Kas liko už kadro Madride?

Savaitė Madride pralėkė nepastebimai. Ne kartą, vakare grįžusi su skaudamomis kojomis, prisiekinėjau, kad kitąmet tai jau reikia imti poilsinę kelionę, nes koks čia malonumas grįžus iš ekskursijų skausmuose raitytis. Bet dabar čia su tuo Egiptu va kas pasidarė.

Skrydis buvo, žinoma, su nepakeičiamu Ryanair. Šiandien Lufthansa ėmė ir sustreikavo, o 37,000 keleivių liko ant žemės. Ryanair tokių fokusų nekrečia, ir ačiū Dievui. Tiesa, skrydis €20 atpigo po to, kai aš jį nusipirkau. Informacija apie pervežimą į/iš oro uosto.

Kūtvėla virš Ispanijos (atrodo).

Apgyvendinimas Madride malonumas brangus, netgi hosteliai nepigūs. Man pavyko rasti gerą variantą Hostal Abel Victoriano. Kambarys buvo be lango ir su bendrais patogumais, be maitinimo, bet kaip už €140 savaitei vienviečiame kambaryje, tai reikia tik patylėti ir džiaugtis, kad pavyko rasti.

Transportas Madride geras, man patinka metro. Madrid Barajas oro uostas irgi pasiekiamas metro. Savaitės bilietas visam Madrido transportui kainuoja €35,40. Susisiekimas su kitais miestais traukiniais puikus, bilietus galima nusipirkti ir bilietų automatuose. Perkant bilietą į abi puses taikoma nedidelė nuolaida. Labai daug taksi, kuriuos galima susistabdyti čia pat gatvėje.

Maistas su retomis išimtimis labai skanus. Kainos-kaip kur pataikysite. Dienoms pietums orientuokitės €13-15 sumai, jeigu pamatysite ką brangiau-vieta turistinė. Būtinai apsilankykite Mercado de San Miguel, kur galima paragauti visokių skanumynų, bet čia eurų tikrai nemažai paliksite.

Apie maistą Ispanijoje- tik gerai arba tik gerai.

Muziejai ne visada dirba pirmadieniais. Labai pravers, jeigu turite ITIC (tarptautinį mokytojo pažymėjimą), su kuriuo daug kas bus nemokamai. Verta pasidomėti nemokamo lankymo valandomis, nes kai kur muziejų bilietų kaina svyruoja €10-€14 žmogui. Jeigu turite nedaug laiko, rekomenduoju Prada muziejų, Archeologijos muziejų, Amerikos muziejų ir -dėl bendros tvarkos- Madrido karališkuosius rūmus.

Amerikos muziejus Madride.

Madridas-miestas atrodo didelis, bet pėsčiomis vaikščiotinas. Ar gražus? Nelabai. Užtat viską atperka skani kava. Angliškai nelabai susikalbėsite, todėl pravers nedidelis ispanų frazių rinkinėlis. Šiaip žmonės malonūs, tik metro vyriškiai labai spokso :-) Turistinis sezonas akivaizdžiai ėjo į pabaigą, nes daugiausiai su turistais susidurdavau tik muziejuose. Mano hostalyje gyveno labai daug ispanų (ir jie mėgo paryčiais šeimas gausinti). Bendras įspūdis labai neblogas, visai rimtai svarstyčiau čia praleisti dar dvi tris dienas progai pasitaikius.

Išlaidų suvestinė:

• skrydis: €86
• apgyvendinimas: €140 
• pervežimas į oro uostą: €17
• viešasis transportas Madride: €35,40
• traukiniai dienos išvykoms: apie €30
• muziejai (lankymas, suvenyrai): €92
• maistas (prekyos centras, turgus, kavinės, restoranai): €151
• moteriški niekniekiai: €30

Viso: €582.

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Dailiakojytė

Septintoji ir paskutinė diena Ispanijoje: San Lorenzo de El Escorial kompleksas.

