Penktoji diena Ispanijoje. Toledas- plieno ir marcipanų miestas.

Taigi, Madride lijo. Rytais čia būdavo apie +6'C, dienomis oras sušildavo iki +20'C, bet kažkaip nesijautė tos šilumos. Vis dėlto gerai, kad iš namų iškeliavau su lengvesne striuke, o ne puspaltuku, nes su juo tikrai būčiau prakaitą šluosčiusis, o rengtis Madride reikėjo "svogūno" principu. Dabar dar prireikė ir lietsargio. Tačiau labiausiai drebėjau ne dėl oro sąlygų, o dėl traukinių užpildymo. Kadangi mano ispanų kalba tinka tik tapas turguje degustuoti, reikiamo traukinio kryptį ir laiką užrašydavau ant poperiuko ir kaišiodavau visiems kas panašus į uniformuotus bilietų pardavėjus traukinių stotyje pasimaišydavo mano kelyje- išmonė pasiteisino. Žinojau, kad sezono metu bilietus reikia pirkti iš anksto, nes traukiniai nedideli, o stovėti juose negalima. Taigi, net ir dabar nebuvau tikra ar pavyks gauti norimą bilietą, todėl į traukinių stotį nubildėjau gerokai prieš planuojamą išvykimo laiką. Beje, visur prieš įeinant į laukimo salę tikrina asmens dokumentą su bilietu ir skenuoja bagažą.

Madridas-Toledas bilietas su nurodyta sėdimąją vieta. Perkant bilietą į abi puses taikoma 10 proc. nuolaida. 

Fotogeniškoji Toledo traukinių stotis. Greituoju traukiniu kelionė trunka tik 45 min. 

Kūtvėla Tolede. Stotis tuoj buvo ištuštinta apsaugai rėkaujant ir tvorelė užrakinta. 

Vietinės reikšmės turizmo informacijos centre buvo galima nusipirkti Toledo kortelę arba už €2 įsigyti miesto žemėlapį. Aš esu prieš miesto žemėlapių pirkimą iš principo, ir šį kartą vėl buvau teisi-už kelių žingsnių buvo tikrasis turizmo informacijos centras su nemokamais žemėlapiais: pagrindinė atrakcija Toledo katedra šiandien atsidarys tik 14.00 val., bet El Greco namas-muziejus šiandien lankomas nemokamai. Iš to godumo kaipmat pakeičiau dienos planus, nors tas El Greco net ir po Prado muziejaus man nelabai ką sakė. Toledas yra labai status, tai pūkšdama krebždėjau iki senamiesčio centro. Nuo traukinių stoties iki senosios miesto dalies kursuoja miesto transportas, tai kas su mažais vaikais būsite, tai geriau juo ir pasinaudokite. Bet Kūtvėlai gi reikia, kad kuom sunkiau būtų, kad būtų čia apie ką pasigirti.

Pirmas žvilgsnis į Toledą. 

Kūtvėla kad patenkinta, patenkinta. 

Toledas, Ispanija.

Kūtvėla Tolede.

Ir čia Kūtvėla Tolede.

Successively a Roman municipium, the capital of the Visigothic Kingdom, a fortress of the Emirate of Cordoba, an outpost of the Christian kingdoms fighting the Moors and, in the 16th century, the temporary seat of supreme power under Charles V, Toledo is the repository of more than 2,000 years of history. Its masterpieces are the product of heterogeneous civilizations in an environment where the existence of three major religions – Judaism, Christianity and Islam – was a major factor."- rašo UNESCO tinklalapis apie Toledo miestą.

Vieni iš miesto vartų.

Kūtvėla Tolede. 

Toledui rekomenduojama skirti bent dvi dienas, ir galiu patvirtinti, kad tai gera mintis. Museo de Santa Cruz, pasak kelionės gido, siūlo pamatyti Toledo šarvus ir damasko plieno kardus. Šį kartą kažkaip užsižiopsojau ir praėjau pro šalį. Tai, galima sakyti, bus kitam kartui, nes ir Trip Advisor portale apie jį sudėti geri atsiliepimai.

Museo de Santa Cruz.

Miestas dar tik bunda.

Gatvės menas.

Toledas lyjant.

Toledo katedra.

Turistai Tolede.

