Klaipėda: kas liko už kadro

Mūsų trys didieji miestai- Vilnius, Kaunas ir Klaipėda- yra visi skirtingi. Vilnius yra pripažintas Baroko miestas su Viduramžių gatvių tinklu senamiestyje, nors modernėjančiame mieste tas barokas dusdamas skęsta pliene, stikle ir cemente. Kaunas yra Renesanso miestas, su aiškiu tokiems miestams geometriniu planu, grazie a Bona Sforza. Na, o Klaipėda yra vokiško stiliaus miestas su fachverkiniais pastatais. Klaipėda man paliko dvejopą įspūdį, love and hate at the same time. 

Keliavau su TOKS autobusų firma. Autobusas Klaipėdą pasiekia greičiau nei traukinys, žymiai patogiau sėdėti (nesant žmonių-ir gulėti). Bilietą pirkau internetu gerokai prieš kelionę. Bilietas į abi puses kainavo kažkas apie 85 LT, bet 18 LT kainavo taksi į autobusų stotį, todėl reiktų pridėti prie kelionės kainos. Autobuso išvykimo laikas buvo 6.00 ryto, kai dar joks visuomeninis transportas nekursavo. 9.45 buvome Klaipėdoje.

Nakvynės pradėjau ieškotis labai anksti. Hosteliai, t.y. mano finansinio pajėgumo įstaigos, yra tik dvi, abidvi siūlo mixed dorms. Šios kelionės metu būčiau mielai ėmusi vienvietį kambarį, bet tokio tiesiog nebuvo. Į mixed dorm nenorėjau dėl saugumo ir privatumo priežasčių. Svečių namai ir viešbučiai skelbė tokias kainas, kad  beliko tik gūžčioti pečiais. Mano graudulingas atsišaukimas į visuomenę sulaukė atgarsio ir man buvo parekomenduotas vienos mokyklos bendrabutis, nesant jų užsakymų priimantis iš pašalies, už labai padorią kainą. Buvo duotas ir telefono numeris. Bet aš nepasitikiu telefonais ir rezervacijomis, kurių negaliu atsispausdinti. Taigi, galiausiai perlipau per save ir, che sera sera, užsisakiau lovą dviem naktims keturviečiame kambaryje Klaipeda Hostel. Išpurčiau ilgai kauptą kiaulę-taupyklę ir galiu asmeniniu pavyzdžiu pailiustruoti, kad monetų kaupimas yra rezultatyvus, nes sukauptos sumos užteko nakvynei apsimokėti, apie 70 LT. O pasisekė kaip aklai vištai grūdas: pirmą naktį miegojau visiškai viena, o antrą naktį buvo vidutinio amžiaus moterėlė porai valandų. Šis hostelis yra tik per gatvę nuo autobusų stoties ir per gatvę nuo geležinkelio stoties, 20 min. pėsčiomis iki senamiesčio, šalia yra IKI parduotuvė ir kavinė bei viešojo transporto sustojimas. Autobusas Nr. 8 veža iki senamiesčio, Akropolio ir BIG'o. Hostelyje yra dušas, saugojimo spintelės, patalynę ir rankšluostį galima išsinuomoti, yra šaldytuvas, arbatinukas, viryklė, indai, nemokamai galima gauti Klaipeda In Your Pocket žurnaliuką, o lietui lyjant-pasiskolinti skėtį. Aš buvau ekstazėje, o čia kaip iš Užkalnio visas žąsis gauti.

Hostelio WC. Samurai Champaloo.

Kalbant apie Klaipeda in Your Pocket žurnaliuką, manau, čia turėtų įsikišti susirūpinusi visuomenė. Dalis informacijos neatnaujinta, o tai, kas skelbiama, ne reklamuoja Klaipėdą, o greičiau atvirkščiai. Savaime suprantama, rašyti reikia teisybę, bet proto ribose. Štai prašom citata: "With the greatest respect to the occupants of Soviet era concrete housing estates the world over, this disappointing Lithuanian restaurant is located in a Soviet-era concrete housing estate. Whilst some restaurants wouldn't find this a problem, the staff here tend to treat everyone as if they live in one of the flats nearby to the point of ignoring you even when the place is practically empty. Thankfully the location will put most people off." Ir taip toliau, ir panašiai. Viešasis transportas kursuoja dažnai, visi įlipa per priekines duris. Papraktikavau valstybinę rusų rusų kalbą, nes visas senamiestis knibždėte knibždėjo rusakalbių. Pats senamiestis išmokys Jus tikrąją žodžio cobblestones reikšmę, nes be geros avalynės ten prapultis. Senamiestis visiškai nedidukas, ir nepaliko didesnio įspūdžio. Gyvenamieji namai jau nebe fachverkiniai, gražiai sutvarkyti, skirti gyventi, o ne turistams priimti (jokių ten kavinių ar galerijų). Vienais dienai-pats tas. WC paslaugos pastatytos dažnu intervalu, kas yra puiku.

