Triguba K: Kūtvėla ir "Kruzenshtern" Klaipėdoje

Balandžio 19-21 d. buvau Klaipėdoje pasižiūrėti antro pagal didumą pasaulyje mokomojo burlaivio "Kruzenshtern". Ši geniali mintis mane susirado, apniko ir nedavė ramiai miegoti naktimis dar per turizmo mugę "Adventur".  Turbūt pamenate mano graudulingą kreipimąsi į visuomenę "Nepalik Kūtvėlos nakvoti ant suoliuko Klaipėdoje" ir labai ačiū geros valios žmonėms, suskatusiems padėti.

Reklama:

Šaltinis: http://en.wikipedia.org/wiki/Kruzenshtern_(ship) (c) Żeglarz

 Realybė:

Bet apie viską iš pradžių.


Autobuso bilietą pirkau internetu dar gerokai prieš kelionę (traukinys iki Klaipėdos pūškuoja 2 val. ilgiau nei autobusas). Autobusas buvo pustuštis, todėl susiriečiau kirmėliuko poza ant dviejų sėdynių ir dar porą valandų nusnaudžiau, autobuso radijui grojant sveikinimų koncertus ir tai, kas vadinama muzika:Tai uždaryk mane, tėveli... pirtyje //Ir neišleisk, kol neprablaivėsiu..." Čia rimtai. Šaltinis: čia Betgi šiek tiek proistorės. Kas tas "Kruzenshtern" ir ko tai Kūtvėlai taip toli nuo namų kuistis prireikė, negi negali kuom nors naudingu užsiimti? Ir dar iš darbo dienai atsiprašė, veltėdė.

"Kruzenshtern" yra keturstiebis burlaivis, pasaulį išvydęs 1926 m. Vokietijoje, kur gavo krikšto vardą "Padua" (toks Italijos miestas. Laivų pavadinimų parinkimas yra atskiros disertacijos vertas dalykas.). 1946 m. šis burlaivis po Antrojo pasaulinio karo atiteko Sovietų sąjungai (o Rusijai liko po Sovietų sąjungos griūties, nes, kaip pasakė vienas drauge šalęs prie borto laukimo kolega, "rusai jį spėjo iš Latvijos persivaryti") ir buvo perkrikštytas "Kruzenshtern" pagerbiant žinomą tyrinėtoją, kuris vadovavo pirmajai rusų kelionei laivu aplink pasaulį 1803-1806 m.. Dabar burlaivis atlieka mokomąją (kursantams) ir džiuginamąją (kūtvėloms) funkcijas. O pasaulį "Padua" išvydo gausioje šeimoje, su dar trimis seserimis (naudosiu anglišką laivų klasifikaciją, kur jie yra moterys): "Pommern", "Peking" ir "Passat". Tiesioginė "Padua" paskirtis buvo gabenti krovinius ir su šia darbine misija jinai išplaukė savo pirmajai maiden voyage iš Hamburgo į Talcahuano (Čilė), įveikdama atstumą per 87 dienas. Jos greičiausia kelionė buvo -griebkit žemėlapį- 1938-1939 m. Hamburgas per Čilę į Australiją ir atgal į Hamburgą per 8 mėnesius ir 32 dienas. Iki šios dienos tai yra burlaivių pasaulio rekordas. Toliau sekė ilga ir šlovinga karjera po Sovietų sąjungos vėliava. Šiandien iš keturių seserų jinai vienintelė tebeplaukioja.  Well done, baby. Both thumbs up. 

Spaudoje ir internetuose buvo skelbiama, kad burlaivis bus kruizinių laivų terminale ir lankomas jau penktadienį nuo 11 val. Maždaug 10.45 aš ir mano fotoaparatas prisistatėme į šio šlovingo, pusę metų svajonėse nešioto įvykio vietą. Tėtė sakė prieš išvažiuojant, kad Lietuvoje 13.000 vaikų nelanko mokyklos, todėl bus arši konkurencija kas pirmas užlips ant stiebo. Na, galvojau aš, šitiems nevidonams tai aš jau nenusileisiu.

Toliau sekė serija beviltiškų ir pavyzdinių, kaip nereikia fotografuoti, nuotraukų. Grįžusi su redagavimo programomis paverčiau jas bent kiek rodintinomis.

