Mineralinės ramybės miestas Druskininkai: įspūdingas Lynų kelias per Nemuną, pasaulinio garso skulptoriaus Žako Lipšico muziejus, istoriniai vitražai ir žydinčios alyvos.

 "Per amžius būk laisva,

O Lietuva.

Ir būk visiems teisinga ir gera,

Kai valanda išmuš,

Priglaus mane. Tau - karūna!

Žygimantai Augustai!

Išgirsk mane.

Tokia yra manos šalies valia.” - J. Grušas "Barbora Radvilaitė".

Lietuva yra unikalus kraštas, čia pinasi tikra paliudyta istorija ir mitų ūkais apgaubta legenda. Ne išimtis ir Druskininkai. Pasakojama kad ant aukšto stataus Nemuno kranto stovėjusi garsi Liškiavos pilis. Kartą tos pilies valdovas su dvariškiais medžiojo anapus Nemuno. Medžioklė buvusi sėkminga ir atsidėkodamas dievams kunigaikštis ketinęs nušauti sakalą. Visi susirinkę ant Nemuno kranto, kur buvo paleistas sakalas. Kunigaikštis šovė, ir paukštis, pervertas strėlės, krito į Nemuno vandenis. Pilies valdovas puolė paskui auką ir paniro. Kilo sumaištis, kadangi visi manė, kad jis nuskendo. Labiau už kitus išsigando ir nusiminė kunigaikščio žmona. Ji bėgiojo pakrante ir šaukė savo vyrą gailiai verkdama, sūrias ašaras liedama. Po kiek laiko iš vandens su sakalu rankose išniro kunigaikštis - jis buvo gyvas ir sveikas. O toje vietoje, kur nukrito kunigaikštienės ašaros, iš žemės ištryško sūrieji šaltiniai. Tada čia ir įsikūręs Druskos miestas -Druskininkai. 

Kūtvėla keliasi Lynų keliu Druskininkuose.

Pirmasis Druskininkų rašytinis paminėjimas buvo 1596 m. Lietuvos Metrikoje. Jau labai seniai čia tryško mineralinių druskų turinčios versmės. Jų gydomąja galia pirmieji įsitikino vietiniai kaimiečiai. Jie pastebėjo, kad pabraidžiojus po kai kuriuos panemunės šaltinius greičiau išgyja žaizdotos kojos. Dėl to apie XVII–XIX a. pr. apsukresni druskininkiečiai pradėjo "gydyti". XVIII a. ypač išgarsėjo liaudies gydytojų Sūručių (Sūrmiečių, Suraučių) dinastija. Druskininkais susidomėjo Gardine vykusio Seimo nariai ir jų paskatintas apsilankė Lietuvos–Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis. Apie 1790 m. jo įsakymu rūmų gydytojas pradėjo tirti Druskininkų mineralinio vandens gydomąsias savybes ir 1794 m. birželio 20 d. dekretu Druskininkus paskelbė gydomąja vietove. Druskininkų vardo nagelime atsieti nuo Vilniaus universiteto profesoriaus Ignacijaus Fonbergo vardo. Jis XIX a. domėjosi šiais gydomaisiais vandenimis. Pateikus duomenis carui Nikolajui I, gautas leidimas 1837 metais vystyti Druskininkuose kurortą, nors neoficialiai mineralinės ir purvo vonios jau veikė nuo šimtmečio pradžios. XIX a. pab. Druskininkai buvo garsūs ne tik visoje carinės Rusijos imperijoje, bet ir už jos ribų. Sovietmečiu kurorto infrastruktūra buvo pritaikyta masiniam Sovietų sąjungos žmonių gydymui. Tuo metu veikė 10 sanatorijų, buvo pastatytos mineralinio vandens ir gydomojo purvo bei fizioterapijos gydyklos, per metus ilsėdavosi apie 400.000 žmonių. Druskininkai ir šiandien siūlo įvairias gydomąsias programas.  

