Naujas Kūtvėlos žaisliukas: Seat Guru ir sėdimos skrydžio vietos rekomendacijos.

Pradėjau ruoštis į kelionei Violetinį Miestą (taip vadinami Atėnai, senoji Jonija, nes graikiškai "ion" reiškia violetinę spalvą) ir susizgrimbau, kad jau pats laikas užsiregistruoti į skrydį. Skrendu, žinoma, su Ryanair (dėl savo aptarnavimo lygio dar žinomu kaip "Ryanair the Cattle Air" arba "skraidantis gyvulinis vagonas"), renkuosi, vėlgi žinoma, nemokamą sėdėjimo vietą (už skrydį jau ir taip 109 eurai suploti, tai kaip sąžinės reikia neturėti dar ir už sėdimą vietą pinigus lupti?) ir gaunu 33 eilę. Ir man tai kažkodėl nepatinka...Ne, ne todėl, kad mūsų tautosakoje skaičius trisdešimt trys reiškia trydą, tai jau atsiprašau gerbiamo Skaitytojo, bet todėl, kad man atrodo šią vietą būsiant visiškoje lėktuvo uodegoje. Puiki proga išbandyti naują žaisliuką: Seat Guru. Ši gudri priemonė man visą teisybę apie lėktuvą ne blogiau už Delfų orakulą pasakys.

Taigi, pirmas žingsnis: reikia susirasti skrydžio numerį ant įlaipinimo kortelės (arba, kas jau lietuviškai nebemoka, "bordingpaso"), jame esančią skrydžio informaciją suvesti į reikiamus langelius taip, kaip parodyta, ir spausti "Find Seat Map".

Skrydžio informacijos suvedimas.

Toliau, dėl kažkokių man nežinomų priežasčių, ta patį reikės pakartoti kitame puslapyje: galbūt sistema norsi įsitikinti, kad du kartus informaciją pasitikrinęs keleivis suves teisingus skaičius? Jeigu nežinote savo skrydžio numerio arba tingite kuistis ir ieškoti savo skrydžio bilietų, reikia spausti "I don't know my flight number" ir ten pagal iš kur skrendama, į kur skrendama bei datą kada skrendama sistema pati suras tinkamus variantus, tada reikės tik pasirinkti tą skrydį, kuris vyks nusipirktu laiku. Na, bet čia jeigu atmintis gera, man atrodo paparasčiau tą skrydžio bilietą ar įlaipinimo kortelę apžiūrėti iš visų pusių. Taigi, pakartotinai suvedame duomenis ir spaudžiame "Go". Štai dabar turi atsirasti skrydžio informacija, o norint sužinoti sėdynių išdėstymą reikia spausti "View Map". Nudžiugau, kad mane į Graikiją skraidins Boeing firmos lėktuvas, juose aš visada labai patogiai jaučiuosi, nes skrenda jie kaip per sviestą ir leidžiasi kaip ant pūkų.

Pakartotinas skrydžio informacijos suvedimas.

Atsidariusiame lėktuvo plane aiškiai išskiriamos dvi erdvės: 51 pagerinta vieta ir 138 ekonominės klasės vietos. Dabar reikia ieškoti mano 33 eilės: o gal ji visgi ne paskutinė?

Savo eilės paieška.

Deja, 33 eilė yra paskutinė šiame lėktuve, o už jos-tualetai. Man paskirta vieta prie praėjimo ("aisle seat"), ją pažymėjau žvaigždute. Šone matomi keleivių komentarai, kurie gali padėti išsirinkti gerą sėdimą vietą, jeigu esate išrankus keleivis.

Savo sėdimos vietos nustatymas.

Jeigu mėgstate pats pasirinkti (turbūt, mokamą?) sėdimą vietą lėktuve, tai pelės rodykle pakibus virš sėdimos vietos pasirodo toks langelis su detalesne informacija. Man buvo dvi naujienos: gera ir bloga. Gera naujiena buvo ta, kad tualetas labai netoli, o bloga naujiena buvo ta, kad juo naudosis visi kas netingės, yra netgi tokia kategorija žmonių, kuriems būtinai ten prireikia vos pilotas išjungia saugos diržų ženklą. Bet aktualu buvo sužinoti, kad virš šios eilės nėra lentynos bagažui pasidėti. Kadangi skrendu ekonomine klase ir be pirmenybinio įlaipinimo (my Mom didn't raise a fool!), tai vienas mano bagažo vienetas iš dviejų leistinų (t.y. viena nedidelė kuprinė) bus nemokamai paimtas prie įlaipinimo vartų ir man reikės jį atsiimti nuo bagažo karuselės jau nusileidus Atėnuose. Antrasis leistinas bagažo vienetas bus maža rankinė, kuri tilps po sėdyne. Tiesą sakant, neprisimenu, kad man kada nors būtų ko nors prireikę iš tos prikimštos kuprinės ant lentynos, o mažasis rankinukas visada keliauja prie manęs, nes ten būna piniginė ir Ursulijus Lepečkojauskas (apie Atėnų kišenvagius žinome, todėl rankinuke vešimės užtaisytus pelėkautus).

Papildoma detali informacija.

Lėktuvo salono plane kai kurios vietos pažymėtos specialiais ženklais. Mano atveju visa 33 eilė yra rožinė. Greta plano yra spalvų šifro raktas, o jame rožinė spalva įvardinta kaip "bloga vieta".

Spalvų kaleidoskopas.

Mano nuomone, ši sėdėjimo vieta tikrai yra prasta dėl kelių priežasčių. Visų pirma, nėra bagažo lentynos. Šiuo atveju neturiu antro bagažo vieneto lėktuvo salone, todėl gal ir nelabai aktualu, bet žiemos metu skrendant nebūtų kur paltuko pasidėti, tektų prašytis pas kaimynus į jų lentynas, o to aš labai nemėgstu. Kita priežastis- beprotiškas šaltis. Esu ne kartą skridusi lėktuvo uodegoje ir ten arba siaubingai kondicionuoja, arba vyksta kažkoks globalinis atšalimas, nes būtinai reikia megztinio ilgomis rankovėmis,- turėkite tai omenyje, jeigu skrisite lėktuvo uodegoje. Turiu įtarimą, kad šio skrydžio registracija tik prasidėjusi (nemokamas vietas dalina gana ribotą laiką) ir man išmetė tokią prastą vietą dėl to, kad galėtų pasiūlyti ją pakeisti primokant papildomai, o kainos, priklausomai nuo skrydžio, Ryanair lėktuvuose vienam žmogui svyruoja apie 5 eurus, 7 eurus, 13 eurų...Aš truputį įsižeidžiau dėl tos 33 eilės, todėl išdidžiai joje atsėdėsiu. Tiesą sakant, už tokią kainą, kaip Ryanair skraidina Europoje, aš ir atstovėti visą skrydį galiu.

Yra ir pliusų. Sakoma, kad aviakatastrofos metu daugiausia šansų išgyventi (69-78 proc. tikimybė) turi būtent sėdintys lėktuvo uodegoje, tiesa, tai būtų vidurinės sėdėjimo vietos. Bye bye, first class passengers, taip sakant. Tačiau esu tikra, kad drebinti kinkomis Ryanair lėktuvuose nėra prasmės, nes ar kada esate girdėję apie sudužusį Ryanair lėktuvą? Taip, jų skrydžiai nukreipiami, atidedami, atšaukiami (žiūrau į jus, Prancūzijos streikų niekadėjai), bet jie nekrenta. Štai š.m. balandį Telegraph publikavo reportažą The airlines that have never had a single plane crash: nuo 1985 m. skrendantys Ryanair lėktuvai yra tame saugiame sąraše.Yra žinomas tik vienas sunkus nusileidimas Romoje 2008 m., kai į lėktuvą trenkėsi būrys paukščių. Kitas pliusas- nereikės laukti, kol pajudės prieš mane sėdintys keleiviai atidarius duris Atėnuose, nes išlipsiu pirma! Tai yra neabejotinas privalumas, jeigu reiktų pereiti pasų patikrą, kur nutįsta beprotiškos eilės.

Dar pasidomėjau Boeing lėktuvais (aš sakau "Bojingas" ir "Rajanėras", ir ką jūs man?): 1916 m. šią įmonę JAV įkūrė William Boeing (1881-1956). Deja, jis mirė nuo širdies smūgio metai prieš pirmąjį sėkmingą komercinį Boeing 707 skrydį. Beje, Boeing įmonė kūrė raketas devynioms JAV "Apollo" programoms į Mėnulį, viena iš jų pakėlė Neil Armstrong į jo istorinę kelionę. Trumpas filmukas apie Boeing 737 Next Generation sukonstravimą. Kai pasižiūrai, tai kaip ir nieko sunkaus nėra, galima tą Boeing lėktuvą ir namų sąlygomis susidėti.

 

Na, o kur Jūsų kitas skrydis ir ką gero/blogo apie Jūsų sėdimą vietą pasakė Seat Guru? O gal šiaip turite kokios įdomios informacijos apie sėdimas vietas lėktuve?

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų,

Kūtvėla Bojingaitė

Šių dienų aktualijos: kitokie žmonės. Ar tikrai jie-kitokie?

Pastaruoju metu internetinėje erdvėje vis dažniau pasirodo nepasitenkinimas, kad viešajame gyvenime (Holivudo filmuose, pokalbių šou) ir rinkodaroje (kelionių reklamose, turizmui skatinti skirtuose reklaminiuose video) nėra atspindima rasinė įvairovė; neseniai kliuvo ir gerai žinomam serialui "Draugai" dėl homofobijos, seksizmo ir kitų blogybių. Tiesa, šis serialas niekada nebuvo skirtas giliems filosofiniams apmąstymams ar amžinai gėrio ir blogio kovai, bet tolerancija jau toks dalykas, kad ima ir išlenda netikėčiausiose vietose. Nors man pareiškimas, kad per mažai atstovaujama rasinė įvairovė, jau pats savaime atrodo rasistinis-juk filmų aktoriai, pokalbių šou dalyviai, reklaminių klipų aktoriai turėtų būti atrenkami pagal savo sugebėjimus ir nuopelnus, o ne pagal savo odos spalvą. Ar aš klystu? Maža to, atrodo, kad per mažai dėmesio iš visuomenės gauna ir LGBT bendruomenė bei neįgalūs (fizinį ar protinį neįgalumą turintys) žmonės. Jeigu žiūrėsime grynai iš verslo perspektyvos, juodaodžiai keliautojai (angliškai- African American) kasmet išleidžia kelionėms 40 000,000,000 (t.y. 40 bilijonų) dolerių, o baltosios rasės dominavimas turizmo rinkodaroje neatspindi jų interesų ir poreikių. Savo ruožtu, neįgalieji keliautojai išleidžia apie 13,6 bilijonų dolerių per metus kelionėms ir pramogoms.

