Jauniausias Vilniaus rajonas Balsiai: gyvenimas tarp mitologijos ir gamtos.

 

Vasara-kelionių metas. Taip galvoja ne tik Kūtvėla, bet ir kokie trys milijonai lietuvių, todėl visos populiarios poilsio vietos užgultos taip, kad obuoliui nėra kur nukristi, o neišnuomoti lieka tik gandralizdžiai, bet Palangos verslininkai ir į juos jau dairosi. Visiškai nesinori užpakaliuotis su minia ir muštis eilėje dėl su sūriu užkepto karbonado, todėl mano akys nukrypo į Vilniaus gyvenamuosius rajonus. Juolab, kad vasarą keliauti yra labai brangu, o gyvenu iš mokytojos atlyginimo.

„Neakivaizdinis Vilnius“ portale išsirenku Balsius. Toks man visai nepažįstamas Vilniaus kampelis, bet pasiekiamas visuomeniniu transportu, o aš dar turiu galiojantį nuolatinį bilietą. Oras bjūra, ant lietaus, bet jeigu Lietuvoje lauksi gero oro, tai niekada niekur nepakeliausi. 

Apie Balsius keliautojams įdomios informacijos internete negausu. Paieškos rezultatai siūlo kelionę į Balio salą (ačiū, ne) ir išmeta kelerių metų senumo straipsnį apie galimai nelegaliai pastatytą kryžių, kuris sukiršino bendruomenę. Balsiai yra vienas jauniausių Vilniaus rajonų, apsuptas brandaus miško ir Neries kilpų, o Verkių regioniniame parke yra ir ežerų. Profesoriaus Norberto Vėliaus iniciatyva čia gatvės pavadintos baltų mitologinių dievybių vardais (tas nepasitenkinimas kryžiumi man jau atrodo logiškas, turbūt kažkam ėmė padai svilti). Balsiuose 1939 m.buvo numatyta statyti karinį oro uostą, nes čia iškrinta mažiausiai kritulių ir rečiausiai būna rūkas. Prisimenu kaip skridome iš Prahos, kuri principe yra dauboje, ir rūkas buvo toks tirštas, kad už oro uosto autobuso lango tik vata matėsi. Mūsų pasiimti atskridęs lėktuvas pusantros valandos suko ratus virš Prahos, ieškodamas kaip nusileisti. Mūsų Balsiai kur kas geresni!

Aš išlipu truputį ne ten, kur reikia, nes Kūtvėla gi lengų kelių neieško ir šiaip yra žinoma avantiūristė, bet jeigu ketinate sekti mano pėdomis, tai geriausia išlipti stotelėje „Balsių mokykla“. Šiuo metu čia stoja Nr. 65, 76 ir 120 autobusai.

Pirmas žvilgsnis į Balsius-labai teigiamas.

Bičių dievas Bubilas.

Kūtvėla ir Bubilas. Tas celofano maišelis yra gili filosofinė mūsų kartos prasmė. 

Balsių stotelė.

Balsių progimnazijos teritorijoje yra įkurtas pažintinis botaninis sodas ir pojūčių skveras. Aplinką puošia įvairios baltiškos dievybės. Baltupių progimnazija buvo pirmoji po Nepriklausomybės pastatyta mokykla Vilniuje. O Balsių pradinė mokykla jau netrukus bus perpildyta, nes Balsiai muša Vilniaus gimstamumo rodiklius.

Rubrika "Pabertų minčių karoliai": Vilnius full of charm.

Šiandien vienoje Pilies gatvės suvenyrų parduotuvėje apžiūrėjau molinį angelą už 30 eurų, ir suma manęs neišgąsdino. Tiesą pasakius, netgi rimtai svarstau tą angelą nusipirkti. Turbūt pagaliau pasiekiau tą išsvajotą Vakarų europiečio statusą? Kitoje parduotuvėje būrys azijietiškos išvaizdos turisčių, palikusių jas ganiusį vyriškį akivaizdžiai nuobodžiauti lauke, apgulė gintarinių papuošalų vitrinas, o prekes prie kasos nešėsi saujomis. Saujomis, Karlai! Žinant kokios ten kainos, dabar svajoju pasiekti Rytų azijiečio statusą.

