Mane galima sutikti:

Sausis: Helsinkis, Venecija. Vasaris: Briuselis.

Dirbame iš namų: bijokite blogio, o ne dulkių.

2018 m. sausio 3 d., trečiadienis

Maždaug prieš metus mane pasveikino elektroninis laiškas iš įmonės, kuri administravo mano nuomojamo ofiso pastatą: prieš Kalėdas pasikeitė pastato savininkas, todėl nuomos sutartys iš karto nutraukiamos. Reikėjo staigiai apsispręsti: likti savo ofise ir tartis dėl naujų nuomos sąlygų su naujuoju šeimininku ar dirbti iš namų? Apsispręsti padėjo klientų apklausa- tik du iš jų nusprendė nebetęsti bendradarbiavimo, nes dirbo netoliese nuo mano nuomoto ofiso ir po darbo nenorėjo trenktis į kitą miesto galą pas mane į namus. Laimei, mano veikla-individualios anglų kalbos pamokos- gera tuo, kad nauji klientai greitai užima atlaisvintas vietas, ypač jeigu tai yra 17.30-19.00 val., o su automobiliu galima atvažiuoti iš bet kur. Žinoma, esant pageidavimui, galiu atvykti ir į kliento patalpas.

P1600488
Dirbame iš namų.
Darbas namie būna dviejų rūšių: 1) kai dirbama kompiuteriu/telefonu/video fiziškai nepriimant interesantų ir 2) kai dirbama su žmonėmis, kurie ateina į namus. Aš dirbu su žmonėmis face to face, todėl atsirado keletas naujų prievolių, kurių nebuvo nuomojamame ofise. Tiesa, jos buvo, tik tada jos buvo ne mano rūpestis.

Švaros palaikymas. Kai kalbama apie elementarią švarą ant stalo ir po stalu, koridoriuje ir tose gyvenamosios aplinkos zonose, kur siekia kliento akis, švarinimasis yra tikrai reikalingas. Juk nenorime, kad kliento šlepetės priliptų prie grindų, ar ne? Tam užtenka kelis kartus savaitėje prasieiti su šlapiu skuduru ir grindų siurbliu, šiuos veiksmus įtraukiant į darbo kalendorių arba jiems paskiriant laisvesnius vakarus. Padidintas dėmesys skiriamas WC zonai, kuri šveičiama uoliau, užtikrinamos pakankamos higienos priemonių atsargos, o vonios zonoje išskiriamas atskiras rankšluostis ir muilas klientams. "Bijokite blogio, o ne dulkių"- man patarė viena klientė ir nuo to laiko švaros palaikymo lygis mano bute šiek tiek krito :-)

Tvarkos palaikymas. Tikrai nebūtina visame gyvenamajame plote išskirti atskirą kambarį ofisui, nors jeigu tokia galimybė yra, tai tiesiog puiku. Kitu atveju užtenka sutvarkyti kampelį gyvenamajame kambaryje (žinau žmonių, kurie klientus priima virtuvėje): stalas, kėdės, būtinos darbui priemonės. Klientų atėjimas į namus kiek styguoja mano veiksmus jų nebuvimo metu, nes skalbti ir ant gyvatuko vonioje džiauti triusikėlius geriau tada, kai nėra šansų, kad klientui reikės užeiti į vonią (nors nematau, kodėl reiktų gėdintis švarių triusikėlių, juk jie švarūs, ar ne?). Tas pats pasakytina ir apie karbonado čirškinimą tik atėjus klientui, nebent maitinimas įtrauktas į paslaugos kainą.

Naminiai gyvūnai yra gerai, bet ne visi klientai juos myli, o iš mandagumo dažnai apsimeta sužavėti jūsų Pifu, Murkliu ar kuom ten vardu tas jūsų keturkojis (mažiausiai pretenzijų sulauks avkariumas). Kai kurie žmonės dar turi ir alergiją gyvūnams. Geriausia gyvūno buvimą patalpoje paslaugos teikimo metu aptarti iš anksto, nes klientas ateina gauti paslaugos, o ne pažiopsoti į zoologijos sodą. Prisipažinsiu, mano žiurkėnas dalyvauja ugdymo procese iš savo narvelio, nes tiesiog nehumaniška jį laikyti atskirtą nuo pasaulio kiaurą parą, bet užtat narvelis valomas tris kartus per savaitę.

Investicijos į infrastruktūrą gali būti reikšmingos, bet jos su laiku atsiperka. Reikia išaiškinti klientui, kur yra artimiausia visuomeninio transporto stotelė arba kur patogiau palikti automobilį. Gali būti, kad teks įsigyti daugiafunkcinį aparatą spausdinimui, kopijavimui ir skenavimui. Dar reikės kompiuterio su interneto ryšiu, mobilaus telefono. Gera mintis nupirkti naują porą šlepečių klientams, jeigu reikės nusiauti batus. Arba duokite jiems bachilus :-)

Svetingumo kampelis priklauso nuo to, kiek savo mėgstamos arbatos atsineša klientas kiek vietos darbo zonoje jam galite skirti. Visada pasiūlau klientui kavos arba arbatos, kartais jie pageidauja tiesiog vandens. Bet kuriuo atveju tai galima greitai suorganizuoti iš virtuvės nepretenduojant į Michelin standartus, o tik rūpestingiau parinkus indus (gera mintis turėti kelis puodelius vien tik klientams).

