Kūtvėlos įspūdžiai iš antrojo Klaipėdos šviesų festivalio.

„Mūsų „Šviesų festivalis“ – tikras šviesių ir gražių minčių žaismas, charizmatiška ir viena sėkmingiausių pastarojo meto idėjų, sulaukusi visapusiškos sėkmės. Labai linkiu, kad mūsų festivalio šviesos pasiektų net ir Vilnių, o jūrinė dvasia skleidžiama laivelių alėjoje, undinės legendoje, unikaliuose projektuose taptų svaria priežastimi Klaipėdą atrasti ir žiemą“, - sakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Kol ruošiausi kelionei į Klaipėdos šviesų festivalį, į mano e-pašto dėžutę nuolat įkrisdavo kelionių agentūrų pasiūlymai kur nors palėkti Valentino dienos proga. "Kur praleisite Valentino dieną?"-teiraujasi viena agentūra. "Su Aiste kur nors Gargžduose,"- niūriai mintyse atsakau. Ne tai, kad Aistė būtų nefaina ar Gargždai kažkokie neteisingi, bet jau tas Valentino dienos saldumas tiesiog per ekranus visur liejasi, kad tikrai norisi išvažiuoti į kokius Gargždus ir užsikasti žvyro karjere. Betgi teiraujuosi Aistės koks bus oras, ta liepia pasiimti skėtį, baisiakelnes, ir vilnones kojines. "Cha, baisiakelnes",- sakau jai, - "tu dar mano pižamos iš naujausios mados namų "Sexy Greenpeace Anti-Viagra" kolekcijos nematei." Bet baisiakelnes nori nenori reikia apsitempti, nes neaišku, kaip ilgai lauke reiks maklinėti, o dar gi kritulius pranešė.

Ursulijus Lepečkojauskas seniai tokio seno modelio traukiniu važiavo. Žmonės įlipę vieni kitų klausinėjo, ar čia tikrai į Kauną.

Klaipėdoje buvome festivalio atidarymo dieną apie vidurdienį ir įsikūrėme mano mylimame "Klaipėda Hostel". Ne sezonas, žmonių mažai, o į šviesų festivalį tik mes trys ir atvažiavome (Aistė, jos tikras Vaikas, ir aš). Labai džiugu, kad hostelio administracija atsižvelgė į ankstesnius komentarus ir dabar duše yra kėdutė rūbams susidėti ir daugiau kabliukų, o miegamajame kambaryje yra staliukas ir kėdės.

Ursulijus Lepečkojauskas pažindinasi su Klaipėdos šviesos festivalio programa.

Festivalio atidarymo renginys Liepų g. startavo 18.00 val. Atidaryme dalyvavo visi norintys atsisiuntę specialią programėlę ar tiesiog susiradę kokį nors šviečiantį prietaisą. Viską iš viršaus filmavo dronas, galbūt bus kur nors įkelta pasižiūrėti. Organizatorių garbei reikia pasakyti, kad festivalio atidarymas užtruko lygiai tiek, kiek reikėjo iki kol pradėjo nusibosti, be jokių nereikalingų šnekų per tris paklodes surašytų. Ką būtų galima tobulinti, tai festivalio programos platinimą: kavinėse ji buvo užkasta po krūva visokios makulatūros, o platinimas atidarymo metu pustamsyje nebuvo pilnai efektyvus. Ateičiai būtų galima pagalvoti apie savanorių platintojų arba tiesiog pačių programėlių pozicionavimą gerai apšviestose vietose, arba net ir vieną kitą informacinį stendą. Mes savo programėlę gavome hostelyje, o dar prieš tai hostelio darbuotoja permetė ją man į kontaktus, tai net atsispausdinusi turėjau, bet kol kavos išsinešimui laukėme žmonės stebėjosi, kur mes ją gavome.

Klaipėdos skulptūrų parkas ruošiasi šviesį šventei. J. Kėdainis "Šeima", 1984 m.

Laikrodžių muziejus repetuoja šviesas.

Ursulijus Lepečkojauskas kukliai nudelbė akis ir nuraudo pamatęs tokią moterišką Undinėlę. Kiek nuliūdo, nes atviruko su legenda apie Undinėlę niekur negavome.  Aut. Klaudijus Pūdymas, 2014 m.