Miestelyje netrūko organizuotų turistų grupių. Šitoji eilė nusidriekė jau man pasižiūrėjus Santo Tome bažnyčioje esantį El Greco paveikslą "Grafo Orgazo laidotuvės". Fotografuoti negalima. Šios atrakcijos mano originaliame plane nebuvo, bet susigundžiau, ir nepasigailėjau.

"El Greco - The Burial of the Count of Orgaz" by El Greco - Unknown. 

Licensed under Public Domain via Commons.

Paveikslo temą įkvėpė XIV a. legenda. 1312 m. donas Gonzalas Ruizas iš Toledo ėmė ir iškeliavo pas savo Kūrėją. Numirė, ne taip poetiškai sakant. Grafo Orgazo titulą jo šeima, po teisybei, gavo vėliau. Donas Gonzalas buvo pamaldus žmogus, filantropas, pasižymėjo labdarybe, ir paliko Santo Tome bažnyčiai nemažą sumą pinigų. Legenda pasakoja, kad laidotuvių metu šventieji Augustinas ir Steponas asmeniškai nužengė iš dangaus ir nustebusių liudininkų akyse patys palaidojo doną Gonzalą savo rankomis (kita versija tvirtina, kad pasiėmė su savimi dangun). Šį paveikslą kaip atminimą dosniam rėmėjui parapijos kunigo užsakymu 1586-1588 m. nutapė El Greco, o pats kunigas paveiksle pavaizduotas skaitantis knygą. Tais pačiais 1588 m. žmonės jau būriais traukė pasižiūrėti šio paveikslo, nes jiems buvo įdomu pamatyti paveiksle pavaizduotus žymius Toledo žmones-aristokratus, dvasininkus, poetus, mokslininkus, teisininkus...Kadangi tradiciškai tokie žmonės dalyvavo žymių žmonių laidotuvėse, paveikslo kontrakte ir buvo numatyta ši portretų eilė. El Greco taip pelnė puikaus portretų meistro šlovę.

Start rant. Damn, bet kodėl visa tokia informacija ateina tik jau po kelionių namie blogo įrašams medžiagą renkant? End rant.

Toledo architektūra.

Man labai priminė Provansą ir Agridžentą.

Vaizdas iš El Greco namo kiemo.

Domenikos Theotocopoulos gimė Kretoje 1541 m. Kaip "graikas" (El Greco) jis atvyko į Toledą 1577 m. tapyti altoriaus paveikslo viename iš vienuolynų. El Greco taip susižavėjo Toledu, kad nusprendė čia pasilikti ir dirbo tapydamas įvairioms bažnyčioms.  El Greco mirė Tolede 1614 m. Jam skirtas muziejus Tolede eksponuoja 104 El Greco darbus, saugo fonduose net 1,850 darbų, o kitiems muziejams yra paskolinęs 16 darbų. Tiesa, konkreti El Greco gyvenamoji vieta Tolede nėra žinoma, todėl šis pastatas yra hipotetinis El Greco namas žydų kvartale. Ilgam prisvilau prie nuostabios apaštalų portretų galerijos.

Kadangi čia žydų kvartalas, netoli yra Santa Maria la Blanca sinagoga. Ji yra seniausia ir didžiausia iš Toledo originaliųjų sinagogų. 1405 m. ją perėmė religinis karinis ordinas Calatrava- šis pavadinimas reiškia pilį, atkariautą iš musulmonų. Kai kurie šaltiniai tvirtina, kad tai yra seniausia Europoje esanti sinagoga, pastatyta 1180 m. (Prahoje esanti Senoji-Naujoji sinagoga yra laikoma seniausia Europoje veikiančia sinagoga, pastatyta 1270 m.) . Santa Maria la Blanca ji buvo pavadinta jau perėmus iš žydų-tam, kad "baltumu išnaikintų judaizmo juodumą". Tikrasis sinagogos fundatorius nėra žinomas, abejojama ir nurodyta statybos data, klausimų kelia ir kai kurie architektūriniai sprendimai. XV a. sinagoga buvo vienuolynu iki kol vieną dieną ėmė ir suriuvo jos šiaurinė siena-tada vienuoliai pastatą apleido, nes griūtį palaikė blogu ženklu- ir tada sinagoga buvo ginklų sandėliu,  galiausiai buvo šiaip sandėliu įmonei, kuri iki šiol gamina koridoje naudojamus kardus. 1856 m. šis pastatas paskelbtas nacionaliniu paminklu ir restauruotas.

