Jelgavos ledo skulptūrų festivalis 2015.

Yra toks nedidelis miestelis Jelgava Latvijoje, kažkada gražiai Mintauja vadintas, netoli pasienio su Lietuva. Šitas mažas miestukėlis visiems galėtų būti dideliu pavyzdžiu, kaip reikia pritraukti turistus. Žiemą, kai turistinis sezonas yra nebent kur slidinėjimo kurortuose ant slidžių ar Turkijoje ant baseino krašto, į Jelgavą suvažiuoja turistai iš viso regiono pasižiūrėti tris dienas trunkančių ledo skulptūrų atlaidų. Latviškai tomis dienomis susikalbėti sunku, nes miestelis net verda nuo lietuvių turistų, suvažiavusių čia dideliais turistiniais autobusais. Ir nuoširdžiai sakau- kai atvažiavau su firma į pirmą ledo skulptūrų festivalį, aš ir pamačiau tik ledo skulptūras, bet kai atvažiavau savarankiškai- aš pamačiau ledo skulptūrų festivalį. Ir šiemet net nebereikėjo braidyti po purvą iki kelių, nes, be to, kad spaudė didelis šaltis, festivaliui buvo skirta naujai sutvarkyta vieta miestelio centre.

Taigi, anksti ryte, stengdamasi labai nebildėti, pasidariau termosą karštos arbatos, šiek tiek užkandau, ir tyliai išslinkau iš savo hostelio Rygoje.

Hostelis Rygoje, kur ant palangės gertas braškių sidras ir klausytąsi Bryan Adams.

Į Jelgavą iš Rygos atvažiavau nedideliu maršrutiniu autobusu. Jie kursuoja kas pusę valandos ir kartais būna, kad juos sustabdo ir patikrina bilietų kontrolė. Bilietus greitai išperka, todėl reiktų nevėpsoti. Kelionė trunka nepilną valandą, o autobusų stotis Jelgavoje yra netoli istorinio centro. Kadangi aš atbildėjau dar labai anksti (nes norėjau išnaudoti šviesų paros metą), tai mano nakvynės vieta dar buvo neatlaisvinta. Iki 13.00 val. galėjau užsiimti kuom tik noriu, todėl autobusų stotyje palikau saugoti savo kuprinę, kad nereiktų beveik 6 kg ant kupros tampytis. Tiesa, buvo šiek tiek vargo kol ją užsegiau, nes neplanuotai teko įgrūsti tenais didelį termosą su arbata, bet dar negimė tokia moteris, kuri nemokėtų užsegti kuprinės vien dėl tos banalios priežasties, kad kuprinė yra perpildyta. Turizmo informacijos centras, kuris yra gal 10 min. pėsčiomis nuo autobusų stoties, dar nebuvo atidarytas (žiemos sezono metu jis pradeda darbą vėliau), todėl turėjau valandą laiko susirasti laukiniams arkliams, kurie buvo viena iš mano kelionės į Jelgavą priežasčių.

Jelgavos TIC.

Naudingos nuorodos.

Ankstyvas vasario rytas.

Jelgavos studentas.

Kūtvėla už parankės su Jokūbėliu.

Kūtvėla ir Jelgavos studentas.

Skulptūros vardas yra Jokūbas Cerinis, gimęs liepos 26 d., trečiakursis. Sėkmei pritraukti reikia paliesti skęčio kotą. Kaip matote, jis gerokai nuzulintas tokių sėkmės krenčytojų. Bandžiau visokeriopai nusifotografuoti su Jokūbu savarankiškai, bet nelabai sekėsi, tiksliau-visiškai nesisekė, bet čia tokia moteris apsitūlojusi nuo šalčio iki nosies galiuko sako možet vas sfotkat.Dar pavaikė mane visaip, kad kadre už Jokūbo ir laivas matytųsi. Ne naujiena vietiniams gyventojams čia turistus su Jokūbu paveiksluoti. Buvo apie 10.00 ryto, šaltukas spaudė (iš vakaro prognozė žadėjo iki -6'C, bet buvo daug šalčiau). Sako man ta dora moteris: davaite k nam v basein pogretsa. Tam u nas i vistovka kupkov pobedi. Kur jau čia atsisakysi, kai taip maloniai kviečia.