Yra visgi Klaipėdoje gražių moterų.

Ursulijus Lepečkojauskas šnibžda norą Klaipėdos Peliukui (aut. S Plotnikovas, S. Jurkus).

Apie turizmo informacijos centrų darbo laiką galima priverkti upes.

Šviesų festivaliui parinktas laikas-idealus, apima Valentino dieną ir Vasario 16-sios minėjimą ir net keturias dienas apimanti festivalio programa kviečia žmones patirti naujų įspūdžių. Miestas jau šiandien buvo pilnas žmonių, vyko organizuotos ekskursijos, ne kartą prasilenkiau su rusakalbių turistų grupėmis. O turizmo informacijos centras- štai, prašom, nedirba. Dar raibuliuoja Kauno turizmo informacijos centro vadovo atleidimo skandalo burbulai, bet kai toks turizmu nesezono metu negalintis pasigirti miestas kaip Klaipėda šitiek žmonių sutraukiančio festivalio metu neatidaro turizmo informacijos centro, tai man kyla klausimas, gal iš viso Lietuvoje tuos turizmo informacijos centrus reikia uždaryti, o patalpas išnuomoti kokioms kebabinėms? Juk vien į ekskursijas užsiregistravo 700 žmonių iš visos Lietuvos! Be to, per dvi dienas vien Klaipėdos skulptūrų parką aplankė apie 9,000 žmonių.

Festivalio atidarymo akimirka.

Išduosiu paslaptį- pernai buvau Rygos šviesų festivalyje "Staro Riga". Jis mane labai nuvylė ir tapo pavyzdžiu, kaip nereikia organizuoti tokių renginių, todėl buvo įdomu palyginimui pamatyti kaip pas mus bus. Nors trūkumų buvo, bet Klaipėdos šviesų festivalis man padarė žymiai didesnį įspūdį nei gausiai išreklamuotas Rygos renginys. Visa Liepų g. buvo apšviesta ir iliuminacijos keitėsi, tuo tarpu Rygoje buvo apšviestas tik vienas kitas pastatas. Drąsiai galima sakyti, kad Liepų g. buvo vienas iš labiausiai pasisekusių renginio objektų. Idėjos "Žaidžiame šviesas" organizatoriai buvo "Leggato" ir VŠĮ "Klaipėdos šventės".

Klausomės Klaipėdos kariljono garsų.

Dangų raižo lazeriai.

Smaragdo miesto burtai.

Liepų g. iliuminacijos.

Lazerių šou tęsiasi.

Laikrodžių muziejaus pagrindinis įėjimas.

Man labai patiko ši spalvų kombinacija.

Smaragdo miesto burtų sužavėti.

Spalvų šou.

Atlantai maudosi šviesose.

Raudona spalva nutvieskė pastatus Liepų g.

Kukliai rausvi Atlantai.

Sodri mėlyna spalva-atgaiva akims.

Pamėlynavę Atlantai.

Kitas man labai patikęs dalykas buvo "Muzikiniai spinduliai" ant Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro bokšto. Lazerių spinduliai ore keitėsi labai įspūdingai. Šio projekto autoriai buvo "Miau muzika" ir VŠĮ "Klaipėdos šventės".

Lazerių šou.

Vienas kontraversiškiausiai vertinamų festivalio projektų buvo Vėjo Aliuko sukurta instaliacija "Horizontas" Danės skvere prie paminklo Vieningai Lietuvai. Lazerio tunelis kvietė smalsuolius pereiti juo. Ši instaliacija man priminė panašią Rygoje matytą- ten lankytojai ėjo per lazerių apsaugos muziejuje imitaciją, o užkliudžius lazerio spindulį pasklisdavo dūmai. Čia lazerio spinduliai imitavo tunelį, nors realiai buvo tik apšviestas lankas. Eilėje stovintys žmonės debatavo ar čia verta laukti ar ne ir spėliojo, koks bus efektas perėjus į kitą pusę: nustosime imti kyšius? Išgysime nuo vėžio? Išsitrins atmintis?

Eilė į horizontą prie atminties ištrynimo lazerio.

Meridiano skvere latvio Janis Peterson sukurta "Meilės mozaika" buvo vienas iš stipriausių festivalio traukos taškų. Kelių minučių trukmės širdies formos projekcija ypač sužavėjo moteriškąją festivalio lankytojų pusę.

