiminė, kad meškos neturi tautinių kostiumų. Pažadėjau ką nors numegzti.

Pirmas įspūdis-labai teigiamas. 

Kiekvienas stendas buvo apipavidalintas pagal savo krašto akcentus, tai net akys raibo, nežinojau, nei kokia tvarka vaikščioti, tai jautėme įkvėpimą ir judėjome kaip čakros kreipė. Ir dar baisu buvo Gintarę pamesti, jai tai-pirma paroda, tai pasiklys dar tarp visų skanumynų!

Ursulijus Lepečkojauskas gėrisi šarvais. 

"Maro Diena": literatūrinė provokacija ir propaganda apie Kauną ir ne tik.

Štai ir aš perskaičiau antrąją Andriaus Tapino knygą "Maro diena". Ne tik perskaičiau, bet ir pauosčiau. Kai socialiniuose tinkluose kilo diskusija apie spaustuvės dažais kvepiančias knygas, tai ir pauosčiau. Ko tik žmogus nepadarysi, literatūros kritiku būdamas.

"Apie funikulierius bus?"- dalykiškai pasiteiravau Andriaus Tapino dar gerokai prieš knygos pristatymą miestui ir pasauliui.
"Ne,"- kaip kirviu nukirto gerbiamas Autorius.

Net klaviatūrą kava apspjoviau. Tai kaip čia dabar, kaip tai knygoje apie Kauną nebus rašoma apie funikulierius?! Galbūt gerbiamas Autorius buvo paveiktas kokio nors Vilniaus universiteto dominijos alchemikų išradimo? Juk Kaunas be funikulierių tai kaip Antonijus be Kleopatros, Romeo be Džuljetos, Šerlokas Holmsas be daktaro Vatsono! Su kritikais taip nekalbama.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad knygos veiksmas nukelia skaitytojus į 1907 m., o funikulieriai Kaune atsirado tik 1931 m. Tačiau ar negali, pavyzdžiui, Vilniaus legatas Antanas Sidabras į kalną pasikelti kokia nors vietos mechanikų sukonstruota bėgine transporto priemone ir tada žiebti kokiam nors blogiečiui į dantis? Žinoma, gali. O ta bėginė transporto priemonė ir būtų funikulieriaus prototipas. Todėl aš raginu gerbiamą Autorių apsvarstyti šią galimybę. Tuo labiau, kad susitikime su skaitytojais Knygų mugės metu jis prisipažino pirmojoje knygoje padaręs klaidų. Tada skaitytojai galėtų džiaugtis turėdami first edition ir  revised second edition! O kauniečiai šį klausimą galėtų apsvarstyti rerefendume. Taigi, aš pasakiau, o kauniečiai žinokitės.

Tada pradėjau skaityti knygą ir supratau, kad funikulieriaus nebuvimas Kaune nėra vienintelė to miesto problema.

Funikulieriaus nebuvimas knygoje-ne vienintelė miesto bėda.

Šita knyga yra visiška provokacija sustabarėjusiam mąstymui ir absoliuti lietuvių* kultūros propaganda.

Rasta internetuose. Idėjos autorius sunkiai atsekamas.

Toliau bus atskleidžiamas Andriaus Tapino knygos "Maro diena" siužetas, todėl knygos neskaitę ir nenorintys susispoilinti malonumą tegul paskaito kad ir Žemaitės "Sutkus".

Tarptautinė turizmo paroda "Adventur 2015": glostyk vištą, riškis nuometą, ragauk dzūkų bandą ir šiemet keliauk Lietuvoje.

Šį savaitgalį "Litexpo" parodų rūmuose šurmuliuoja turizmo paroda. Nors dalyvių iš užsienio sulaukta mažai (matyt, jie daugiau dėmesio skirs vasario mėnesį Rygoje vyksiančiai turizmo parodai), dalyviai iš Lietuvos šiemet maloniai nustebino.Pasirodo, galim, kai norim.

