2015 m. kovo 16 d., pirmadienis

Varliagyvių niokotojų siaubo Kūtvėlos reidas į Vingio parką: kodėl mes turime tokį turtą viduryje miesto, bet tik spjaudome ir gaudome?

Nuo kovo 10 d. iki balandžio 20 d. vyksta varliagyvių migracija, kurios metu jie ieško savo antrosios pusės. Deja, daugelis mūsų šokuojančių mažųjų draugų gyvenimą tragiškai baigia po automobolio ratais. Tokia situacija šviesiais 2015 metais yra netoleruotina. Mes gal ir nesame tiek pajėgūs finansiškai, kad varliagyviškai jautriose vietose įrengtume jiems požemines perėjas, bet kai kurių priemonių varliagyvių santuokiniam gyvenimui pagerinti mes tikrai galime imtis- mes galime bent laikinai uždrausti automobilių eismą jų migracijos teritorijoje. Gamtininkai, mokslininkai ir aktyvūs piliečiai jau nebe pirmi metai bando atkreipti valdžios dėmesį į šią problemą. Todėl mane maloniai nustebino po nedidelio trepsėjimo vietoje, kai viskas  eilinį kartą krypo į valdžios neryžtingumą ir prokrastinaciją, staiga žiebęs sprendimas: automobilių eismas Vingio parke- draudžiamas.

Todėl šituom pranešama, kad iki š.m. balandžio 20 d. imtinai automobilių eismas Vingio parke yra draudžiamas. Išimtis taikoma policijos, gaisrinės, greitosios pagalbos automobiliams ir kitoms transporto priemonėms, kurios ten yra būtinos. Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto Zoologijos katedros atstovai taip pat pradeda varliagyvių stebėjimus. Viešosios tvarkos patruliai nebus abejingi ir padės gaudyti už padangos varliagyvių naikintojus. Toks Vilniaus miesto savivaldybės atsakingų darbuotojų sprendimas parodo, kad tie dvidešimt penki Nepriklausomybės metai nepraėjo veltui-pagarba jiems.

Taigi, šiltą ir saulėtą pirmadienio popietę Kūtvėla užrakino ofiso Pašilaičiuose duris, sėdo į 16 troleibusą, ir nubildėjo į Vingio parką pažeidėjų medžioti.

P1400440
Vingio parkas nuo Gamtos mokslų fakulteto pusės.
Kadangi sprendimas dėl eismo draudimo buvo priimtas netgi galima sakyti skubos tvarka, abejojau, ar per savaitgalį bus iškabinti atitinkami kelių eiso taisyklių ženklai. Juk mūsų valdininkai nėra labai greiti, ar ne? Taigi, čia randu esant reikalinga pasakyti, kad kai nori, mūsų valdininkai yra greiti ir dar greitesni. Jau iš tolo mane maloniai pasitiko automobilių virtinės iš abiejų kelio pusių. Tenka pripažinti, kad automobilių statymo klausimas nėra išspręstas, nes padorios automobilių statymo aikštelės parko prieigose ir nėra. Šį kartą esu linkusi sutikti, kad automobilis yra būtinas, nes iki parko jame be vairuotojo ir jo šeimos dar atvažiuoja a) vežimėlis vaikui b) šeimos šuo c) riedlentė d) dviratis e) šiaurietiško ėjimo lazdos f) paspirtukas. Vežant į parką savo gyvenimo moterį, vaiką, ir bent vieną iš paminėtų priedų būtų tikrai neoperatyvu naudotis visuomeniniu transportu, kurio stotelės gana nepalankiai išsidėsčiusios parko atžvilgiu. Esu linkusi palaikyti nuolatinį automobilių eismo draudimą Vingio parke, bet su sąlyga, kad būtų įrengta padori stovėjimo aikštelė ir nedidelis paslaugų paviljonas.



Iki šiandien nebuvau daugiau laiko paskyrusi Vingio parke esančioms kapinėms apžiūrėti. Truputį fantasmagoriškas vaizdas, nes amžino poilsio vietoje vyresnio amžiaus žmonės sveikatinasi bėgiodami, o jaunos mamos stumia vaikų vežimėlius ir budriai seka priekyje kepėstuojančias atžalas. Bet kapinėse vyrauja stebėtina tyla.