Buvusi Klaipėdos piliavietė ir vėjarodė.

Klaipėdos pilis arba Memelburgas minima nuo 1252 m. Po Žalgirio mūšio daugelis pilių prarado savo gynybines funkcijas ir prasidėjo rezidencinių-reprezentacinių pilių ir rūmų statybos, bet tik ne Klaipėdos pilis, nes nei viena pusė nesutarė dėl sienos ir laikė Klaipėdą savo nuosavybe. XIX a. praūžus neramumams pilies likučiai buvo nugriauti.

Netoliese dunkso tokie pastatai, menantys savo šlovės dienas.

Teatro aikštė.

Poetas Simonas Dachas parašė, be kitų darbų, ir "Anikė iš Toravos". Sakoma, kad jis buvo įsimylėjęs kito vyro žmoną. Kas gi daugiau, nei nelaiminga meilė, įkvepia poetą? Miunchene, sakoma, "Anikės iš Toravos" melodiją sekmadieniais skambina bažnyčios varpais. Paminklas pastatytas 1912 m., bet per Antrąjį pasaulinį karą dingo. Yra dvi versijos: arba ant jos supyko Hitleris, sakęs kalbą iš balkono, o Anikė stovėjusi į jį užpakaliu nugara, arba pavogė sovietai, kurie savinosi viską, kas nepririšta. Liudininkai teigia 1939 m. kovą paminklą dar buvus. Taigi, dabar grožimės replika.

Kurpių ir Kepėjų gatvių sankirtoje yra garsusis Klaipėdos peliukas. 17 cm. aukščio peliukas pildo norus, jeigu pavyks pakuždėti juos jam į ausį. Be galo žavingas kūrinys, nieko nuostabaus, kad irgi replika, nes originalas irgi buvo pavogtas. Bet norus, sakoma, pildo.

Klaipėdos peliukas.

Šiaip Klaipėdoje tikrai gausu mažosios architektūros pavyzdžių. Štai žemiau parodytas "Slibinas". Sakoma, du broliai išėjo ieškoti vietos miestui. Vienas išėjo palei upę, o kitas pražuvo pelkėje. Išlikęs gyvas brolis vėliau surado brolio žūties vietą ir didelę pėdą. Toje vietoje ir įkūręs miestą. Hmmm...tai slibinai ne tik nekaltomis mergelėmis minta?

Klaipėdoje rado. Jeigu kam reikia, kreipkitės tenai. 

Iš kadaise neabejotinai daug buvusių charakteringų fachverkinių pastatų dabaryra išlikęs šis. Talinas, Liepoja, Ryga, Ventspilis, Karaliaučius nėra išsaugoję savo fachverkinių pastatų, todėl šitame kontekste Klaipėda yra išskirtinė. Nuotraukoje užfiksuotas pastatas yra gražiausias XVIII a. fachverkinis sandėlis. 1854 m. Klaipėdos gaisras sunaikino dalį senamiesčio fachverkinių pastatų. Po gaisro fachverką ėmė riboti, 1855m. nuostatai liepė statyti tik mūro pastatus. Nuo 1890 m. draudimas fachverkui buvo grindžiamas ne tik saugumo, bet ir estetikos sumetimais. Daugiausia fachverkinių pastatų išsilaikę tarp Didžiosios Vandens gatvės ir Turgaus aikštės.





"Katinas džentelmeno veidu" daugelį metų traukė senamiesčio turistus. 1980 m. pastatyta skulptūra buvo du kartus vandalų sunaikinta, bet vėl sugrįžo, o, kaip žinome, trečias kartas nemeluoja.









"Arka"- paminklas vieningai Lietuvai. 2003 m. pastatytas paminklas mini 85-ąsias Tilžės akto metines ir 80-sias Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos metines. Raudonoji kolona simbolizuoja Mažąją Lietuvą, o pilkoji- Didžiąją, o nuskeltoji dalis- Karaliaučius. Paminkle iškalti Ievos Simonaitytės žodžiai.



Klaipėdos pašto centriniai rūmai yra verti to, kad užeitumėte vidun pasižiūrėti išlikusio interjero. Dar tenais yra kariljonas.



Nedidelis Klaipėdos laikrodžių muziejus yra tapęs miesto simboliu ne blogiau kaip "Meridianas" (kuris šiuo metu neaišku kur). Ekspozicijų salės atskleidžia laikrodžių istoriją nuo seniausių laikų. Aišku, įdomiau būtų apsilankyti su mechaniką ar inžineriją išmanančiu žmogumi, bet moteriškai akiai buvo gražu pasižiūrėti menišką atlikimą. Įsigijau kelis atvirukus su laikrodžiais.