Kiekvienas išlindimas iš rato namai-darbas- namai (Baltupiai-Pašilaičiai-Baltupiai su prailginta trajektorija į Justiniškes pas mamą) į Vilnių man duoda kažką naujo. Taip, Baltupiai ir Justiniškės oficialiai irgi yra Vilniuje, bet man visiems laikams Vilnius, tas tikrasis Vilnius, yra apribotas senamiesčio ribų. Ir manęs nė kiek nestebina pulkas įvairiataučių turistų, susirinkusių į ekskursiją po Vilnių prie Rotušės, dalinamas į dvi grupes, nes viena gidė nesusidorotų- balsas gi nevaldiškas, o su garsintuvais tik Laisvasis universitetas vaikšto, kur į vieną ekskursiją ateina trys šimtai žmonių ir dar draugų atsiveda. Prabangesni turistai turi asmenines ausines ir savo gidą netgi gali išjungti!

"Vilnius full of charm"- sako vienas iš grafičių, išmėtytų visame mieste. Tas turistų antplūdis manęs nebestebina, nes nuoširdžiai tikiu gyvenanti gražiausiame pasaulio mieste. Šiandien man nepavyko surinkti norinčių į ekskursiją, kurios pajamos būtų skirtos paremti pareigūno Ramzio atminimą, tegul lengva jam būna pelenų urna, tai turiu laiko sau. Štai ko mums šiandien trūksta-meilės sau. Išlįsti iš darbų į gražų miestą, nusipirkti ką nors labai dailaus, bet labai nepraktiško, palepinti save brangiu puodeliu kavos kurioje nors iš jaukių senamiesčio kavinukių, nors "namuose gi gali nemokamai atsigerti". Ką ten kavos, turiu hedonistišką polinkį užsukti į "Balzac" taurei vyno, kurio tik jie ir teturi visame Vilniuje, o jeigu jau hedonizmas visai lipa per viršų, tai einu į "Pasakos" vyninę, kur  vyną galima gerti atsigulus. I kid you not. 

Kavą geriu ir kramtau kruasaną vienoje kavinaitėje netoli Piatnicos cerkvės, kas kad vaizdą į ir taip neišvaizdžią gatvę gadina vykstantys remonto darbai. Rankinėje glaudžiu sojos vaško žvakę. Jos kaina-kaip dviejų puodelių kavos su dviem kruasanais plius arbatpinigiai, štai kaip pakilo pragyvenimo lygis įsivedus eurą, o jūs bijojote. Užsimaniau tos sojos žvakės perskaičiusi  pas Sofiją, kad jinai tokias žvakes net namo į Havajus vežasi. Sojos vaško žvakės, pasirodo, neturi parafino, kuris yra naftos produktas. Baisi neekologija!

The art of coziness, only in Vilnius!

Iki kito susiskaitymo jau netrukus, ieškau gražesnio karoliuko.

Jūsų Kūtvėla

Miegok ramiai, kunigaikščio Gedimino mieste- tave saugo Kūtvėla!

Benaršydama po internetus radau kolegos blogerio Adomo Rutkausko įspūdžius apie išplėstosios realybės (augmented reality) žaidimą Ingress jo paties straipsnyje „Ingress“: dėl žaidimo — ir į kitą šalį. Perskaičiau ir jo įspūdžius iš Milano. Kadangi sukaliau savo senąjį telefoną beyond repairs, tai pasiėmiau naują išmoningą Samsung Galaxy modelį, į kurį ir atsisiunčiau Ingress žaidimo programėlę. Telefoną dar ne iki galo prisijaukinau, nes jis toks protingas, kad daro ką nori.

Winter scene of the Globe of Science and Innovation. Image credited to CERN and Patrice Loiez (http://home.cern/). Image from CERN Media Bank.

 

Jūs turbūt žinote, kad CERN dirbantys mokslininkai ieško dieviškosios dalelės. Ieškojo ieškojo ir surado, tik ne dieviškąją dalelę, o nežinomos kilmės energiją, kuri skverbiasi į Žemę per įvairius portalus. Primena amerikietišką mokslinės fantastikos serialą? Žinoma, primena. Čia žmonija irgi pasidalino į dvi dalis: Englightened (apsišvietę pažangieji) ir Resistance (besipriešinantys pogrindininkai). Žaidimo pradžioje reikia pasirinkti komandą. Pagal savo charakterį buvau linkusi papildyti Resistance judėjimo gretas, bet mane greitai užverbavo pažįstami iš Englightened ir taip neplanuotai papildžiau varlinyko genofondą.

