2012 m. rugpjūčio 11 d., šeštadienis

Aukštaitijos siaurukas kviečia į dviračių žygį

Turime Lietuvoje unikalų geležinkelio paveldą, siaurąjį geležinkelį, meiliai siauruku vadinamą. Standartinė bėgių vėžė yra 1435mm, buvusioje TSRS naudojama 1520mm, o visos vėžės, siauresnės nei standartinė vėžė, yra vadinamos siaurosiomis vėžėmis. Aukštaitijos siaurukas yra 750mm vėžės, taigi beveik perpus siauresnis nei standartas.


Taigi, kodėl jis toks siauras gavosi?



Todėl, kad kai jis buvo tiesiamas (pradėta 1897m., pirmas traukinys paleistas 1899m.), jo tikslas buvo sujungti dvi plačiojo geležinkelio stotis — Panevėžį ir Švenčionėlius. Tarp šių dviejų stočių tiesti plačiojo geležinkelių bėgių neapsimokėjo, nes pakeliui nebuvo didelių miestų, tuo pačiu ir pramonės ar karjerų, o siaurajam geležinkeliui reikia siauresnio pylimo (reiškia, mažiau grunto ir mažiau darbo), trumpesnių pabėgių (mažiau sunaudojama medienos, pabėgiai greičiau pagaminami ir lengviau pervežami), šiek tiek plonesnių/lengvesnių bėgių (mažiau sunaudojama metalo, bėgius lengviau pervežti), todėl siauruko bėgių tiesimas yra maždaug trečdaliu pigesnis. Dar reikia įvertinti, kad pakanka siauresnių tiltų ir vandens pralaidų. Iki pat XXa. antros pusės geležinkeliai buvo tiesiami visų pirma pramonės / krovinių poreikiams, tik paskui adaptuojami ir keleiviams, todėl stotys paprastai buvo statomos šalia miesto ar net keli km už miesto, kai kurie miestai taip išaugo, kad stotys atsidūrė pačiame mieste, su plačiuoju geležinkeliu taip buvo su Vilnium, Kaunu, Klaipėda, Panevėžiu, Jonava, Naująja Vilnia, Telšiais, Plunge, etc. Siaurukas buvo mažesnės svarbos, todėl tas pats pasireiškė tik su Panevėžiu ir Anykščiais, kitos siauruko stotys taip ir liko 1-2km už miestelių ribų, pvz Troškūnai, Surdegis; Raguvėlės stotis nuo pačios Raguvėlės nutolusi net 4km. Siaurukas buvo skirtas sujungti dvi plačiojo geležinkelio stotis, t.p. išvežti iš provincijos į didesnes stotis žemės ūkio produkciją, daugiausiai tai buvo grūdai ir cukriniai runkeliai, vėliau, jau tarpukaryje, imta vežti gyvus gyvulius, kiaulienos skerdeną, Anykščių Vyno pagamintą vyną, kvarcinį smėlį iš Anykščių karjero į Panevėžio stiklo fabriką, o sovietmečiu ir į EKRANĄ.


Siauruko žemėlapis atkarpoje Panevėžys-Rubikiai. Šaltinis: http://www.siaurukas.eu/index.php?cid=18721

Rugpjūčio 26 d. bus galimybė išbandyti siauruką dviratininkams. Štai renginio reklaminis skelbimas:



Tai puiki galimybė pasivažinėti siauruoju traukinuku ir dviračiais, susipažinti ne tik su carinėmis siauruko stotimis, bet ir su Anykščių r. Troškūnų apylinkėmis (Latavos kraštu) — Palatavio piliakalniu (manoma, čia buvusi pilis, kurioje karūnuotas Lietuvos karalius Mindaugas), garsiuoju koplytstulpių keliu, J. Okuličiaus dvarviete, garsaus kompozitoriaus M. Karkos gimtine, Troškūnų bernardinų vienuolynu ir bažnyčia, kurioje saugomas Rožinio karalienės Marijos stebuklingas paveikslas. Išvažiuojama iš Panevėžio geležinkelio stoties rugpjūčio 26d. , važiuojama iki Troškūnų (Anykščių r. ) stoties. Vakare iš Troškūnų stoties parvežama į Panevėžį. Išvykos metu jūs mindami dviračio pedalus ne tik susipažinsite su lankytinomis Latavos krašto vietomis, bet ir nuostabiai praleisite laiką gamtoje.


Norintys daugiau informacijos galite prisijungti prie Siaurukas Savanoriai Facebook'o puslapio arba panaršyti http://www.siaurukas.eu tinklalpyje.



Reportažas parengtas bendradarbiaujant su Siaurukas Savanoriais.

Su meile,

Kūtvėla

Komentarų nėra: