Jelgavos ledo skulptūrų festivalis "Svajonės". Ar yra vaistas nuo ledo skulptūrų festivalių?

Geriau už ledo skulptūras gali būti tik ledo skulptūros! Kai Aistei pasakiau, kad šiais metais važiuosiu į net (tik?) tris ledo skulptūrų festivalius (du Lietuvoje ir vieną Latvijoje), ji iš karto nustatė diagnozę: "Tu galvą persišaldei". Tačiau ledo skulptūrose yra kažkokia nenusakoma trauka, jos kaip kokios sirenos traukia kiekvienais metais vėl ir vėl važiuoti jų žiūrėti. Pirmasis mano aplankytas Jelgavos ledo skulptūrų festivalis buvo 2014 m., kai jis paskutinį kartą buvo rengiamas kitoje vietoje, tada buvo pliusinė temperatūra ir teko braidyti po purvą, o tirpstančios skulptūros tiško tiesiog akyse (Pakruojo dvaras-Jelgava-Jelgavos ledo skulptūrų festivalis). Tačiau minios žmonių, suplūdusios pažiūrėti ledo skulptūrų, mane labai suintrigavo, o be to, mes net neišbuvome iki žadėtųjų fejerverkų, nes kelionių agentūra-kaip visada-primakliavojo su programa. Taigi, dar kitais metais atvažiavau savarankiškai ir jau su nakvyne, kurią derinau prieš gerą pusmetį iki kelionės, nes tada Jelgavoje nelabai buvo kur apsistoti (Jelgavos ledo skulptūrų festivalis 2015). Man taip patiko, kad dar kitais metais suorganizavau kelionę į Jelgavos ledo skulptūrų festivalį savo mamai ir dviems jos kolegėms. Deja, trečias kartas melavo net neraudonuodamas ir festivalis išsigimė, nes nebuvo imtąsi priemonių suvaldyti žmonių srautams (nors ir buvo prognozuota 4,000 lankytojų); realiai buvo gaila išleistų pinigų nakvynei ir kelionei (Trečias kartas nemeluoja: Jelgavos ledo skulptūrų festivalio fiasko). Dar kitais metais kelionę į Jelgavos ledo skulptūrų festivalį gavau dovanų, tuom pačiu gavau ir progą įsitikinti, kad šio festivalio organizatoriai nepasimokė iš pernai metų klaidų,- mūsų autobuse buvo žmonių, kurie stovėjo valandą laiko prie bilietų kasos, todėl išgirtųjų ledo skulptūrų taip ir nepamatė, nes jau reikėjo važiuoti namo; net Kūtvėla pametė moterišką kuklumą ir visur lindo be eilės (Vienos dienos kelionė į Biržus ir Jelgavos ledo skulptūrų festivalį). Šiemet užsidegiau azartu palyginti Lietuvos ir Latvijos ledo skulptūrų renginius, todėl vėl užlipau ant savo mėgstamo grėblio-ledo skulptūrų festivalio Jelgavoje.

Šiais metais Jelgavos ledo skulptūrų festivalio organizatoriai tikrai padarė išvadas ir padidino festivalio teritoriją, perskėlė visą festivalio zoną į keletą įėjimų/išėjimų, net ir bilietų kasos buvo išmėtytos po visą miestelį. Aš apsidraudžiau ir važiavau penktadienį, todėl žmonių srautas buvo labai normalus, o man bus įdomu paskaityti įspūdžius iš savaitgalio keliautojų. Tai, ką pamačiau šiame Jelgavos ledo skulptūrų festivalyje, atpirko visas ankstesnes nuoskaudas ir dar davė džiaugsmo avansu kitiems metams, nes vėl būtinai važiuosiu!

Kūtvėlos favoritas.

Nevairuojančiai Kūtvėlai susisiekimas su Jelgava iš Vilniaus yra komplikuotas, todėl tenka keliauti iki Rygos, o iš ten Jelgava pasiekiama mikroautobusais arba traukiniais. Mudu su Ursulijumi Lepečkojausku ankstyvą penktadienio rytą įsiropščiame į "Ecolines" firmos autobusą Vilniaus autobusų stotyje ir pajudame Rygos link. Autobusas nepilnas, todėl sėdime patogiai per dvi vietas, autobuse esančiame planšete klausomės muzikos, žiūrime filmus, tikriname elektroninį paštą per nemokamą wi-fi; autobuse yra ir WC. Ir štai jau Ryga!