Kapinės čia senos. Čia XVIII a. atgulusios maro aukos laukia Paskutiniojo teismo dienos. Ir  yra uždaryta, apleista koplytėlė, kuri saugo jeigu nebe palaikus, tai bent atmintį apie Nataliją Aleksandrovną Repniną.
Nikolajus Vasiljevičius Repninas (1734-1801) buvo rusų didikas, generolas, vadovavo Kosciuškos sukilimo malšinimui. Po trečiojo ATR padalijimo Repninas buvo paskirtas pirmuoju Lietuvos generalgubernatoriumi. Vėliau po nepasisekusios diplomatinės misijos buvo atleistas ir netrukus mirė Rygoje. Užsimenama ir apie audringą asmeninį jo gyvenimą. XVIII a. pab. jo nurodymu buvo pradėta griauti Vilniaus miesto siena, o Vingio parko pakraštyje buvo pastatyta klasicistinio stiliaus koplyčia jo mirusiai žmonai atminti. Šaltinis: Nikolajus Repninas.

Oficialus pretekstas nugriauti Vilniaus miesto sieną buvo tai, kad po visų karų ir gaisrų apgriuvusi siena trukdė miestui kvėpuoti ir augti. Todėl ta sienos dalis, kuri nebuvo tapusi namo siena ar kiemo tvora, ir buvo nugriauta. O apie kunigaikštienę Nataliją Aleksandrovną Repniną, mergautine pavarde Kurakina (1737-1796), nedaug žinoma. Natalija buvo septintas vaikas šeimoje. Jos didelė šeima gyveno nuosavame name Maskvoje. Mergaites auklėjo motina, kuri turėjo didelį autoritetą šeimoje ir buvo mėgstama visuomenėje. Būdama nepilnai septyniolikos metų, Natalija ištekėjo už Nikolajaus Repnino. Ši santuoka buvo laiminga. Netrukus Repninai persikėlė į Gardiną, kur laiką leido paskutinio ATR valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio aplinkoje. 1794 m. Natalija buvo priimta į carienės freilinas, o 1797 m. Pavlo I karūnavimo proga apdovanota pirmojo laipsnio Šv. Kotrynos ordinu. Dabar sunku pasakyti, ar Natalijos pakėlimas į freilinas kaip nors susijęs su jos vyro aktyviu dalyvavimu malšinant Kosciuškos sukilimą, bet, kaip dabar sakoma, minčių kyla įvairių. 1798 m. Vilniuje, db. Žvėryne, nuosavoje rezidencijoje gyvenusi Natalija susirgo ir mirė.

Kadangi informacija apie Nataliją Repniną yra iš rusiškos Wikipedia, tai ten rašoma, kad žmonos mirtis taip sukrėtė Nikolajų Repniną, kad šis atsisakė tarnybos ir visiems laikams išvyko iš Šiaurės Vakarų krašto. Apie tai, kad generolas buvo atleistas dėl nenusisekusios politikos, ten nerašoma. Na, bet Wikipedia objektyvumu apkaltinti irgi sunku-tai laisvai redaguojamas portalas.

Natalia Alexandrovna Repnina
Natalija Repnina. Per Krafft the Elder [Public domain], via Wikimedia Commons.
Portrete jinai nutapyta greičiausiai su freilinos insignija-carienės portretu, puoštu deimantais.

Minėta koplyčia ne kartą buvo apiplėšta ir nuniokota, o kunigaikštienės palaikai, jeigu tikėti rusiška Wikipedia, buvo 1812 m. Napoleono karių iškasti ir apiplėšti. Paskutinį karta koplyčia buvo suremontuota 1870 m. O Natalijos Repninos personažas gyvas ir šiandien naujausiame rusiškame seriale "Biednaja Nastia". 

P1400441
Repninos koplyčia. Darbams vadovavo Karolis Šildhauzas ir Pjetras de Rosis. 
Vokiečių kariai čia palaidoti 1915 m. Po dviejų metų, pagal prof. Grassegerio projektą, čia buvo pastatytas paminklas, vaizduojantis miegantį liūtą-sakoma, taikos ir ramybės simbolį. Tačiau ta taika ir ramybė truko iki 1947 m., kai kapinės buvo sunaikintos, o pats liūtas- užkastas. 2001 m. vykdant kapinių tvarkymo darbus liūtas buvo atsitiktinai surastas. Šiuo metu Vingio parko kapinėse ilsisi Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo metais žuvę kariai. Dabar kapines prižiūri Vokietijos karių draugija "Roter Adler".