United Colors of Benetton. Viena iš gražiausių rasinės įvairovės reklamų.

Internetinėje keliautojų bendruomenėje vis dažniau pasigirsta raginimai sekti ne privilegijuotuosius baltuosius kelionių blogerius, o "kitokius" asmenis ir dalintis jų įrašais socialinėje medijoje, nes baltosios privilegijuotosios klasės atstovai, ypač gimę su stipriais pasais, ir taip keliauja dėka savo prigimtinio statuso (jiems lengviau gauti gerą išsilavinimą, padaryti gerą karjerą), o va kitokios odos spalvos, kitos religijos ar lytinės orientacijos žmonėms tai daryti sunkiau dėl netolerancijos, todėl juos reikia palaikyti. Aš prisipažinsiu, kad seku nedaug blogerių, nes neįmanoma sekti visos milžiniškos blogosferos, o ir seku juos todėl, kad jie gerai rašo-tai yra būtinas kriterijus, kad aš juos skaityčiau. Norėčiau šį reikalavimą perkelti ir ant "kitokių" blogerių pečių ir sekti juos dėl jų talento skrebenti klaviatūra, o ne dėl jų odos spalvos. Deja, kai kurie nuskriaustieji rašo labai prastai, bet užtat apie (dažnai įsivaizduojamą) diskriminaciją rėkia labai garsiai. Dažnai tokie keliautojai buriasi į savo uždaras bendruomenes (tribes, cliques).

Kūtvėla pasisako už lygias galimybes visų rasių, tautų, lyčių, religijų ir mitybos įpročių žmonėms (nors asmeninę pirmenybę teikia laikantiems žiurkėnus). Kūtvėlai būna labai nesmagu, kai kelionių forumuose (TripAdvisor) žmonės teiraujasi, ar kitos odos spalvos žmonėms saugu keliauti po Baltijos šalis. 

Daugiau skaitymo šia tema:

• The Blog Abroad: My Thoughts on the Lack of Color in the Travel Industry
  
• Oneika the Traveller: The Lack of Black in Travel Blogging and Travel Media
• Travel+Leisure: Why the Travel Industry Needs to See in Color
• Conde Nast Traveler: Women Who Travel Podcast: The Travel Industry Needs to Do More for Women of Color
• Luxury Travel Advisor: What it's Like to be a 'Hijabi Travel Blogger' in a Climate of Islamophobia
• MasterCard: The Rising Wave of Muslim Millennial Travelers Shaping a US$100 Billion Market
• DailyMail: Travel industry 'not doing enough for disabled travellers'
• Eye for Travel:Disability & mobility in travel: a market worth navigating

O kaip atrodo Jūsų skaitomų blogų sąrašas? Ar esate patyrę diskriminaciją keliaudami?

Jūsų balta ir privilegijuota Kūtvėla

Baimė valgyti vienai: faktas ar prasimanymas?

Maistas- neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis, tik vieni valgo, kad gyventų, o kiti gyvena, kad valgytų. Ypač svarbus maistas būna kelionėse, kur reikia ne tik "pakrauti baterijas" per skrandį, bet norisi ir susipažinti su vietine kulinarine tradicija. Tačiau daug žmonių, ypač moterų, bijo...valgyti vienos. Ši fobija turi mokslinį pavadinimą: solomangeraphobia, jis minimas nuo 1998 m.

Reikia patarimo? Gūglė visada padės!

"A Beginner's Guide to Eating Out Alone", "Do you go out to eat alone? Is it weird to do this?", "Is it normal to eat out alone? Do restaurant staff think it weird?", "How to eat alone without feeling awkward", "Hate Solo Dining?", "What Makes People Who Eat Alone Stronger"...Tai-tik kelios antraštės iš 269 milijonų (!!!) Google paieškoje apie fobiją, kuri kankina ne vieną dailiosios lyties atstovę, o pavalgymui mieste jos ruošiasi kaip į karinį šturmą. Taigi, kokių žingsnių turi imtis moteris, kad valgydama viena neatrodytų pasigailėjimo vertas padaras? Štai keletas patarimų:

• Restoraną pasirinkite iš anksto. Jus jau ir taip vargina fobija valgyti vienam, todėl nereikia pridėti beprasmio slankiojimo gatvėmis ieškant dailiai atrodančios vietos pavalgyti. Be to, jau žinosite meniu ir nevargsite abejodama-nemažai patiekalų pagal savo dydį ir kainą būna skirti dviems asmenims.
• Pradėkite nuo mažesnio iššūkio. Pirmiausia išbandykite pusryčiauti ar pietauti viena, o tada jau drįskite ir pavakarieniauti. 
• Rinkitės kavines, o ne restoranus. Kavinėse dažniau valgo pavieniai asmenys ir jūs nebūsite akis badanti išimtis.
• Venkite piko valandos. Tuo metu būna sunku gauti mažesnį staliuką, padavėjai noriau aptarnauja du asmenis dėl didesnių arbatpinigių, piko metu aptarnavimas gali būti skubus ir nemandagus.
• Kovokite už gerą staliuką. Jeigu nepatinka siūlomas mažas staliukas prie tualeto, reikalaukite kito, o jeigu jo nėra laisvo-laukite arba eikite valgyti kitur. Prašykite staliuko prie lango, kad galėtumėte stebėti praeivius ir negalvoti apie savo situaciją. 
• Užsirašykite į gurmanišką ekskursiją su degustacija. Taip būsite su grupe ir nebadausite. 
• Neškitės knygą ar planšetę. Kol aptarnaus, galite skaityti ir atsiriboti nuo smerkiančių ar gailesčio kupinų žvilgsnių*, nes visi kiti restorane esantys žmonės ir padavėjai tik ir pletkina apie tai, kad jūs neturite draugų arba kad jūsų pasimatymo antroji pusė ką tik pasiplovė. 

Kūtvėla pietauja viena Palerme, Sicilija. Alyvuogės salotose-su kauliukais, kad juos kur.

Aš dažniausiai keliauju viena, bet man asmeniškai tokia "problema" vienai pavalgyti nekyla, nors pasitaikė atvejų, kai žmonės prie gretimų staliukų kvietė mane prisėsti prie jų. O ką jūs manote apie šį reiškinį?

Jūsų Kūtvėla

* Vietoje knygos skaitymo dar sėkmingai galima iš vytelių pinti krepšį, megzti vilnonę kojinę ar karpyti snaiges iš popieriaus, nes absoliučiai niekam nerūpi, kad jūs valgote viena.

Žurnalistas Christopher Elliot terminą "solomangeraphobia" paminėjo savo 1998 m. straipsnyje.

Dirbame iš namų: bijokite blogio, o ne dulkių.

Maždaug prieš metus mane pasveikino elektroninis laiškas iš įmonės, kuri administravo mano nuomojamo ofiso pastatą: prieš Kalėdas pasikeitė pastato savininkas, todėl nuomos sutartys iš karto nutraukiamos. Reikėjo staigiai apsispręsti: likti savo ofise ir tartis dėl naujų nuomos sąlygų su naujuoju šeimininku ar dirbti iš namų? Apsispręsti padėjo klientų apklausa- tik du iš jų nusprendė nebetęsti bendradarbiavimo, nes dirbo netoliese nuo mano nuomoto ofiso ir po darbo nenorėjo trenktis į kitą miesto galą pas mane į namus. Laimei, mano veikla-individualios anglų kalbos pamokos- gera tuo, kad nauji klientai greitai užima atlaisvintas vietas, ypač jeigu tai yra 17.30-19.00 val., o su automobiliu galima atvažiuoti iš bet kur. Žinoma, esant pageidavimui, galiu atvykti ir į kliento patalpas.

Dirbame iš namų.

Darbas namie būna dviejų rūšių: 1) kai dirbama kompiuteriu/telefonu/video fiziškai nepriimant interesantų ir 2) kai dirbama su žmonėmis, kurie ateina į namus. Aš dirbu su žmonėmis face to face, todėl atsirado keletas naujų prievolių, kurių nebuvo nuomojamame ofise. Tiesa, jos buvo, tik tada jos buvo ne mano rūpestis.

Švaros palaikymas. Kai kalbama apie elementarią švarą ant stalo ir po stalu, koridoriuje ir tose gyvenamosios aplinkos zonose, kur siekia kliento akis, švarinimasis yra tikrai reikalingas. Juk nenorime, kad kliento šlepetės priliptų prie grindų, ar ne? Tam užtenka kelis kartus savaitėje prasieiti su šlapiu skuduru ir grindų siurbliu, šiuos veiksmus įtraukiant į darbo kalendorių arba jiems paskiriant laisvesnius vakarus. Padidintas dėmesys skiriamas WC zonai, kuri šveičiama uoliau, užtikrinamos pakankamos higienos priemonių atsargos, o vonios zonoje išskiriamas atskiras rankšluostis ir muilas klientams. "Bijokite blogio, o ne dulkių"- man patarė viena klientė ir nuo to laiko švaros palaikymo lygis mano bute šiek tiek krito :-)

Tvarkos palaikymas. Tikrai nebūtina visame gyvenamajame plote išskirti atskirą kambarį ofisui, nors jeigu tokia galimybė yra, tai tiesiog puiku. Kitu atveju užtenka sutvarkyti kampelį gyvenamajame kambaryje (žinau žmonių, kurie klientus priima virtuvėje): stalas, kėdės, būtinos darbui priemonės. Klientų atėjimas į namus kiek styguoja mano veiksmus jų nebuvimo metu, nes skalbti ir ant gyvatuko vonioje džiauti triusikėlius geriau tada, kai nėra šansų, kad klientui reikės užeiti į vonią (nors nematau, kodėl reiktų gėdintis švarių triusikėlių, juk jie švarūs, ar ne?). Tas pats pasakytina ir apie karbonado čirškinimą tik atėjus klientui, nebent maitinimas įtrauktas į paslaugos kainą.

Naminiai gyvūnai yra gerai, bet ne visi klientai juos myli, o iš mandagumo dažnai apsimeta sužavėti jūsų Pifu, Murkliu ar kuom ten vardu tas jūsų keturkojis (mažiausiai pretenzijų sulauks avkariumas). Kai kurie žmonės dar turi ir alergiją gyvūnams. Geriausia gyvūno buvimą patalpoje paslaugos teikimo metu aptarti iš anksto, nes klientas ateina gauti paslaugos, o ne pažiopsoti į zoologijos sodą. Prisipažinsiu, mano žiurkėnas dalyvauja ugdymo procese iš savo narvelio, nes tiesiog nehumaniška jį laikyti atskirtą nuo pasaulio kiaurą parą, bet užtat narvelis valomas tris kartus per savaitę.

