Dienos kelionė į Klaipėdą ir Lietuvos jūrų muziejaus akvariumo lankymas. Lietuva ir "Titanikas"?-Ryšys egzistuoja!

Mano susidėliota Klaipėdos pažintinė programa buvo tokia plati, kad uostamiestyje ketinau praleisti tris dienas. Labai norėjau sutikti pirmąjį 2018 metų kruizinį laivą (šiemet tai "Astoria", plaukianti po Portugalijos vėliava), bet susirašinėjimas su šio laivo viešųjų ryšių atstovais nieko nepešė, tik spengiančią tylą eteryje. Šią kelionę planavausi būtent balandžio mėnesiui ir netrukus reikėjo apsispręsti galutinai, nes gegužė visa jau užkimšta išvykomis, birželis rezervuotas gidavimo akreditacijai ir kelionei į Alytų, kur ketinui eiti Camino Lituano keliu, o ir kiti mėnesiai pamažu "apauga" naujomis kelionių kryptimis. O čia netikėtai mano akys nukrypo dar ir į Augustavą, nes dienos kelionė į Suvalkus pateisino mano lūkesčius, ir tada kilo grynai buitinis finansinis klausimas dėl kelionės krypties, nes traukinio bilietas į abi puses iš Vilniaus į Klaipėdą (tiesiogiai) ir Augustavą (su persėdimu Kaune) kainavo beveik tiek pat. Čia man protingai patarė mano Kūtvėlos Facebook paskyros sekėjai: vėsų pavasarį geriau leisti laiką uždarame Klaipėdos akvariume, o šiltą vasarą geriau leisti atvirame Augustave. Beliko apsispręsti iš esmės: ar man vis dėlto reikalinga nakvynė Klaipėdoje? Čia savo žodį tarė biudžetas, kuris yra toks, koks yra: ne, nereikalinga. Viskas labai paprasta: nakvynė biudžetiniame no frills sektoriuje reiškia papildomas išlaidas vakarienei ir pusryčiams, o nakvynė labiau high end sektoriuje iš esmės ir reiškia... brangesnę nakvynę. Jūs nepatikėsite, kaip brangu yra nakvoti Klaipėdoje! Mano paskaičiavimais, naktis Klaipėdoje man kainuotų papildomai nuo 30 eurų. Išbraukus nakvynę iš kelionės plano, liko surasti tokį traukinio ar autobuso grafiką, kuris darbo dieną duotų man daugiausiai laiko Klaipėdoje, bet būtų proto ir biudžeto ribose. Kodėl darbo dieną? Visų pirma, dažnai savaitgalio maršrutai iš Vilniaus turi pakankamai vėlyvus išvykimus; visų antra, nenorėjau būti sutrypta organizuotų nusikalstamų vaikų grupių, kokių tikrai nepavyks išvengti savaitgalį. Po ilgų knaisiojimųsi po traukinių ir tarpmiestinių autobusų grafikų džiungles išsirinkau TOKS NEO reisą Vilnius-Klaipėda-Vilnius, kuris mane pristatytų į Klaipėdą 09:50 val ryte ir namo išvežtų 17:45 val vakare. Rinkausi būtent NEO liniją dėl to, kad šiame autobuse būna WC, kuriuo-dabar pusė Lietuvos autobusinių agentūrinių keleivių griebsis už širdies-keleiviams naudotis leidžiama, o man po pernai patirtos avarijos ir dubens kaulų operacijos (aš pusę metų nevaikščiojau) į WC reikia dažniau negu anksčiau. Šios vienos dienos išvykos planas buvo apsilankyti atnaujintame Lietuvos jūrų muziejaus akvariume ir pasivaikščioti po pačią Smiltynę bei Kopgalį pagal turistinį lankstuką iš šių metų Adventuro parodos. O kadangi buvo penktadienis ir dar trylikta diena, tai išvyka žadėjo būti nenuobodi ir nedaug trūko, kad ilgai ir kruopščiai planuota kelionė į Klaipėdą būtų neįvykusi.

Rūšių draugystė.

Bandelėmis kvepianti kelionė į nuodėmingą Klaipėdos šviesų festivalį.