P1400477
Vingio parko kapų planas.

P1400443
Turkų kario amžino poilsio vieta.

P1400446
Paminklas Austrijos-Vengrijos kariams.

P1400450
Dovydo žvaigždė. Plane, tiesą sakant, žydų kapai nepažymėti.

P1400451
Vokiečių karių kapai.

P1400454
Memorialas Antrojo pasaulinio karo metu žuvusiems kariams atminti.

P1400455
Memorialo fragmentas.

P1400457
Gyva atmintis.

P1400459
Dvidešimt vieneri metai. Visas gyvenimas buvo dar preiš akis. 

P1400460
Rusų kario kapas.

P1400462
Miegantis liūtas.

P1400465
Fragmentas.

P1400466
Fragmentas.

P1400469
Miegantis liūtas. 
Apie kapines ir akmeninį sargą gražiai parašyta Alkas.lt dar 2011 metais.

P1400470
Memorialas Pirmojo pasaulinio karo metu žuvusiems kariams atminti.

P1400472
Memorialo fragmentas.

P1400476
Lenkų kario kapas.
P1400478
Natalijos Repninos koplyčia. 
Iš tiesų, tokio paveldo, kaip ši koplyčia, Vilniuje netrūksta. Kažkada buvę moderniški, sentimentalūs, netgi neabejotinai gerokai patuštinę kišenes paminklai šiandien nebeprižiūrimi. Matyt, nebėra šeimos narių, galinčių ir norinčių rūpintis tokiu giminės paveldu (kuris kartais būna išbarstytas po visą Europą). Tuomet tai tampa mūsų biudžeto rūpesčiu. Avarinė situacija likviduojama, bet problemos tai neišsprendžia- paveldas ir toliau stūkso niekam nereikalingas, niekam nepritaikomas. Padėtį apsunkina ir tai, kad dažnai tokie paveldo objektai yra susiję su mauzoliejais, todėl jų paskirties pakeisti negalima. Nors Europoje eina tas vajus, kad katalikų bažnyčios uždaromos ir verčiamos diskotekomis, nes nebeišsilaiko, apie panašaus likimo stačiatikių objektus neteko girdėti. Štai stoviu prie šios uždarytos koplyčios ir svarstau, kokie bus tolimesni jos gyvenimo etapai. Leis ar neleis sugriūt? Pritaikys ar nepritaikys kam nors?

Nieko nepadarysi, amžino poilsio vietoje ir mintys atitinkamos, filosofinės.

Betgi taigi atėjau varliagyvių traiškytojų siaubu būti.

P1400480
Liaudiškai tariant- "uždėta plyta".
Didelis malonumas yra matyti, kaip vairuotojai paklūsta kelio ženklams. Dar didesnis malonumas yra vaikščioti parku ir nesidairyti, ar iš paskos neatvažiuoja automobilis. Tokių pat veiksmų reikia imtis Gaono g. ir Stiklių g. Vilniaus senamiestyje, nes ten neįmanoma ramiai vaikščioti.

P1400483
Aiškiai ir įskaitomai.

P1400485
WC su spyna.
Vingio parko prieigose stovi dar nedirbantis vagonėlis, iš kurio, matomai, prekiaujama valgomais dalykais. Šis užrakintas WC, greičiausiai, skirtas tik to vagonėlio klientams. Reikia pripažinti, kad bent jau išorė atrodo padoriai, su gera kanalizacija. Tik negerai, kad pasinaudoti negalima. Todėl anksčiau ir mintijau apie paviljoną, kuriame būtų tokia infrastruktūra. Bet apie tai bus šiek tiek vėliau.

P1400489
Vingio parko planas.

P1400491
Varliagyvių saugumas prasideda čia. 
Virš trisdešimties automobilių neįvažiavo šiandien į parką per tą vieną valandą, kurią Kūtvėla praleido bandydama užfiksuoti kaip saugumu besidžiaugiantys varliagyviai sau poros ieško, taip padidindami šansus išgyventi mūsų šlepsintiems draugams. Tiesa, šiokių tokių pažeidimų būta prie "plytos", bet apie tai irgi bus šiek tiek vėliau.