Investicijos į infrastruktūrą gali būti reikšmingos, bet jos su laiku atsiperka. Reikia išaiškinti klientui, kur yra artimiausia visuomeninio transporto stotelė arba kur patogiau palikti automobilį. Gali būti, kad teks įsigyti daugiafunkcinį aparatą spausdinimui, kopijavimui ir skenavimui. Dar reikės kompiuterio su interneto ryšiu, mobilaus telefono. Gera mintis nupirkti naują porą šlepečių klientams, jeigu reikės nusiauti batus. Arba duokite jiems bachilus :-)

Svetingumo kampelis priklauso nuo to, kiek savo mėgstamos arbatos atsineša klientas kiek vietos darbo zonoje jam galite skirti. Visada pasiūlau klientui kavos arba arbatos, kartais jie pageidauja tiesiog vandens. Bet kuriuo atveju tai galima greitai suorganizuoti iš virtuvės nepretenduojant į Michelin standartus, o tik rūpestingiau parinkus indus (gera mintis turėti kelis puodelius vien tik klientams).

Darbo drausmė yra nemažas iššūkis, nes tarpus tarp interesantų užpildyti grąsina Feisbukas, Delfis, patalynės keitimas, bulvių skutimas, spintos tvarkymas kai tuo tarpu jų vietoje turėtų būti pasiruošimas veiklai, susijusiai su klientų poreikiais. Čia jau teks išsiugdyti vidinę Merę Popins ir imtis savidisciplinos.

Asmeninės erdvės praradimas dažnai gąsdina žmones, todėl jie mieliau sutinka mokėti nepigią nuomą už beveidį ofisą. Jie drovisi savo nudrengtų tapetų, nušlepsėto kilimo, netvarkingai išrikiuotų knygų lyg jų klientai gyventų sterilioje aplinkoje be baldų. Tiesa, vienas klientas nesutiko perkelti bendradarbiavimo į mano butą, nes bijojo prarasti savo asmeninę erdvę. Tai irgi galima suprasti.

Saugumas yra prioritetinis dalykas, todėl geriausia namuose priimti patikrintus klientus su rekomendacijomis, nes niekada nežinai koks psichas ar potencialus vagis gali ateiti. Šiuo atveju didelio pikto šuns buvimas namie yra ne trūkumas :-)

Užsisėdėjimas namie yra turbūt tas baubas, kurio namų ofisus turintys žmonės bijo labiausiai, nes gręsia savaitėmis neiškišti nosies iš namų, nebent tik iki parduotuvės ir šiukšlių konteinerio, kur tikrai nesusipažinsi su savo būsimu vyru. Rekomenduočiau profilaktiškai susiplanuoti kartą ar du per savaitę kur nors išeiti- į biblioteką, į knygos pristatymą, į koncertą, prie eglutės...Visas miestas pilnas nemokamų renginių, tik spėk eiti.

Man patinka, kad ne aš einu į darbą, o darbas ateina pas mane. Dirbdama namie galiu sau leisti rytais miegoti valanda ilgiau ir nesu tokia priekabi aprangai, nors treningais irgi nesipuošiu (čia toks biškį minusas, nes per išpardavimus negalima nusipirkti ko nors faino "apsigerbti į darbą" stiliaus). Tarpus tarp klientų užpildau nueidama į parduotuvę, atsiimdama pašto siuntinį, išsiurbdama kilimą, parašydama straipsnį, perskaitydama kelis puslapius naujos knygos. Tokius darbelius irgi galima planuoti ir įsirašyti į darbo knygą. Ofise tokius ilgus langus tekdavo kaišyti geriant arbatą su pončkomis ir naršant internete, nes tiek daug laiko, kad parvažiuoti namo pietų ar pan. visgi nebūdavo, todėl naudingo ir eurus generuojančio/nenaudingo ir eurus negeneruojančio laiko santykis buvo labai prastas. Jau nekalbu apie tai, kad man dabar per mėnesį susitaupo buvusios būtinosios išlaidos, pavyzdžiui, 120 eur ofiso nuomos/1 mėn + 30 eur nuolatinis transporto bilietas/1 mėn+ 5 eur dienos pietums/20 dienų.

Ar dirbate namuose? Kokie privalumai/trūkumai?

Jūsų Kūtvėla

Kelionės dokumentų organizavimo menas ir mokslas.

Kai keliauji, tai svarbu po ranka turėti visus kelionės dokumentus. Jų paruošimas, išrūšiavimas ir supakavimas yra atsakinga prakaitą mušanti užduotis, dažnai lemianti kelionės sklandumą. Mūsų kanceliarinių prekių parduotuvės turi įvairaus asortimento prekių šiam tikslui.

Variantas 1: vokelis. Plastiko vokelis su sagtimi iš pirmo žvilgsnio atrodo idealus pasirinkimas. Jo matmenys tinka į dvi-tris dalis perlenktam bilietui arba viešbučio rezervacijos patvirtinimui. Bėda ta, kad jis nepermatomas ir reikia kuistis visame pluošte popierių ieškant reikiamo dokumento, visada baisu, kad neįsidėtas pasas.

Plastiko vokelis.

Variantas 2: vokelis su kišene. Šis vokelis yra permatomas, todėl matosi visas turinys. Užtrauktukas plastmasinis, bet kartais nuvažiuoja nuo bėgių (ypač jeigu vokelis pilnas). Kišenėlė nei penki, nei dešimt, nes tinka nebent popieriniam autobuso talonėliui įsidėti. Po kurio laiko siūlės pradeda irti ir reikia grietis lipnios juostelės, bet tada estetinis vaizdas labai nekoks.

Plastiko vokelis su kišene.

Variantas 3: medžiaginė delninukė. Šitą naują žaisliuką iš visiems gerai žinomos kiniečių parduotuvės internete man į penktą aukštą pūtuodama užnešė paštininkė. Spalvą išsirinkau pati, man patinka, nesikabinėkit :D.

Vidinės kišenės.

Yra kilpa ant riešo užsimesti. 

Išbandome naują prietaisą.

Naujajame prietaise telpa banknotai (yra užtraukiama kišenė monetoms, tik būtų geriau ją turėti ant prietaiso išorinės pusės), autobuso bilietas (tilptų ir daugiau visokių sulankstytų A4 formato dokumentų), pasas (šitas dėlei iliustracijos, nes paprastai užtenka ID kortelės), vilniečio kortelė, ES sveikatos draudimo kortelė (baigėsi galiojimas, užsakiau naują), mobilusis telefonas, dvi skirtingų bankų kortelės (jeigu viena kuri nesuveiktų), validolis. Dar tilps ir rašiklis bei nedidelis bloknotas, nors mobiliajame telefone galima fiksuoti visą reikalingą informaciją.

O kaip Jūs pakuojate ir organizuojate savo kelionės dokumentus?

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Mėgstušmutkytesaitė

Kūtvėla vėl eksperimentuoja. Gal kam reikia mažo mielo dinozauro?

Tuo metu, kai Daenerys auklėja savo drakonus, o skaisčios Vilniaus mergelės bėga nuo Bastėjos bazilisko net sijonus pasikaišiusios, Kūtvėla susirado iš Varšuvos Koperniko mokslo muziejaus parsineštą dinozauro kiaušinį ir nutarė pagal instrukcijas jį išperinti. Dinozauro jauniklis užaugs iki pilno dydžio per 5-8 dienas. Tiranozauras Rex, sakoma, svėrė apie penkias tonas. Dėl visa ko parašysiu Stevenui Spielbergui ir paklausiu, ar yra laisvas aptvaras Juros periodo parke.


Pirmoji diena: dinozauro kiaušinis užmerkiamas į vandenį. Noriu sekti progresą, todėl indą suradau permatomą- žiurkėno Kristupėlio smėlio indelį. Kiaušinio smaigalyje buvo skylė, pro kurią vanduo pateko ir į kiaušinio vidų. Norite spėti, kokios veislės dinozauras dabar plaukioja vaisiaus vandenyse?

Kūtvėla ruošiasi tapti dino-mama.

Antroji diena. Ryškėja trūkiai kiaušinyje, bet dinozauriuko dar nesimato. Padėtis stabili ir stebima.

Trečioji diena. Kiaušinis skyla, gyvybė eina į pasaulį. Nekantriai laukiam toliau.

Trečioji perinimo para.

Ketvirtoji ir penktoji dienos. Kiaušinio skilimas padidėjo, bet visgi prireikė "Cezario pjūvio" lukštui, kad mažylis ateitų į šį pasaulį. Kūtvėla ir jauniklis jaučiasi gerai. Einu į dekretą.

Kūtvėla išperėjo dinozaurą.

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų,

Kūtvėla Mamaitė

Pasakojimas apie tai, kaip Kūtvėla gamino rašalą, bet pagamino būdą apeiti Verygą.

Sunkumus pripažįstu-popieriaus pasigaminti nepavyko. Tiksliau, vis dar nepavyko, nes tebevyksta džiūvimo procesas. Manau, kad be reikalo juokiausi iš projekto kolegų, kurie juoda kava spalvino kartoną, nes jie bent jau turi ant ko rašyti, o aš -vis dar ne. Kita vertus, yra laiko susikaupti ties sekančiu projekto žingsniu- rašymo priemone ir rašalu.

Popieriaus blynas vis dar kepa. Iš kur tas baisus plėmas?

Su rašymo priemone yra paprasčiausia: susirandi gulbę. išpeši plunksną iš kairiojo sparno jeigu esi dešiniarankis, plunksnos pūkus nulupi, o smygalą nusmailini peiliu vienu iš trijų būdų pagal tai, kokį rašto šriftą nori išgauti. Pamenate tuos paveikslus, kur žmonės rašo plunksnuota plunksna? Dailininkų išmislas! Kadangi Justiniškėse gulbę sunkoka rasti, o ir radus abejoju, ar taip paprasta bus jos nenudobus tą plunksną gauti, o aš gi pasisakau už gyvūnų teises, tai tėvams prisakiau vedžiojant šunį žiūrėti po kojomis ir nešti namo visas balandžių ir kitokias plunksnas, kurias tik ras.