Vakar vakare grįžau iš Klaipėdos ir iškart puoliau bučiuoti lapkytes Jo Mielybei Kristupėliui, kurio per tas dvi dienas baisiausiai pasiilgau-tik užrakinau duris išvažiuodama ir iš karto jau ir pasiilgau. Kol Jo Žiurkėniška Malonybė dabar teikiasi miegoti, skubu papasakoti apie kelionę į Lietuvos pajūrį. Išsiruošėme į kelionę dvi moterys (viena labai dora, kita-nelabai) ir du niekšai telefonai su GPS navigacijomis, kurias programuoja turbūt girtas barsukas, nes kitaip tų žemėlapių nurodymų paaiškinti nesugebėčiau. Išvažiavome iš Vilniaus dėl darbo aplinkybių palyginti vėlai vakare ir Klaipėdoje buvome apie pusę pirmos nakties. Apsistojome, kaip visada, Klaipeda Hostel, kur turėjome rezervavę dvivietį kambarį. Buvo dar minčių pavalgyti, bet iš nuovargio akys jau pačios merkėsi ir linko kojos, tai kritome į lovas. Tada Gintarė nusprendė, kad kažkur "bandelėm kvepia". Maniau, kad nuo juoko šonai suplyš. Kitą rytą pradėjome ne nuo bandelių, o nuo sotaus karšto mėsiško patiekalo kitapus gatvės esančio autobusų stoties pasažo kavinėje. Šlamščiu aš tą savo karbonadą, vadinasi, o Gintarė veizėja į gudrafoną, ir tada sako-keltas plauks valandą. O pas mus delfinai suplanuoti 12.00 val! Tai jau dabar po 11.00 val... Nurijau aš tą karbonadą paskubomis, sėdamės į automobilį, Gintarė miesto nežino tai aš už šturmaną, nu ir atveža mus tas dolbanūtas GPS prie Naujosios perkėlos ten kur jos fizinis adresas registruotas ir ten tikrai keltai nekelia. Laimei, buvau iš hostelio spausdintą miesto žemėlapį prigriebusi, tai pirštu vedžiodama po jį atnavigavau kur reikia ratais kvadratais. O ten mums kelią pastoja tokie barjerai ir bilietų kasos. Išpuolu kūlvirsčia iš automobilio, Gintarė laiko vairą įsikibusi ir koja ant greičio pedalo-jau nusiteikėme, kad į suplanuotą keltą pavėlavome-ir bėgu informacijos klaustis. "Ar į delfinariumą iš čia?"- verksmingu balsu teiraujuosi. "Čia, čia",- nuramina gera teta ir parduoda bilietą į keltą. Spaudžiame jau tada kaip kelias nupieštas, uosto darbuotojai tik rankomis moja kas ir kaip, užvažiuojame paskutinės į keltą. Tą pat minutę kyla tiltas ir išplaukiame! Spėjome į mums reikiamą keltą, negalime patikėti!!! Išlendame iš mašinos, žiūrome- kitas krantas matosi. Plaukiame gal 5 minutes kokias, tikrai ne valandą, kyla man klausimų kur ta nedora moteris tvarkaraščius žiūrėjo, nu bet...sakykime, "bandelėm kvepia". Bet nuotykiai neapleido mūsų visos viešnagės Lietuvos pajūryje metu.

Ursulijus Lepečkojauskas (dešinėje) ir Amberis Vyšniakojauskas nekantriai laukia kelionės pas delfinus. 

Kūtvėlos įspūdžiai iš kūrybinių dirbtuvių gidams Klaipėdoje.

Facebook'o platybėse užmatytas Klaipėdos valstybinės kolegijos kvietimas į kūrybines dirbtuves gidams mane suintrigavo. Šiek tiek pastumdžiau savo pamokas, pasibaisėjau traukinio tvarkaraščiu (apie 5 val. trukmės kelionė !!!), susimokėjau už dirbtuves, susisiekiau su Klaipeda Hostel dėl nakvynės ir štai vieną ketvirtadienio vakarą su Ursulijumi Lepečkojausku įsiropštėme į Vilnius-Klaipėda ekspresą, stojantį tik Šiauliuose. Tiesa, mano traukinys nebuvo žemagrindis naujokas, o iš senesnių vagonų sustumtas pūškorius, bet 3 val. 45 min. iki pajūrio to vertos.

Ursulijus Lepečkojauskas nekantriai laukia kelionės pradžios.