Jelgavos baseinas.

Moteris pasiguodė, kad plaukiojimui neturi laiko darbo dienomis, tai tik savaitgaliais eina į baseiną. Kaip ir visi padorūs jelgaviškiai, toks man susidarė įspūdis, nes baseino durys neužsivėrė nuo sportauti panūdusių žmonių su celofaniniais maišeliais plaukiojimo riekmenims. Rygoje pakeliui į turizmo mugę irgi mačiau didelį baseino pastatą, į kurį ėjo daug tokiais maišeliais nešinų žmonių. Pasirodo, čia tokia sportiška tradicija Latvijoje. Nepridėsi prie mūsų, akropolininkų. Kai varveklis ant nosies atitirpo, įbedžiau nosį į žemėlapį, kurį turėjau išsaugojusi dar nuo pernai metų, ir patraukiau tų savo išsvajotųjų laukinių arklių ieškoti.

Laivukas ne sezono metu gražiai apšviečiamas. Švyturys vakarais groja ir dainuoja. Rotondoje veikia labai jauki kavinė. 

Sala, kurioje šiemet vyko ledo skulptūrų festivalis.

Specialūs medžiai meilėms prirakinti. Antrame plane matomame bokšte yra Jelgavos TIC. 

Spyna atrodo patikima. O netoliese net trijose vietose kelių patruliai budėjo.

Lielupės užliejamos pievos.

Kad šiame gamtos draustinyje pievos neužaugtų ir būtų išlaikoma ir gausinama augalų ir paukščių įvairovė, 2007 m. čia buvo atvežti ir apgyvendinti 16-ka Konik Polski veislės žirgų. Šiuo metu jų yra jau virš 50. Ši salos dalis pritaikyta 4 km pažintiniam pasivaikščiojimui.

Arkliukas.

Pirmiausia arklius pamačiau pro šabakštyną. Stovėjo jie visi krūvoje ir liūdėjo.

Kadangi šabakštynas buvo privati valda, į ją kėsintis nedrįsau. Laimei, ten buvo gausu žvejų ant ledo, todėl išsiaiškinau, kad varteliai nerakinami, ir prie arklių galima prieiti, bet reikia laikytis atstumo ir elgtis protingai. Šiltuoju metų laiku tokiai beprotybei nebūčiau ryžusis, nes visa pieva buvo nusėta šalinamais subproduktais, kurie dabar buvo sušalę į akmenis, todėl ir smarvė buvo nedidelė. Oras nusprendė, kad laikas krušai.

Turizmo neskatinantis oras vertė arkliukus būriuotis užuovėjoje.

Kailiukus šiltus užsiauginę.

Tokiomis vat sąlygomis Kūtvėla dirba Tau, mielias Skaitytojau, krušai skaudžiai drebiant jai į veidą.

Deja, nepaisant aukštų sportinių pasiekimų, kai kurių žmonių supratimo lygis apie tai, kaip reikia elgtis gamtoje, čia žemas.

Informacinis stendas prie draustinio.

Kūtvėla vos gyva iš pūgos ištrūko.

Instrukcijos kaip elgtis draustinyje.

Kai tik užvėriau draustinio vartelius, taip pūga su kruša ir baigėsi. Net supykau. Bet ilgai burbėti nebuvo kada, nes jau tuoj turėjo pradėti darbą Jelgavos TIC, esantis buvusios bažnyčios bokšte.

Jelgavos TIC. 

Dar anksčiau buvau priglobusi nemažai turistinės informacijos apie Jelgavą, tai jau seniai laižiausi įsivaizduodama, kaip aš dalyvausiu akcijoje "Skonio kelionė po Jelgavą", kurios metu reikės paragauti trijų patiekalų ir surinkti lipdukus, kuriuos bus galima iškeisti į prizą- fondiu indą. Pusę metų naktimis nemiegojau-o jeigu prizų visiems neužteks? Šiandien atėjo nusiraminimas, nes tokiu oru kol kas buvau vienintelė turistė. Turizmo informacijos centre pasiėmiau akcijos bukletą tiems lipdukams rinkti, o TIC darbuotoja man žemėlapyje apibrėžė vietas, kurios dalyvauja šiame gastronomijos maršrute. Nors jau buvo šiek tiek po 11.00 val. ryto, bet mano buvo susitarta su nakvynės vietos šeimininku susitikti tik 13.00 val., todėl nusprendžiau išnaudoti progą ir papietauti anksti.