Mane po ilgos pertraukos į Druskininkus atviliojo ne gydomojo vandens procedūros, o noras įgyvendinti seniai turimą svajonę- pasikelti oro gondola, taipogi aplankyti naujai atidarytą pasaulinio garso skulptoriaus Žako Lipšico muziejų. Keliauju autobusų firmos “Kautra” autobusu iš jų “Plius” linijos- autobuse veikia nemokamas wi-fi, yra tualetas, po kėdėmis yra elektros rozetės pasikrauti įrenginiams. Autobusas didelis ir patogus, todėl dviejų valandų kelionė neprailgsta. Druskininkai šiuo metu projektuoja naują autobusų stotį, todėl mus išlaipina laikinojoje autobusų stotyje. Man tai labai patogu, nes iki oro gondolų reikia eiti vos apie 10 min. Pasikelti į abi puses kainuoja 7,50 EUR, bet “Kautra” turi partnerių pasiūlymą- jeigu keliaujate jų autobusu ir bilietas kainavo bent 2,50 EUR, per tris dienas nuo kelionės galite jį pateikti oro gondolų (Lynų kelio) bilietų kasoje ir pasikelti lynų keliu į abi puses už vos 2 EUR. 

Važiuojame į Druskininkus dideliu patogiu autobusu. 

Autobuso salonas erdvus, pakankamai vietos kojoms.

Lynų kelias -oro gondolos- kelia lankytojus į Sniego areną ir atgal ištisus metus. Manau, būtų labai įdomu pasikelti ir žiemą, kai daug sniego ir atsiveria žiemiška panorama. Lankytojus kelia keturios kabinos (viena mano kelionės metu neveikė), kiekvienoje telpa iki dešimties asmenų. Keliama, kai susirenka bent keturi asmenys, bet ne rečiau kaip penkiolika minučių. Kelionė trunka nepilnai aštuonias minutes. 

Lynų kelias Druskininkuose. Bilietų kasa. 

Lynų kelias, Druskininkai. 

Kylant atsiveria vaizdas į Druskininkų senamiestį. 

Ore prasilenkiame su kitais keliautojais.

Sakykit ką norit, bet dairytis voveruškų tai labai patogu.

Keliamės per Nemuną.

Kūtvėla grožisi Druskininkais iš paukščio skrydžio.

Galutinė stotelė ant Sniego arenos kalno. 

Pasikėlus į Sniego areną pastebėjau nuorodą į apžvalgos aikštelę, bet taip ir nesugebėjau jos rasti. Nors aplink buvo pilna reklamos apie kepyklėlę ir naminius itališkus ledus, kiek supratau, veikė tik savitarnos restoranas. Labai keista, nes buvo jau gerokai po pietų, o lankytojų- vos vienas kitas. Gal Druskininkuose dar ne turistinis sezonas? 

Sniego arena Druskininkuose.

Sniego arena Druskininkuose.

Sako, abudu labai panašūs :-)

Lynų kelio modelis.

Lynų kelias žiemą. Modelis.

Jūros ežys akvariume.

Egzotiškos žuvys akvariume.

Kaip tik Kūtvėlai, kuri lygioje vietoje apžvalgos aikštelės nesugeba rasti ir ją visur už rankytės reikia vedžioti. 

Atgalinis reisas į Druskininkus.

Vila "Imperial", XIX a. itališko stiliaus vila su rusiško dekoro elementais. 

Labai gražus pastatas, nuotraukos neperduoda įspūdžio. 

Druskininkuose jau žydi alyvos. 

Druskininkai garsėja savo medine architektūra. Jiems skirtą žemėlapį galima pasiimti Druskininkų turizmo informacijos centre. Medinė Druskininkų Dievo Motinos ikonos "Visų liūdinčiųjų Džiaugsmas" cerkvė pašventinta 1865 m. Laikina cerkvė Druskininkuose buvo pastatyta 1857 m. Jai įranga atgabenta iš Gardino Sofijos soboro. Naujos cerkvės statybai 10 000 rublių paaukojo Gardino gubernatoriaus pavaduotojas Jakovas Rožnovas, vidaus įrangai 600 rublių skyrė Vilniaus generalgubernatoriaus fondas. Statyba pagal karo inžinieriaus majoro Maruničiaus sumanytą projektą pradėta 1861 m. 