Darbo drausmė yra nemažas iššūkis, nes tarpus tarp interesantų užpildyti grąsina Feisbukas, Delfis, patalynės keitimas, bulvių skutimas, spintos tvarkymas kai tuo tarpu jų vietoje turėtų būti pasiruošimas veiklai, susijusiai su klientų poreikiais. Čia jau teks išsiugdyti vidinę Merę Popins ir imtis savidisciplinos.

Asmeninės erdvės praradimas dažnai gąsdina žmones, todėl jie mieliau sutinka mokėti nepigią nuomą už beveidį ofisą. Jie drovisi savo nudrengtų tapetų, nušlepsėto kilimo, netvarkingai išrikiuotų knygų lyg jų klientai gyventų sterilioje aplinkoje be baldų. Tiesa, vienas klientas nesutiko perkelti bendradarbiavimo į mano butą, nes bijojo prarasti savo asmeninę erdvę. Tai irgi galima suprasti.

Saugumas yra prioritetinis dalykas, todėl geriausia namuose priimti patikrintus klientus su rekomendacijomis, nes niekada nežinai koks psichas ar potencialus vagis gali ateiti. Šiuo atveju didelio pikto šuns buvimas namie yra ne trūkumas :-)

Užsisėdėjimas namie yra turbūt tas baubas, kurio namų ofisus turintys žmonės bijo labiausiai, nes gręsia savaitėmis neiškišti nosies iš namų, nebent tik iki parduotuvės ir šiukšlių konteinerio, kur tikrai nesusipažinsi su savo būsimu vyru. Rekomenduočiau profilaktiškai susiplanuoti kartą ar du per savaitę kur nors išeiti- į biblioteką, į knygos pristatymą, į koncertą, prie eglutės...Visas miestas pilnas nemokamų renginių, tik spėk eiti.

Man patinka, kad ne aš einu į darbą, o darbas ateina pas mane. Dirbdama namie galiu sau leisti rytais miegoti valanda ilgiau ir nesu tokia priekabi aprangai, nors treningais irgi nesipuošiu (čia toks biškį minusas, nes per išpardavimus negalima nusipirkti ko nors faino "apsigerbti į darbą" stiliaus). Tarpus tarp klientų užpildau nueidama į parduotuvę, atsiimdama pašto siuntinį, išsiurbdama kilimą, parašydama straipsnį, perskaitydama kelis puslapius naujos knygos. Tokius darbelius irgi galima planuoti ir įsirašyti į darbo knygą. Ofise tokius ilgus langus tekdavo kaišyti geriant arbatą su pončkomis ir naršant internete, nes tiek daug laiko, kad parvažiuoti namo pietų ar pan. visgi nebūdavo, todėl naudingo ir eurus generuojančio/nenaudingo ir eurus negeneruojančio laiko santykis buvo labai prastas. Jau nekalbu apie tai, kad man dabar per mėnesį susitaupo buvusios būtinosios išlaidos, pavyzdžiui, 120 eur ofiso nuomos/1 mėn + 30 eur nuolatinis transporto bilietas/1 mėn+ 5 eur dienos pietums/20 dienų.

Ar dirbate namuose? Kokie privalumai/trūkumai?

Jūsų Kūtvėla


4 comments:

rašė...

Aš jau beveik 5 metus dirbu iš namų. Tiesa, man klientų priiminėti nereikia, tad darbo tvarka kiek skiriasi. Prieš metus jau buvo taip įkyrėję namai, kad vien dėl to planavau susirasti darbą su normalia dabro sutartimi kokiame nors ofise, tačiau gimus vaikui atradau naują malonumą dirbti iš namų. Dirbu naktimis, kai mažylis su mama nueina miegoti, tad 21:00-03:00 tapo įprastiniu mano darbo, užtat kiekvieną dieną ryte galiu voliotis kartu su namiškiais lovoje ir mėgautis kasdieniais dalykais, o kad pakeisti aplinką pradėjau lankyti sporto klubą, tad dabar man darbas iš namų tapo vienu malonumu :)

rašė...

Mano ilgametė svajonė buvo keltis 8 ryto, o ne pradėti darbą 8 ryto. Išsipildė :D

rašė...

Nenorėčiau vestis klientų į namus, būtent dėl privačios erdvės, kuri man brangi. Kita vertus, jeigu geras deal'as ir taip geriau tiek man, tiek klientui, gal ir sutikčiau (geriau pažinęs klientą) - vis tiek juk nieko slepiamo ant sienų nėra. Kaimynai gali pastebėti (ir tikrai pastebės), kad "minasi takas" pastoviai į tavo butą :) Tai jei dirbi legaliai, tada viskas gerai.
Žodžiu, pirmenybę teikčiau darbo vietai kur nors kitur, bet esant reikalui nesibaidyčiau ir priimti savo namuose.

rašė...

@Vakaris: mano kaimynai jau pastebėjo :-) Nu bet ne jų reikalas gi. O šiaip paskaičiuoju: 120-140 eurų nuoma ofiso + 30 eur nuolatinis bilietas + 20 eur pietums savaitei, nu ir susidaro argumentas dirbti namie. O jau kaip gera ryte ilgiau pamiegoti :-)