P1400494
Vingio parko akcentas. "Vienybės medis", 2009 m. liepos 6 d. Skulptorius T. Gutauskas, architektas R. Palekas. 
"Jūs esate vienybės medis, gyvi, be kurių šiandien Lietuva šiandieną nešvęstų savo tūkstantmečio. Ši skulptūra įamžina tuos žmones, kurie tikėjo vienybe, kurie dirbo, nebijojo jokios priespaudos, jokio pažeminimo, tikėjo į vieną tikslą - būti laisvais žmonėmis, laisva tauta, laisva valstybe. Šiandien mes juos įamžinam, jie yra mums pavyzdys, kaip tvarkyti savo gyvenimą, kaip jame įsitvirtinti ir gyventi pagal idealus, kurie turi būti ne tik jų vienų kelrodžiais, bet ir kelrodžiais ateinančioms tautoms", - sakė paminklo atidengime dalyvavęs Prezidentas Valdas Adamkus.

Vingio parkas turi būti saugumo zona pėstiesiems, varlėms, tritonams, ežiams, ir pelėdoms. Čia turėtų būti ramybės oazė burzgiančio miesto centre, kur dardantys motociklai negąsdintų perėti susiruošusių paukščių. Čia turi atsirasti pikniko zona, nepriteršta šuns išmatomis, kur vasaros metu ir pasideginti ant saulytės būtų galima. Vingio parkas turi milžinišką potencialą!

P1400495
Vingio parke netrūksta mamų su vežimėliais. 
O štai ir ji, akimirka žavinga-pažeidėjai! Tiesą sakant, galimi pažeidėjai. Nes dar pasirodys, kad jie turi leidimą įvažiuoti į parko teritoriją kaip būtinas transportas. Na, gal toms varlėms sliekų atvežė. Ir kas čia per raudonas siaubas dešinėje, kurį stato/ardo?

P1400496
Du automobiliai Vingio parke. Iki ženklo paisančių automobilių- 10 min. pėsti. Nežinau, į pagalbinį transportą nepanašu.

P1400500
Baltas furgonėlis, kita vertus, netgi labai panašus į pagalbinį transportą.
Kadangi Grynas.lt prašė pranešti apie galimus pažeidėjus, taip ir padariau. Tikiuosi, jiems pavyks išsiaiškinti, ar šie ir kiti Kūtvėlos užfiksuoti automobiliai nepažeidė įstatymo. Čia publikuojamose nuotraukose nematyti automobilių registracijos numerių dėl jų savininkų privatumo apsaugos, bet nuotraukose, nusiųstose į redakciją, jie matosi kaip ant delno. Nes dešimt minučių pėsčiomis geru oru, jeigu nereikia statybinės medžiagos gabenti, yra tik į sveikatą.

P1400503
Štai kaip reikia leisti laiką Vingio parke.
Netoli estrados automobiliai buvo pastatyti stovėjimo aikštelėje. Dviračių nuomos punkto darbuotojai -spėju, kad tai buvo jie- savąjį buvo pasistatę prie pat įmonės durų. Aš puikiai suprantu, kad verslui Vingio parke reikalingas privažiavimas, bet privatus transportas turėtų būti ribojamas dėl pėsčiųjų ir gyvūnijos interesų. Specialus privažiavimas, automobilių stovėjimo aikštelė, ir mano jau minėtasis paslaugų paviljonas turėtų atsirasti kaip lankytojų centras, nes vien tik uždrausti po parko teritoriją važinėti automobiliais ir nieko neduoti mainais būtų trumparegiška.

Kadangi, be pažeidėjų gąsdinimo, šiandien neturėjau kito tikslo, tai šlepsėjau kur akys vedė. Labai norėjau kokią varlę nufotografuoti, bet jos į tokius pageidavimų koncertus nereaguoja.

P1400504
Sveikatingumo takas.
Vingio parke esantis sveikatingumo takas sveikatos tikrai neprideda. Nors pats užrašas, kaip matote, dailus it panelės švenčiausios abrozdas kur parapijos bažnyčioje, bet pats takas dvelkia nostalgišku sovietmečiu.