Bilietus traukiniui pirkausi internetu, tai galėjau ir norimą sėdimą vietą pasirinkti. Kelionę temdė du dalykai: žmonių taikymas atsisėsti į ne savo vietas ir trys ilgi ir garsūs pokalbiai mobiliaisiais telefonais vienu metu. Kadangi LG ne koks nors Lux Express ar Ecolines, tai jokių filmų nepažiūrėsi, veiklos nulis (nebent megzti moki), todėl lieka tik valgyti. Tik pajudėjus ir prasidėjo krutinimas žandais vagone. LG vietoje aš į tokius reisus leisčiau vagoną- sporto salę, kur keleiviai galėtų minti dviračius bent iki Šiaulių, nes skrandžio užkišimas čipsais visokiais tai labai nesveika. Tiesa, vagono palydovė visus nemokamai pavaišino gaiviaisiais gėrimais!

Klaipėdoje trimis žingsniais atsidūriau prie "Klaipeda Hostel" durų ir neramia širdimi paspaudžiau durų skambutį. Pirmą kartą gyvenime keliavau neturėdama nakvynės rezervacijos. Buvome sutarę, kad šį kartą pas juos svečiuosiuosi. Bet maža ką, gal aš juokų nesuprantu. Įsivaizduokite, atvykstate į nakvynės vietą jau sutemus, spaudžiate skambutį, kažkas sako "Kas ten?", o Jūs atsakote "Čia aš, Kūtvėla, į svečius atvažiavau". Jūs atidarytumėte? Taigi. Kita vertus, vis geriau, nei "Čia aš, Keliaujantis Plaukų Šepetys". Juokas pro ašaras. Bet taip neatsitiko! Manęs tikrai laukė! Gavau savo nuolatinę lovą (trūksta tik vardinės lentelės kojūgalyje), švarią patalynę, rankšluostį, wi-fi slaptažodį ir vaikiną iš Šveicarijos. Vargšas skundėsi, kad nerado Klaipėdoje cepelinų, toks gailestis man širdį suspaudė, nors imk ir nuskusk jam bulvių. Taip ir išvažiavo vargšas į Ryga su ta viltimi, kad Latvijos sostinėje ras tų cepelinų paragauti.

Kūtvėlos įspūdžiai iš antrojo Klaipėdos šviesų festivalio.

„Mūsų „Šviesų festivalis“ – tikras šviesių ir gražių minčių žaismas, charizmatiška ir viena sėkmingiausių pastarojo meto idėjų, sulaukusi visapusiškos sėkmės. Labai linkiu, kad mūsų festivalio šviesos pasiektų net ir Vilnių, o jūrinė dvasia skleidžiama laivelių alėjoje, undinės legendoje, unikaliuose projektuose taptų svaria priežastimi Klaipėdą atrasti ir žiemą“, - sakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Kol ruošiausi kelionei į Klaipėdos šviesų festivalį, į mano e-pašto dėžutę nuolat įkrisdavo kelionių agentūrų pasiūlymai kur nors palėkti Valentino dienos proga. "Kur praleisite Valentino dieną?"-teiraujasi viena agentūra. "Su Aiste kur nors Gargžduose,"- niūriai mintyse atsakau. Ne tai, kad Aistė būtų nefaina ar Gargždai kažkokie neteisingi, bet jau tas Valentino dienos saldumas tiesiog per ekranus visur liejasi, kad tikrai norisi išvažiuoti į kokius Gargždus ir užsikasti žvyro karjere. Betgi teiraujuosi Aistės koks bus oras, ta liepia pasiimti skėtį, baisiakelnes, ir vilnones kojines. "Cha, baisiakelnes",- sakau jai, - "tu dar mano pižamos iš naujausios mados namų "Sexy Greenpeace Anti-Viagra" kolekcijos nematei." Bet baisiakelnes nori nenori reikia apsitempti, nes neaišku, kaip ilgai lauke reiks maklinėti, o dar gi kritulius pranešė.

Ursulijus Lepečkojauskas seniai tokio seno modelio traukiniu važiavo. Žmonės įlipę vieni kitų klausinėjo, ar čia tikrai į Kauną.

Klaipėdoje buvome festivalio atidarymo dieną apie vidurdienį ir įsikūrėme mano mylimame "Klaipėda Hostel". Ne sezonas, žmonių mažai, o į šviesų festivalį tik mes trys ir atvažiavome (Aistė, jos tikras Vaikas, ir aš). Labai džiugu, kad hostelio administracija atsižvelgė į ankstesnius komentarus ir dabar duše yra kėdutė rūbams susidėti ir daugiau kabliukų, o miegamajame kambaryje yra staliukas ir kėdės.

Ursulijus Lepečkojauskas pažindinasi su Klaipėdos šviesos festivalio programa.