Nors Viduramžiais žmonės žinojo spalvotus rašalus, populiariausia rašalo spalva buvo juoda. Grubiai tariant, rašalas buvo gaminamas iš natūralios medžiagos (augalinės ar gyvulinės kilmės) arba mineralo (akmens), reagento rašalui padaryti iš minėtų medžiagų ir reagento rašalui tapti lipniu-apie tai tuoj bus detaliau papasakota. Juodas rašalas buvo gaminamas iš augalinės kilmės medžiagos. Išlikę receptai rašalams nėra pilni, nes juos kūrė savo amato specialistai, kurie daug jiems žinomų dalykų neužrašė, todėl šiandien man tenka imtis abrakadabros. Beje, kai kurie senųjų rašalų komponentai šiandien nebus parduodami be papildomo užsakovo asmens duomenų patikrinimo, nes tie komponentai šiandien yra žinomi kaip kenksmingi sveikatai. Taigi, ko reikia norint namų salygomis pasigaminti netoksiško viduramžiško juodo rašalo? Štai vienas receptas, bet Jūs gal atsisėskite tvirčiau.

Kūtvėla knygas ne tik skaito, ne tik rašo, bet ir pati pasigamina.

Taigis, kovo mėnesio pabaigoje mūsų ekipažas į Medininkų pilies festivalį pateko į auto-įvykį ir nukentėjo. Kol kas tebevyksta ikiteisminis tyrimas ir daugiau techninės informacijos negaliu pateikti. Aš buvau viena iš labiausiai fiziškai nukentėjusių asmenų, o emocines traumas, manau, patyrėme mes visi. Kol supratau, kad tas mane persekiojantis dvokas yra sukrešėjęs manko kraujas panagėse, praėjo kelios dienos. Mane iš mašinos lupo su gaisrine. Pirma mintis: ar juda kojos? Išlupa mane su gaisrine, veža, krato...skausmas!!! Greitukės moteris kalbina mane ir ragina vairuotoją. Tada daug lempų. Rentgenas. Kerpa rūbus nuo manęs. Daug lempų ir daug skausmo. Stato kateterį. Naktis reanimacijoje. Gert neduoda parą laiko!!!

Rytinis gydytojo vizitas. 

-Kas čia per nesąmonė?! Tuojaus pat nuimt!

-Profesorius X liepė, daktare...
-O kodėl jūs jo klausėt?!
-Mes negalime  ginčytis su profesoriu, daktare ...
-Bet profesoriaus kartais galima neišgirsti!

Po reanimacijos buvo krūtinės traumos gydymas, dubens kaulų operacija, reabilitacija velnio ambulatorijoje sanatorijoje "Energetikas" Šventojoje, dabar nedirbu ir esu kampininkė pas tėvus. Protelis, kaip galite suprasti, net pietų nepareina pagal geriausias žemaičių tautosakos tradicijas, o fiziškai irgi ne darbininkė esu, todėl bandau suimti save į nagą ir neleisti depresijai įleisti šaknis. Ir štai-užsiregistravau Coursera portale į kursą apie viduramžių rankraštines knygas. Nors profesorė iš Ispanijos angliškai kalba su tokiu akcentu, kad plaukai kojų tarpupirščiuose pastyra, po truputį iriuosi į priekį. Projektinei daliai reikės sukurti tokią knygą, todėl pirma užduotis yra gauti "pergamento". Žinoma, galima naudoti tikrą pergamentą, tik kaina projekto bus kosminė. Taigi, video demonstracijos metu buvo naudojamas kartonas, bet kartono nusipirkti kanceliarinių prekių parduotuvėje gali bet kas, net ir mano žiurkėnas Kristupėlis, todėl aš nusprendžiau eiti nepramintu keliu ir savo projektui popierių pasidaryti pati. O tai nėra taip jau ir sunku. 

Pirmiausia reikėjo apsispręsti dėl jau turimo popieriaus. Mūsų buto ūkyje gausi sankaupa žurnalų su TV programa (teisybės dėlei reikia pasakyti, kad juose kartais ir apie keliones būna prašyta). Coursera kursai yra nemokami (yra galimybė mokėti už pridėtines paslaugas kaip rimtesni kursai, pažymėjimai ir pan.) ir todėl šis projektas taipogi turi kainuoti nedaug, arba iš viso nekainuoti. Mano suvalkietiški-zanavykiški genai man liepia net žirkles taupyti ir tik prie svečių naudoti. Taigi, medžiaga projektui yra. 

Atsiprašau, Nomeda, turėsiu žurnalą sudraskyti. Viskas dėl mokslo. Tikiuosi, tu supranti. 

Vieno žurnalo viršelį nuplėšiau ir atidėjau šalin, o didesnę dalį puslapių suplėšiau į smulkius skutelius. Rekomenduojama būtent plėšyti, o ne karpyti žirklėmis. Kai mano darbo vieta panašėjo į išprotėjusio žiurkėno irštvą, atėjo tėtė ir pasiūlė pasinaudoti kokio biuro dokumentų smulkintuvu. Aš išdidžiai atsakiau, kad viduramžiais tokia technika neegzistavo, į ką mano tėtė atsakė, kad "Savaitės" žurnalo su švino raidėmis tada irgi nebuvo. Tiesą sakant, argumentą dėl švino dar reikės pagrįsti, bet projekte kalba eina apie rankraštines knygas, todėl nekantrauju kai reikės pasigaminti savo rašalą. Plėšant puslapius labai svarbu skutelius padaryti kuom smulkesnius, todėl labai pavargo rankos ir paskaudo pirštai. Nenuostabu, kad knygos buvo tokios brangios. 

Turizmo naujienų paroda Adventur 2017. Paragauk Pasaulio, Paragauk Lietuvos!

Skubus Kūtvėlos iškvietimas. Negaliu nereaguoti :-) 

Netikėtai susimakalavus planams į šiuos kasmetinius turizmo atlaidus kelionių poteriauti su Ursulijumi Lepečkojausku išvykome neplanuotai, bet pakiliai, nes mudu nuvežė geroji mūsų kelionių fėja Gintarė, su kuria Ursulijui žmoną Rygoje pirkome. Pernai man ši paroda paliko prastą įspūdį dėl tų pačių užpernai naudotų dekoracijų, bet šiemet buvo visiškai atnaujintas dizainas Lietuvos salėje. Tiesą sakant, įspūdis buvo toks, kad net žandikaulis atvipo ir barkštelėjo į grindis. Nuotraukų nedaug, nes nebuvo kada paveiksluoti, skubėjau tik už žandų kišti viską, ką buvo priruošę iš visos Lietuvos suvažiavę turizmo mugės dalyviai. Šios mugės tema: #ParagaukPasaulio, #ParagaukLietuvos .

Ursulijus Lepečkojauskas atvyko į Adventur turizmo naujienų mugę. 

Akcentai su tautiniais kostiumais buvo pastebimi visoje parodoje, kai kam tai patiko, kai ką tai erzino. Ursulijus Lepečkojauskas truputį nusiminė, kad meškos neturi tautinių kostiumų. Pažadėjau ką nors numegzti.

Pirmas įspūdis-labai teigiamas. 

Kiekvienas stendas buvo apipavidalintas pagal savo krašto akcentus, tai net akys raibo, nežinojau, nei kokia tvarka vaikščioti, tai jautėme įkvėpimą ir judėjome kaip čakros kreipė. Ir dar baisu buvo Gintarę pamesti, jai tai-pirma paroda, tai pasiklys dar tarp visų skanumynų!

Ursulijus Lepečkojauskas gėrisi šarvais. 

Rubrika "Pabertų minčių karoliai": kai Dievas uždaro duris, Jis atveria langą.

Naujuosius 2017-sius metus sutikau kaip tikra baudžiauninkė. Pirmadienį gavau pranešimą iš įmonės, kuri administruoja mano anglų kalbos pamokų biuro nuomą, kad pasikeitė pastato savininkai ir kad nuomos sutartys mums visiems nutrauktos dabar pat. Šiuo metu naujieji savininkai žada apreikšti mums savo ketinimus.

Nuomos klausimas man jau metai laiko buvo kaip dieglys pašonėje. Tik nukirsti tą inkarą, laikantį mane saugioje salelėje su mano knygomis, arbatos puodeliu, gėlėmis ir vaizdu į gyvenamąjį namą, iš kur kažkas pro žaliuzes spoksodavo į mano biuro langą (dar tame bute buvo katinas) niekaip nesiryžau. Prisipažįstu- iš tingėjimo. Tingėjau kažką galvoti, ieškoti išeities, aktyviau skelbtis ar tiesiog branginti pamokas. Ir štai rezultatas.

Naujieji savininkai gali a) palikti viską kaip yra b) kelti nuomą c) prašyti atlaisvinti patalpas. Mūsų biurų pastatas yra senos statybos (buvusios visokios laboratorijos), todėl verkte prašosi renovacijos, bet nuomos kainos palyginus normalios. Esame kaip didelis žmonių skruzdėlynas, kur nuomojasi patalpas profesionalai nuo "kepu tortus iki darau abortus".

Iš kelionės archyvų. 

Dabar man sujudo visos čakros ir Feng Shui. Apsisprendžiau- pamokas keliu į savo namus tiems, kurie sutiks atvažiuoti,- turintys automobilius nemato tame jokios problemos, o aš pasižadu nekepti karbonadų prieš pamoką. Kitiems siūlysiu ateiti pas juos į namus arba ofisus. Taip, keletą klientų prarasiu, nes jų netenkins joks sprendimas, tačiau dėl tų 2-3 žmonių išlaikyti biurą neapsimoka. Gaila, nes spėjome sisigyventi ir susidraugauti. Tik kad versle ne vieta sentimentams. Kita vertus, mokymai tikrai ne ta sritis, kur galima susirausti milijonus.

Labai tikiuosi, kad dabar turėsiu daugiau laiko savo pomėgiui-kelionių organizavimui. Noriu po truputį įeiti į šią sritį kaip profesionalė. Taip pat šiuo metu turiu sutartį su leidykla dėl knygos. Taigi, jeigu turite rimtų pasiūlymų turizmo srityje, laukiu žinutės.

Jūsų Kūtvėla

Kiek kainuoja nusipirkti reklamą Kūtvėlos bloge?

Tinklaraščio "Kūtvėlos kelionės ir klajonės" memorandumas dėl teikiamų reklaminio pobūdžio paslaugų, skirtas komerciniams subjektams, privatiems asmenims ir paslaugėlių kaulytojams.