Per porą dienų pasiekiau bauginamų rezultatų, kaip ir dera naujokei su entuziazmu. Manau, dar truputį pasitreniravus (žaidime tai vadinama levelintis, maždaug kaip Mama, mes su Adomu einame pasilevelinti, vėlai grįšiu), mane būtų galima kaip dvigubą agentę infiltruoti į Resistance frakciją- žala priešininko komandai yra garantuota. Englightened spalva yra žalia, o Resistance- mėlyna, todėl šiuos meiliai vadiname smurfais (o anie mus -frogs ). Dabar viską, kuom naudotis nemoku, sudėjau į skrynutes-kapsules ir kaupiu. Sakau, blogiausiu atveju priešą mušti aš ir su skrynute galiu, o jeigu ji pilna, tai gal net ir žymė liks.

Iš pirmo žvilgsnio, žaidimo esmė yra paprasta: yra portalai, kuriuos reikia užimti (hack). Savos frakcijos portalas duoda gėrio ir jame derlių nuimti galima kelis kartus per valandą. Priešininkų portalas irgi duoda gėrio, bet kartais atsišaudo (kai kurie taip kala atgal, kad baisu! Mat daug kas priklauso nuo to, kokios apsaugos (mod) sudėtos.). Kitas svarbus dalykas yra jungčių tarp savos frakcijos portalų kūrimas ir kontroliuojamos teritorijos padengimas savo frakcijos spalvos lauku, o tai būna jeigu pavyksta sujungti tris savo aplankytus portalus į trikampį, o tam reikia turėti jų raktus, kurie iškrenta imant tuos pačius portalus. Papildomai karmos taškų galima gauti kraunant portalus saugančias baterijas (resonators). Jeigu baterijos nusėda, portalas tampa pilkas, ir jį vėl galima užimti. Portalas trumpai pilkuoja ir jeigu priešininkų komanda jį užkariauja. Bet giliau pakapsčius, tai yra tikras komandinis žaidimas. Vienam žaidėjui ginti portalus, juos jungti viso miesto ribose, užiminėti priešo portalus yra tiesiog fiziškai neįmanoma, kartais trūksta amunicijos ar patirties. Taigi, tenka bendradarbiauti. Bet labiausiai patinka gauti gėrio iš žaliojo namų portalo, kai galiu su pižama tiesiai iš lovos hackinti, ir iš mėlyno darbinio portalo, kuriame derlių nuimu su rytine kava (tik jis, piktas daiktas, atsišaudo).

Ingress žaidimo esmė- žaidimo metu privalai judėti mieste. Portalai dažnai būna vietose, kurios traukia žmones (muziejai, viešbučiai, skulptūros...) arba atvirkščiai- ten, kur sunku patekti ar reikia ilgai eiti. Atskiras iššūkis yra nenumatytomis kliūtimis aptverti portalai, patenkantys į statybų ar remonto darbų zonas. Judant taipogi renkami jėgos balai (xm), kurie yra gyvybinė energija. O kadangi apdovanojimas skatina, tai norintys gauti medalių gali eiti į misijas- štai aš šiandien įvykdžiau savo pirmą misiją ir gavau savo pirmą medalį! Tiesa, kurį laiką mano misijos bus kuklios, nes kai kur reikia atlikti veiksmus, iki kurių dar nepriaugau.

Bonifratrų bažnyčia Vilniuje- vienas iš Prezidentūros misijos taškų.

Ši bažnyčia pastatyta dar XIV a. nukankintų pranciškonų vienuolių vietoje (sakoma, kad pirmieji Trys Kryžiai buvo pastatyti pagerbti jų atminimą) ir garsėja Švč. Mergelės Marijos Snieginės paveikslu. Kadangi mano kova už dorą gyvenimo būdą plačiai žinoma (aš uždraudžiau Playboy spausdinti plikas mergas), tai papasakosiu apie tai, kodėl šis paveikslas taip vadinasi. Seniai seniai gyveno Romoje vienas patricijus su žmona. Ir, kaip dažnai būna turtingiems žmonėms, jie neturėjo vaikų. Jie nusprendė visą savo turtą palikti Mergelei Marijai. Jie pasimeldė, kad Marija jiems nurodytų, kaip geriau panaudoti šiuos turtus. Sapne pasirodžiusi Mergelė Marija liepė jiems pastatyti bažnyčią tokioje ir tokioje vietoje, kur bus sniego. Kadangi veiksmas vyko rugpjūtį, žmonės skeptiškai pasižiūrėjo į šį sapną, bet nuvykę į nurodytą sapne vietą nustebo pamatę, kad ten iš tiesų pasnigta. Taip Romoje ir atsirado garsioji Basilica di Santa Maria Maggiore. Kasmet rugpjūčio 5d. ten pamaldų metu byra balti rožių žiedlapiai, kurie simbolizuoja sniegą.