Triguba K: Kūtvėla ir "Kruzenshtern" Klaipėdoje.

Prie trapo į laivą stovėjo budintys su raiščiais ant rankovių, kuriuos trumpam palaikiau Latvijos vėliava ir sutrikau, ir stropiai neleido nieko vidun. Netrukus jau būriavosi nemažas būrys jūreivystės mokyklos moksleivių su mokytoja, buvo stipriai vėjuota ir šalta (protingesni turėjo kepures ir prištines, bet Kūtvėla taigi į kurortą atvažiavo...). Budintieji apie tai, kas vyksta burlaivyje, nieko konkretaus negalėjo pasakyti, nors iš burlaivio į gausėjančias gretas piketuotojų žiūrėjo su susidomėjimu. Maždaug 11.30 (pusvalandis po oficialaus skelbiamo atidarymo smalsuoliams laiko) iš laivo (be galo) lėtai ir (be galo) oriai pasišalino muitinės paregūnai. Tada nuleido antrą trapą ir padavė krovinius. Tuo metu mane, taikų ir ramų sutvėrimą, apėmė nevaldomas pyktis. Kas čia per nepagarba susirinkusiems? Kur atsakingas už PR pareigūnas? Duokit jį čia, mes jau jam...

Kraunamės:



Siūliau imti laivą abordažu, bet palaikančių nebuvo, matyt, pasenęs metodas. Sustirus, piktinantis neorganizuotumu, dezinformacija, blogu oru ("gerai, kad nors nelyja") ir aplamai jokios informacijos nebuvimu bei gailintis neturint termoso su arbata, laikas bėgo greitai ir kažkur 11.45 atėjęs kitas įgulos narys pranešė, kad JAU TUOJ. O ir šiaip jie nežinojo, kad nuo 11 val, burlaivis atviras lankytojams. I mean, what? O_O Buvo kilusi mintis nueiti papusryčiauti ir sugrįžti vėliau, bet valandą jau sėdynę atšalus protingiau man visgi pasirodė dar kiek pakentėti. Juk lietuviai, mes pripratę.

Ir tada-kenčiantiems dangus...Didžioji Akimirka. Prosim podniatsa nabort.  Spėkit, kieno buvo pirmasis aulinukas, padėtas ant šio burlaivio denio pirmąją jo vizito Klaipėdoje dieną ir minutę, kai jis tapo atviras lankytojams? Teisingai, mano. Kūtvėla į "Kruzenshtern" užsikabarojo pirmoji. Bet stengiuosi tuom perdaug nesigirti, juk kuklumas merginą labiausiai dabina. Ropinėti kur norėjom, kabarotis į "erelio lizdą", sėstis į gelbėjimo valtis, cerkvėje čiupinėti ikonas ir panašiai turiningai leisti laiką mums neleido. Judėti buvo galima tik denyje ir nesipinant niekam po kojomis. Tai čia pateiksiu nuotraukas su tokiais įdomesniais momentais.

Pirmiausia buvo atvarytas būrys vyrukų, ir jie nešiojo bures. Juos gainiojantis vadovaujantis pareigūnas-keikūnas negailėjo naudingų verbalinių patarimų.





Labai daug visokių virvių, virvyčių, virvytėlaičių ir virvogalių, bet ant labai gražių medinių pritvirtinimų.



Vairas. Enough said.



Labai elegantiškai suvirvintos virvės.



Ten kažkur apačioje kažkas burzgė.



Kaip jau minėjau, mūsų kad ir negausus desantas laikęs apsupęs burlaivį nepralaužiamu žiedu sulaukė smalsumo iš įgulos pusės. Dabar turbūt rodo nuotraukas draugams kokiame bare ir krizena: "Tipo, burlaivio nematę, ar ką? "



Dar vyko burių užkėlimo darbai, kuriuos pavyko užfiksuoti šioje nuotraukoje.



Gaisro atveju:



Kad švara ir tvarka jų žingsnius lydėtų:



Ne net ir Kūtvėlai:



Vairas. Taip, žinau, ir vėl. Bet jis toks gražus!