Gastronominės akcijos bukletas.

Kūtvėla pradeda Jelgavos valgymą.

Kadangi restoranas "Hercogs" buvo tik pradėjęs dirbti, iš karto paklausiau, ar turi tą "Hercogo burę". Nes pagirtuose restoranuose užsieniuose būna, kad virtuvė tik nuo kokios 18.00 val. vakaro dirba, o rytais siūlo alkaniems turistams sumuštiniais Giltinę nuo slenksčio atmušinėti. Turi, sakė jie. Neškit čia, sakė Kūtvėla. Ši gurmaniška akcija turi priminti kažkada galingos buvusios Kuržemės hercogystės istoriją, o patiekalų autoriai yra Jelgavos Amatų vidurinės mokyklos virėjų specialybės mokytojai su savo auklėtiniais.

"Hercogo burė" yra pagrindinis patiekalas, paruoštas iš kronsyje keptos specialiai marinuotos kiaulienos, patiekiamos su karamelizuotais raugintais kopūstais, keptomis šviežiomis daržovėmis ir šakniavaisiais, bruknėmis, taip pat šaltalakių ir obuolių sulčių padažu. Patiekalas pagamintas iš vietinių produktų, klasikiniu valgio ruošimo būdu, kuris buvo žinomas hercogo Jokūbo valdymo laikais.

"Hercogo burė"

Na, ką aš galiu pasakyti. Jeigu aš būčiau hercogas, o man patiektų tokią kietą ir sausą mėsą, tai virėjas plaukte be jokios burės Barbadosą pasiektų. Mėsa buvo sausa, bet vykusiai užmaskuota kopūstais ir kriauše, bet kieta, pjaustoma per jėgą. Keista, nes buvo tikrai gerai iškepusi. Kaina už tokį nelabai pavykusi patiekalą man pasirodė gana didelė, nes net nepasakyčiau, kad buvo skanu. Jautėsi prieskoniai, kriaušė buvo nuostabi, bulvės gerai paruoštos,-negaliu kaltinti virėjo aplaidumu, bet jam su mėsa šį kartą nepasisekė.

Buvo laikas grįžti į autobusų stotį atsiimti savo turtą ( €0.45) ir eiti įsikurti į nakčiai užsisakytą butą. Pakeliui užsukau į prekybos centrą, kur zooprekių parduotuvėje nupirkau lauktuvių savo žiurkėnui Cepelinui.

Žiurkėniškos lauktuvės.

Per Booking.com buvau užsisakiusi nakvynę privačiame bute. Jelgavoje yra keletas viešbučių, bet jų kainos kosminės, intervale €34-74 už naktį. Man labai pasisekė su nakvynės vieta, nes ji buvo netoli ledo skulptūrų parko, šalia buvo bent du supermarketai, netoli autobusų stotis, galima gamintis savo maistą. Butukas švarus, tvarkingas. Šeimininkas davė nemokamą pakvietimą į ledo skulptūrų festivalį- tai be gal nusiminiau, nes jau buvau nusipirkusi bilietą internetu. Sutaupiau, vadinasi. Įsikūrusi išėjau toliau lipdukų rinkti.

Ši cerkvė yra viena iš Jelgavos lankytinų vietų.

Jelgavos miestelis.

Kruša tą dieną nesiliovė.

Sekantis lipdukas buvo už desertą "Šarlotės bučinys". Tai yra kiaušinių ir varškės kremo bei želė iš dviejų rūšių sulčių putėsių sluoksniuotis, kurio švelniam skoniui gaivumo suteikia vaisių ir uogų tyrės padažas. Desertas pavadintas hercogo Jokūbo žmonos garbei. Šio deserto galima paragauti bistro "Silva".