Esu akredituota Valdovų rūmų gidė, todėl turistams pasakoju, kad jungtis tarp karaliaus privačių apartamentų ir Šv. Kazimiero koplyčios galimai nusižiūrėta Vazoms artimo (giminyste ir religinėmis pažiūromis) Ispanijos valdovo dvare, o konkrečiai- El Escorial rūmuose. Sakoma, kad Ispanijos karalius niekada nematė ryto saulės šviesos, nes jo apartamentai skendėjo milžiniškos bazilikos šešėlyje, o pro apartamentų langus galėjo matyti karališkojo mauzoliejaus vietą (o dar konkrečiau- savo tėvo ir motinos amžino poilsio vietą. Kažkaip lietuviškai vėliniška, sakyčiau.). Na ir užsikepiau aš tą El Escorial pamatyti. Kaip Kūtvėla tarė, taip padarė. Traukinys į El Escorial išvyksta kartą per valandą ir važiuoja gerokai virš valandos, bet tai yra vietinio susisiekimo traukinys, todėl kurį laiką teko pastovėti, bet žmonės netruko išlipti didesnėse stotyse, o tada kad ir gulėti galėjau. Į El Escorial stotį traukinys atvyko ne tai kad pustuštis, bet gal su dešimčia keleivių tik (užtat jame uoliai patruliavo ginkluota apsauga). Iki rūmų teko nemažai pėdinti, bet vis tiek buvau viena pirmųjų lankytojų, o ITIC pažymėjimas mane vėl apsaugojo nuo bilieto. Išleidau kelis eurus audiogido nuomai, bet tai pasirodė išmesti veltui pinigai, nes tiek pat informacijos buvo nemokamai galima pasiskaityti stenduose salėse, arba išgirsti iš visažinių rusių gidžų, kurios skardeno ten po visas sales.

Pirmas žvilgsnis į El Escorial rūmus.

Kūtvėla stovi prie savo gidės svajonės išsipildymo.

Šis pastatas geriausiai iliustruoja dvasinius ir kultūrinius Ispanijos Aukso Amžiaus principus, pasakoja suvenyrų skyriuje nusipirktas iliustruotas gidas. Kai daugelis šalių priėmė reformuotą tikybą, Ispanija liko katalikybės gynėja Europoje, taipogi iškilo pasauliniu lygiu savo sudarytomis dinastinėmis santuokomis ir teritorine plėtra- juk jai teko ir beveik visa neseniai atrasta Amerika.

Šeštoji diena Ispanijoje: Avila ir žinomiausia jos gyventoja Teresė, kuri tapo šventąja.

Šiandien buvo beviltiška, nurašyta diena. Kitais žodžiais tariant-Ispanijoje išaušo pirmadienis. O pirmadieniais nedirba daugelis muziejų-toks daugelis, kad nors verk. Ir šiaip nuostabu, kad pirmadieniais ten išvis kas nors dirba. Bet viešbutyje gi nesėdėsi, kai net lango nėra, pro kurį galima būtų žiūrėti, kaip Madride tą dieną lyja. Bet aš vėl ant lapelio užsirašiau kur man reikia nuvažiuoti ir netrukus pusryčiavau traukinių stotyje, o mano naujojoje raudonojoje rankinėje gulėjo bilietas į Avilą, Šv. Teresės miestą.

Pusryčiai Madride.

Bagažo skenavimas, asmens dokumento patikra, traukinio paieška...ir ilga kelionė pro neišraiškingą kraštovaizdį. 

Pirma mintis išlipus Avilos traukinių stotyje buvo WTF kur mane čia atvežė, kas čia per šabakštynas. Na, gal ne visai šabakštynas, bet architekto košmaras viduryje niekur. O kur visi žmonės? Piligrimai? Vadovaudamasi intuicija ėjau gatve, kuri buvo plačiausia, ir buvau teisi-netrukus pasirodė kelio nuorodos į turizmo informacijos centrą. Jie turi labai gražų tinklalapį ir didžiuojasi, kad surentė turistams nemokąmą tualetą, bet informacinės medžiagos pasirinkimas labai skurdus, ir net nežinojo, kad pirmadieniais miesto siena nedirba (t.y. siena tai stovi, niekur neišeina, bet ant jos užlipti negalima). Bet gavau nemokamą žemėlapį, ir tai ačiū, nes mano turimas Madrido gidas Avilos savo dienos kelionių skiltyje nesiūlė.

Penktoji diena Ispanijoje. Toledas- plieno ir marcipanų miestas.