Festivalio atidarymo renginys Liepų g. startavo 18.00 val. Atidaryme dalyvavo visi norintys atsisiuntę specialią programėlę ar tiesiog susiradę kokį nors šviečiantį prietaisą. Viską iš viršaus filmavo dronas, galbūt bus kur nors įkelta pasižiūrėti. Organizatorių garbei reikia pasakyti, kad festivalio atidarymas užtruko lygiai tiek, kiek reikėjo iki kol pradėjo nusibosti, be jokių nereikalingų šnekų per tris paklodes surašytų. Ką būtų galima tobulinti, tai festivalio programos platinimą: kavinėse ji buvo užkasta po krūva visokios makulatūros, o platinimas atidarymo metu pustamsyje nebuvo pilnai efektyvus. Ateičiai būtų galima pagalvoti apie savanorių platintojų arba tiesiog pačių programėlių pozicionavimą gerai apšviestose vietose, arba net ir vieną kitą informacinį stendą. Mes savo programėlę gavome hostelyje, o dar prieš tai hostelio darbuotoja permetė ją man į kontaktus, tai net atsispausdinusi turėjau, bet kol kavos išsinešimui laukėme žmonės stebėjosi, kur mes ją gavome.

Savaitgalis pajūryje: Klaipėdos laivų paradas ir Palangos gintaro muziejus.

Kada tiksliai užsidegiau noru pamatyti Klaipėdos laivų paradą turbūt taip ir nepasakysiu, bet dar žiemos metu jau pradėjau nuosekliai planuoti. Pirmiausia užsisakiau nakvynę Klaipėdoje. Šiaip pirmiausia rekomenduotina įsigyti kelionės bilietus, bet buvau tikra, kad autobusai ir traukiniai nenustos kursavę iki mano kelionės datos. Ir ką gi, buvau teisi. O susirasti nakvyne Klaipėdoje reikia paskubėti, nes viešbučių nėra daug, o ir jų kainos labai nemažos. Tačiau aš dar iš praeitos kelionės į Klaipėdą žinojau, kad geriau nei Klaipėda Hostel nerasiu. Nakvynė be pusryčių mišriame kambaryje už dvi naktis kainavo €22. O dėl pačios kelionės teko pasukti galvą, nes traukinys ir autobusas kainavo beveik tiek pat, bet su išankstinio pirkimo nuolaida kelionė traukiniu į abi puses gavosi apie €10 pigiau nei autobusu. Vienos nakvynės kaina susitaupė, galima sakyti. Ir štai, penktadienį vakare po darbo Kūtvėla su savo krepšeliu savaitgalio išvykai prisistatė į traukinių stotį. Smarkiai nuvylė tai, kad gavau vietą be lango, nes penkias valandas spoksoti į sieną nėra didelis malonumas. Laimei, buvau apdairiai nusipirkusi žurnalą. Klaipėdoje buvome jau sutemus, kažkur apie 22.30 val., bet hostelis buvo tik gatvę perėjus, todėl niekur nereikėjo blaškytis. Gavau kambarį su dviem australais ir portugalu :-) Jeigu maloni administratorė nebūtų man suradusi ausų kamštukų (savus pamiršau namie), tai būtų tekę evakuotis ant sofos koridoriuje, nes mano kambario kaimynai pasirodė esantys knarkaliai.

Kitą rytą pakirdau anksti, nes diena žadėjo būti ilga: miesto renginiai, Muziejų naktis, Gatvės muzikos diena, laivų paradas...Netoli hostelio yra viešojo transporto stotelė, nuo kurios į senamiestį veža Nr. 8 autobusas, arba galima eiti pėsčiomis, tada užtrunkama apie 20 min. Labai pravertė hostelyje gautas nemokamas "Klaipėda in Your Pocket" žurnaliukas ir Deniso Nikitenko iš Klaipėdos man paslaugiai atsiųstas mažosios architektūros žemėlapis.

Jis mažas, bet svajones pildo dideles. Kas?- Klaipėdos peliukas! Skulptoriai S. Plotnikovas ir S. Jurkus.

Krikštų mįslė įminta

Tai štai, pavyko sužinoti, kodėl kapinėse krikštai (taip vadinami šitie antkapiai Kuršių nerijoje) buvo statomi kojūgalyje, o ne galvūgalyje. Ogi kad prisikeliančiajam Paskutiniojo teismo dieną būtų į ką įsitverti. Praktiški žmonės tais laikais Kuršių nerijoje gyveno, ką?

Su meile,

Kūtvėla

P.S. Hmmm... O tai ką daryti tiems, kurie pelenais virtę?