Bet ne iki galo norim. Nors šeštadienį kursavęs Vilniaus viešasis transportas mane pribloškė seniai nematyta švara-autobusai ir troleibusai net iš išorės buvo nuplauti, o salono viduje drąsiai buvo galima sėstis ant grindų-, bet G2 autobusas taip ir nesustojo stotelėje prie parodų rūmų. Manau, kad tomis dienomis, kai vyksta parodos, ta stotelė yra būtina ir privalo būti padarytas papildomas susisiekimas-kitu atveju tas eskpresas nelabai pasiteisina. Kitas parodos minusas buvo tas, kad nebuvo trijų dienų bilieto. Kūtvėla dėkoja Ūdriui iš Super Kelionės LT už kvietimą apsilankyti parodoje.

Viešasias erdves gaivinantis burbuliatorius persikėlė iš žiemiškojo nesezono meto į Lietuvos salę.Tiek vaikai, tiek suaugę su malonumu burbuliavosi.

Muilo burbulų atrakcija Lietuvos salėje.

Knygų mugė 2013

Savaitgalis buvo kaip niekad turiningas. Pirmoje dienos pusėje dalyvavau instruktaže gidams atkuriamuose Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose. Mums panorėjus ir statybininkams leidus, pasivaikščiojome po būsimas ekspozicijų erdves, susipažinome su jau atkurtais elementais. Aiškėja būsimų ekskursijų vedimo tvarka. Sekite naujienas mano internetiniame dienoraštyje, nes tikrai rinksiu grupes ekskursijoms. Atidarymo data (pirmasis rūmų atkūrimo etapas): 2013 liepos 6. Sukviesta visa Europa, trauktis nėra kur.  




Labai patogiai nuo Katedros aikštės buvo autobusas į knygų mugę. Kadangi nemokamas, tai norintys net kekėmis kabojo. Akis badė pakelės nustatytos automobiliais, nes tą vieną knygą lietuvis rankoje gi neparsineš, reikia automobilio, juk dar nevaikščiojantį vaiką reikia neštis su savimi...Kadangi strategiškai pinigus buvau išleidusi jau anksčiau, tai ramiai sau vaikščiojau po mugę žinodama, kad tikrai neišlaidausiu.

Žmonių buvo jūra. Iš visų pusių skambėjo pasiūlymas organizatoriams daryti tokį populiarų renginį vasaros metu, nes grūstys ir eilės prie rūbinių buvo siaubingos, jau nekalbant apie kilometrinę eilę prie bilietų kasų.





Kaip minėjau, knygų pirkti šiemet neketinau, juolab kad jau buvau internetu apsipirkusi. Bet mugėje buvo įvairių atrakcijų lankytojams.

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras savo stende demonstravo J. Statkevičiaus sukurtus operos "Manon Lesko" kostiumus.

Prie kito stendo lankytojai galėjo pasimatuoti visokių gražių dalykų.

Bukinistų salė buvo surengusi ekspoziciją tema "Gyvenimas 1960-siais".

Tokias ledų taureles aš prisimenu iš savo vaikystės.

Skaitmeninė fotografija nė per pusę nėra tokia darbšti kaip juostinė.

Flopikai....Nostalgie....

Išmanusis peidžeris :-)

Dabar skaitysiu jau trečią knygą apie Pietų Ameriką. "Pietų Amerika 364 dienos" bei "Pietų Amerika" esu pirkusi internetu, susitaupė kažkur po 8 LT nuo knygyno kainos. Autografų gauti knygų mugėje nepavyko, bet juk dar visas gyvenimas prieš akis.



Ar buvote knygų mugėje? Ką šiuo metu skaitote?

Su meile,

Kūtvėla

Adventur 2013: "Kiekvienam - savas kalnas" ir "Sienos mus jungia, o ne skiria"