Skulptūra "Puodynė su pinigais" mena, kad čia 1915-1916 m. čia buvo įsikūrusi pirmoji uostamiesčio taupomoji kasa. Monetų skirtingumas pabrėžia, kad uostamiesčiui būdinga sutikti žmones iš įvairių šalių.





"Kaminkrėtys". Be šios profesijos išsiversti ilgą laiką būtų buvę sunku. Ši profesija patyrė nuosmukį atsiradus centraliniam šildymui. Sakoma, kad sutikus gatvėje kaminkrėtį reikdavo sugriebti jam už sagos ar tiesiog palytėti drabužį. Tai, sakoma, nešdavo laimę. Kažin, ar nebijojo tie kaminkrėčiai gatvėmis vaikščioti? :-)



Čia toks vaizdelis, užfiksuota sgatvėje.

Tai kokia diskriminacija, juk apdribusį užpakaliuką geriausiai slepia geras treningiukas! 

Skulptūra "Senamiesčio paštas" veikia kaip senovinė Venecijos skundų urna, bet gerąja prasme, nes miestiečiai skatinami palikti čia pageidavimus ar geras idėjas. O pašto karveliai nuo seno žinomi kaip geri pasiuntiniai.

Negalėjau praeiti abejingai pro tokią veistinę nenufotografavusi.

Tik sustojus pakrantėje, gulbės ir antys drąsiai plaukia artyn.

Namai prie vandens.

1945 m. įrengtos karių kapinės. Čia amžino poilsio atgulė 685 tarybiniai kariai. 1975 m. iškilo ir memorialas."Sausio 28 d. - Klaipėdos išvadavimo diena ir Gegužio 9 d. prie karių kapinių memorialo visada ateina žmonės. Nepamirškime ir pagerbkime tuos, kurie atliko savo kario ir pilietinę pareigą, žuvo tam, kad šis kraštas ir Baltijos uostas vėl priklausytų Lietuvai. Mes turime gerbti kritusius karius, vertinti jų žygdarbį bei perduoti tuos jausmus kitoms kartoms." Šaltinis: Uostas.info Hmmm....?

Gražus pastatas. 

"Viva la vita" baras su vaizdu į uostą esantis "Amberton" viešbutyje siūlo puikų vaizdą į uostą. Kaip esu minėjusi ankstesniame reportaže apie Nidą, šios kelionės metu du kartus esu užsisakiusi neklaususi kainos. Taigi, pirmasis buvo čia. Tiesiog visada tokiuose panoraminiuose baruose siurbčioju Cosmopolitan. Kai atnešė kokteilį, supratau, kad uodegą įmerkiau stipriai- taurė buvo kaip žvynabudės kepurė ir sklidina. Na, pagalvojau, brangu, užtat skanu. Gėrėjausi besileidžiančia saule ir stebėjau, kaip didelis laivas išplaukia. Du maži laivukai, vienas tempdamas, o kitas stumdamas, padėjo jam judėti. Apėmė euforija. Sėdžiu ir galvoju, kad dėl tokių momentų verta sunkiai dirbti. Visos dvejonės, ar verta fizisškai ir finansiškai vargti keliaujant, išsisklaidė. Be abejo, verta. Na, bet viskas, kas gera, baigiasi, baigėsi ir mano kokteilis. Kadangi buvau pasitikrinusi sąskaitos likutį ir žinojau, kad man jau buvo padarytas nedidelis pavedimas, tai labai nestresuodama ėjau atsiskaityti, maždaug mintyse primesdama, kiek tas mano saldus pasileidimas gali kainuoti. 16 litų, sako. Tai aš ten vos nejablinkštelėjau prie baro. Vilniuje panoraminiame bare aš moku tiek už perpus mažesnę porciją. Taigi čia skandalas. Taigi čia skųstis reikia. Ir kaipmat kraustytis gyventi į Klaipėdą.



















Norintys pasivaikščioti po Klaipėdą ir pamatyti jos mažąją architektūrą, gali gauti informacijos iš Klaipėdos TIC. Sutinku su šiame straipsnyje išsakyta nuomone, kad "Klaipėdos senamiestį galima pasižiūrėti per 3-4 valandas su pailsėjimais ir pasisėdėjimais kavinėse".

Ar teko būti Klaipėdoje? Ką manote apię šį miestą?

Su meile,

Kūtvėla

P.S. Papildyta: "Vienintelė gyvastis – čia atvažiuojantys poilsiautojai. Pėstiesiems senamiestis nepritaikytas, pamėginkite pasivaikščioti Turgaus gatve be sportinių batelių. Senamiestis visuose didmiesčiuose gyvas, o kas pas mus? Vakare Klaipėdoje kaip po atominio sprogimo – tuščia, pavieniai praeiviai slankioja. Yra nuostata, kad senamiestyje reikia tylos ir ramybės. Jei čia būtų muziejus, dar suprasčiau." Nuoroda: čia