Medinė Druskininkų cerkvė.

 “Esu skulptorius iš Lietuvos,”- prisistatydavo litvakas, pasaulinio garso skulptorius Žakas Lipšicas (1891-1973) . Jis gimė kaip Chaimas Jakovas Druskininkuose. Gyvenimas jį vėliau nuvedė į Prancūziją, JAV, Italiją… Pelnęs tarptautinį pripažinimą, Žakas Lipšicas rėmė savo karo ir emigrcijos išblaškytą šeimą, nepamiršo Lietuvos. Žydų bendruomenė Druskininkuose gavo leidimą kurtis tik 1851 m. Žydai čia steigė krautuves, gydyklas, vaistines, kepyklas, fotografijos saloną, valdė pensionus ir vilas. Mieste buvo sinagoga, veikė žydų amatininkų cechai, labdaros ir kitos įvairios draugijos, choras, teatras… Vilniaus, Gardino ir Varšuvos klientūra vertino aukštos kokybės žydų valdomų pensionatų ir gydyklų paslaugas. Antrojo pasaulinio karo metais netoli cerkvės buvo įkurtas getas, jame įkalinta apie 1,000 žmonių. Druskininkų žydų bendruomenė buvo visiškai sunaikinta. Netoli Žako Lipšico muziejaus yra nedidelis memorialas geto aukoms atminti. 

Žako Lipšico muziejus Druskininkuose.

Skulptorius iš Lietuvos.

Žako Lipšico autobiografija. 

Motinos žodžiai.

Žako Lipšico muziejaus eksponatas. 

Žako Lipšico mintys.

Kitapus gatvės priešais Žako Lipšico muziejų- nedidelis memorialas geto aukoms. 

Pietauju kinietiško maisto restorane. Paskui vaikščioju po Druskininkus, grožiuosi išpuoselėtais gėlynais, pasiklausau šokančio muzikinio fontano. Kartas nuo karto lynoja, tai žmonių mieste nedaug. Kavinės, ledainės dar nedirba, turbūt dar ne turistinis sezonas? 

Druskininkuose jau baigia nužydėti tulpės.

Muzikinis fontanas šoka pagal Freddie Mercury "Barcelona". 

Muzikinis fontanas Druskininkuose. 

Vytautas Kašuba "Mindaugas. Paminklas Lietuvai", 1995 m. 

Vienas iš gražesnių kurorto viešbučių. 

Tulpės tiesiog dega spalvomis iš tolo.

Namas aukštyn kojomis- viena iš kurorto pramogų.

Akį plytų raudonumu traukia Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia. XIX a. šioje vietoje stovėjo koplyčia, manoma, projektuota vieno iš Gardino gubernijos architektų. Bažnyčios projektą parengė Varšuvos architektas Stefanas Šileris. Bažnyčia pastatyta 1931 m. ir jai, regis, pavyko išvengti istorijos vėjų atpūstų permainų. Bažnyčia susijusi su ne viena žymia asmenybe, turėjusia įtakos politiniam, kultūriniam, visuomeniniam kurorto gyvenimui. Senojoje Druskininkų bažnyčioje neilgai trukus prieš savo žūtį susituokė vienas iš 1863 m. sukilimo vadų Liudvikas Narbutas. Tais metais čia aktyviai prieš carizmą kovojo kunigas Juzefas Majevskis, vėliau už savo veiklą ištremtas į Tobolską. Iki 1906 m. čia vargoninkavo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tėvas. Pasakojama, kad naująją Druskininkų bažnyčią buvo pamėgęs Lenkijos maršalka Jozefas Pilsudskis.  