Šaudyti man patinka dar nuo Turok Dinosaur Hunter laikų, kada pasibaigus šoviniams tekdavo griebtis peilio. Norėdama, kad mano naujas hobis nevirstų cyaneusphobiškos neapykantos kitaip mąstantiems ir kita spalva besidengiantiems skatinimu, skelbiu atsišaukimą į Vilniaus smurfus. Vilnius-nuo seno žalias miestas. Kai Gediminas čia atvyko, jis rado žalius miškus, kur galėjo medžioti stumbrus. Upelė Vilnia ir ta kasmet nusidažo smaragdine spalva. Kai Gediminas rašė savo garsiuosius laiškus į Europos miestus, virš jo pilies buvo žalsvai pilki žiemos debesys. Vilniuje netgi laisvos automobilių statymo vietos yra nurodomos žalia spalva. Todėl kviečiu jungtis prie Enlightened frakcijos ir kartu kurti žalią ateitį. Kartą per savaitę visi kartu aplankysime draugišką, demokratiniais pagrindais tvarkomą, kaimyninį Kauną, kuris yra tikra dangaus žydrynė, kur ir pasikrausime naujų resursų.

May the Frog Force be with you.

Dėkoju kolegoms žaidėjams, kurie parėmė Kūtvėlos levelinimą resursais, kuriuos ji netaupydama su Mokytoju Adomu ištaškė į visas keturias puses taip, kad net purslai tiško. Atskiras ačiū Adomui už man skirtą laiką ir tikiuosi, tai nebuvo paskutinis kartu suvalgytas sushi.

Adomo Rutkausko tinklaraštis: "Riedančios uolos".
Ingress žaidimą atsisiųskite iš Google Play: oficiali žaidimo svetainė. Aktyvuoti paskyrą Jums reikės pakvietimo- galite rašyti man.
Video apie Ingress: Playing Ingress (apie 7 min.)
Gyk: Kodėl parsisiųsi Ingress, jo nekęsi, bet kasdien žaisi.
Resistance frakcijos tinklaraštis: Ingress Resistance.

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Eikantsmurfosugraibštukė

Varliagyvių niokotojų siaubo Kūtvėlos reidas į Vingio parką: kodėl mes turime tokį turtą viduryje miesto, bet tik spjaudome ir gaudome?

Nuo kovo 10 d. iki balandžio 20 d. vyksta varliagyvių migracija, kurios metu jie ieško savo antrosios pusės. Deja, daugelis mūsų šokuojančių mažųjų draugų gyvenimą tragiškai baigia po automobolio ratais. Tokia situacija šviesiais 2015 metais yra netoleruotina. Mes gal ir nesame tiek pajėgūs finansiškai, kad varliagyviškai jautriose vietose įrengtume jiems požemines perėjas, bet kai kurių priemonių varliagyvių santuokiniam gyvenimui pagerinti mes tikrai galime imtis- mes galime bent laikinai uždrausti automobilių eismą jų migracijos teritorijoje. Gamtininkai, mokslininkai ir aktyvūs piliečiai jau nebe pirmi metai bando atkreipti valdžios dėmesį į šią problemą. Todėl mane maloniai nustebino po nedidelio trepsėjimo vietoje, kai viskas  eilinį kartą krypo į valdžios neryžtingumą ir prokrastinaciją, staiga žiebęs sprendimas: automobilių eismas Vingio parke- draudžiamas.

Todėl šituom pranešama, kad iki š.m. balandžio 20 d. imtinai automobilių eismas Vingio parke yra draudžiamas. Išimtis taikoma policijos, gaisrinės, greitosios pagalbos automobiliams ir kitoms transporto priemonėms, kurios ten yra būtinos. Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto Zoologijos katedros atstovai taip pat pradeda varliagyvių stebėjimus. Viešosios tvarkos patruliai nebus abejingi ir padės gaudyti už padangos varliagyvių naikintojus. Toks Vilniaus miesto savivaldybės atsakingų darbuotojų sprendimas parodo, kad tie dvidešimt penki Nepriklausomybės metai nepraėjo veltui-pagarba jiems.

Taigi, šiltą ir saulėtą pirmadienio popietę Kūtvėla užrakino ofiso Pašilaičiuose duris, sėdo į 16 troleibusą, ir nubildėjo į Vingio parką pažeidėjų medžioti.

Vingio parkas nuo Gamtos mokslų fakulteto pusės.