"Šarlotės bučinys"

Na, jeigu Šarlotė bučiavosi taip, kaip buvo šio deserto skonis, tai nepasisekė hercogui su žmona. Nors iš dviejų degustuotų patiekalų desertas visgi buvo geresnis už kepsnį. Bistro "Silva" galiu drąsiai rekomenduoti: čia galima greitai, nebrangiai ir skaniai pavalgyti, laisvai atsisės didelė grupė. Bistro yra netoli autobusų stoties, todėl tinka ir ankstyviems ar vėlyviems pusryčiams. Sriubos, salotos, blynai, mėsiški patiekalai, desertai, sultys, kava, arbata.

Ir-galiausiai- pats skaniausias iš trijų degustuojamųjų: "Jelgavas bellini". Gali būti su alkoholiu arba be. Viena jo sudedamųjų dalių yra šaltalankių sultys, kurios naudojamos ir gaminant kepsnį bei desertą. Jo ieškoti reikėjo kavinėje "Istaba" netoli ledo skulptūrų parko.

"Jelgavas bellini"

Šaknelę su lipdukais (tiksliau, antspaudukais) paėmė po kokteilio ir gavau savo prizą- vietos keramikų nužiestą fondiu indą. Dabar reikia išsiaiškinti, kas tas fondiu, nes šiuo metu vyksta aktyvus svarstymas to indo pritaikymo žiurkėno buityje. Kadangi mano butas buvo netoli, tai nutrepsėjau saugiai padėti savo uždirbtą prizą, kad ginkdieve neištaškyčiau jo kur ant ledo paslydusi, ir tada jau ėjau ledo skulptūrų žiūrėti.

Sninga ir pusto.

Arena čiužinėti ant pačiūžų.

Pramoga vaikučiams.

Ledo skulptūros be apšvietimo nepasirodė labai įspūdingos. Oras buvo žvarbus, todėl apėjau porą kartų visą ekspoziciją, užsidėjau štampuką ant rankos prie įėjimo (kad vėliau nemokamai grįžčiau) ir grįžau namo. Nusprendžiau šildytis ant lovos naršydama nemokamą bevielį internetą kol bent kiek sutems.

House of Illusions. Vytautas Musteikis, Kęstutis Musteikis, Lietuva.

Maždaug 17.00 val. tamsa pasiekė mano pageidaujamą lygį, ir grįžau į parką. Žmonių irgi buvo jau gausiau, nors turistinių autobusų iš Lietuvos nebesimatė- jie mėgsta šeštadienį atvažiuoti, nes grįžimas vėlai naktį gaunasi, todėl sekmadienį nebūtų norinčių važiuoti, nes pirmadienį į darbą reiktų eiti beveik nemiegojus.

Jelgavos vakariniai apšvietimai. 

Escaping the Abuss (spelling?), Sergey Tcelebrovskii/ Alexander Tselebrovskiy, Rusija. Neptūnas vejasi savo dukrą, kuri pabėgo su mylimuoju.

Transformation in Time. Inese Valtere-Ūlande/Donatas Mockus, Latvija, Lietuva. Senolis savo namelyje priglaudė medžiotojų sužestą elnę, kuri pavirto į merginą, o namelis-į pilį.

Ice Swan. Ainars Zingniks/ Nenad Klajic, Latvija, Serbija. Ledo Karalienė rogėse, traukiamose paukščių. 

"Glaurung. who woke me up". Steve Armance/ David Diatta, Prancūzija. Žiuri simpatijos prizas.

"Prieglobstis". Agnese Rudzite- Krillova/ Anatilijs Krillovs, Latvija. Pirmoji vieta. Pasaka apie gyvūnus, kurie rado prieglobstį pirštinėje. 

"Kaip pas mus ateina pasaka". Kęstutis Musteikis, Lietuva.

Ledo skulptūrų darymo demonstracija.

Ledo baras.

Ledo baras.