Mažas įkyrus lietutis.

Turistai skuba įamžinti Santa Maria la Blanca sinagogos grožį.

Seniausia Toledo sinagoga.

Manoma, Toros saugojimo vieta. 

Lubos sinagogoje.

Yra ir sefardų (Ispanijos žydų) muziejus netoliese, bet jis manęs šį kartą irgi nesudomino. Žydų kultūros gavau išsamiai dar Prahoje prieš kelis metus tokį kiekį, kad iki šiol atsimenu. Vėlgi, bus proga sugrįžti kuriais kitais metais. Kaip jau minėjau, Toledui tikrai, tikrai reikia skirti dvi dienas.

Monasterio de San Juan de los Reyes man paliko irgi labai gerą įspūdį. Izabelė ir Ferdinandas, Karaliai Katalikai, užsakė pastatyti šį vienuolyną savo pergalės prie Toro prieš Portugaliją 1476 m. proga. Šis vienuolynas buvo numatytas kaip abiejų monarchų amžino poilsio vieta, bet galiausiai jiedu abudu karališku dekretu Paskutiniojo teismo dienos laukti atgulė Granadoje. Nors Napoleono kariai 1808 m. nemenkai apgadino vienuolyno pastatą, jis buvo sėkmingai atrestauruotas. Lankytojus žavi gotikinis (1510 m.) kiemelis su Mudejar stiliaus lubomis.

Vienuolynas lietuje.

Pietų kraštų egzotika.

Vaizdas į vienuolyną iš vidinio kiemelio pirmo aukšto.

Nuostabus vidinis kiemas. 

Vera Ikonas- Tikrasis Atvaizdas, vėliau tapęs Šv. Veronikos vardu.

Centrinis altorius.

Mane pakerėjo šita architektūra.

Viskas čia žmogaus rankomis iškalta.

Nuostabūs skliautai. 

Gerai, kad yra kur prisėsti, nes nuo tokio grožio nuslobti galima. 

Antrasis vidinio kiemelio aukštas.

Regionui būdingos lubos.

Mudejar stiliaus lubos.

Mudejar stiliumi vadinami romanikos, gotikos ir renesanso pastatai su islamo meno įtaka. Mudejar architektūra gyvavo net iki XVII a. Krikščionių ir musulmonų kultūrų simbiozę liudijantis menas, paremtas geometrijos formomis, gimė Iberijos pusiasalyje XII a. Ypač čia išryškėjo savotiškas keramikinių plytelių klojimo menas ir ši  Mudejar meno tendencija gyvavo ilgai po to, kai mumulmonai nebebuvo samdomi statybos darbams. Terminą Mudejar pirmasis sugalvojo 1859 m. Jose Amador de los Rios, andalūzas istorikas ir architektas. Ispanija tapo Mudejar meno centru po Rekonkistos, kai tolerantiškieji katalikai leido (maurams) musulmonams pasilikti. Granados užėmimas užbaigė musulmonų dominavimą Iberijos pusiasalyje ir sulėtino Mudejar, kaip arbabų ir europiečių kultūrų simbiozės, plėtrą, nors šaltiniai ir mini šį stilių gyvavus iki XVII a.

Architektas žinojo, ką daro-statė juk karališkąjį panteoną.

Langas į pasaulį.

Keramikinė plytelė su triušiu.

Keramikinė plytelė su elniu.

Mane sužavėjo žmogaus rankų darbas.

Vienuolynas su laukia daug turistų.

Po lietaus.

Visgotų kultūros centras.

Visgotų kultūros centrą aptikau visiškai atsitiktinai klaidžiodama Toledo gatvelių labirintais. Nesidomėjau, kas tie visgotai ir ką jie čia veikė, bet mane sugundė nemokamas įėjimas EU piliečiams ir viena turistė iš Kanados, kuri pasakė, kad visgotai buvo svarbi Ispanijos kultūros dalis, todėl vis dėlto gal ir reiktų jais pasidomėti. Centras labai nedidelis, tai daug laiko nesugaišau, juolab, kad visa informacija tik ispanų kalba. Visgotai (vakarų gotai) turėjo savo karalystę pietvakarių Prancūzijoje ir Iberijos pusiasalyje nuo Va. iki VIII a. Po Romos imperijos žlugimo susikūrusi Akvitanijos visgotų provincija sugebėjo prasiskverbti į db. Ispanijos žemes ir nepatekti Bizantijos įtakon. Šios karalystės sostinė iš pradžių buvo Tulūzoje, bet nuo VI a. persikėlė į Toledą, o dalis teritorijos Prancūzijoje buvo prarasta frankams. 589 m. visgotai priėmė katalikybę. 711 m. didelę teritoriją nukariavo arabai, bet buvo įkurta Asturijos karalystė, kuri sumušė arabus Covadonga mūšyje-tai laikoma Rekonkistos pradžia.

Toledo architektūra.

Katedra dar nedirba, tai metas pietauti. 

Katedra- bet kurio Europos miesto kultūros ir meno lopšys, jo universiteto užuomazga, neatskiriama miesto dalis. Toledo katedra dedikuota Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimui. XIII a. pradėta statyti katedra stovi ant senosios visgotų katedros vietos, kur anksčiau buvo mečetė. Penkias navas ir septyniasdešimt du skliautus palaiko aštuoniasdešimt aštuoni pilioriai. Pilnai pabaigta statyti katedra buvo tik  kažkur XVI a. Centrinis altorius laikomas Ispanijos gotikos magnum opus. Ispanams šios katedros lankymas nemokamas sekmadieniais, o visiems kitiems teks atseikėti po €8, bet į kainą įtrauktas audiogidas.

Toledo katedra.

Toledo katedros interjeras.

Pirmasis auksas iš Amerikos buvo panadotas šiai monstrancijai.

Monstrancijos pėda.

Mane žavi puikiai išsilaikiusios senosios knygos.

Choro patalpos drožiniai iš medžio.

Net akys apraibo nuo tokio grožio.

Choro patalpos drožiniai iš medžio vaizduoja įvairias scenas iš  Biblijos.

Didysis altorius, Ispanijos gotikos magnum opus. 

Vėlesnė statyba ryškiai išsiskiria savo puošybos elementais.

Gražiosios Mudejar stiliaus lubos.

Sieninė tapyba ir senoviniai medžio baldai.

Posėdžių salė. Kad visi žinotų, kas kur sėdi, virš kėdės-portretas. 

Dar vienos gražios Mudejar stiliaus lubos.

Šv. Petro nukryžiavimas. Eugenio Cajes, 1616 m.

Katedros muziejuje saugomas El Greco paveikslas.

Virgilio Fanelli, Šv. Augustinas , XVII a. 

Šv. Klotilda iš Toledo neša duoną krikščionims kaliniams. 

Gražioji mėlynoji gotika.

Rekomenduojama Toledo katedroje apsilankymo trukmė yra apie dvi valandos. Mane iš tiesų vis labiau žavi audiogidų paslauga, manau ir mūsų maldos namams ne pro šalį apie juos rimčiau pagalvoti. O šiandien manęs laukė dar vienas malonumas- netoli katedros yra gobelenų muziejus. Čia tokių ceremonijų kaip Madride nebuvo, €2 ir spoksok kiek nori. Net širdis atsigavo. Tiesa, internete viename atsiliepime radau, kad su katedros bilietu šio muziejaus lankymas turi būti nemokamas. Ieškokite žemėlapyje Colegio Infantes.

Jeigu nėra lango, tai jį galima nusipiešti!

Buvo arka-nebėra arkos.

Toledo tvirtovė.

Alcazar de Toledo vadinama tvirtovė kadaise, III a., buvo naudojama kaip romėnų pilis, vėliau buvo perstatyta Šventosios Romos imperatoriaus Karolio V ir jo sūnaus Pilypo II laikais. 1521 m. čia Karolis I dar prieš tapdamas Šv Romos imperatoriumi (Karoliu V) priėmė Kortesą po actekų užkariavimo. Šiandien čia yra įsikūręs armijos muziejus. Jis jau buvo uždarytas (dviejų dienų taisyklė strikes again), bet karo menas manęs bendrai paėmus labai nevilioja.