Pastaruoju metu padaugėjo užklausų dėl reklamos mano tinklaraštyje. Tai labai džiugina, nes rodo, kad "Kūtvėlos kelionės ir klajonės" pasiekė brandą ir tapo brendu :-) Čia iš karto noriu pasakyti-jeigu skaitote šį įrašą, vadinasi reklama mano tinklaraštyje Jus domina. O manęs mano nuosava reklama-nedomina. Taip, žinau, baisu, bet tikrai nedomina. Nerašykite man, prašydami skirti savo laiką, kurio šioje žemėje mums taip nedaug atseikėta, atlikti kažkokį darbą Jums, nes man nuo to bus "gera reklama". Reklama neapmoka sąskaitų ir nenuperka žiurkėnui saulėgrąžų. O gera reklama turėtų tai padaryti. Pagalvokite apie badaujantį žiurkėną ir susigėskite.

Todėl šituom pažymima, kad tinklaraščio "Kūtvėlos kelionės ir kelionės" autorė Kūtvėla teikia nemokamas ir mokamas reklamos paslaugas.

NEMOKAMOS REKLAMOS PASLAUGOS, tokios kaip reklaminės nuorodos, reklaminis baneris, pasidalinimas socialiniuos tinkluose ir pan. teikiamos neatlygintinai kitiems tinklaraščių autoriams, jeigu tie tinklaraščiai nėra reklaminių banerių fermos. Jeigu norite pasikeisti reklaminėmis nuorodomis su mano tinklaraščiu, susisiekite. Jūsų nuoroda bus patalpinta skiltyje "Mano skaitomi dienoraščiai". Ten įtraukiu savo skaitomus dienoraščius, kurie man kažkuom patinka, yra svarbūs ar naudingi. Jeigu Jūsų tinklaraščio ten nėra, tai dar nereiškia, kad jo neskaitau. 

MOKAMOS REKLAMOS PASLAUGOS teikiamos komercinę veiklą vykdantiems subjektams (kelionių agentūroms, transporto firmoms, oro linijoms, ir pan.). Paslaugai apskaičiuotus mokesčius pagal Lietuvos respublikos įstatymus sumoka reklamos Užsakovas. 

Siūlomos paslaugos:

1) Reklaminio banerio talpinimas.

Talpinimo trukmė: 1 metai po patalpinimo dienos. 

Paslaugos kaina: 200 EUR po mokesčių.

Papildomos  sąlygos: pasilieku sau teisę pašalinti reklaminį banerį bet kuriuo metu iki sutarto termino pabaigos, jeigu atsiras nenumatytų aplinkybių (tarkime, Jūsų įmonė bus paduota į teismą už įsipareigojimų turistams nevykdymą ir pan.). Pinigai už nesuteiktas reklaminės paslaugos dienas negrąžinami. 

2) Reklaminės nuorodos talpinimas.

Talpinimo trukmė: 1 metai po patalpinimo dienos.

Paslaugos kaina: 200 EUR po mokesčių.

Papildomos sąlygos: sąlygos: pasilieku sau teisę pašalinti reklaminę nuorodą bet kuriuo metu iki sutarto termino pabaigos, jeigu atsiras nenumatytų aplinkybių (tarkime, Jūsų įmonė bus paduota į teismą už įsipareigojimų turistams nevykdymą ir pan.). Pinigai už nesuteiktas reklaminės paslaugos dienas negrąžinami. Jeigu nerašote dienoraščio, tai nuoroda galės būti patalpinta specialiai sukurtame skyrelyje "Tai naudinga" ar panašiu pavadinimu. Visos reklaminės nuorodos mano skaitomų dienoraščių ar specialiai sukurtame skyrelyje išdėstomos automatiškai abėcėlės tvarka, todėl jeigu Jūsų tinklaraštis/tinklalapis vadinasi "Žiūrėk, kaip čia faina", tai ir būsite paskutinis. 

3) Paslaugos/prekės testavimas. 

Paslaugos trukmė: sutartinė.

Paslaugos kaina: 100 EUR po mokesčių už vieną testuotą prekę/paslaugą. 

Papildomos salygos: testavimo aprašymas ir išvados/rekomendacijos gali būti pateikiamos tik užsakovui naudoti savo nuožiūra, arba papildomai gali būti sukurtas specialus įrašas mano tinklaraštyje. Jeigu toks įrašas užsakomas iš prekės/paslaugos testavimo užsakovo, vieno tokio įrašo patalpinimas mano tinklaraštyje (su pasidalinimais socialiniuos tinkluose mano nuožiūra) iki 1 metų po patalpinimo datos apmokęstinamas 100 EUR po mokesčių. Savo ruožtu, tokio įrašo publikuoti nepažadu, jeigu manęs tai nesudomins arba jeigu testavimo rezultatas neatitiks mano lūkesčių. 

4) Užsakomasis straipsnis.

Paslaugos trukmė: 1 metai po patalpinimo dienos.

Paslaugos kaina: 250 EUR po mokesčių.

Papildomos sąlygos:  pasilieku sau teisę pašalinti reklaminį straipsnį bet kuriuo metu iki sutarto termino pabaigos, jeigu atsiras nenumatytų aplinkybių (tarkime, Jūsų įmonė bus paduota į teismą už įsipareigojimų turistams nevykdymą ir pan.)  Pinigai už nesuteiktas reklaminės paslaugos dienas negrąžinami. Užsakomąjį straipsnį paruošia ir reikiamas iliustracijas pateikia reklamos užsakovas. 

Ir ne, nesiderėsime. Kainos nurodytos sąžiningos. 

Jeigu esate komercinis subjektas (kelionių agentūra, transporto firma, oro linijos, ir pan.) ir norite NEMOKAMOS reklamos mano bloge, tai padaryti labai paprasta- susisiekite ir pasiūlykite savo paslaugą. Tai gali būti nakvynė viešbutyje, autobuso bilietas į Rygą, vakarienė restorane, kelionių knyga, ryšių ir fotografijos priemonės, kelionėms skirti aksesuarai ir viskas, kas susiję su plačia kelionių tema. Jeigu man Jūsų prekė/paslauga patiks, aš ją pareklamuosiu savo skaitytojams ir tai Jums nieko nekainuos. Ir patikėkte manimi, tos darbo valandos, kurias sudedu į šio tinklaraščio turinį, tikrai prilygsta Jūsų suteiktos prekės/paslaugos kainai. Yra viena sąlyga: Jūs man nestatote jokių salygų. Nes, Dievas mato, jeigu man pradėsite sakyti kažką panašaus į "Bet be abejo norisi, kad nušviestumėte teigiamai [prekės/paslaugos pavadinimas]. Nereikia panegirikos, bet daugiau teigiamų pastebėjimų."-tai mūsų glaudus bendradarbiavimas pasibaigs net neprasidėjęs. Jeigu norite man aiškinti, kaip reikia rašyti, žiūrėkite užsakomojo straipsnio kainas ir sąlygas. 

Kai baigiasi saulėgrąžos, o tau siūlo "gerą reklamą". 

Šio tinklalapio turinys kuriamas su meile ir visuomenei prieinamas nemokamai. Jeigu visgi norite atsidėkoti finansiškai-tam yra Paypal paramos mygtukas.

Dėkoju, kad mane skaitote.

Kūtvėla 

Kas liko už kadro Minske?

Tradicinė rubrika "Kas liko už kadro" ne tik praskleidžia finansinio aspekto paslapties skraistę, bet ir duoda praktiškų patarimų.

Žmonės. Situacija nuo mano apsilankymo 2013 m. žymiai pasikeitusi į blogąją pusę. Žmonės labai nemandagūs, netgi chamai, pardavėjos iš viso marmuriniais veidais. Suprantu, kodėl baltarusiai taip veržiasi į mūsų "Akropolį"- ten su jais kaip su žmonėmis elgiasi.

Kelionė. Tarp Vilniaus ir Minsko reguliariai važiuoja autobusai ir traukiniai, kelionės trukmė apytiksliai apie 3,5 val. (jeigu neužlaikys ant sienos). Nepamirškite pasidomėti sienos kirtimo formalumais. Aš pasirinkau keliauti autobusu, nes buvo šiek tiek pigiau nei traukiniu. Į autobusą įlipti galima kelios minutės prieš išvykimą, o traukinių stotyje reikia būti vos ne kaip oro uoste, nes pasienio patikra vykdoma prieš laipinant į traukinį.

Apgyvendinimas. Minske viešbučiai brangūs ir gauna nelabai gerus atsiliepimus, ypač dėl blogo wi-fi ryšio. Laimei, yra keletas hostelių, kur galima apsistoti už protingą kainą. Rekomenduoju Your Hostel, esantį privačiame sektoriuje. Lietuvos piliečiams nereikalinga registracija iki trisdešimties dienų Minske (nesu tikra dėl kitų miestų).

Visuomeninis transportas. Minske yra metro, autobusai, troleibusai, tramvajus ir mikriukai. Bilietus reikia įsigyti iš anksto kioskuose arba pirkti iš vairuotojo (kartais turi parduoti ir keleiviai). Vienkartinis popierinis bilietas žymimas komposteryje su skyle, o naujoviški e-bilietai pažymimi priglaudžiant juos prie e-komposterių. Rekomenduoju dešimties dienų (trumpiau nėra) nuolatinį bilietą metro, autobusams ir troleibusams. Su kortelės mokesčiu, toks bilietas kainuoja apie 7 EUR. Jį parduoda kioskuose "Minsktrans". Toks kioskas yra netoli geležinkelio stoties (kuri yra netoli centrinės autobusų stoties), kur yra įėjimas į metro stotį Ploščia Lenina.

Minsko visuomeninis transportas. 

Labai rekomenduoju dvi programėles Minsko transportui, abi veikia offline režimu. Viena yra Minsk Transport Timetables, kita yra Minsk Guide. Žinoma, rusų kalbos žinios būtinos.

Kalba. Rusų kalba susišnekėsite visur. Ir susiklausysite, ir susirašysite, ir susiskaitysite. Angliškai tardytis jaunimą nebandžiau, nes rusiškai pakankamai slebizavoju. Vien tik su anglų kalba gali būti kiek sudėtinga.

Katinas ir kirilica. 

Maistas. Nors mieste netrūksta nei sušių, nei spagečių, aš taupiau laiką ir maitinausi arba karštu vandeniu užpilamais makaronais ir sumuštiniais, arba "Lido" restorane, kur didelis karšto maisto pasirinkimas. "Lido" restorano kainos panašios kaip ir pas mus- sriuba ir karštas patiekalas kainuoja apie 5-7 EUR.

Ypatingai domėjausi desertais. 