Taigi, Madride lijo. Rytais čia būdavo apie +6'C, dienomis oras sušildavo iki +20'C, bet kažkaip nesijautė tos šilumos. Vis dėlto gerai, kad iš namų iškeliavau su lengvesne striuke, o ne puspaltuku, nes su juo tikrai būčiau prakaitą šluosčiusis, o rengtis Madride reikėjo "svogūno" principu. Dabar dar prireikė ir lietsargio. Tačiau labiausiai drebėjau ne dėl oro sąlygų, o dėl traukinių užpildymo. Kadangi mano ispanų kalba tinka tik tapas turguje degustuoti, reikiamo traukinio kryptį ir laiką užrašydavau ant poperiuko ir kaišiodavau visiems kas panašus į uniformuotus bilietų pardavėjus traukinių stotyje pasimaišydavo mano kelyje- išmonė pasiteisino. Žinojau, kad sezono metu bilietus reikia pirkti iš anksto, nes traukiniai nedideli, o stovėti juose negalima. Taigi, net ir dabar nebuvau tikra ar pavyks gauti norimą bilietą, todėl į traukinių stotį nubildėjau gerokai prieš planuojamą išvykimo laiką. Beje, visur prieš įeinant į laukimo salę tikrina asmens dokumentą su bilietu ir skenuoja bagažą.

Madridas-Toledas bilietas su nurodyta sėdimąją vieta. Perkant bilietą į abi puses taikoma 10 proc. nuolaida. 

Fotogeniškoji Toledo traukinių stotis. Greituoju traukiniu kelionė trunka tik 45 min. 

Kūtvėla Tolede. Stotis tuoj buvo ištuštinta apsaugai rėkaujant ir tvorelė užrakinta. 

Vietinės reikšmės turizmo informacijos centre buvo galima nusipirkti Toledo kortelę arba už €2 įsigyti miesto žemėlapį. Aš esu prieš miesto žemėlapių pirkimą iš principo, ir šį kartą vėl buvau teisi-už kelių žingsnių buvo tikrasis turizmo informacijos centras su nemokamais žemėlapiais: pagrindinė atrakcija Toledo katedra šiandien atsidarys tik 14.00 val., bet El Greco namas-muziejus šiandien lankomas nemokamai. Iš to godumo kaipmat pakeičiau dienos planus, nors tas El Greco net ir po Prado muziejaus man nelabai ką sakė. Toledas yra labai status, tai pūkšdama krebždėjau iki senamiesčio centro. Nuo traukinių stoties iki senosios miesto dalies kursuoja miesto transportas, tai kas su mažais vaikais būsite, tai geriau juo ir pasinaudokite. Bet Kūtvėlai gi reikia, kad kuom sunkiau būtų, kad būtų čia apie ką pasigirti.

Madridas: negražus miestas su gera kava. Ketvirtoji diena.

Ryte grįžau prie Segovijos tilto, kurį XVI a. iš granito blokų per Manzanares upę pastatė architektas Juan de Herrera karaliaus Pilypo II nurodymu. Sezono metu prie jo paleidžiami fontanai. Man pasirodė labai fotogeniška vieta.

Tiltas į Segoviją, Madridas. 

Kūtvėla ir jos naujasis rankinukas prie tilto į Segoviją Madride. 

Ispanijos oro pajėgos. Turistai būriavosi prie barjero, matyt, galima lankyti.

Šiandien buvau susiplanavusi pamatyti ne pirmo svarbumo lankytinas vietas Madride, bet jau taip, kad viskas vertingiausia būtų kiek įmanoma apžiūrėta ir kitas tris dienas galėčiau skirti dienos išvykoms. Pradėti nusprendžiau nuo Amerikos muziejaus, kuriame eksponuojamas Pietų Amerikos paveldas. Muziejuje pagerbė mano ITIC pažymėjimą nemokamu bilietu. Amerikos muziejus nėra populiarus, nes beveik visa informacija yra tik ispanų kalba, jis yra toliau nuo centro, ir jo reklama nėra tokia galinga kaip kitų didelių muziejų. Bet aš labai rekomenduoju aplankyti šį turtingą muziejų (bilieto kaina iš vis juokinga, tik €3, sekmadieniais nemokamai) su įspūdingais eksponatais. Aš užsiėjau ne nuo tos metro stotelės pusės, tai teko kurį laiką eiti lygiagrečiai muziejui ir ieškoti pėsčiųjų perėjos. Orai jau po truputį niaukėsi, tai buvo bene paskutinės saulėtos mano valandos Madride.