"Litexpo" parodų centre vasario 1-3 d. surengta bene laukiamiausia metų paroda, skirta turizmui, poilsiui, sportui ir laisvalaikiui. Nors parodos rengėjai neapsiėjo be keletos nesėkmių, pati parodos koncepcija man netgi labai patiko. Taigi, pirmiausia ir pradėsiu nuo tobulintinų aspektų. Kad ir kaip keistai skambėtų, pats parodos pavadinimas "Adventur" man pasirodė gana nevykęs. Paieškos sistemos Internete suranda parodos puslapį tiktai tiksliai žinant, kad tai Lietuvos renginys, o šiaip įvedus tik patį pavadinimą išmetami viskas, kas susiję su anglišku žodžiu "adventures"-bet kas, tik ne parodos puslapis. Kitas, mano manymu, nesusipratimas buvo parodos Facebook paskyros nebuvimas. Nors ir dabar yra žmonių, kurie neturi šios paskyros, gyvena, vedasi, net vaikų susilaukia, bet rinkodariniu požiūrių tai nemaža netektis. Ir, mielieji, kitąsyk pastatykit paties paprasčiausio geriamo vandens automatą.O keisti susitikimų-pasakojimų tvarką ir laiką jau atspausdinus lankstinukus yra žalinga ir, jau atleiskit man, labai neprofesionalu (nes Kūtvėla atvyko 10.00 ryto šeštadienį pasiklausyti apie Azorų salas ir kartu su būreliu lankytojų liko it musę kandę...nors ne, net musės negavom, pasėdėjom tuščioje salėje 20 min. ir išsiskirstėm).

Tai su padų dilginimais tiek, dabar pereiname prie gerų dalykų :-)

Kūtvėla kengūros kūne, ale jau lagaminą susipakavusi.

Vivattur 2012

Netikėtai atsilaisvinus pirmai dienos pusei, galėjau nueiti į Vivattur parodą. Po neseniai nušurmuliavusios knygų mugės pirmoji šios parodos diena atrodė kukliai, bet popiet žmonių ėmė vis labiau gausėti. Pasiėmiau informacinės medžiagos turbūt toną, tai atrūšiavusi trečdalį palikau, bet vis tiek teko akis išvertus tempti. Kol apėjau visu stendus, teko "priimt" validolio tabletę. Taip, godumas baisus dalykas. Bet kokie įspūdžiai?

Visų pirma, lai dziva Latvija. Toks jausmas, kad čia buvo Latvijos turizmo paroda. Kiekvienas regionas atstovaujamas, galima gauti informacijos bukletų, pakalbėti su darbuotojais, pasivaišinti medumi, Rygos balzamu, obuoliais, cukatais...Darbuotojai labai padeda, kalba rusiškai ir angliškai puikiai. Mano planas aplankyti kai kurias Latvijos pilis įgauna kūną, nes dabar turiu žemėlapių ir transporto schemų. Šaunuoliai braliukai, ką ir besakyti. O vat Lenkijos atstovai silpnai kalbėjo rusiškai, angliškai beveik nei vienas nesugebėjo man paaiškinti ką klausiau. Na, ne šventieji puodus lipdo, ar ne? Rusijos, Vokietijos ar Baltarusijos atstovų neradau, kas truputį stebina, nes toks Azerbaidžanas tai nepasididžiavo atvažiuoti.

Gausiai atstovaujamas ir Lietuvos turizmas. Pasiėmiau žemėlapių ir lankytinų vietų aprašymų iš planuojamų aplankyti vietų bei gavau naujų idėjų iš mažiau žinomų vietų. Pastebimas skirtumas su išvykstamuoju turizmu, kad pas mus daugiau akcentuojamas laisvalaikio praleidimas, pramogos, renginiai vaikams, etc. Tai nėra blogai, bet galbūt signalas, kad pažintine veikla ten, be gražios gamtos, nėra kaip užsiimti?

Gana nuvylė nuolaidos, arba tiksliau, jų nebuvimas. Kelios kelionių agentūros iš Lietuvos taiko iki 50 procentų nuolaidas kelionėms Lietuvoje ir iki 15 procentų nuolaidas kelionėms užsienyje perkant parodos metu. Kadangi šiuo metu aktyviai zonduoju galimas užsienio kelionės idėjas, tai nuolaida pasirodė labai menka. Nebuvo jokių nuolaidų kuponų ar panašiai, nors poroj loterijų sudalyvavau.

Dabar laikas sėsti prie rūšiavimo darbų ir dėliotis atšviežintus kelionės planus.

Kaip visada susivėlusi ir rytinio cukraus dozės gavusi,

Kūtvėla

Vilniaus knygų mugė 2012. Kasmetiniai knygų atlaidai.