Klaipėdos šviesų festivalis.

Meilės mozaika Danės krantinėje.

Meilė būna ir mėlyna.

Meilė moka žydėti.

Meilės mozaika Klaipėdoje.

Šviesų festivaliui pasipuošė ir "Meridianas".

Jono bažnyčios skvere lankytojų laukė "Šviečianti bažnyčia", projekto autoriai-"Pro Dj" ir VŠĮ "Klaipėdos šventės". Pokario metais bažnyčia neišliko, bet 2012 m. švenčiant Klaipėdos įkūrimo 760-sias metines buvo simboliškai pažymėta evangelikų liuteronų Šv. Jono Atminimo bažnyčios atstatymo darbų pradžia-toje vietoje, kur ji stovės, atidengtas kertinis akmuo, o šalia jo įkasta kapsulė su istoriniu dokumentu. Kai bažnyčia bus pastatyta, šalia bus perlaidoti 172 iškilių klaipėdiečių palaikai.

Šviečianti bažnyčia.

Jono bažnyčios skveras festivalio metu.

Man labai įsiminė Aurimo Baužio sukurta  instaliacija "Tinkle", atspindinti išnykusio Klaipėdos peizažo- džiovinamų tinklų-refleksiją. Atrodytų, labai nesudėtingomis priemonėmis pavyko sukurti vieną iš labiausiai įsimintinų šio festivalio objektų. Vienas minusas buvo tai kažkoks keistas kvapas, gal nuo dažų?

Instaliacija "Tinkle".

Kūtvėla žvejo tinkle.

Vaikams ypač buvo smagu.

Friedricho pasažas man paliko labai malonų įspūdį. 2006 m. sukurtas pasažas pavadintas Prūsijos karaliaus Friedricho Viljamo III garbei. Karalius rezidavo Klaipėdoje karo su Napoleonu metu. XVI-XVII a. čia gyveno kariai ir žvejai, vėliau atsikėlė amatininkai ir pirkliai. Pastatai buvo rekonstruoti išlaikant jų istorinį paveldą ir autentiškumą. Festivaliui pasažas pasipuošė pats, papuošė ir "Meridianą".

"Nepriklausomybės geometrija" ir "Šviesos lianos vėjyje" Friedricho pasaže.

Šviesos lianos.

Mane sužavėjo audiovizualinis kūrinys "Klaipėda. Facewall._0001/2020", idėjos autorius Henrikas Žižys. Klaipėdiečiai galėjo atsiųsti savo nuotraukas, kurios festivalio metu buvo rodomos ant Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus sienos. Tai labai puiki mintis, nes miestas be miestiečių egzistuoti negali.

Klaipėdiečių nuotraukų projekcija.

Klaipėdiečių nuotraukų projekcija.

Šventiškai nuteikė ir "Svajonių medis", kurį sukūrė VŠĮ "Klaipėdos šventės". Jeigu būtų buvę bent kiek sniego ir dangus būtų buvęs žvaigždėtas, šitas medis būtų buvęs dar įspūdingesnis, netgi kažkiek kalėdinis.

"Svajonių medis".

"Nesė pramogų bankas" ir "Leggato" sugalvojo nenukonkuruojamą būdą ilgam pritraukti festivalio lankytojų dėmesį. Negana to, kad pats pastatas buvo ryškiai apšviestas, priešais įėjimą štai toks samurajus švyturiavo.  Turbūt Klaipėdoje neliko nei vieno vaiko, kuris nebūtų su šiuo samurajumi nusifotografavęs. Aš tai pasidrovėjau su vaikais konkuruoti, nors gal reikėjo būti drąsesnei?

Šviesos karys.

Kruizinių laivų terminale gyvenantis Vaiduoklis ( aut. S. Plotnikovas, S. Jurkus, 2010 m.) buvo panardintas į mistišką žalią šviesą. Sakoma, kad 1959 m. Klaipėdos pilies sargybinis Hansas von Heidė išvydo vyro vaiduoklį ilgu juodu drabužiu, kuris išpranašavo grūdų ir malkų trūkumą piliai, ir staiga dingo rūke. Šis pasakojimas užrašytas "Rytprūsių legendose".