Pinigai. Neseniai įvyko pinigų reforma ir tebevyksta pereinamasis laikotarpis, todėl cirkuliuoja ir seni, ir nauji Baltarusijos rubliai, todėl reikia labai atidžiai sekti, kad teisingai atiduotų grąžą. Eurus į rublius geriausia keistis Baltarusijoje, ten kursas kažkiek palankesnis. Bankas, paštas ir maisto parduotuvė pas mus ant kiekvieno kampo, o Minske teks paplušėti ieškant.

Išlaidų suvestinė.  

• Autobuso bilietas į abi puses: 26 EUR
• Vizos dokumentai (nuotrauka, draudimas): 11 EUR
• Viza: 0 EUR (nemokama pusmaratonio dalyviams)
• Startinis mokestis bėgimui: 5 EUR
• Investicijos į bėgimo aprangą: 40 EUR
• Hostelis: 59 EUR
• Transportas Minske: 7 EUR
• Muziejai ir lankytinos vietos: 11 EUR
• Teatras: apie 5 EUR
• Maistas: 23 EUR
• Suvenyrai: 46 EUR
• Taksi iki autobusų stoties Vilniuje: 10,18 EUR
• Kitos išlaidos: 9 EUR

Viso: apie 253 EUR.

Jeigu imti būtinąsias išlaidas (viza, transportas, nakvynė, maistas ir keletas muziejų), tai suma tikrai yra labai padori. Tiesa, sunku atsispirti baltarusiškiems suvenyrams, nes iš tiesų yra gražių darbų. Labai žemos Minsko Bolshoi teatro bilietų kainos, galima gauti neblogas vietas už 4-5 EUR.

Rimtai svarstau sugrįžti į Minską kitais metais, kai jie švęs 950-rių metų miesto jubiliejų. Jungiatės?

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Dranikaitė-Bulbytė

Tolerancijos link: Atminties maršas Molėtuose.

Papasakosiu Jums tikrą atsitikimą. Ne paslaptis, kad R. Vanagaitės knygą "Mūsiškiai" kritikavo dėl jos asmeninės pozicijos, dėl detalių neatitikimo, dėl temos, dėl to, kad reikia kažką kritikuoti...Mano tėtė nupirko šią knygą savo draugui, pavadinkime jį Tadu. Tadas yra inžinierius ir daug metų gyvena emigracijoje Kanadoje, kartais parskrenda aplankyti Lietuvos. Tadas paprašė nupirkti šią knygą ir atsiųsti jam paštu, mat taip prašo jo žmona, pavadinkime ją Rebeka.

Knygoje pasakojama apie masines žydų žudynes Lietuvoje. Vieną tokią dieną prie pasmerktųjų duobės sušaudymui atėjo ir žydas daktaras, pavadinkime jį Maksu. Nusirengė, kaip buvo liepta, įlipo į duobę ir atsigulė sušaudymui. Ir čia, kaip būna aštraus siužeto filmuose Holivude, tik skirtumas tas, kad veiksmas vyksta mažame miestelyje Lietuvoje, šaudymui vadovaujančiam pareigūnui įteikiamas raštelis. Kažkas iš anonimu likusių Pasaulio Teisuolio vardo verto žmonių per pažintis sukombinavo Makso išgelbėjimą. Mat- daktaras, dar gali praversti, o vokiečiai, kaip žinoma, praktiški žmonės buvo. todėl Maksui buvo liepta keltis, apsirengti ir eiti į naujos paskirties vietą.

Maksas išgyveno karą. Vėliau sukūrė šeimą ir su antrąją puse susilaukė mergaitės, kurią pavadino Rebeka. Dabar Rebeka yra Tado žmona ir jiedu gyvena Kanadoje.

Šiame pasakojime daug baltų dėmių. Koks to miestelio pavadinimas? Kaip Maksas susipažino su savo žmona? Kur jis gyveno po karo? Kur gimė Rebeka? Nepaklausiau. Kas geriau: paklausti nepatogų klausimą ir gauti atsakymą, kuris tau gali nepatikti, ar nepaklausti iš viso? Ar tyla- vis dar geriausia byla?

Tokių istorijų, kaip kad mano papasakota- šimtai. Mūsų žiniasklaidos sukuriamame siaubo burbule (apiplėšė/nužudė/sudegino/išprievartavo) nuskęsta bet kokia gera naujiena, todėl noriu priminti, kad Pasaulio Teisuolių duomenų bazėje užfiksuoti 889 vardai- tiek žinomų Lietuvos piliečių žydus gelbėjo. Manau, skaičius negalutinis, bet baigtinio jo taip ir nesužinosime. Nes štai ima ir pasirodo informacija, kad Henriko Daktaro (taip, to paties Henriko Daktaro) seneliai slėpė žydus nuo mirties.

Rugpjūčio 29 d., pirmadienį, Molėtuose (kaip ir daug kur Lietuvoje) renginiai, skirti atminti čia gyvenusiems žydams ir nueiti iki jų amžino poilsio vietos tuo keliu, kuriuo jie ėjo savo paskutinę dieną šioje ašarų pakalnėje. Aš irgi būsiu Atminties marše Molėtuose. Kodėl?

Kai prasidėjo Rusijos agresija Ukrainoje, buvo kviečiama ateiti prie Rusijos ambasados Vilniuje ir pareikšti protestą. Buvo žiema, šalta ir daug sniego, todėl labai nesinorėjo eiti iš šiltų namų į tamsią naktį. Bet aš buvau kartu su tais keliasdešimt neabejingų žmonių protesto akcijoje. Nes jeigu aš - jauna, sveika, susipratusi- neisiu, tai kas eis? Kas būtų buvę, jeigu Sausio 13-ją žmonės irgi būtų pasakę: "Ai, šalta gi, sninga, gal už Laisvę pakovosime liepą, kai atšils?" Reikia eiti. Nes dar kada nors kas nors ims ir nuspręs, kad dabar reikia naikinti nebe žydus, o lietuvius, rusus, lenkus, krikščionis, stačiatikius, sentikius, gėjus, nevaisingas moteris, invalidus, anoreksikus, pilnapadžius... Šitas maršas- žingsnis tolerancijos pamokų link; mažas žingsnis, bet labai reikalingas.

Organizatorių plakatas.

Daugiau:
Projektas Molėtai/ Project Malat
M. Ivaškevičius. Aš – ne žydas

Su meile ir visada Jūsų,

Kūtvėla

Kūtvėla kviečia paremti benamius gyvūnus.

Antra savaitė treniruojuosi bėgti rugsėjo mėnesį rengiamame Minsko pusmaratonyje. Kadangi gyvenime esu bėgusi tik pasivyti nuvažiuojantį autobusą, pasirinkau 5 km distanciją. Man asmeniškai tai yra didelis iššūkis.

Visų pirma, tai didelis iššūkis prie tokių nesąmonių nepratusiam kūnui. Per tas dvi savaites mano kūnas pradėjo formuotis į kažkokį naują derinį. Krūvis kol kas nedidelis, vis dar ieškau savos metodikos kaip neapsivemti ir nenualpti per bėgimą. Juk, galų gale, turėsiu atstovauti savo gimtajam miestui. Kol kas daugiausiai esu nubėgusi 2 km ir kol kas malonumo nejaučiu jokio-tik darbas, apsiliejus prakaitu ir sukandus dantis, mintyse tempui palaikyti niūniuojant "Happy Birthday". Dabar turiu išsikeltą tikslą- garbingai nutursenti tuos 5 km Baltarusijos sostinėje- ir jo siekiu.

Kitas didelis iššūkis yra dvasinė klausimo pusė. Į šį bėgimą jau investavau pakankamai pinigų, o dar nusimato pasidengti transporto ir nakvynės išlaidas, susiplanuoti pažintinę programą. Tame tarpe paraleliai pažindinuosi ir su maratonų tikslais. Vienas jų- labdara. Surinktos lėšos iš sponsorių, mecenatų ar dalyvių įnašų dažnai keliauja labdaros tikslams.

Atrodo, pasaulis didelis ir jame užtektų vietos visiems. Bet vis tiek kertame miškus tam, kad pastatytume parduotuves, naikiname parkus tam, kad pastatytume daugiabučius, nuodijame upes teršalais ir kanalizacija...ir taip tęsis tol, kol žmogus supras, kad pinigų negalima valgyti. Šį rytą perskaičiau apie tai, kad Kaišiadoryse vaikai išbadė kačiukams akis. Lyg maža to, kad tie kačiukai buvo pasmerkti augti benamiais ir rasti mirtį jeigu ne šiukšlių konteineryje, tai po automobilio ratais, jiems dar reikėjo ir regėjimo šviesą atimti. Kokiu tikslu? Ką galvoja tų vaikų tėvai? Šlykštu ir galvoti. Policija tokių nusikaltėlių negaudo, pilasi tik komentarų lavina po straipsniu tradiciškai linkinti tiems vaikams vėžio, aklumo, luošumo ir kitų Dievo bausmių susilaukti.

Tel Avivo katinas, Izraelis. Asociatyvinė nuotrauka iš kelionės archyvo.

Noriu paprašyti Jūsų padėti man savo bėgimo dėka prisidėti prie labdaringų idėjos tikslų ir surinkti kad ir nedidelę pinigų sumą paremti benamių gyvūnų prieglaudai. Tokių yra ne viena, ir joms visoms reikia paramos. Noriu nuo liepos 1 d. iki grįžimo iš Minsko rugsėjo 7 d. surinkti bent 150 EUR sumą paremti tiems, kuriems paramos labiausiai reikia. Šią sumą įsipareigoju skirti padengti konkretaus benamio gyvūno gydymo išlaidas savo nuožiūra- skaudžių istorijų tiek daug, kad ir išdalinus visoms po kelis eurus, skolos veterinarams liks didelės, todėl nusprendžiau šią sumą skirti vienam atvejui paremti. Kokiam- bus matyti rugsėjo mėnesį.

Jeigu Jūs:

• esate neabejingas benamiams gyvūnams
• su malonumu skaitote mano tinklaraštį
• naudojatės mano tinklaraštyje rastais patarimais
• tikite tuo, ką Kūtvėla daro

ar tiesiog

•  esate geras Žmogus

tuomet paaukoti galite per mano tinklaraščio dešinėje pusėje esanti PayPal Donate mygtuką. Užtruksite vos kelias minutes, bet kažkam atitolinsite kelionę ten, kur link mes visi po truputį einame.
Jeigu aukojimas PayPal būdu Jums atrodo sudėtingas ar nepatikimas- užsukite į veterinarijos gydyklą arčiausiai savo namų ir pasiteiraukite, ar galite kaip nors paremti ten gydomus benamiukus.
 
