Jeigu būčiau alchemikė, gyvenčiau Užupyje.

Esu tikra, kad mūsų Užupis yra ne kas kita, o slapta pasaulio alchemikų sostinė. Tik čia, mieste prie Vilnelės, ir tik čia gali tilpti tiek daug su kvapu dirbančių meistrų. Jeigu jėga yra geriausias afrodiziakas, tokios elektriškos moterys kaip Audrey Hepburn, Marlena Ditrich ar Žaklin Kenedi turėjo jėgiškus kvepalus. Ir Jūs norite? Puiku! Nereikia smerkti noro turėti gražų daiktą- tai prieštarauja prigimčiai, sakė dar Seneka. Jų paprastai turi Visokių Daiktų Krautuvėlė Užupyje. Mano mėginukai jau išsivėdėję, bet vis tiek laikau atminčiai tos dienos, kai kvepėjau kaip trys ikoniškos moterys vienu metu.

Pakelyje įkalintas kvapas: Audrey Hepburn, Marlena Ditrich ir Žaklin Kenedi. Visokių Daiktų Krautuvėlė, Užupis.

Šiandien pakeliui į pasimatymą su Vilniaus Bazilisku užsukau į Neovital parduotuvę tame pačiame Užupyje. Tiesą pasakius, vidun mane įtraukė jų iš klumpių verčiantis interjero apipavidalinimas. Tarp visokių vitaminų buteliukų akis užkliuvo už pomanderio, o aš seniai norėjau įsigyti kažką panašaus. Pomanderis, kvepiantis obuolys, buvo skirtas palėpti kūno kvapą, nes higienos klausimas senais laikais buvo sprendžiamas savotiškai (net Prancūzijos karalius Liudvikas Saulė maudėsi vonioje tik šią pavojingą procedūrą prirašius rūmų gydytojui, nes karštas vanduo atveria odos poras ir taip įsiskverbia mikrobai, o iš kūno pasišalina veiklieji skysčiai!), baidantis tų pačių mikrobų pomanderiuose laikytos vaistažolės (lyg nuo maro būtų galima apsisaugoti kokiais čiobreliais). Pomanderiai buvo daromi iš tauriųjų metalų, puošiami brangakmeniais, damos juos nešiojosi ant grandinėlės prie juosmens.

Pomanderis su pūkučiu, kuris kvėpinamas eteriniu aliejumi arba kvepalais.

Cornelis de Vos, "Damos portretas", 1621-1622, Wallace kolekcija Londone.
Wikipedia Commons. Pomanderis prikabintas prie grandinėlės per liemenį.

Na štai, dabar alchemikams teks slapstytis, nes po šio reportažo siauras Užupio gatveles užplūs smalsūs turistai ir reiklūs klientai, ieškantys TO vienintelio kvapo: nuo kandžių, nuo pelėsio, nuo blogos akies, nuo anytos nemeilės...Slapstytis geriausia desertinėje Liu Patty. Anksčiau čia buvo vaistinė, bet dabar dalis baldų palikti sukuria autentišką atmosferą. O kur daugiau alchemikui kurti savo formules, jeigu ne prie daug paslaptingų stačiukų turinčio baldo? Kas žino, gal viename iš tų stalčiukų netyčia užsiliko nors lašas meilės eliksyro?

Slapstomės profesiniais sumetimais.

O kaip kvepiate Jūs?

Jūsų Kūtvėla

Pažintasis ir paslaptingasis Vilniaus Užupis: res publika respublikoje ir dar su muzika.

Tęsiant ciklą "Turistas gimtajame mieste", po Antakalnio reportažo štai susizgribau, kad apie Užupį dar nesu nieko parašiusi. Visą naktų prasivarčiau nuo šono ant šono, kamuojama sąžinės priekaištų ir mažo bjauraus uodo zyzimo. Ryte atsikėliau anksti, šiek tiek užkandau ir iškurnėjau kūlverstina naujam reportažui medžiagos rinkti.

 Užupis yra toks nedidelis rajonas, tiksliau, tokia nedidelė neprigulima respublika Vilniuje, kur restoranuose ant palangių auginami pomidorai, meno galerijoje gyvena katinas, o užsieniečiai turistai (iš Taivano ar net Australijos) ateina tuntais ir jiems uždeda Užupio respublikos vizas į tikrus pasus. Užupiui apžiūrėti pilnai pakanka poros valandų, bet norint pasimėgauti atmosfera čia iš tiesų reiktų praleisti visą dieną (praktikuotis užsimerkti einant pro naujos statybos siaubus, tai yra, norėjau pasakyti, namus galite pradėti jau dabar). Rekomenduoju pradėti turistavimo dieną atvažiavus 11 maršruto autobusu, išlipus stotelėje "Bernardinų kapinės", Žvirgždyno g. ir aplankius gražias Bernardinų kapines.

Angelas.

Užupio kapinės. Uzupis Cemetery.

Nedidelis fotoreportažas iš Užupio kapinių.
This is a little photo gallery from Uzupis cemetery in Vilnius.

Laidojimo tradicijos Lietuvoje kito su laiku. XVIII a. buvo uždrausta laidoti rūsiuose. XIX a. kapines buvo liepta perkelti už miesto. 1810 m. įkurtos Užupio Bernardinų kapinės, o senosios, prie Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių, buvo uždarytos (dabar ten eina Maironio gatvė, nebėra originalios varpinės).

Burial traditions in Lithuania have changed several times. Burial in vaults was banned in the XVIII th. century. In the XIX th. century city cemeteries were moved outside the city boundaries. Uzupis Bernardine cemetery was founded in 1810, and the old one, by the churches of St. Anne and Bernardines, was closed (now Maironis street runs there and the original belfry hasn't survived). 

Ekskursija po Žaliąjį Vilnių

Atrodo taip neseniai startavęs projektas "Žaliasis Vilniaus žemėlapis" (Vilnius Green Map) vakar pakvietė jau į nebe pirmą ekskursiją po "žaliąjį" Vilnių.Kol kas tai yra naujas ir Vilniuje analogų dar neturintis maršrutas, kai lankomos įvairios aplinkai ir žmogui draugiškos įstaigos. Susirinkusių gausumas nustebino net ir gides, teko pasidalinti į dvi grupes.


Ekskursiją pradėjome nuo Šv. Onos bažnyčios.

Mano kuklia nuomone, tai yra viena nuostabiausių mūsų bažnyčių.