Mistika apgaubtas Vaiduoklis.

Instaliacija "Kirmgrauža" kruizinių laivų terminale nagrinėjo kelionės erdvėje ir laike klausimą, projektą parengė "Lightforms" ir "Genys Louvibe". Instaliacija papildoma įrašytais Klaipėdos uosto garsais.

Kirmgrauža.

"Pro Dj" sukurtos "Vandenų istorijos" Danės upėje.

Instaliacija "Žvejo banga", aut. Karolis Pronckus ir MB "Ponas popierius".

Tų laikų radijo reporterio kondicionierius. Vaizdo projekcija "LRT radijui-90!", projekto rengėjas LRT.

Danės krantinėje išrikiuoti ir apšviesti laiveliai ("Laivelių alėja", sukurta Karolio Pronckaus ir MB "popieriaus fabrikas") nuteikė labai pozityviai. Netoliese įsikūrė užkandžius ir gėrimus siūlantys prekeiviai, buvo ir keptų stintų-juk Palangoje vyko stintų šventė.

Laivelių paradas.

"Miestas senuose atvirukuose" rodė istorinių nuotraukų vaizdus ant kavos studijos "Kavos architektai" sienos. Vaizdinė medžiaga Kęstučio Demerecko.

Labai šauniai festivaliui buvo pasirengęs Klaipėdos skulptūrų parkas. Vėlgi su nedaug priemonių pavyko išgauti puikių rezultatų. Dėl kuklių fotoaparato galimybių negaliu perteikti visų man patikusių kūrinių vaizdų, bet nemažai gražaus visgi pavyko užfiksuoti. Klaipėdos skulptūrų parko paruošimu festivaliui rūpinosi Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Sondra Simanavičiūtė, kūrybinė platforma "Idėjos miestui": Inga Urbonaitė, Gerda Antanaitytė, Marius Ščerbinskas, "Miau muzika", Klaipėdos dizaino centras.

"Einanti", E. Šnaras, 1986 m.

"Žemė kėlė", R. Midvikis, 1980 m.

1981 m. J. Meškelevičiaus sukurta "Kolona" buvo papuošta festivaliui.

"Bangpūtys", M. Narbutas, K. Kisielius, 1979 m.

"Aitvaras", R. Kazlauskas, 1979 m.

Pelėdos? Pingvinai? Kas bebūtų, labai gražu.

"Vakarienė keturiems", V. Lukošaitis, 1984 m.

Tyrinėjau Klaipėdos šviesų festivalio erdves su spausdinta programėle, kurioje buvo pateiktas žemėlapis su trumpais meno objektų aprašymais, ir sąžiningai apėjau visus joje išvardintus taškus. Visgi 4-5 vietų įtraukimas į renginio programą privertė kilstelėti antakius. Man susidarė toks vaizdas, kad viena kita komercinė įstaiga tiesiog pamatė gerą progą pasireklamuoti, bet visiškai nepasiruošė atitikti šviesų festivalio idėją. Tarkime, skurdžiai iliuminuotos rūbų parduotuvės vitrinos neturėtų būtų statomos viename lygyje su "Meilės mozaika" ir kitais unikaliais, kūrybiškais šio renginio projektais. Kas dar nepatiko, tai neveikiantis Sky Bar, I kid you not. Žinoma, pati terasa šaltuoju metų laiku gali būti uždaryta, bet negi nėra uždarų patalpų, kur būtų galima gurkšnoti Cosmopolitaną ir žiūrėti kaip saulė leidžiasi į jūrą?

Summa summarum  Klaipėdos šviesų festivaliui rašau labai aukštą pažymį. Tikiuosi, kad organizatoriai atkreips dėmesį į tuos kelis trūkumus ir juos pašalins kitais metais. Iš turistinės reikalo pusės būtų įdomu sužinoti statistiką, kiek žmonių atvyko specialiai į šį festivalį. Juk tokie renginiai tikrai generuoja pajamas miestui: nakvynė, maistas, gėrimai, suvenyrai...Ateityje gal netgi būtų galima vieną kitą muziejų palikti atidarytą ilgiau? Pagaliau po kelių iš eilės nuvylusių kelionių Kūtvėlai atsitiko kažkas pozityvaus.

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Kirmgraužaitė