Klaipėda: kas liko už kadro

Mūsų trys didieji miestai- Vilnius, Kaunas ir Klaipėda- yra visi skirtingi. Vilnius yra pripažintas Baroko miestas su Viduramžių gatvių tinklu senamiestyje, nors modernėjančiame mieste tas barokas dusdamas skęsta pliene, stikle ir cemente. Kaunas yra Renesanso miestas, su aiškiu tokiems miestams geometriniu planu, grazie a Bona Sforza. Na, o Klaipėda yra vokiško stiliaus miestas su fachverkiniais pastatais. Klaipėda man paliko dvejopą įspūdį, love and hate at the same time. 

Keliavau su TOKS autobusų firma. Autobusas Klaipėdą pasiekia greičiau nei traukinys, žymiai patogiau sėdėti (nesant žmonių-ir gulėti). Bilietą pirkau internetu gerokai prieš kelionę. Bilietas į abi puses kainavo kažkas apie 85 LT, bet 18 LT kainavo taksi į autobusų stotį, todėl reiktų pridėti prie kelionės kainos. Autobuso išvykimo laikas buvo 6.00 ryto, kai dar joks visuomeninis transportas nekursavo. 9.45 buvome Klaipėdoje.

Nakvynės pradėjau ieškotis labai anksti. Hosteliai, t.y. mano finansinio pajėgumo įstaigos, yra tik dvi, abidvi siūlo mixed dorms. Šios kelionės metu būčiau mielai ėmusi vienvietį kambarį, bet tokio tiesiog nebuvo. Į mixed dorm nenorėjau dėl saugumo ir privatumo priežasčių. Svečių namai ir viešbučiai skelbė tokias kainas, kad  beliko tik gūžčioti pečiais. Mano graudulingas atsišaukimas į visuomenę sulaukė atgarsio ir man buvo parekomenduotas vienos mokyklos bendrabutis, nesant jų užsakymų priimantis iš pašalies, už labai padorią kainą. Buvo duotas ir telefono numeris. Bet aš nepasitikiu telefonais ir rezervacijomis, kurių negaliu atsispausdinti. Taigi, galiausiai perlipau per save ir, che sera sera, užsisakiau lovą dviem naktims keturviečiame kambaryje Klaipeda Hostel. Išpurčiau ilgai kauptą kiaulę-taupyklę ir galiu asmeniniu pavyzdžiu pailiustruoti, kad monetų kaupimas yra rezultatyvus, nes sukauptos sumos užteko nakvynei apsimokėti, apie 70 LT. O pasisekė kaip aklai vištai grūdas: pirmą naktį miegojau visiškai viena, o antrą naktį buvo vidutinio amžiaus moterėlė porai valandų. Šis hostelis yra tik per gatvę nuo autobusų stoties ir per gatvę nuo geležinkelio stoties, 20 min. pėsčiomis iki senamiesčio, šalia yra IKI parduotuvė ir kavinė bei viešojo transporto sustojimas. Autobusas Nr. 8 veža iki senamiesčio, Akropolio ir BIG'o. Hostelyje yra dušas, saugojimo spintelės, patalynę ir rankšluostį galima išsinuomoti, yra šaldytuvas, arbatinukas, viryklė, indai, nemokamai galima gauti Klaipeda In Your Pocket žurnaliuką, o lietui lyjant-pasiskolinti skėtį. Aš buvau ekstazėje, o čia kaip iš Užkalnio visas žąsis gauti.

Hostelio WC. Samurai Champaloo.