Madridas: negražus miestas su gera kava. Trečioji diena.

Šiandien išaušo labiausiai kojas išvarginusi diena, nes- first world problems- reikėjo apeiti daug garsių pasaulinio lygio prestižinių muziejų. Pamenu istoriją, kaip į visuotinai žinomą Britų muziejų Londone lankytojus, netgi ir užsieniečius, leido su sąlyga, kad jie bus padoriai apsirengę. Va kur kultūros laikai buvo! Vienas Madrido muziejų privalumas yra tame, kad jie visi sutelkti viename rajone. Šiandien save palepinau ir pamiegojau ilgiau, nes muziejai be 10.00 val. ryto net ir neatsidaro, o papusryčiavau vietinėje kavinukėje. Paragavau garsiųjų Madrido  churros, tokių aliejuje virtų riestainių. Manoma, kad tai gali būti portugalų iš Kinijos parsivežtas dalykas, arba kad tai yra ispanų aviaganių patiekalas. Kad ir kaip ten būtų, paragauti reikia. Tiesa, man jie buvo per riebūs, todėl ne visą lėkštę įveikiau.

Pusryčiai Madride.

Papusryčiavau greičiau nei tikėjausi, todėl nusprendžiau prieš įlendant visai dienai į muziejus pasivaikščioti garsiąja Gran Via gatve, kuri pasirodė visai čia pat esanti. Apie 1850-sius m. Madride išaugo buržuazinė vidurinioji klasė, todėl miestas plėtėsi nušluodamas vargingus rajonus. Miesto galvos čia pamatė prasmę atsirasti naujai pagrindinei gatvei-Gran Via, kuri taptų Madrido simboliu, pats projektas buvo patvirtintas 1904 m. Gatvė ir ją supantys pastatai atsirado trimis etapais, o architektai galėjo pademonstruoti viską, už ką sviestą ant duonos tepasi, todėl šiandien čia galima pamatyti įdomios architektūros pavyzdžių.

Madridas: negražus miestas su gera kava. Antroji diena.

Šiandien ryte kėliausi nelabai anksti, nes pusryčiams buvau dar vakar pakeliui į savo hostal prigriebusi kelis kruasanus, todėl šiek tiek užkandau savo celėje. Šią dieną buvau nusprendusi pradėti nuo karališkųjų rūmų apžiūros. Žemėlapis rodė juos visai netoli esant, todėl šį kartą patraukiau pėsčiomis. Na ir pasisek tu man taip- visai netoliese aptikau Starbucks'ą. Nedidelis, gana apšnerkštas ir su neveikiančiais tualetais, bet kavos turėjo. Čia reiktų gudrauti ir pirkti išsinešimui ir tada eiti ieškoti kur atsisėsti, nes kava tikruose puodeliuose brangesnė.

Šiandien-mano gimtadienis.

Rytinė kava netoli Plaza de Espana. 

Man iš profesinės pusės buvo įdomu pamatyti Ispanijos karalių rūmus ir palyginti su atkuriamais Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmais Vilniuje. Be to, buvo smalsu, kur nuėjo tiek suplėšto Amerikos indėnų aukso. Kaip rašo kelionių gidas, Madrid's vast and lavish Royal Palace was built to impress. Tvirtovė ant upės kranto čia buvo ilgą laiką (nuo 1085 m. įvykusio krikščioniško Madrido nukariavimo (atkariavimo?) iš maurų) iki 1734 m. gaisro, po kurio Pilypas V užsakė vietoje buvusios tvirtovės pastatyti tikrus rūmus pagal Versalio pavyzdį. Po septyniolikos metų ir dviejų Burbonų valdovų, rūmai buvo baigti ir karališkoji šeima čia gyveno iki Alfonso XIII abdikacijos 1931 m. Šiandien šie rūmai naudojami reprezentacinėmis progomis, o karališkoji šeima gyvena kitur. Šiuose rūmuose buvo pasirašyta Ispanijos įstojimo į ES sutartis.

Madrido karališkieji rūmai.

Madrido karališkieji rūmai.

Kūtvėla prie Madrido karališkųjų rūmų.

Skveras prie rūmų.

Skveras prie rūmų.

Skveras prie rūmų.