Druskininkų bažnyčia.

Druskininkų bažnyčia man labai patiko.

Paminklas vietiniams gyduoliams "Sūručiams". 

Danas Aleksa "0,01 sekundės", Čiurlionio vardo asteroido įkvėptas kūrinys. 

Man labai patinka kaip žydi kaštonai. 

1900 m. pastatyta šveicariško stiliaus vila. 

Pastatas be paskirties. 

Juvelyrės Reginos Rinkevičienės kūrinys. 

Čiurlionio suolelis. 

Druskininkų miesto muziejus.

Čia gera gerti kavą ir žiūrėti įežerą.

Druskininkai skendi žieduose.

Miesto balsas.

Kūtvėla grožisi Nemunu ties Druskininkais. 

Pats alyvų žydėjimas...

Kūtvėla grožisi Druskininkų alyvomis. 

Žiedų kekė ir už mane didesnė...

Kūtvėla grožisi Druskininkų alyvomis.

Grožio šaltinis. Tai kaip neišbandyti? 

Grožio šaltinio istorija ir mineralinio vandens specifikacijos. 

Dalia Matulaitė, Vladimiras Stankevičius "Karūnos", 2011 m. Skirta Žygimantui Augustui ir Barborai Radvilaitei. 

Jau išblukę žodžiai iš J. Grušo kūrinio "Barbora Radvilaitė". 

Biuvetėje netikėtai aptinku 1960 m. Kazio Morkūno sukurtus vitražus “Eglė žalčių karalienė”- labai puikūs! 

Mineralinio vandens biuvetė Druskininkuose. 

Gražieji Kazio Morkūno sukurti vitražai.

"Eglė žalčių karalienė".

"Eglė žalčių karalienė". 

Fonbergo suolelis. 

Druskininkuose dabar daug Čiurlionio paveikslų reprodukcijų viešose erdvėse.

Druskininkuose yra ką veikti žingeidžiam svečiui- čia veikia Druskininkų miesto muziejus, Genocido ir rezistencijos muziejus, miško muziejus „Girios aidas“, sovietinių skulptūrų parkas „Grūtas“, kursuoja ekskursinis traukinukas, o kur dar Raigardo slėnis, Liškiavos puikioji bažnyčia… Iki toliau nuo centro esančių lankytinų objektų galima nuvažiuoti miesto autobusais, kuriuose dabar už bilietus galima atsiskaityti banko kortele. Druskininkuose verta pasibūti 2- 3 dienas, pažintinę programą paįvairinant apsilankymu vandens pramogų parke, spa ar išsiperkant sanatorinių procedūrų. Jau užsisakiau nakvynę porai naktų rudenį.

Grįžtu į Vilnių paskutiniu autobuso reisu, jį vykdo „Kautra Plius“. Pirkau atgalinį bilietą iš anksto, kad nebūtų staigmenos, jeigu neliktų bilietų. Be reikalo jaudinausi, nes vietų tikrai buvo. Kelią sutrumpinau besišnekėdama su kelionės kaimynu, kuris gyvena Berlyne, bet stengiasi pakeliauti ir po Lietuvą kai grįžta apsilankyti.

 

Laikinoji Druskininkų autobusų stotis. 

Atsiminimai iš Druskininkų.

Kelionės į Druskininkus išlaidos:

• Autobuso bilietas Vilnius- Druskininkai- Vilnius: apie 30,00 EUR

• Lynų kelias su “Kautra” partnerių pasiūlymu: 2,00 EUR

• Žako Lipšico muziejus: maloniai leido pasinaudoti gido pažymėjimo teikiamu nemokamu bilietu.

• Pietūs (su vyno taure): 15,00 EUR

• Suvenyrai, kava, gaivieji gėrimai: 8 EUR

• Viso: 55,00 EUR

Ar Jūs seniai lankėtės Druskininkuose? Kokias pramogas išbandėte? Ką rekomenduojate?

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Sūrivandenaitė