Tipiniai Toledo suvenyrai. 

Išsirinkau vietą, kur norėčiau gyventi. 

Šiek tiek aptrupėjęs sienos dekoras. 

Senovinės plytos paryškina naujo restorano kontrastą.

Ieškau romėnų laikų pirčių. Jau uždaryta.

Šios romėnų laikų pirtys buvo atrastos 1986 m. Tiksliau, buvo atrasti jų vertingi archeologiniai likučiai. Archeologai mano, kad šios pirtys buvo pastatytos pagal paskutinį architektūros žodį ir pagal sostinės Romos madas. Šios pirtys laikomos technologine revoliucija šiame krašte. Lankymas nemokamas.

Dar liko neapžiūrėta mečetė.

Graži idėja langus plytelėmis apvadinti.

Christo de la Luz mečetė.

Čia gėlės pas mečetės kaimynus mylimos.

Islamiškame Tolede mečečių buvo dešimt, šią vieną tegalima atpažinti. Ji stovi buvusiame Medinos kvartale, kur gyveno turtingesni musulmonai. Manoma, kad statybos data yra 999 m., ir stebina tai, kad nuo tos dienos ji išliko beveik nepasikeitusi. 1186 m. šis pastatas atiteko Šv. Jono ordino broliams, kurie čia įrengė Šv. Kryžiaus koplyčią. Tuo metu mečetę pervadino ir pristatė apsidę (t.y. altoriaus vietą).

Kūtvėla baigia dienos šmižinėjimą po Toledą.

Mečetės-koplyčios pastatas nedidelis, net pagailo tų €2.50 už bilietą. 

Tačiau yra vienas privalumas- gražus vaizdas į miesto pusę.

Kūtvėla Tolede. Vos ne Ifigenija Tauridėje. 

Beje, pasidomėjau, kas ta Ifigenija Tauridėje. Žiaurus reikalas.

Vėl Toledas, vėl lietus.

Atsisveikinimas su Toledu.

Savo gimtadienio proga pasidariau sau nedidelę dovanėlę vienoje papuošalų parduotuvėlėje. Be šarvų vyrams ir medalionų ar lėkščių moterims, Toledas dar garsėja savo marcipanais. Miestelyje nemažai marcipano parduotuvių, bet tų saldumynų kainos tai visiškai nesaldžios. Kuklesnėje vietoje radau marcipanų už prieinamą kainą, bet man jie nepatiko. Mūsų kaimynai estai savo marcipanus žymiai skaniau gamina.

Mazapan- "kovo duona". Yra keletas marcipanų kilmės versijų, bet šį kartą užteks pakalbėti apie Toledo skanumynus. Tolede per šitiek metų yra susimaišiusios krikščionių, žydų ir musulmonų tradicijos. Sakoma, kad marcipanus Tolede sugalvojo San Clemente vienuolyno vienuolės. Buvo karo metas ir Kastilijoje siautė baisus badas. Mieste nebuvo kviečių, bet buvo sukauptos didelės migdolų ir cukraus atsargos. Taigi, vienuolės sumaišė iš jų tešlą ir pamaitino miesto gyventojus. Marcipanas vėliau buvo eksportuojamas į Ispanijos kolonijas Amerikoje ir netgi į salas Pietryčių Azijoje. Kai kurios šalys sugalvojo savo receptus marcipanams, ypač jeigu turėjo savo riešutus. Lotynų Amerikoje geriausiu laikomas marcipanas iš Gvatemalos. Ispanijos marcipanas yra saugomas kulinarinis paveldas.

Lankytinos vietos užsidarinėjo, lietus pylė vis stipriau, o iki traukinio išvykimo (beje, Toledo traukinių stoties interjeras irgi yra labai gražus) buvo likę dar nemažai laiko, todėl prisėdau vienoje kavinėje taurei vyno ir meditavau prie jos. Į traukinių stotį grįžau tuo pačiu keliu kaip ir atėjau, greitai praėjau visas patikras ir net nepajutau, kaip traukinys atvyko į Madridą, kur be didelių nuotykių pasiekiau savo nakvynės vietą.

Toledą aplankyti tikrai rekomenduoju, bet verta pagalvoti apie dviejų dienų kelionę.

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Marcipanaitė