Kaip aš sugalvojau dalyvauti šiame žygyje, nors kutenkint-neprisimenu. Bet kad Kūtvėlai būdinga dozė kvailumo ir polinkis į avatiūrizmą- tai nepaneigiamas faktas. Įkopiau į
Masados tvirtovę Izraelyje, perėjau
Alionių pelkę Lietuvoje, tai dabar liko tik Pulicerio premiją už žurnalistiką gauti ir medaus mėnesį Mėnulyje praleisti. Tai taip ir atsitiko, kad užsimaniau ir į šitą žygį. Šiaip jau nebūčiau užsimaniusi ir riedėčiau autobusu į Rygą dienai, bet toks blogeris ir
žygeivis Paulius Juzėnas pažadėjo, kad nuveš iki tų Abromiškių, kurių geografinę lokaciją aš, tiesą pasakius, gana miglotai įsivaizdavau. O kadangi jis sakė ims 40 km. trasą, tai ir aš iš paskos. Todėl žygio išvakarėse laksčiau su kopetėlėmis po antresoles, kuičiau spintas, kračiau balkonus ir džiaugsmingai krykštavau: "Žygio batai! Blauzdinės! Vaikščiojimo lazdos! Šuns neperkandamas, lietaus neperlyjamas megztinis! Kiaurasamtis!...O jis ką čia veikia?" O kitą rytą, šeštadienį, 6.30 val. Paulius įsisodino mane į savo karietą ir nurūkome nubildėjome į Abromiškes. Atvykome anksti, kad patogiau mašiną pasistatytume.
Žygio organizatorių tinklalapis:
Žalio Velnio takais. Abromiškių pavadinimas kildinamas iš XVI a. tos vietos valdytojo Abraomo Poniatovskio vardo. Nuo XVI a. minimas ir
Abromiškių dvaras, kuriame buvo sukaupta turtinga biblioteka, paveikslų kolekcija, nakvojo imperatorius Napoleonas. Paskutiniai dvaro savininkai (iki 1937 m.) buvo grafai Pliateriai. Sovietiniais metais dvare buvo įvairios paskirties įstaigos, todėl šiandien dvaras labai apleistas, tačiau vykdomi jo restauravimo darbai. Buvę savininkai Amžino Atilsio atgulė netolimose Sabališkių kapinaitėse ir čia esančioje koplyčioje. Dvaro svirnas šiandien naudojamas įvairioms kultūrinėms reikmėms; šiandien čia vyko žygio dalyvių registracija, žiedavimas, ir diplomų teikimas.
 |
Abromiškių svirne vyksta žygeivių registracija ir žiedavimas. |
Galutiniais duomenimis, žygyje dalyvavo 590 žygeivių. Žygio mokestis pėstiesiems ilgojoje trasoje buvo 4 EUR, dalis šio renginio metu surinktų lėšų bus skirta Ukrainai (ant svirno matome ir Ukrainos vėliavą). Mačiau keletą žmonių su vaikščiojimo lazdomis, tai jie mane nužvelgė susidomėję. Matote, yra šiaurietiško vaikščiojimo lazdos ir kalnų lazdos (kaip mano), ir tarp abiejų lazdų turėtojų vyksta nedidelė idėjinė kova. Vienas uniformuotas pareigūnas net šautuvą siūlė į mano lazdas mainyti! Pasitikslinau, ar tikras tas šautuvas, gal čia naivią moteriškę nori apstumti, tai sakė, žinoma, kad tikras.
 |
Kūtvėla su žygio ekipiruote prie Abromiškių svirno. Jeigu turite tą šautuvą ir šios lazdos Jus vis dar domina-susisiekime. |
Žygio pradžia buvo numatyta 8.30 val. Neries regioniniame parke, bet startas kažkiek užsitęsė, tai vietoje buvome realiai kažkur apie 9.00 val. Pirmiausia išleidome dviratininkus į ilgąją trasą, o pėsčiuosius į mūsų ilgosiosios trasos starto vietą nuvežė autobusais. Paskutinį instruktažą davęs pareigūnas pasidžiaugė, kad mes pasirinkome ilgąją trasą, nes jos atkarpa yra gražesnė, nei trumpoji atkarpa, einanti per urbanizuotą vietovę. Dar susakė kaip kelias bus sužymėtas, kur bus vandens ir tualetai, patarė užsukti pas vietinius gyventojus (kurie buvo iš anksto įspėti apie tokį užgulimą).