Ursulijus Lepečkojauskas keliauja su "Ecolines". 

Jau pernai grįždama iš Jelgavos smėlio skulptūrų apžiūros (dar esu Jelgavos smėlio skulpūras lankiusi 2014 metais su Mežotnės dvaru ir 2015 metais su Dobelės alyvų festivaliu) aptikau, kad traukiniu važiuoti yra šiek tiek pigiau nei autobusu (apie 0,40 eur), o kelionės laikas labai panašus, tai kodėl gi nesutaupyti? O sutaupyti pavyko ir net labai, nes pataikiau į traukinį su 25 proc. nuolaida! Ursulijus Lepečkojauskas net pagalvojo, kad čia specialiai jam nuolaidą pritaikė. Iki traukinio išvykimo buvo likusios apie 45 min., todėl dar spėjau pavalgyti į traukinių stotyje esančiame bistro.

Ursulijus Lepečkojauskas paduoda bilietą kontrolei.

Jelgavoje esu apie 13.30 val. ir per pusvalandį neskubėdama atitrepsiu iki viešbučio, kuriame nakvosiu; o skubėti nėra ko-įregistravimas nuo 14.00 val. Nevairuojantiems ledo skulptūrų gerbėjams, kurie nori sulaukti fejerverkų (apie 21.00 val.), tenka nori-nenori nakvoti Jelgavoje. Džiugu, kad pagaliau yra net keletas pasirinkimo variantų, nes prieš porą metų nakvynės Jelgavoje tekdavo su žiburiu ieškoti. Įsikuriu savo kukliame kambarėlyje ir einu Jelgavos ledo skulptūrų tyrinėti.

Mus sveikina Jelgava.

Lielupės upė ir Kuržemės hercogų rūmai.

Labai gražus tiltas.

Kuržemės hercogų rūmai.

Trumpai priminsiu Kuržemės hercogų rūmų istoriją. Rusijos caras Petras I globojo savo brolio Ivano našlę ir jos dukras, savo dukterėčias.Viena jų, Anna Ivanovna, buvo ištekinta už Kuržemės (kitur-Kuržemės ir Žiemgalos) hercogo Frederiko Viljamo Ketlerio. Sakoma, kad Anna buvo tokia nedaili ir tokio surūgusio charakterio, kad jos motina su džiaugsmu ją ištekino iš namų. Vestuvės buvo tokios prabangios ir barokinės-juk tekėjo caro dukterėčia!- kad jaunikis hercogas, sakoma, privalgė ir prigėrė taip, kad numirė pakeliui į Jelgavą (tada-Mintaują). Anna Ivanovna liko našle su kukliu biudžetu pragyvenimui atstovauti Rusijos dvaro interesų Kuržemėje. Mirus carui Petrui I, Rusiją kurį laiką valdė jo našlė Jekaterina I. Tačiau mirus Jekaterinai I ir Petrui II, tuometinis Rusijos dvaro ministrų kabinetas (t.y. keletas turtingų ir įtakingų didikų, kurie patarinėjo carams) pamatė, kad naują carą teks rinkti iš esamų mėlynojo kraujo atstovų tarpo. Tiksliau, atstovių, nes Petras II buvo paskutinysis Romanovas, liko Ivano ir Petro dukterys, kai kurios jau (ne)sėkmingai ištekėjusios. Čia Rusijos didikų akys nukrypo į Kuržemėje skurstančią Anną Ivanovną- antro Petro I-jo ir stiprios rankos didikai nenorėjo, o už garbę ir dosnų išlaikymą našlė caraitė-hercogienė tikrai mokės būti dėkinga! Nu ir apsirik tu man šitaip...Nors Anna Ivanovna ir pasirašė politinės savižudybės dokumentą, kuriuo ji tapo marionete savo didikų rankose, ji netruko jo atsisakyti ir ėmė valdyti Rusiją autokratiškai. Manau, caras Petras I šypsojosi grabe. Anna Ivanovna parodė mokanti būti kilniaširdė ir nesiėmė represijų prieš tvirtos rankos nenorėtojus, o tai buvo tie laikai, kai opozicijos narių galvos ant baslio prie miesto vartų buvo normali carinė valdymo praktika.