Kadangi sprendimas dėl eismo draudimo buvo priimtas netgi galima sakyti skubos tvarka, abejojau, ar per savaitgalį bus iškabinti atitinkami kelių eiso taisyklių ženklai. Juk mūsų valdininkai nėra labai greiti, ar ne? Taigi, čia randu esant reikalinga pasakyti, kad kai nori, mūsų valdininkai yra greiti ir dar greitesni. Jau iš tolo mane maloniai pasitiko automobilių virtinės iš abiejų kelio pusių. Tenka pripažinti, kad automobilių statymo klausimas nėra išspręstas, nes padorios automobilių statymo aikštelės parko prieigose ir nėra. Šį kartą esu linkusi sutikti, kad automobilis yra būtinas, nes iki parko jame be vairuotojo ir jo šeimos dar atvažiuoja a) vežimėlis vaikui b) šeimos šuo c) riedlentė d) dviratis e) šiaurietiško ėjimo lazdos f) paspirtukas. Vežant į parką savo gyvenimo moterį, vaiką, ir bent vieną iš paminėtų priedų būtų tikrai neoperatyvu naudotis visuomeniniu transportu, kurio stotelės gana nepalankiai išsidėsčiusios parko atžvilgiu. Esu linkusi palaikyti nuolatinį automobilių eismo draudimą Vingio parke, bet su sąlyga, kad būtų įrengta padori stovėjimo aikštelė ir nedidelis paslaugų paviljonas.

Ekskursija po Žaliąjį Vilnių

Atrodo taip neseniai startavęs projektas "Žaliasis Vilniaus žemėlapis" (Vilnius Green Map) vakar pakvietė jau į nebe pirmą ekskursiją po "žaliąjį" Vilnių.Kol kas tai yra naujas ir Vilniuje analogų dar neturintis maršrutas, kai lankomos įvairios aplinkai ir žmogui draugiškos įstaigos. Susirinkusių gausumas nustebino net ir gides, teko pasidalinti į dvi grupes.


Ekskursiją pradėjome nuo Šv. Onos bažnyčios.

Mano kuklia nuomone, tai yra viena nuostabiausių mūsų bažnyčių.

Žalias Vilnius. Pradžia.

Žalias Vilnius. Pradžia.

Balandžio 20 dieną, penktadienį, 18 val. Gedimino 9 prekybos centro 3 aukšte, NVO „Avilyje“ visus į vieną didelę šventę sukvies „Vilniaus žaliasis žemėlapis“ („Vilnius Green Map“). Renginio metu bus pristatomi nuveikti darbai ir svarbiausia – žemėlapyje www.greenmap.lt sužymėti Vilniaus žalieji taškai. 

Projekto komandos ir savanorių užduotis – sužymėti žaliąsias Vilniaus vietas, įtraukiant ne tik parkus, bet ir eko-restoranus, eko-įmones, eko-technologijas bei žaliojo transporto taškus – viską, kas yra susiję su ekologija. Žemėlapyje taip pat pažymėtos ir istorinės bei kultūrinės vietos, kurios yra svarbios ekologiškos visuomenės sukūrimui.   

Projekto iniciatorius Justas Brazauskas teigia, kad bet kas gali prisidėti kuriant žemėlapį interneto svetainėje www.greenmap.lt. Taip pat projekto tikslas – priversti žmones susimąstyti apie tai, kaip savo veiksmais gyventojai ir miesto svečiai įtakoja miesto gyvenimą. „Interaktyvus interneto žemėlapis yra paprasta šiuolaikinė priemonė, kuri padės vilniečiam ir miesto svečiams surasti informaciją apie Vilniaus žaliuosius taškus. Po sėkmingo projekto pirmojo etapo baigimo, mes numatome išleisti popierinį žemėlapį, plėstis į kitus Lietuvos miestus, įkurti eko-informacijos centrą, kuris siūlys eko-ekskursijas. Šitos kelionės, kurias ves eko-gidai, supažindins miestiečius ir turistus su žaliausiomis sostinės vietomis. Mes tikimės pasiūlyti gido darbą mūsų šauniesiems savanoriams, kurie mums puikiai talkino projekto metu. Tokiu būdu projektas tikisi paskatinti aplinkos saugojimo judėjimą, o taip pat būti pradžia aplinkos saugojimo centro, kuris save išlaikys darydamas išradingus ir verslius projektus, tokius, kaip šis”. 

„Vilniaus žaliasis žemėlapis“, startavęs 2011 metų rudenį, yra finansuojamas Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JTBA) su programa „Veiklus jaunimas”. Projektą vykdo organizacijos „Mes darom“ ir Žali.lt. kartu su partneriu iš Estijos - Tartu miesto Aplinkosaugos informacijos ir švietimo centru.

Vilnius Green Map komanda

www.greenmap.lt