Jeigu ketinate šiuose rūmuose apsilankyti jiems tik atsidarius, nusiteikite palaukti ilgoje eilėje. Bilietų kasos dirba greitai, bet iki jų dar laukia metalo detektoriai, pro kuriuos turi praeiti visi turistai. Būtent metalo detektorių naudojimas Madrido muziejuose mane labiausiai nustebino. Yra kelios eilės: pavieniams turistams, grupėms, ir turistams su bilietais (galima pirkti iš anksto internetu). Man labai pasisekė, nes su ITIC (tarptautiniu mokytojo pažymėjimu) man labai daug kas Madride buvo nemokama. Štai, pavyzdžiui, dabar sutaupiau €10! Bendroje sumoje kelionės pabaigoje man susitaupė €80 už muziejus-ne taip jau ir mažai.

Madridas: negražus miestas su gera kava. Pirmoji diena.

Kai perki skrydį spaliui gruodžio mėnesį, tai nelabai žinai ko tikėtis. Juk, neduok pone Dieve, gali ir nedagyventi iki kelionės. Bet vienas dalykas buvo tikras- viešbučių kainos augo sulig kiekviena savaite, o likus dviems mėnesiams iki kelionės mano užsakytasis hostal buvo išvis išimtas iš visų rezervacinių sistemų- laisvų kambarių nėra. O pas mane nėra printerio, todėl skrydžio registraciją dariausi kelionės išvakarėse pas mamą :-) Matyt, buvo likusios tik kelios neregistruotos vietos, nes man netikėtai ėmė ir davė Priority Boarding, už kurį paprastai reikia papildomai mokėti. Mat, sistema automatiškai man paskyrė vietą prie avarinio išėjimo, o tokios vietos visada duoda Priority Boarding (arba Ryanair tiesiog neoficialiai pasveikino mane artėjančio gimtadienio proga). Mažiau pasisekė, kai registravausi atgaliniam skrydžiui-ten buvau viena pirmųjų, besiregistruojančių skrydžiui už savaitės, todėl gavau paskutinę eilę lėktuve. Man tai kas, juk stovėti nereikia. Lygtais su tuo Priority įlipęs anksčiau atskrisi.

Kažkur virš Ispanijos.

Po 3 val. 45 min. leidomės Madrido Barajas oro uoste. Mūsų lėktuvas švartavosi pirmajame terminale, todėl kurį laiką jam teko riedėti iki jo pro kitus terminalus su įvairiais kitų šalių lėktuvais- Madrido oro uostas yra įspūdingai didelis. Dabar manęs laukė užduotis-klystkeliais pabėgioti po terminalus ir susirastį tą, kuriame galima nusipirkti viešojo transporto bilietą savaitei (zona A, €35.40). Dabar jau drąsiai galėjau sėsti į metro ir ieškoti savo nakvynės vietos. Tiesa, teko gerokai paklaidžioti, nes išlipau ne ten, kur reikėjo, bet turėjau detalų žemėlapį ir tik kuprinę ant pečių, tai šiaip ne taip atsikasiau iki Bernardo gatvės. Žinote, tas jausmas, kai matai  žemėlapyje, kad esi jau čia pat, bet niekaip neįsuki į reikiamą gatvę.

Gyventi hostelyje bendrame miegamajame su dar penkiomis moteriškėmis nebenorėjau, o ir sutaupyti būtų pavykę tik apie €60, todėl užsisakiau tarpinį variantą tarp hostelio ir viešbučio- taip vadinamą hostal. Tai yra nedideli viešbutukai su (dažnai, bet ne visada) bendru sanitariniu mazgu ir be maitinimo, dažnai priklausantys šeimos verslui. Hostaliai klasifikuojami nuo vienos iki trijų žvaigždučių (manasis buvo 1*). Patogumai buvo koridoriaus gale, bet gavau higienos priemones ir rankšluosčius nemokamai, o metro buvo už penkių žingsnių. Pats kambarys buvo be lango, tik su anga ventiliacijai, o išskleidus lietsargį galėdavau tik sėdėti ant lovos, kol jis džiūvo, nes išeiti iš kambario nebuvo kaip. Tačiau kai moki  €140 savaitei už nakvynę vienviečiame karceriuke, tai labai išsipindrinėti nėra ko. Pagūglinkite Madrido apgyvendinimo kainas ir pamatysite patys. Rekomenduoju: Hostal Abel Victoriano, Madrid. Įsikūriau, nusivilkau apatines baisiakelnes (Vilniuje buvo vos +6'C, o čia buvo visi +20'C), ir išėjau Madrido žiūrėti, nes dar buvo pakankamai šviesu.