Meh :-)



Čia kad daugiau laivo matytųsi, nes dar sakys paskui, kad nei buvo ta Kūtvėla Klaipėdoje nei ką, tik prifotošopino visko. Tai čia įrodymas, kad tokie įtarimai yra nepagrįsti ir turėtumėtė gėdytis.



Gelbėjimosi ratas (Kaliningrade ir Murmanske šis burlaivis gyvena):



Kadangi pakrovimo darbai vis dar vyko -išvis stebuklas, kaip leido mums blakutinėti ant laivo vykstant burių nešimui ir pakrovimui- tai vienas įgulos narys krūtine užrėmė praėjimą, kur triūsė krovikai. Šiaip įgula- visiškai jaunučiai berniokai.



Proga sukti ratus aplink burlaivį naudojausi kai tik galėjau, todėl specialiai atėjau pažiūrėti jo saulei leidžiantis.

Kitą dieną (šeštadienį) buvau Nidoje, tai grįžtant pavyko pagauti gerą kadrą. Atkreipkit dėmesį į paukščio judesį- gerai pavyko užfiksuoti pasirengimą kilti. Viena iš geriausių šios kelionės nuotraukų.



Sekmadienį laukė nusivylimo džiaugsmas. Buvo skelbta (kas ten kam ką skelbė, tai visiškas communication fail, nes visiška dezinformacija), kad burlaivis išplaukia 12 val. Man labai labai labai norėjosi pamatyti jo išskleistas bures, todėl vėl numyniau prie kruizinių laivų terminalo. Na ir ką Jūs sau galvojate? Nė nemano jisai išplaukti. Gausi publika šniūrais eina, mamos vaikų vežimėlius apačioje prie trapo palikdamos kūdikius ant rankų nešasi, senjoras japonas lazdele pasiremdamas ropščiasi...Nu netvarka, ką? Taip ir išvažiavau (mano autobusas buvo 15.15) nepamačiusi išskleistų "Kruzenshtern" burių. Nors verk.

Bet užtat prifotografavau visko daug. Uniformuota įgula stovėjo kas keli žingsniai ir vadovavo apžiūros procesui ("neliesti", "nelįsti", "išlįsti"...). Čia inkaras:



Varpas. Norintys ėjo paskalambyt. Aš tai nedrįsau.



Kažkoks keistas daiktas.



Šiaip gražu:



Kopėtikės nuleidžiamos už borto:



Bendras vaizdas:



Manyčiau, valdymo kabina:



Juodoji dėžė?



Vėl bendras vaizdas:



Gelbėjimo(si) valtis:



Užrašas ant virvės. Škotas yra tas, ką paprastai reikia "paleisti" arba "atiduoti". Niekur nesidėsi, teks čiupt Žiulio Verno knygas ir studijuoti.



Daug visko ir aukštai:



Kaip tik tuo metu kursantai rikiavosi patikrinimui. Išsirikiavo dviem eilėmis. Tada tas vyrukas, kuris nuotraukoje mosikuoja ranka, liepė daryt pirmai eilei šagom marš, tada grįžti ir vėl pakartoti, nes bardakas gavosi. Tada liepė apsisukti (kas sukosi pro kairį petį, kas pro dešinį, patenkinti žiūrovai krizeno). Daugmaž patenkintas įėjo į pasidariusį koridorių ir apžiūrėjo visus, šen bei ten timpteldamas uniformas na kas taip rengiasi stiliuje. Tada pagal pavardes šaukdamas išdalino dokumentus ir prisakė būti grįžus punktualiai, vėluojantiems grįžti iš "Akropolio" grąsino visomis dangaus bausmėmis ir pašalinimu.



Pats fotogeniškiausias taškas burlaivyje, jeigu ne visoje Klaipėdoje, buvo vairas. Nors vestuvines fotosesijas renk. Ant vairo -užrašas "Ex Padua".







O tada jau reikėjo man eiti. Ech, ilgesingu žvilgsniu palydėjau "Kruzenshtern" nuo tiltelio. Kas žino, gal kitamęt vėl susimatysime, ir su burėmis?

Su meile, kaip visada susivėlusi, Jūsų

Kūtvėla Burlaivytė