Dar Jelgavoje gyvendama Anna Ivanovna užmezgė meilės romaną su Ernstu Bironu (ar fon Bironu, nors kada jis tapo "fon" tai irgi diskutuotina), bet tarp jų plytėjusi milžiniška socialinė praraja šiai porai neleido susituokti. Ernstas fon Bironas vedė, kad užčiauptų burnas plepiams, bet jo romanas su Anna Ivanovna buvo vieša paslaptis, o ir žmoną jam parinko pati Anna. Kai Anna tapo Rusijos cariene, Ernstas fon Bironas taip susitvarkė, kad nei viena audiencija su naująją Rusijos cariene nepraeidavo be jo žinios ir pritarimo, t.y. Rusijoje prasidėjo "Bironmetis". Tuo metu Ernstas fon Bironas tapo Kuržemės hercogu (tiesa, tai įvyko išmirus tiesioginiams Kelteriams) ir užsakė italui architektui Francesco Bartolomeo Rastrelli dvi rezidencijas- vasaros rūmus Rundalėje ir žiemos rūmus Jelgavoje.

Anna Ivanovna valdė Rusiją 1730-1740 m. Rusijos carienė nusigalavo dėl insktuose susiformavusio akmens, šlapimas nebegalėjo pasišalinti ir kaupėsi, su visomis to paskemėmis. Anna Ivanovna paskyrė Ernstą fon Bironą Rusijos regentu, bet regentavo jis vos tris savaites: po jos mirties Rusijos dvare pasikeitė politiniai vėjai ir buvęs favoritas buvo nuteistas mirties bausme, bet sulaukė malonės ir buvo ištremtas į Sibirą, kur praleido dvidešimt du metus, kol vėl pasikeitę Rusijos dvaro politiniai vėjai parpūtė jį atgal ir Jekaterina II jį galiausiai reabilitavo. Deja, finansinė Ernsto fon Birono padėtis nebebuvo tokia gera ir jis perleido hercogystę sūnui Petrui fon Bironui. Tačiau 1795 m. Trečiasis ATR padalijimas perbraukė visas buvusias sienas ir Petras fon Bironas atsisakė Kuržemės Rusijos naudai- Kuržemės hercogystė nustojo egzistavusi ir tapo Kuršo gubernija; pats Petras fon Bironas mirė po penkių metų dabartinės Lenkijos žemėse, o Jelgavoje iki 1915 m. rezidavo Kuršo gubernatorius. Rūmus palietė Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai, ilgi sovietų režimo metai. Dabar Jelgavos hercogų rūmuose veikia Latvijos žemės ūkio universitetas, o du nedideli kambarėliai supažindina lankytojus su permaininga krašto ir rūmų istorija, galima aplankyti ir Kuržemės hercogų nekropolį. Dabar Jelgavos rūmai yra tvarkomi, džiugu matyti nemenką progresą!

Permainų vėjai pūtė ne tik politikoje-Jekaterina II pamėgo klasicizmą, todėl baroko meistras Francesco Bartolomeo Rastrelli susipakavo savo pastatus "tortus" ir nulipo nuo architektūros scenos. Jis palaidotas bendrame bevardžiame kape kažkur Sankt Peterburge-nei vienas jo užsakovas nepasirūpino pastatyti jam antkapinio paminklo. Tokiu paminklu tapo jo kūriniai, ypač Rundalės ir Jelgavos rūmai.

Kūtvėla lankosi Jelgavos rūmuose.

Atviras kiemas, kuris paprastai būna užrakintas.

Vidinis Jelgavos rūmų kiemas. 

Restauruoti langai.

Matosi skirtumas tarp restauruoto ir seno pastato.