Dienos kelionė į Nidą

Turėjau Klaipėdoje vieną papildomą dieną, todėl reikėjo apsispręsti kur ją praleisti- Nidoje ar Ventės rage. Atsižvelgus į transporto grafikus ir stoteles, pasirinkau Nidą. Turbūt Jus nustebins tas faktas, kad iki šiol Nidoje nebuvau buvusi. Kažkada vaikystėje su tėvais atstogavome Šventojoje, prisimenu juodą jūrą ir degtukų dėžutę, katron dėdavau rastus gintariukus, siaubingą vėją, skrydį lėktuvu, kai turėjau sėdėti tėtei ant kelių ir labai pykau, nes negavau atskiros sėdimos vietos, ir lūžusią savo dešinę ranką. Oras ir šiandien nieko gero nežadėjo: dangus buvo apsiniaukęs, vos keli laipsniai šilumos, vėjuota. Bet kol akmenimis nelyja, reikia judėti. Keltas "Kintai", be kurio Klaipėdos uostas turbūt neįsivaizduojamas, sūpavosi prieplaukoje kaip laivelis iš riešuto kevalo, žvejai ilgaauliais batais ir dviratininkai su neperšlampamomis striukėmis šildėsi trepsėdami; benamiai katinai prie statybvietės oriai niekino savo maistelio lėkštutes (pagarba statybininkams už benamiukų globą). "Kintams" pastarasis savaitgalis išvis pasitaikė nelengvas, nes reikėjo atlaikyti nuolatinę burlaivio "Kruzenshtern" konkurenciją. Nepaisant visų oro krečiamų šunybių, keleivių susirinko nemažai. Bilietas keltu į abi puses kainavo 2.90 LT. Kitoje pusėje jau mūsų laukė autobusas į Nidą (10 LT į vieną pusę, visu litu pigiau nei buvo. Čia tai nerealiai. Ar dar žinote kitą atvejį Lietuvoje, kai kas nors būtų atpigęs, o ne pabrangęs?! ) O dar šios kelionės metu mačiau dvi stirnas ir lapę, woot!

Autobusas yra priderintas prie kelto tvarkaraščio ir sudaro įtartiną įspūdį, kad kažkur Lietuvoje transportas yra palankus keleiviams. Esu nemažai kritikavusi transporto sistemą Lietuvoje, todėl faktas, kad kažkur yra tokia tvarka, kad tik išlipęs gali persėsti ir keliauti sau ramiai toliau man buvo neįtikimas, kol neišbandžiau savo kailiu. Tai čia žinokit yra gėris. Autobusas Nidoje sustojo netoli turizmo informacijos centro. Jo darbuotoja, paklausta, ką galima per dieną pamatyti Nidoje, žemėlapyje tik apibraukė Parnidžio kopą.

Dabar nesupraskite manęs neteisingai. Parnidžio kopą tikrai reikia pamatyti. BET! Jokios rekomendacijos apie kitas vertingas lankytinas vietas negavau. Toks vaizdas, kad atostogaujančią turizmo informacijos centro darbuotoją pakeitė gretimos kavinės padavėja, kuriai algos nemoka jau mėnuo laiko, ir kuri visą gyvenimą gyvena Nidoje ir net neįsivaizduoja, ką čia įdomaus galima pasiūlyti šitame smėlyne net ir vienai dienai. Jeigu ne mano polinkis į avantiūrizmą, nebūčiau šiandien pamačiusi daug gražaus. Beje, tuo atveju, jeigu šitai skaito Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai, Jūsų pieskose prismaigstyti ženklai ape tai, kad po kopas vaikščioti draudžiama nifiga neveikia, nes radau Parnidžio kopoje kojas iki vienos vietos suleidus bandą studentų, o jų tarpe buvusi negrė*  jau buvo spėjusi ir kačiukų prisilaužyti. Jokio supratimo, kur atvažiavo ir kaip reikia elgtis. Aišku, nuvijau juos nuo kopos piktai lodama, bet ar mano tai darbas?

Diena pasitaikė graži, saulėta ir pakankamai šilta. Štai čia yra pirmasis Nidos vaizdas, kurį pamačiau. Kurį laiką buvau stipriai nusivylusi. Tiek buvau prisiklausiusi, kad Nidoje yra gražu, kad vaizdai įspūdingi, Užkalnis restoranuose valgo, ir t.t., bet pirmas įspūdis buvo taip sau. Tai dar sustiprino žinutė iš Tele2, pasveikinusi mane Rusijos teritorijoje ir pateikusi paslaugų kainas. Tas "Kruzenshtern" Klaipėdoje turbūt kokia rusų invazija, ne kitaip.

Keli namai ir nė gyvos dvasios. Nė šuva neloja.

Triguba K: Kūtvėla ir "Kruzenshtern" Klaipėdoje

Balandžio 19-21 d. buvau Klaipėdoje pasižiūrėti antro pagal didumą pasaulyje mokomojo burlaivio "Kruzenshtern". Ši geniali mintis mane susirado, apniko ir nedavė ramiai miegoti naktimis dar per turizmo mugę "Adventur".  Turbūt pamenate mano graudulingą kreipimąsi į visuomenę "Nepalik Kūtvėlos nakvoti ant suoliuko Klaipėdoje" ir labai ačiū geros valios žmonėms, suskatusiems padėti.

Reklama:

Šaltinis: http://en.wikipedia.org/wiki/Kruzenshtern_(ship) (c) Żeglarz

 Realybė:

Bet apie viską iš pradžių.