Ačiū už Jūsų gerumą.

Su meile ir, kaip visada susivėlusi, Jūsų

Kūtvėla 

Pirmas kartas Minske: bėk, Kūtvėla, bėk!

Įdomus dalykas tas Facebook'as, jame netikėčiausi dalykai atsitinka. Naršau štai internetuose penktadienio vakare po darbo atėjusi pas sesę, kur tą savaitę buvau atėjusi jų katino priežiūros atostogų, ir Vilniaus universiteto žygeivių klubo paskyroje atsiranda žinutė: šį rudenį organizuojamas bėgimo renginys (pusmaratonis) Minske, o bėgimo dalyviams išduodama nemokama viza. Žinoma, bėgti tada niekur nesiruošiau (nebent reiktų eilinį nuvažiuojantį autobusą pasivyti), o kadangi sportinis renginys vyks tik vieną dieną, bet viza išduodama savaitei, tai- kaip dabar sakoma- yra Profit! Nemokamomis vizomis Baltarusijoje skatinamas sportinis judėjimas ir turizmas.

Katuko Spurgos reakcija į bet kokias su ne maistu susijusias naujienas. Katukas Spurga dar nėra tikras, kad aš-ne maistas.

Žinoma, nemokama viza (darantis asmeniškai ambasadoje kainuoja 25 EUR) galutiniame rezultate nėra nemokama: reikės specialių nuotraukų, draudimo, autobuso bilietų, nakvynės, bus išlaidų maistui, transportui, lankytinoms vietoms...Tačiau mane veža pats mano gyvenimo būdas: vos prieš porą dienų rugsėjui planavau aplankyti Lvovą, o dabar štai vietoj Lvovo bus Minskas. Žmogui, kuris bėga tik paskui nuvažiuojantį autobusą, tai- didelis iššūkis. Taip, buvo minčių pasinaudoti nemokama viza ir visiškai nedalyvauti bėgime, bet po poros dienų prasikalė kaip voveruška samanose mano pasąmonėje nacionalinis pasididžiavimas. Be to, dar gausiu medalį! Medalį!

Minsko pusmaratonyje bus trys atkarpos: 21,1 km, 10,5 km ir 5,5 km. Aš užsiregistravau ir apsimokėjau (VISA kreditine kortele) 5 EUR startinį mokestį už 5 km distanciją ir užpildžiau anketą, skirtą renginio organizatoriams dėl nemokamai vizai reikalingo iškvietimo. Rugpjūčio viduryje turėtų ateiti patvirtinimas, kad vietinės Baltarusijos ambasados žino apie šio renginio dalyvių įtraukimą į nemokamų vizų gavėjų sąrašus. Tuomet reikės užpildyti dar vieną anketą ir ją kartu su kitais reikalaujamais dokumentais pateikti Vilniuje esančiai Baltarusijos ambasadai.

Dėkoju internautams iš G+ socialinio tinklo už nuorodą į Darebee tinklalapį, kur radau programą pasiruošti 5 km bėgimo distancijai. Perkračiau rūbų spintą ir iš dugno ištraukiau kandims gąsdinti laikytus treningus, kuriais dabar gąsdinu pokemonus mokyklos stadione. Tačiau prieš pradedant sukti mokyklos stadione ratus su Endomondo programėle mobiliajame telefone dėkle ant pilvo, man dar teko investuoti į bėgimo batelius. Remontui uždaromame prekybos centre Parkas Outlet Šiaurės miestelyje buvo gerų išpardavimų. Kaip pradedančiam bėgikui, man buvo svarbus kokybės ir kainos santykis, nes nesinorėjo sumokėti krūvą pinigų už bėgimo batelius, kuriuos tuoj kur nors numesiu, kai entuziazmas išblės. Man pavyko rasti tinkamo dydžio ir nebaisaus dizaino Adidas firmos bėgimo batelius už 30 EUR (akcijinė kaina). Šiuo metu esu su jais prabėgusi virš dešimt mokyklinio stadiono ratų ir esu labai patenkinta- kojos kaip ant pūkinių pagalvių jaučiasi. Svarbu- laisvalaikio, treniruočių ir bėgimo sportiniai bateliai skiriasi, todėl pasitarkite su parduotuvėje dirbančiais profesionalais. Nusižiūrėjau ir marškinėlius su Lietuvos simbolika, bet dar nepirkau. Mieliau vilkėčiau "Astravo atominei elektrinei- ne!" užrašu pažymėtus marškinėlius, bet bijau, kad suims kaip NATO šnipę ir provokatorę. Galutinės Minsko bėgimo rungties starto aprangos klausimas kol kas neišspręstas iki galo-reiks pasekti ir orų prognozes.

Bėgioti pagal programą reikia ne kiekvieną dieną, nes pakaitomis įdėti pritūpimai ir tempimo pratimai, todėl kūnas apkrovai paruošiamas palaipsniui. Nepaisant to, kad bėgioju (tiksliau- tursenu kaip koks ežiukas) vos kelios dienos, kojose pastebėjau atsiradusius raumenukus, o šlaunyse- o, varge!- atsirado šiek tiek nukritusių lašinukų maišelių (iš kur????). Jaučiu, kad vietoje elegantiškų sportinių timpų bėgsiu bulvių maišu apsirengusi. Taip mano gyvenime atsirado bėgimas. Planuojamas derinant su darbo grafiku, sistemingas, metodiškas bėgimas, nes yra išsikeltas tikslas, kuris neatrodo nepasiekiamas.

Minsko pusmaratonis vyks š.m. rugsėjo 4 d. Viza galioja rugsėjo 1-7 d., todėl yra laiko pakeliauti po Baltarusiją. Šiuo metu neturiu tvirtų planų, ką galėčiau ir norėčiau nuveikti, nes labai planavimą riboja informacinis vakuumas. Sumaišties įnešė ir pasikeitusi Baltarusijos valiuta. Tai bus mano antras apsilankymas Minske, bet manau, kad tikrai rasiu ką pamatyti.

Iš kelionės archyvo. Minskas 2013 m.

Daugiau informacijos apie Minsko pusmaratonį rasite čia: http://en.minskhalfmarathon.by/ RU, ENG

Kitas dalykas, dėl kurio džiaugiuosi, tai naujų blogų/tinklaraščių atradimas, iš kurių semiuosi įkvėpimo ir naudingų patarimų. Savo patogumo dėlei ir Jūsų informavimui čia išvardinsiu man labiausiai patikusius:

• Andrzej Waszkewicz Sports Project
• parBĖGU 
• Tobulėkime kartu. Povilas Panavas  
•  Reikia bėgti
• Horizonto link

Jeigu manote, kad praleidau ką nors svarbaus ar kad man reikėtų paskaityti dar ką - duokite žinoti.

Motyvacija.

Šiaip dabar kyla visokių organizacinių klausimų. Ar į renginį reikia atvykti jau apsirengus startine uniforma, ar ten bus kur persirengti ir nusiprausti? Kaip ant marškinėlių (marškinėliai gali būti savo?) tvirtinamas startinis numeris (siūti, segti žiogeliais, klijuoti lipnia juosta)? Kokiu principu saugomi daiktai (kuprinė, pinigai, raktai)? Kaip žinoti, kad reikia sukti į finišą, kai visi bėga tą pačią 5 km distanciją?

Kitas dalykas- nuo rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 1 d. (kai išvyksiu į Minską atstovauti Lietuvai šiame renginyje) skelbsiu paramos lėšų gyvūnų globos organizacijai kampaniją. Apie tai netrukus pranešiu detaliau. Jeigu Jums patinka tai, ką aš darau, jeigu įkvepiu Jus nuotykiams, jeigu mano rašinėliuose randate naudingų patarimų savo kelionėms- geriausia padėka bus auka kilniam tikslui.

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Filipidaitė    #followminsk

Miegok ramiai, kunigaikščio Gedimino mieste- tave saugo Kūtvėla!

Benaršydama po internetus radau kolegos blogerio Adomo Rutkausko įspūdžius apie išplėstosios realybės (augmented reality) žaidimą Ingress jo paties straipsnyje „Ingress“: dėl žaidimo — ir į kitą šalį. Perskaičiau ir jo įspūdžius iš Milano. Kadangi sukaliau savo senąjį telefoną beyond repairs, tai pasiėmiau naują išmoningą Samsung Galaxy modelį, į kurį ir atsisiunčiau Ingress žaidimo programėlę. Telefoną dar ne iki galo prisijaukinau, nes jis toks protingas, kad daro ką nori.

Winter scene of the Globe of Science and Innovation. Image credited to CERN and Patrice Loiez (http://home.cern/). Image from CERN Media Bank.

 

Jūs turbūt žinote, kad CERN dirbantys mokslininkai ieško dieviškosios dalelės. Ieškojo ieškojo ir surado, tik ne dieviškąją dalelę, o nežinomos kilmės energiją, kuri skverbiasi į Žemę per įvairius portalus. Primena amerikietišką mokslinės fantastikos serialą? Žinoma, primena. Čia žmonija irgi pasidalino į dvi dalis: Englightened (apsišvietę pažangieji) ir Resistance (besipriešinantys pogrindininkai). Žaidimo pradžioje reikia pasirinkti komandą. Pagal savo charakterį buvau linkusi papildyti Resistance judėjimo gretas, bet mane greitai užverbavo pažįstami iš Englightened ir taip neplanuotai papildžiau varlinyko genofondą.

Per porą dienų pasiekiau bauginamų rezultatų, kaip ir dera naujokei su entuziazmu. Manau, dar truputį pasitreniravus (žaidime tai vadinama levelintis, maždaug kaip Mama, mes su Adomu einame pasilevelinti, vėlai grįšiu), mane būtų galima kaip dvigubą agentę infiltruoti į Resistance frakciją- žala priešininko komandai yra garantuota. Englightened spalva yra žalia, o Resistance- mėlyna, todėl šiuos meiliai vadiname smurfais (o anie mus -frogs ). Dabar viską, kuom naudotis nemoku, sudėjau į skrynutes-kapsules ir kaupiu. Sakau, blogiausiu atveju priešą mušti aš ir su skrynute galiu, o jeigu ji pilna, tai gal net ir žymė liks.