Meška ir braškių medis.

Puerta del Sol (Saulės vartai) yra triukšmingas ir judrus Madrido centras. Čia būna labai daug žmonių, yra įvairių parduotuvių ir maitinimo įstaigų. Šioje vietoje kažkada buvo rytiniai Madrido vartai, paskui čia buvo daug bažnyčių, kol XIX a. atsirado aikštė ir daug kavinių. Raito ant žirgo Karolio III skulptūra yra aikštės centre. Vakarais gatvės artistai rengia įvairius pasirodymus, groja tautiniais rūbais pasipuošę kolektyvai, padirbtas rankines pardavinėja mūsų tamsesnieji broliai- tikras Babelis, yra į ką pavėpsoti, tik reikia saugotis kišenvagių.

Plaza Mayor.

Raitas ant žirgo Pilypas III.

Casa de la Panaderia.

Netoli Sol aikštės yra Plaza Mayor aikštė. Čia vyko bulių kovos, egzekucijos, spektakliai, inkvizicijos teismai,- visi šie renginiai sutraukdavo minias smalsuolių, juos dažnai stebėdavo ir karališkoji šeima. Vienas žymiausių įvykių šioje aikštėje buvo 1621 m. Madrido dangiškojo globėjo Šv. Isidro beatifikacija. Tais pat metais čia įvyko karaliaus sekretoriaus Rodrigo Calderon egzekucija. Nors ir nekenčiamas Madrido gyventojų, savo mirties akimirką jis laikėsi taip oriai, kad atsirado posakis "išdidus kaip Rodrigas ant ešafoto"- nežinau, ar aš asmeniškai norėčiau tokios pomirtinės garbės, man labiau patiktų "turtinga nafta ir deimantais kaip Kūtvėla". 1760 m. čia buvo sutiktas iš Italijos atvykęs Karolis III. Aikštės statybos buvo pradėtos 1617 m. ir pabaigtos per du metus, nušluodamos čia buvusį lūšnyną.  Labai didelė dalis aikštės šiuo metu yra renovuojama, todėl pastatai uždengti ir pilna pastolių.

Mercado de San Miguel.

Šis nedidelis turgus yra geležies konstrukcijų arhitektūros pavyzdys, pastatytas 1914-1915 m. Turgus buvo pastatytas vietoje čia buvusios San Miguel de los Octoes bažnyčios, kuri buvo sugriauta 1810 m. valdant Žozefui Bonapartui. Aš buvau numačiusi čia apsilankyti rytoj, bet kadangi turgus dar dirbo, tai užsukau pasmalsauti. Ką galiu pasakyti- numiriau ir atsidūriau gurmanų rojuje. Kokia Italija, Prancūzija, Graikija? Ispanija yra gurmanų sostinė, o šitas turgus-tiesiog būtina aplankyti atrakcija. Čia galima paragauti visokių užkandžių, vadinamų tapas, o geriausia, kad galima visko pirkti po vieną vienetą ir fotografuoti :-) Norėjosi mesti visus suplanuotus pamatyti muziejus per petį ir stačia galva pasinerti į tapas pasaulį.

Baltas vynas, sumuštinis su tunu ir sumuštinis su sūriu.

Vermutas ir įdarytos alyvuogės. 

Krevetė bulvių drožlėse ir daržovės tešloje. 

Skrebutis su aštuonkoju, skrebutis su sardine, ir delikatesų vėrinys.

Garsieji ispaniški kumpiai. 

Grybų skyrelis.

Ar ne žvynabudė?

Vakarinis Madridas laukia savo svečių.

Hostaliai būna tokiuose pastatuose. 

Tokia ir buvo ta pirmoji diena Madride, tiksliau, toks geras pusdienis. Puikiausiai nusiteikusi grįžau į savo hostalį, pastovėjau po karštu dušu ir nėriau po patalais. Reikia gerai pailsėti, nes laukia įtemptos dienos.

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Tapastapaitė.