Nors varlių kol kas užfiksuoti nepavyko- nu, come on, vidurdienis gi, šviesu ir šilta, tupi jos kur prie Neries, kojas į vandenį įmerkusios, šildosi saulėje prisimerkusios, ir laukia savo princo ant balto žirgo, ar kuom ten varlių princai naudojasi pas savo varlaites keliaudami,-bet paukštijos trūkumu skųstis negalima.

P1400505
Ten kažkur per vidurį yra zylė.
Kadangi ant asfalto varlių rasti nepavyko, pabandžiau laimę ant neasfaltuoto tako. Gal ir sveikatos tuo pačiu pasisemsiu, galvojau. Tako atkarpa, kurią pasirinkau patyrinėti, buvo kartas nuo karto praturtinta štai tokiais sporto inventoriais. Labai dvasingi tokie man pasirodė, iš vaikų darželio laikų tokius pamenu. Šiais laikais jau galima ir ką nors gudriau sugalvoti, bet pavogs arba sulaužys, tai metalas labiau apsimoka, sunku sunaikinti. Bet estetinė reikalo pusė tai Dieve, Dieve...Ir eilės čia pasisveikatinti norinčių nesidriekia.

P1400507
Trauk prisitraukimą dvasingai.

P1400508
Sveikatingumo kompleksas Vingio parke.
Žinoma, lankytojai, kurie čia pavalgė čipsus ir numetė tuščią pakelį dabar mano, Kūtvėlos, valia kasosi pleiskanas ir keturis metus neturės gero sekso. Ne, ne jokio sekso, o gero sekso. Keturi metai blogo sekso jiems prasideda ...3...2...1...0... dabar. Taip kad šiandien nenumeskite nei vienos šiukšlės, o geriau netgi vieną pakelkite, nes taip jau ta karma veikia. Tas dvasingai žalias kažkas turbūt savo šlovės zenito laikais buvo sūpynės. O ta suklypusi medinė pavėsinė mena geriausias bakūžės samanotos tradicijas lietuvių liaudies kultūroje. Dažais pavėsines dergiantys tai net ne pleiskanomis, o spuogais teapeina.

Kur jau čia varlę pamatysi, jos gi bėga tolyn nuo kiaulių lankytojų. Bet Kūtvėla fotoaparato nenuleidžia-lenda į tamsiausius plyšius, į kelmus visokius.

P1400510
Deja, ir čia šiukšlė.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad šiukliadėžių Vingio parke netrūksta, trūkta lankytojams vidinės kultūros. Čia kaip tam tikra rūšis paauglių plikai skusta galva ir treningais, kurie autobusuose keikiasi, gliaudo saulėgrąžas ir čia pat spjaudo lukštus ant sėdynių-kol tuose lukštuose nereiks miegoti patiems, perauklėti bus sunku.

Aprašomuoju momentu, prisipažinsiu, šlapimo pūslė buvo kiek įsitempusi. Kadangi prie įėjimo mano pageidaujama infrastruktūra buvo užrakinta, man kilo natūralus klausimas. Taip, atspėjote-o kur tos mamytės su vaikučiais ir ant saulės besišildantys senjorai tokiu delikačiu klausimu kreipiasi? Vingio parko plane buvo pažymėta, kad ši infrastruktūra yra ir prie estrados, bet duotuoju momentu mano geografinė lokalizacija buvo geriausiai apibūdinama kažkur miške, todėl apie jokią estradą nė negalvojau. Manau, daugumai žmonių toks klausimas savaime išsisprendžia už krūmo, bet vėlgi šiandien:

a) krūmai dar nebuvo sužaliavę, todėl plikas užpakalis šviestų kaip mėnulis danguje
b) parkas stebimas video kameromis. Išimtį esu padariusi tik kai virš septynių valandų prastovėjome prie užkardos Černobylyje, ir moteriška ekipažo dalis jau išsprogusiomis kančios akimis spjovė į kuklumą ir nuėjo iki aptrupėjusios būdelės be durų. Jeigu ir ten buvo stebima-saugumo sumetimais, žinoma- I hope they enjoyed the view. Betgi Vilnius tai ne Černobylis.
c) man kuklumas neleidžia, kai koks ežys spokso proceso metu
d) ir šiaip nekultūringa

Todėl savotiškai apsidžiaugiau aptikusi reikiamą, iš kvapo sprendžiant- vis dar rentabilią, infrastruktūrą.