Iš pirmo žvilgsnio, žaidimo esmė yra paprasta: yra portalai, kuriuos reikia užimti (hack). Savos frakcijos portalas duoda gėrio ir jame derlių nuimti galima kelis kartus per valandą. Priešininkų portalas irgi duoda gėrio, bet kartais atsišaudo (kai kurie taip kala atgal, kad baisu! Mat daug kas priklauso nuo to, kokios apsaugos (mod) sudėtos.). Kitas svarbus dalykas yra jungčių tarp savos frakcijos portalų kūrimas ir kontroliuojamos teritorijos padengimas savo frakcijos spalvos lauku, o tai būna jeigu pavyksta sujungti tris savo aplankytus portalus į trikampį, o tam reikia turėti jų raktus, kurie iškrenta imant tuos pačius portalus. Papildomai karmos taškų galima gauti kraunant portalus saugančias baterijas (resonators). Jeigu baterijos nusėda, portalas tampa pilkas, ir jį vėl galima užimti. Portalas trumpai pilkuoja ir jeigu priešininkų komanda jį užkariauja. Bet giliau pakapsčius, tai yra tikras komandinis žaidimas. Vienam žaidėjui ginti portalus, juos jungti viso miesto ribose, užiminėti priešo portalus yra tiesiog fiziškai neįmanoma, kartais trūksta amunicijos ar patirties. Taigi, tenka bendradarbiauti. Bet labiausiai patinka gauti gėrio iš žaliojo namų portalo, kai galiu su pižama tiesiai iš lovos hackinti, ir iš mėlyno darbinio portalo, kuriame derlių nuimu su rytine kava (tik jis, piktas daiktas, atsišaudo).

Ingress žaidimo esmė- žaidimo metu privalai judėti mieste. Portalai dažnai būna vietose, kurios traukia žmones (muziejai, viešbučiai, skulptūros...) arba atvirkščiai- ten, kur sunku patekti ar reikia ilgai eiti. Atskiras iššūkis yra nenumatytomis kliūtimis aptverti portalai, patenkantys į statybų ar remonto darbų zonas. Judant taipogi renkami jėgos balai (xm), kurie yra gyvybinė energija. O kadangi apdovanojimas skatina, tai norintys gauti medalių gali eiti į misijas- štai aš šiandien įvykdžiau savo pirmą misiją ir gavau savo pirmą medalį! Tiesa, kurį laiką mano misijos bus kuklios, nes kai kur reikia atlikti veiksmus, iki kurių dar nepriaugau.

Bonifratrų bažnyčia Vilniuje- vienas iš Prezidentūros misijos taškų.

Ši bažnyčia pastatyta dar XIV a. nukankintų pranciškonų vienuolių vietoje (sakoma, kad pirmieji Trys Kryžiai buvo pastatyti pagerbti jų atminimą) ir garsėja Švč. Mergelės Marijos Snieginės paveikslu. Kadangi mano kova už dorą gyvenimo būdą plačiai žinoma (aš uždraudžiau Playboy spausdinti plikas mergas), tai papasakosiu apie tai, kodėl šis paveikslas taip vadinasi. Seniai seniai gyveno Romoje vienas patricijus su žmona. Ir, kaip dažnai būna turtingiems žmonėms, jie neturėjo vaikų. Jie nusprendė visą savo turtą palikti Mergelei Marijai. Jie pasimeldė, kad Marija jiems nurodytų, kaip geriau panaudoti šiuos turtus. Sapne pasirodžiusi Mergelė Marija liepė jiems pastatyti bažnyčią tokioje ir tokioje vietoje, kur bus sniego. Kadangi veiksmas vyko rugpjūtį, žmonės skeptiškai pasižiūrėjo į šį sapną, bet nuvykę į nurodytą sapne vietą nustebo pamatę, kad ten iš tiesų pasnigta. Taip Romoje ir atsirado garsioji Basilica di Santa Maria Maggiore. Kasmet rugpjūčio 5d. ten pamaldų metu byra balti rožių žiedlapiai, kurie simbolizuoja sniegą.

Šaudyti man patinka dar nuo Turok Dinosaur Hunter laikų, kada pasibaigus šoviniams tekdavo griebtis peilio. Norėdama, kad mano naujas hobis nevirstų cyaneusphobiškos neapykantos kitaip mąstantiems ir kita spalva besidengiantiems skatinimu, skelbiu atsišaukimą į Vilniaus smurfus. Vilnius-nuo seno žalias miestas. Kai Gediminas čia atvyko, jis rado žalius miškus, kur galėjo medžioti stumbrus. Upelė Vilnia ir ta kasmet nusidažo smaragdine spalva. Kai Gediminas rašė savo garsiuosius laiškus į Europos miestus, virš jo pilies buvo žalsvai pilki žiemos debesys. Vilniuje netgi laisvos automobilių statymo vietos yra nurodomos žalia spalva. Todėl kviečiu jungtis prie Enlightened frakcijos ir kartu kurti žalią ateitį. Kartą per savaitę visi kartu aplankysime draugišką, demokratiniais pagrindais tvarkomą, kaimyninį Kauną, kuris yra tikra dangaus žydrynė, kur ir pasikrausime naujų resursų.

May the Frog Force be with you.

Dėkoju kolegoms žaidėjams, kurie parėmė Kūtvėlos levelinimą resursais, kuriuos ji netaupydama su Mokytoju Adomu ištaškė į visas keturias puses taip, kad net purslai tiško. Atskiras ačiū Adomui už man skirtą laiką ir tikiuosi, tai nebuvo paskutinis kartu suvalgytas sushi.

Adomo Rutkausko tinklaraštis: "Riedančios uolos".
Ingress žaidimą atsisiųskite iš Google Play: oficiali žaidimo svetainė. Aktyvuoti paskyrą Jums reikės pakvietimo- galite rašyti man.
Video apie Ingress: Playing Ingress (apie 7 min.)
Gyk: Kodėl parsisiųsi Ingress, jo nekęsi, bet kasdien žaisi.
Resistance frakcijos tinklaraštis: Ingress Resistance.

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Eikantsmurfosugraibštukė

Kada laidosime Lietuvos turizmą?

Kai pernai pasikeitė Turizmo departamento direktorė, tikėjausi pokyčių į gerąją pusę ir Lietuvos turizmo strategijoje. Kurį laiką buvo tylu ramu, bet žmogus užėmė naujas pareigas, reikia duoti laiko kojas sušilti.  Tačiau akivaizdu, kad, paskutinėmis naujienomis remiantis, mūsų Turizmo departamento direktorė užsiima kažkokiu pijaru, tenebūna ant pykčio pasakyta. Štai prasidėjo pasiruošimas kasmetiniams turizmo atlaidams- Adventur turizmo parodai- ir informaciniai portalai mirga marga pasakojimais, kaip Paroda „Adventur“ kvies atrasti pasaulio ir Lietuvos miestus bei miestelius. "Įdomu, išmoninga ir netgi madinga rinktis savaitgalio kelionę po gimtinės miestus, o ne pirkti bilietą į Paryžių ar Barseloną“, – sako vieno iš parodos organizatorių, Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos vadovė Jurgita Kazlauskienė."- rašo informacinis portalas 15min.

Ilgą laiką negalėjau nieko į tai atsakyti, nes kvatojausi taip, kad lūžo ne mažiau kaip du šonkauliai, o kai atsipeikėjau, ponia Jurgita iš internetų jau viską buvo taip puikiai susumavusi, kad man beliko tik paprašyti jos leidimo ją cituoti. Kūtvėla saugo savo informacinių šaltinių konfidencialumą, todėl asmeninė informacija užtušuota.

Mes džiaugiamės Lietuvos turizmo vystymo pasiekimais.

Aš neišmanau tokio interaktyvaus bausmės būdo, kaip kad siūlo ponia Jurgita iš internetų, bet jeigu jinai tuos vystytojus sumanytų nukryžiuoti, tai aš jai padavinėčiau vinis, tenebūna ant pykčio pasakyta.

Šiuo metu yra pateikiami tik 2015 m. pirmojo pusmečio turizmo statistikos skaičiai. Laisvalaikio, poilsio ir pramogų tikslais Lietuvoje keliavo 332,5 tūkst. vietinių turistų. Autobusais naudojosi 111,9 tūkst. vietinių turistų, o traukiniais naudojosi 18,3 tūkst. turistų. Abiem transporto priemonėms tai yra minuso ženklas, lyginant su 2014 m. pirmu pusmečiu- autobusų kelionių nuosmukis buvo 25,2 proc. traukinių kelionių nuosmukis buvo net 33,2 proc. Atsižvelgiant į tai, kokie nepatogūs yra autobusų ir traukinių grafikai (jeigu jie išvis yra) lankyti turizmo vietoves Lietuvoje, Paryžius ir Barselona iš karto pasidaro mieli širdžiai. O štai automobiliais 2015 m. pirmąjį pusmetį keliauta daugiausiai, juos pasirinko net 1042,9 tūkst. turistų, ir tai yra net 10,2 proc. augimas nuo 2014 m. pirmojo pusmečio. Ekologija tyliai rūko kamputyje.

Turbūt, pasakysite, neapsimoka vystyti turistinius maršrutus lietuviams Lietuvoje, tegul jie geriau važiuoja į Norvegiją silkėms uodegų skusti arba, anot gerai žinomo apžvalgininko A. Užkalnio, į Angliją, čikenams galvų sukinėti, juk mes galime prisikviesti vokiečių ir skandinavų? Neskubėkite! 2015 m. pirmojo pusmečio statistikos duomenimis, vietiniai turistai išleido 54,4 mln eurų. Vidutinės dienos išlaidos siekė 20,4 euro, o vienos kelionės vidutinės išlaidos sudarė apie 45,8 euro, kas sudaro 8,6 proc. augimą lyginant su 2014 m. pirmuoju pusmečiu. Vietinių vienadienių lankytojų skaičius Lietuvoje nuolatos auga, tokių turistų 2015 m. pirmąjį pusmetį buvo net 4873,8 tūkst. ir tai sudarė 2,6 proc. augimą lyginant su 2014 m. pirmuoju pusmečiu. Taigi, rinka yra, vietinis turizmas auga, atsigauna ir tvarkosi mūsų dvarai, miestai ir miesteliai, bet susisiekimas autobusais ir traukiniais tarp turistinių Lietuvos vietų išlieka tragiškas ir brangus. Bet juk svarbiausia, kad keliauti Lietuvoje yra "įdomu, išmoninga ir netgi madinga".

Komentaruose būtų malonu sulaukti pastebėjimų, koks lankytinas/turistinis objektas Lietuvoje Jus domina ir koks susisiekimas (autobusas ar traukinys) Jums būtų reikalingas. Mane asmeniškai domina dabar neegzistuojantis autobusas iš Klaipėdos iki Žemaitijos japoniško sodo.

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Aštrivinaitė