Šiemetinė knygų mugė vėl sukviečia žmones suplaukti iš viso svieto.Kadangi esu jau patyrusi, ėjau su sąrašu knygų, kurias norėjau pavartyti ir, esant tinkamai kainai, įsigyti. Tačiau, deja, žurnalistai apžvelgiantys knygas niekada nepamini, kurioje leidykloje jos išleistos. Visi turbūt davę kažkokią žurnalisto priesaiką niekada neteikti tokios informacijos, kad apsunkintų skaitytojams paiešką. Tegul dirba patys, lodoriai, mums, žurnalistams, už tai nemoka....

Šiandien nepasitaikė nei vienas pokalbis su autoriumi ar knygos pristatymas, kur norėčiau nueiti, bet per kitas dienas bus keletas.Taigi, mano dienos grobis knygomis:

1. L'Oefficiel žurnalas. Pirktas iš godumo, nes vietoj yprastos kainos buvo tik 9 LT. Šiaip vienas iš doresnių mados žurnalų mūsuose.
2. Kuizinienė "Valdovų rūmų gobelenai". Mugės metu kaina buvo lygiai perpus pigiau, todėl vertingas leidinys ir įsigytas. Mane labai domina tokios knygos apie interjerus ir gražią aplinką.
3. Blaževičius "Seniausieji Lietuvos žaislai". Gerai išleista, iliustruota, moksliškai grožinė knyga įdomia tema. Manau, kad ji davė pradžią būsimam žaislų muziejui Vilniuje. Vėlgi, kaina perpus mažesnė.
4. Angela "Viena diena Senovės Romoje". Nauja knyga, bet labai palankiai sutikta kritikų. Kol kas dar savo nuomonės neturiu, bet pavarčius sudomino. Kaina tik 5 LT pigiau nei knygyne.
5. Dvi marinistinio stiliaus graviūros-reprodukcijos iš bukinistinio skyriaus. Kaina sutartinė.
6. Krupavičiūtė, Saulėnienė "Prūsijos karalienė Luizė Klaipėdoje". Pažintinė knygutė smalsumui patenkinti. Tik 4 LT.
7. "Lietuvos sentikiai". Pernai buvo tik rusų kalba, o šiemet jau ir lietuvių. Iliustruota, informatyvi knyga, geras pirkinys.35 LT.
8. Birutė Galdikas "Rojaus atspindžiai". 35LT atrodo visai padoriai palyginus su knygyno kaina, seniai norėjau įsigyti.
9. "1001 naktis". Pasakų rinkinys+keletas atvirukų iš bukinistinio skyriaus. 5,50 LT (nes davė nuolaidą).


Teko atsisakyti:
-Knystautas "Kelionių menas". 30 LT už plonikę knygutę man nepasirodė protinga kaina, kelionių patarimų pilnas internetas. Bet per pristatymą gal ką įdomaus papasakos autorius, juk kelionės visada gerai.
-Tripypaitienė "Opera Lietuvos didžiosios kungaikštystės rūmuose". Nors "Elenos pagrobimas" buvo pirmoji opera Europoje ir pastatyta pas mus (jeigu atmintis nešlubuoja), bet knyga pasirodė nepatogaus formato. Plius, operos libretas irgi nebus skaitomas daugiau nei vieną kartą.
-Vorobjovas "M.K. Čiurlionis. Lietuvių tapytojas ir muzikas". 30 LT už knygutę. Pavarčius neradau nieko, ko -manau-nerasčiau internete, deja. Bet į pristatymą ketinu nueiti, galbūt nuomonė pasikeis.
-Humanitas "Russian Elegance". geras ir gražus albumas, bet ne pigiau nei knygyne, 89 LT. Susilaikiau.
-Paknys "Lietuvos medinės bažnyčios". Deja, albumas nors ir gražus, bet pirmąkart pavarčius daugiau kažin ar norėtųsi, o kaina nemaža, kažkas irgi apie 100 LT.
-Vasiljevas "Šiandien esu madingas [..]". Tiesiog neradau :-(
-Skerstonas "Privatus Vilnius. Interjerai". Neįkandama kaina, nors ir su autografu :-(

Ir renginio vinis- apsikabinimas su Kūlverstuku. Žemiau pateikiamas įrodymas, kad nemeluoju.

Jūsų susivėlusi ir apsiskaičiusi, net skylę kojinėje pravaikščiojusi,

Kūtvėla