P1400511
Šabakštyne užsimaskavęs Pasakų Namelis. Iš pradžių buvo neaišku, kur ten moterų skylės, bet atrodo, kad pataikiau į reikiamą.

P1400512
Kažkodėl pagalvojau apie arklių lenktynes. Perdaug filmų žiūrau.

P1400513
Duotuoju momentu svarbu veikia. 

P1400514
Matyt, ne tokiems taikliems lankytojams po savęs paskui apsikuopti.
Čia noriu konstruktyviai pakritikuoti. Tokie WC patogumai, kaip matote nuotraukose, betone išbelstos skylės pavidalu, galbūt ir buvo kokybės ženklas bei pažanga sovietmečiu, kai ėjome į šviesų rytojų. Tokia sistema vis dar plačiai naudojama tokiose šalyse kaip Kinija, kur barų lankytojams nubėgti iki šios paslaugos prie baro durų stovi ilgi guminiai batai. Neklauskit, kam. Bet net ir ten ateina pažanga per turizmą. Tačiau atėjo laikas pagaliau pradėti Lietuvoje iš tiesų gyventi šviesiai ir pažangiai, todėl tokių skylių betone neturi likti. Taip, aš suprantu, kad atvesti kanalizaciją po visu parku ir pastatyti normalius klozetus reikia pinigų. Daug, daug pinigų. Nes dar reiktų samdyti valytoją ir budėtoją, kad nekultūringi lankytojai klozetų nesudaužytų. Be abejo, tokie tualetai turėtų būti mokami. O bet tačiau žmogus Mėnulyje išsilaipino 1969 m. Žmogus. Mėnulyje. Su mažiau technologijų nei išmaniajame telefone. O mes dar tupiame virš skylių. Tuoj pradėsime nešiotis kastuvus tam reikalui, jeigu prisireiktų tą skylę išsikasti netikėtai.

P1400516
Mamyčių su vežimėliais sankaupa Vingio parke.

P1400520
Priverstinis pažeidimas.
Kadangi vairuotojams buvo neįmanoma apsisukti vietoje, jie buvo priversti įvažiuoti į parko teritoriją porą dešimčių metrų, nes tik tada galėjo apsisukti. Porą minučių stebėjau naujai atvykstančius automobilius-kai kuriems vairuotojams draudimas buvo naujiena, bet jie sąžiningai įvažiuodavo, apsisukdavo, ir išvažiuodavo. Be abejo, tiek ženklas matėsi, tiek jau esanti automobilių kolonada buvo signalas, kad kažkas ne taip, kaip visada. Tačiau viskas vyko ramiai, be pypsėjimų, be keiksmų, čia vairuotojai tikrai parodė savo gerą elgesio kultūrą.

P1400521
Vienas nori pirmyn, kitas nori atgal. 
Vingio parkas šiuo metu yra labai apšepęs ir apleistas. Tačiau jo potencialas yra milžiniškas, ir jo neišnaudoti būtų didelė klaida miestui. Bet kosmetinė chirurgija čia nepadės, reikia imtis reikalo iš esmės. Taigi, ko reikia Vingio parkui?

1) Uždrausti nereikalingą automobilių eismą. Taip bus sukurta saugi aplinka pėstiesiems ir gyvūnijai 24/7.
2) Talpi automobilių stovėjimo aikštelė ne parko teritorijoje. Galbūt net ne viena.
3) Pagerintas susisiekimas visuomeniniu transportu. Šiuo metu jis patogiausiai pasiekiamas tik 24 maršruto autobusu.
4) Sutvarkyti tualetai. Nes norim nenorim, visi ten einam.
5) Nemokamas bevielis internetas.
6) Sveikatingumo take išplėtoti idėją su treniruokliais.
7) Kelio nuorodos. Nes tai yra tiesiog kultūringa.
8) Geriamo vandens taškai.
9) Paslaugų paviljonas/lankytojų centras, prie kurio sustotų visuomeninio transporto autobusas. Čia būtų galima susimokėti ir už  nuosavo automobilio stovėjimą (ilgalaikiams lankytojams būtų nuolaidos), nedideliame bistro būtų galima greitai ir nebrangiai pavalgyti, pasinaudoti tualetais, motinos/tėvo ir vaiko kambaryje pakeisti mažajam vystyklus, išsinuomoti dviratį ar šiaurietiško vaikščiojimo lazdas, papildyti Vilniečio kortelę, pasinaudoti bankomatu. Vilniečio kortele būtų galima atsiskaityti kituose Vingio parke įrengtuose tualetuose, maitinimo įstaigose, dviračių nuomos punktuose, susimokėti parko lankytojo mokestį (jeigu toks būtų, nes kai niekas nemoka, o visi naudojasi, tai ir ta skylė betone atrodo kaip šviesus rytojus).