Kai jau nuo šalčio buvo benukrentanti nosis, prasidėjo koncertas. Gyvos muzikos nebuvo ilgą laiką, bet spaudžiant tokiam šalčiui nenuostabu, kad ir technika neatlaiko. Grojo mūsų gupė "Jonis". Jie moka groti tiktais gitaromis ir tiktais lietuvišką pankroką, todėl šokome aplink tą sceną taip, kad net ledo skulptūros skilinėjo. Labai daug mažų vaikų buvo. Pipirai buvo aprengti kombinezonais ir panašūs į mažus kosmonautus, o šokti reikėjo atsargiai, kad kokio netyčia nenuspyrus, nes dydžio tai man iki kelių. Paskui darėme "pingvinų traukinį". Labai smagu buvo ir greitai sušilome.

Kadangi buvo nemažas minusas, žmonės vis išeidavo pasišildyti ir grįždavo, nes po atviru dangumi veikiančios maisto palapinės buvo vėjo perpučiamos. Netoliese yra rotondos formos kavinė, kuri man paliko labai gerą įspūdį. Sėdėjau, gėriau kavą ir jaučiau, kaip pro atsidariusias poras iš manęs šaltis išeina. 21.30 buvo fejerverkai ir festivalis baigėsi. Kas norėjo, dar liko šokiams, o aš jau ėjau namo į karštą dušą ir miegoti.

Žinoma, šis festivalis neprilygsta didiesiems ledo skulptūrų festivaliams Kinijoje, kuriuos net per televiziją parodo, bet be reikalo jis nėra plačiau žinomas. Neutrunka apimti festivalio nuotaika, žmonės stebisi skulptūromis, grožisi apšviestu ledu, gurkšnoja karštą vyną, šoka diskotekoje po atviru dangumi, eina išgerti kavos ir pasišildyti į prekybos centrus ir vėl grįžta...Turizmo informacijos centro darbuotojai net suplukę dalina lankstinukus, žemėlapius, rėkauja "Atsargiai, tiltas slidus!". Man labai patiko šis renginys, kas nebuvę-nuoširdžiai rekomenduoju. Rimtai planuoju užsiimti nedidelės grupės organizavimu kitiems metams.

Kitą rytą atsikėliau anksti, išgėriau arbatos, susipakavau savo mantą, įmečiau buto raktus į pašto dėžutę ir nuėjau pusryčiauti į tą man patikusį bistro prie autobusų stoties. Ten suvalgiau porciją labai skanių lietinių su vaisiais ir išgėriau puodėlį geros kavos. Autobuso bilietą į Rygą gavau tik sekančiam pusvalandžiui. Rygos autobusų stotyje palikau saugoti savo kuprinę, o pati dar trumpai pasivaikščiojau po Rygos senamiestį ir išuosčiau visus kvepalus "Stockman" prekybos centre. Ryga man vis tiek nepatiko- tuščia, nyki, šalta. O prekybos centrai Latvijoje keisti- nėra kur pasėdėti. Yra keli suoliukai, bet visada užimti. Tualetai mokami. Nėra taip, kaip pas mus, kad atėjai visai dienai ir šlaistaisi nieko nepirkdamas, čia žmonės ateina su reikalais ir neužgaišta.

Grįžau jau su autobusu Simple Express, bet didesnių nepatogumų nepajutau, nors Lux Express man labiau patiko. Tik vairuotojai šį kartą pasirodė ne iš kultūringųjų. Išlipau prie "Panoramos" prekybos centro, o netrukus atvažiavo 49 autobusas į Baltupius. Namuose buvau kaip tik vakarienei.

Taigi, kokios susidarė šio savaitgalio Latvijoje išlaidos:

-autobusas Vilnius-Ryga-Vilnius, akcijinė kaina €10
-autobusas Ryga-Jelgava-Ryga €4.60
-bagažo saugojimas Rygoje ir Jelgavoje €1.35
-nakvynė hostelyje Rygoje, akcijinė kaina €12
-nakvynė Jelgavoje €21
-bilietas į festivalį (internetu-pigiau) €4.30
-maistas visos kelionės metu  €40
-žiurkėno lauktuvės €5.98
-suvenyrai sau €7.40
-kita €18.00

Viso: apie €125. Rimtai svarstau nustoti valgiusi kelionėse.

Su meile, ir kaip visada susivėlusi, kitiems metams jau dabar Jelgavos ledo skulptūrų žiūrėti rezervacijas priimanti, Jūsų

Kūtvėla Ledaunykaitė