Šiemet Jelgavos ledo skulptūrų festivalis buvo išsidėstęs trijose vietose: hercogo Jokūbo aikštėje, Jano Čakstės bulvare ir Pašto saloje. Hercogo Jokūbo aikštėje buvo kelios ledo skulptūros ir įsikūrė toks kaip ir Kalėdinis miestelis su suvenyrais ir karštu maistu (buvo ir karšto vyno) bei scena pasirodymams. Šioje aikštėje lankymasis buvo nemokamas. Hercogas Jokūbas Ketleris gyveno Kuržemės ir Žiemgalos aukso amžiuje ir buvo tikras kolonizatorius, nes jo valdymo laikais buvo prekiaujama su Nyderlandais, Anglija, Prancūzija, Portugalija; jo valdomose žemėse vystėsi žemės ūkis, statėsi fabrikai, buvo statomi laivai. Hercogas Jokūbas Ketleris, galima sakyti, išsiplėšė iš Abiejų Tautų Respublikos politinės ir ekonominės įtakos (Kuršas buvo ATR vasalas). Hercogo Jokūbo Ketlerio laivai pasiekė ir kolonizavo Gambiją ir Tobagą. Deja, šias teritorijas jis netruko prarasti. Jo sūnus Frederikas II Kazimieras antrojoje santuokoje susilaukė sūnaus Frederiko Viljamo, apsirijėlio Annos Ivanovnos sutuoktinio. Bet ir šiandien turistams siūloma paragauti karšto šokolado Jelgavos rūmuose (tai organizuoja kelionių agentūros), nes šis produktas tiektas hercogo rūmams iš kolonijų. Sakoma, Tobage gyvenantys latvių kilmės gyventojai sugeba atsekti savo šaknis iki šios kolonizacijos. Mano svajonė yra Ventspilyje paplaukioti laivuku "Hercogs Jakobs"!

Latvijos vėliava.

Venecijos karnavalas.

Kalėdinis-ledinis miestelis Jelgavoje.

Jelgavos TIC.

Architektūros mėgėjai įvertins.

Švč. Trejybės bažnyčia, skirta liuteronų bendruomenei, buvo viena pirmųjų tokių bažnyčių Europoje pastatyta iš mūro. Ji buvo pastatyta 1574 m. valdant hercogui Gothardui Ketleriui. Šis hercogas buvo paskutinysis Livonijos ordino magistras ir pirmasis Kuržemės ir Žiemgalos hercogas, kuris 1561 m. Vilniaus sutartimi tapo LDK vasalu (netrukus LDK buvo integruota į ATR). Jo palikuonys valdė Kuržemę iki 1737 m., kai Ernstas fon Bironas tapo naujuoju hercogu, bet ne iš Ketlerių dinastijos. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos (1944 m.) ši bažnyčia buvo Jelgvos dominantė, net 80 metrų kylanti virš miesto. Šiandien šie griuvėsiai yra seniausia išlikusi originali struktūra Jelgavoje. Dabar čia yra apžvalgos aikštelė, iš kurios galima įsitikinti, ar Jelgavos Prževalskio arkliai yra savo vietoje ir pasigrožėti miesto panorama bei apsilankyti turizmo informacijos centre (Jelgavos TIC dirba visomis savaitės dienomis, nepaisant sezono), kur galima įsigyti gražių atvirukų su Jelgavos vaizdais.

Ledo baras be eilių, nes penktadienis ir visi dirba, ha ha ha.

Užsukau į savo mėgstamą bistro "Silva" pavalgyti, nes iki sutemų, kai ledo skulptūros apšviečiamos, dar buvo likę nemažai laiko, o ir spaudė nemekas šaltukas. Pagaliau tie liuteronai atvirto į tikrąjį tikėjimą ir išvertė meniu į lietuvių kalbą (kuris iki tol buvo principingai latviškas, net ne rusiškas ar angliškas). Iš pradžių maniau, kad man iš bado jau vaidenasi, bet eilėje laukiantys rusakalbiai irgi ėmė stebėtis, kokia čia kalba užrašyta,-tada ir supratau, kad akys manęs neapgauna ir pirmą kartą per penkis metus aš suprantų, ką aš užsisakau! Ėmiau blynelius su vyšniomis ir bananais-nu tiesiog apsirijimas kaip skanu.

Meniu lietuvių kalba.

O sutemus ledo skulptūros buvo apšviestos ir grožis ėmė veržtis per visus kampus!

Gaujos nacionalinio parko vanduo. 

Magiški apšvietimai sutemus.

Lazeriai raižo dangų.

Miestas pasipuošė lyg per Kalėdas.

