Šiandien dieną praleidau tiesiog puikiai. Delfinų rifas su relaksacijos baseinais yra neabejotinai Eilato brangenybė. Ypač kai diena apsiniaukusi ir vėjuota, bet čia tik tarp kitko. Įėjimas mokamas, bet jų
internetiniame tinklalapyje pirkdami gausite nedidelę nuolaidą. Kaip jau minėjau viename iš ankstesnių reportažų, apsilankymą baseinuose reikia rezervuoti, nes vienu metu ten pliuškentis gali iki 20 asmenų. Pasirinkau programą už 165 NIS, į kurią įskaičiuoti ir pusryčiai. Mano suvalkietiški genai visą naktį šoko tango, o ryte tik išgėrusi arbatos išskubėjau relaksuotis. Kiek pro šalį, nes pusryčiai čia duodami
po relaksacijos, nes su pilnu skrandžiu kas į baseinus eina? Tik Kūtvėla, niekas daugiau.
|
Rytas delfinų rife Eilate. |
|
Taip ir kviečia prigulti. |
|
Delfinų karalystė. |
|
Katukas. |
Mano programa truko 10.00-12.00 val. Tikrai labai apsimoka imti programą už 165 NIS, nes vien tik įėjimas į delfinų rifą kainuoja 65 NIS, o čia dar gauni 2 val. relaksacijos, priklauso nemokama neribojama kava, arbata, apelsinų sultys, vynas (baltas ir raudonas), sausainukai. Paskui-sotūs pusryčiai, ir gali būti komplekse iki uždarymo, kol pati delfinu pavirsi.
|
Rytmetinė kava geroje kompanijoje. |
Maždaug 9.30 buvome pakviesti į atskirą patalpą, kur mūsų laukė minėtieji užkandžiai ir gėrimai. Prie kiekvieno iš mūsų priėjo asistentė, prisistatė, paėmė saugojimui vertingus daiktus (mobiliuosius, pinigines, fotoaparatus). Tada išdalino chalatus ir nuvedė persirengti.
|
Nenuostabu, kad vietas reikia rezervuoti iš anksto-čia būna užimta. |
Šildomi baseinai iš tiesų yra apšviečiami kaitriomis lempomis, todėl nėra tokie jau šilti, bet vis geriau, nei nieko. Relaksacijos procedūra nesudėtinga: po galva ir kojomis pakišamos specialios laikančios pagalvės, ausis reikia panardinti į vandenį ir tada girdėsis raminanti muzika, o asistentė masažuos ir atpalaiduos kūną. Po relaksacijos baseinuose galima būti iki užsakyto laiko pabaigos. Aš vis išlipdavau, įsipildavau vyno taurę, pasivaikščiodavau galerijomis su vaizdu į delfinus, pamedituodavau, ir vėl panirdavau į baseiną. Kadangi nesezonas darė savo, lankytojų buvo labai nedaug ir niekas nedrumstė ramybės. Tiesa, baseinų patalpa įrengta kukliai, persirengti galima tualeto patalpose arba dušo kabinose, rankšluosčius ir šlepetes reikia turėti savo. Jeigu žiūrėsime iš kokio Vilniaus Impuls Gym kampo, tai labai kukliai čia viskas, bet kita vertus mes ir išlepę esame. Mane užkalbino vienas besirelaksuojantis vengras, kuris lietuviškai kalbėjo sklandžiai: "Gedimino prospektas" ir "Man patinka tavo kūnas".