Ir jeigu dabar springstate kava ir keliate rodomąjį pirštą aukštyn šaukdami, kad Kūtvėla čia fantasmagorijas kliedi, čia taip būti negali, čia per brangu, tai aš pasakysiu, kad gyventi iš viso neapsimoka. Paskaičiuokite, kiek išleidžiate pinigų kas dieną ir padauginkite iš vidutinės statistinės gyvenimo trukmės (vyrams 68,39 metai, moterims 79,45 metai). Baisios išlaidos, ar ne? Bet duokite man nors vieną priežastį, kodėl tą vidutinę gyvenimo trukmę jūs norite nugyventi kaip nežmonės. O jeigu vis dar manote, kad esmė technologijose ir komunikacijose, tai aš primenu, kad pasaulyje jau atliekamos operacijos, kai žmogui prisiuvama bioninė ranka. O mes kažkokio automobilių stovėjimo klausimo negalime išspręsti.

Kūtvėlos reidas į Vingio parką šiandien buvo apvainikuotas sėkme, nes nebuvo pastebėtas nei vienas po automobilio ratais žuvęs gyvas sutvėrimas. Mes esame žmonės tik tol, kol rūpinamės silpnesniais už save.

P1400526
Kaziuke pirkta taupyklė Varlė Karalienė. Argi ji ne žavinga?
ATNAUJINTA INFORMACIJA. Netrukus po reportažo paskelbimo mane pasiekė tokie ir panašūs komentarai: "Atsiprašau, bet eismas laikinai uždraustas visai kitame take, t.y. įvažiavime iš Geležinio vilko gatvės. O iš Čiurlionio gatvės niekada ir nebuvo galima įvažiuoti, automobiliai visada paliekami prie įėjimo į parką." Fair enough. Jeigu atidžiau pažiūrėti į žemėlapį, tai visi įvažiavimai šitoje pusėje yra tik iš Geležinio Vilko gatvės, nes plane nepažymėta, kad ten, kur Kūtvėla vakar varlinėjo, Čiurlionio gatvė su Vingio parku sujungta tiltu. O ten, kur eismas draudžiamas laikinai, t.y. varlių migracijos metu, irgi yra Čiurlionio gatvė. Žemėlapis juk nemeluoja. Tai Kūtvėlos ir pasiklysta. Bet visa aukščiau pasakyta informacija lieka teisinga, nes mano aukščiau aprašytas mašinų sustatymas prie "plytos" automobilių statymo problemos tikrai neišsprendžia (plius, reikia įvažiuoti į parką ir tik tada galima apsisukti), bet tuo pačiu vis dėlto apsaugo parko gyvūniją nuo mirties po papildomais ratais. Dėl užfiksuotų galimų pažeidėjų- atsakymą duos atsakingi pareigūnai, Kūtvėla nieko neteisia.  

P1400527
Tai kuriame Čiurlionyje tos varlės miršta?
Grįžtu mintimis prie komentare išsakytos pozicijos, kad automobiliai visada paliekami prie įvažiavimo į parką.

P1400521
Čia automobiliai visada paliekami prie įvažiavimo į parką.
Ir labai gerai, kad paliekami, nes kontrastas tarp vakar dienos išvykos ir šiandieninio pasivaikščiojimo-kaip dangus ir žemė. Bet nuotraukoje matyti, kad stovėjimas iš esmės vyksta tam nepritaikytoje gatvėje. O ką mainais vairuotojas gauna už tai, kad paklūsta kelio ženklams? Kol kas tik užrakintą WC. Todėl džiaugiuosi, kad tie virš trisdešimt (trisdešimt penki, jeigu taip jau tiksliai) automobilių irgi neįvažiavo į parką varlių traiškyti. 

Objektyvių žurnalistinių aplinkybių vedama, Kūtvėla kitą dieną pakartojo reidą, tik šį kartą iš teisingos reikalo pusės, t.y. ten, kur automobilių eismas Vingio parke yra laikinai apribotas. O čia situacija tokia, kad gero šlagbaumo reiktų iki kol pasibaigs varlių migracija, nes eismas čia, nepaisant draudimo, pasiutęs.

P1400528
Kelio ženklų čia netrūksta.

P1400531
Kėkštas.

P1400539
Voverė.

P1400542
Greitį ribojantis kelio ženklas.

P1400544
Va kuom parke reikia užsiimti, o ne automobiliais važinėtis.

P1400545
Sakiau, kad mūsų valdžia greita. Ir nepamelavau. Aiškiai ir įskaitomai. 
Pasirodo, Lietuvos Gamtos Fondo atstovai, su kuriais aš turėjau labdaringą ekskursiją surinkti lėšų šikšnosparnių apsaugai, šiandien statė apsaugines tvoreles, kad meilės ištroškusios varlės nepamirtų po automobilių ratais. Aš čia šiandien tai atsitiktinai, sakiau aš jiems. Žinome mes tavo atsitiktinai, atsakė man jie, duodami lopetą į rankas. Ir nepasiskųsi, su tais varlių ir šikšnosparnių mylėtojais juokai menki.

P1400551
O sakoma-nekask varlei duobės, nes pats įkrisi...

P1400555
Čia bus apsauginė tvorelė varlėms.

P1400558
Tinklas apsauginei tvorelei.

P1400561
Bendromis pastangomis sieksime, kad tokių palaikų būtų kuo mažiau.

P1400570
Varliagyvių traiškytojams bausti. Tinka ir į apsaugines tvoreles. 

P1400571
Apsauginė tvorelė varliagyviams. 
Po kurio laiko prie tvorelių budės specialistai ir savanoriai, kurie varles saugiai perneš per gatvę. Kūtvėla būtinai padarys reportažą apie tai. O automobiliai čia zujo pirmyn ir atgal. Neabejoju, kad pavyko užfiksuoti nemažai pažeidimų, bet galutinį sprendimą duos kompetentingos institucijos. Pamatę, kad vairuotojai nepaiso esimą draudžiančio ženklo, padarėme budėjimo punktą, stabdėme automobilius ir pasakojome vairuotojams apie vykdomą akciją. Reikia pastebėti, kad informacija apie varliagyvių migraciją dar nenusifiltravo nuo valdžios kabinetų iki eismo dalyvių. Kita vertus, už vairo sėdint ir akis turint, tai kelio ženklais vadovautis reikia. Net ir pagalbinis transportas su leidimais ne visada laikėsi greičio ribojimo taisyklės.

P1400573
Kūtvėla does face prie automobilių eismą Vingio parke draudžiančio ženklo. Vairuotojau, išgelbėk gyvybę!
Kūtvėla dėkoja visiems geros valios žmonėms, prisidėjusiems prie to, kad šis mėnuo mums visiems bus draugiškumo aplinkai egzaminu, kurį mes, tikiuosi, garbingai išlaikysime.

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi, Jūsų

Kūtvėla Varliagyvaitė, irgi moksliškai Kootvaellus Gyvenimaeus Europeus Standarticus

2 komentarai:

Unknown rašė...

Tiesiog gera skaityti. Toks juokingas straipsnelis ir labai lengvai skaitomas, skaniai nusikvatojant. Šaunuoliai, kad varlytes saugote. Vakar vaikščiojau po Vingį ir susidarė įspūdis, kad nelabai tvarkomas parkas: pilna užaugusių didžiausių dilgėlių, asfalto takai nukloti pušų skujomis. Čia nelabai tvarkinga, nėra nuorodų. Pavyzdys jiems galėtų būti Palanga, Tiškevičiaus botanikos parkas. Ten net išeiti nenorima, visuose kampeliuose
labasi tvarkinga ir gražu.

Ele Pranaityte rašė...

@Unknown: mes esame žmonės tiek, kiek rūpinamės nuo mūsų priklausomais gyvasčiais. O Vilniui iš tiesų yra kur tobulėti.