Jelgavos ledo skulptūrų festivalis iš tikrųjų privertė mane suprasti, kad Lietuvos ledo skulptūrų festivaliai buvo kažkokie turgūs ar mugės, tenebūna ant pikto pasakyta. Latviai sugeba sukurti tokią festivalinę-karnavalinę nuotaiką, kad norisi klykti iš laimės, o ir pačios ledo skulptūros šiemet buvo tokios, kad griūk negyvas prie kiekvienos iš nustebimo. Jie visi laimėtojai!!!

Lazerių šou vyko non-stop.

Drugelis.

Sanita Ravina "Dream Big".

Elizabeth Kristensen "Open Your Heart".

Andrey Kokorin "To Make The Impossible" ir Pedro Mira "Mind Twist". 

Irina Taflevskaya "The First Dream of The Year".

Aleksandr Skarednov "Broken Dreams"- mano nuomone, bene tobuliausias šio festivalio kūrinys.

Tautvilas Povilionis "My Soft Lithuanian Dream".

Ivan Smirnov "Life".

Marija Vavafva "Where do Dreams Swim to?"

Sergei Potashev "Desire to Fly". 

Nauja drugelių rūšis: Kootvaellicus Paedagogocus Lituanicus Verus. 

Pašto saloje buvo didžiosios ledo skulptūros.

"Between".

"And Let the Whole World Wait".

"Aspiration".

"Dream Big".

"Utopian Dreams".

"Salvador Dream".

Jelgavos briedis buvo vaikų apspistas.

"Dream Wakeup".

"Reality".

"Triumph over The Blank Page Fear".

"Wet Dreams". Martynas Gaubas, Lietuva.

Čia Kūtvėla pasidarė baisiausią gėdą! Vėpsau aš į Jelgavos ledo festivalio skulptūras ir žandikaulis taip atvipęs, kad plaučiai matosi-sutikite, ledo skulptūros šiemet yra fantastiškos. Prieina vaikinas su mergina. Tarpusavyje kalbasi rusiškai, tai aš irgi savo nuomonę pareiškiu. "Martynas",-prisitato jis. Šaltukas spaudžia ties kokiais -8'C, akys raibsta nuo grožio, fotoaparato abidvi baterijos senka, tai man Martyanas, Jonas ar Aloyzas yra vienodai rodantys, unless you are Optimus Prime. Kitą rytą besikeikdama net iš lovos iškritau, nes pagaliau dašilo, kad tai buvo THE Martynas, Lietuvos ledo skulptūrų Optimus Prime, Martynas Gaubas!!! Beeidama aplink ledo skulptūras pritryniau baisingą pūslę ant kulno, tai gerai kad ne ant nosies,- būtų tinkama bausmė Kūtvėlai už nenuovokumą!!! Dabar tepu kulną Šv. Bendikto vienuolyno, esančio Palendriuose, brolių padarytu tepaliuku, pirktu per vienus atlaidus, nes šio tepalo sudėtyje esantys medetkos, čiobrelis, alyvuogių aliejus, medus ir bičių vaškas padeda žaizdoms užgyti. Tikiuosi, smegenų masę Kūtvėlai šios vaistažolės irgi užaugins.

Genialu!

"Dreams Come True".

O kaipgi be fejerverkų?

Nakvojau 3* Hotel Zemgale, užsakyk čia ir gauk nuolaidą (*yra papildomų sąlygų, t.y. apie 12 eur nuolaida duodama už maždaug 53 eur vertės užsakymą). Pavalgyti nebrangiai rekomenduoju bistro "Silva" netoli Jelgavos autobusų stoties, kur meniu jau išverstas į lietuvių kalbą (tikiuosi, ne tik festivaliui). Iki Rygos autobusų stoties patogu atvažiuoti "Ecolines" firmos autobusais ir tada galima tęsti kelionę mikroautobusu ar traukiniu (1.90-2,50 eur). Jeigu turite poros valandų langą Rygoje, daiktus galima palikti Rygos autobusų stoties saugojimo punkte (1 val/1 eur, paskui kita valanda/0,50 eur) ir pasidairyti po Latvijos sostinę: turistų laukia Rygos senamiestis, Art Nouveau rajonas, lietuvių projektuotas Nacionalinis Latvijos meno muziejus.

Šaunuoliai broliukai latviai, rašau aukščiausią pažymį. O kaip Jums?

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Ledaunykaitė