|
Pusryčiai tikrai sotūs. |
Delfinų rifas buvo sukurtas siekiant išsaugoti delfinų gyvenimo kokybę. Čia buvo siekiama leisti delfinams gyventi su laisvu išėjimu į jūrą ir tai truko septynerius metus. Kai kurie delfinai atviroje jūroje medžiojo, žaidė, ir dauginosi. Juos pastebėdavo žmonės nuo paplūdimių ir iš jachtų. Nors delfinai turėjo laisvą išėjimą į jūrą, jie pasirinko gyventi Delfinų rifo teritorijoje- tai buvo pasitikėjimo ženklas. Tačiau laikui bėgant projekto priežiūra atsipalaidavo ir žmonės (atostogautojai, žvejai) ėmė piktnaudžiauti. Jie pradėjo delfinus maitinti, erzinti, čiupinėti. Todėl šiandien praėjimas tarp Delfinų rifo ir atviros jūros yra uždarytas. Izraelis turėjo bendrą projektą su Rusija, kurio metu į Juodąją jūrą buvo paleisti delfinų rife nesusiintegravę delfinai. Pagyvenę Delfinų rife Eilate, šie gyvūnai nesunkiai adaptuojasi laisvėje.
|
Nardymas su delfinais. |
|
Delfinai patys nusprendžia, ar nori su jumis prasidėti. |
|
Kūtvėla nesėkmingai bando sužvejoti delfiną. |
|
Delfinas iš arti! |
|
Gyvenimas nusisekė. |
Po tokios šaunios pramogos pirštu vedžiodama žemėlapyje išėjau ieškoti
kupranugarių rančos. Apie ją nėra daug žinoma, tik tiek, kad įėjimas nemokamas ir galima pamatyti kupranugarių. Galima jais netgi pajodinėti, ir nebūtina išankstinė rezervacija. Man tai tiko. Žinoma, geriau būtų relaksuotis baseine jau po kupranugarių, bet ne šventieji puodus lipdo. Žemėlapiu geriau naudotis su sauja druskos, nes nupieštas kreivai šleivai, tačiau mano dideliam džiaugsmui priėjau kelio nuorodą.
|
Camel Safaris- tai ko reikia už 900 m. |
Labai kažkuom ta ranča nepasižymi,- yra pavėsinė su galimybe užkąsti ir kupranugariai. Nedrąsiai pasiteiravau, kokie yra variantai užkelti savo sėdynę ant dykumos laivo. Kaip pirmam kartui, tai pasirinkau 30 min., kainavo 60 NIS, ir stojau laukti savo eilės.
|
Kupranugariai atvedami prie specialios pakylos. |
Tiesą pasakius, čia jodinėjama tik kupranugarėmis, nes jos yra ramesnės ir taikesnio būdo. Izraelio švietimo ir mokslo ministerija yra uždraudusi mokinių kelionių metu jodinėti ant patinų kupranugarių. Kupranugarių vadovas paaiškina kaip reikia atsisėsti, kur laikytis, kur nereikia čiupinėti kupranugares (veido joms geriau neglostyti, labai pyksta), ir tada dykumų laivės pajuda užsakytu maršrutu.
|
Kūtvėla jodinėja ant Vered (Rožės). |
|
Nepamirštama akimirka. |
Pirmos minutės buvo
oumaigod gal man užteks 10 min, noriu nulipti, man baisuuuuuuuu help help, bet paskui kažkaip praėjo. Vered nebuvo nusiteikusi dirbti, nes po dviejų dešimties minučių trukmės turų jinai labai norėjo į aptvarą, o čia dar ant jos užsikabarojo Kūtvėla. Kurį laiką atrodė, kad Vered laimi nelygią dvikovą ir vadovė nevaldo situacijos, todėl Kūtvėla pradėjo panikuoti ant viršaus, nes šiaip tai aukštai kristi. Tačiau kai aptvaras dingo Vered iš akių, kupranugarė apsiramino. Dėl ypatingos kupranugarių eisenos reikia prisitaikyti laikytis balne. Netrukus jau džiaugiausi savo safariu. Valanda būtų buvę per daug, nes aplink tik dykuma ir akmenys. Buvo apie 15.00 val., kai Vered pristatė mane atgal. Oras bjuro, todėl suskubau į autobuso stotelę.
|
Kupranugarių rančos aplinka. |
Šia diena likau labai patenkinta, nes įspūdžiai dideli, fotografijos atminčiai tobulos. Pakeliui stabtelėjau supermarkete ir susidariau maisto krepšelį į rytojaus išvyką- manęs laukė išsvajotasis Timna parkas!
Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų
Kūtvėla Kupranugaraitė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą