Kelionė į Kijevą: penktoji ir paskutinė diena.

Šiandien buvo paskutinė diena Kijeve. Jos metu norėjau suspėti aplankyti naujai atrastas vietas, dar kartą nuvažiuoti iki Pečerskos Lavros pasigrožėti rožynu, ir susipirkti lauktuves. Pradėjau anksti rytą nuo Magdeburgo teisių kolonos paieškos. Jeigu būčiau buvusi atidesnė vartydama knygelę apie Kijevą, tai būčiau pastebėjusi, kad ši kolona yra nusileidus baltais ir geltonais laiptais tarp kunigaikščio Volodimiro paminklo ir Tautų draugystės arkos. Miestą gaubė tirštas rūkas. Atstumai žemėlapyje nebylūs, todėl tarp objektų tenka pėdinti ilgai. Porą kartų prasilenkiau su kitais turistais-su kuprinėmis, fotoaparatais ant krūtinės, išskleistais žemėlapiais rankose. Praeidami šyptelim vieni kitiems kaip sąmokslininkai.

Magdeburgo teisių kolona. 

Tai yra pirmasis paminklas Kijeve. Jis buvo pastatytas 1802 metais kai caras Aleksandras I iš naujo suteikė Magdeburgo teises Kijevui ir yra netoli mano jau aprašyto Kijevo gyventojų krikšto Dnepro upėje vietos. Pirmasis Magdeburgo teises Kijevui suteikė XV a. Aleksandras Jogailaitis. Sakoma, kad ši žinia taip pradžiugino caro pavaldinius, kad šie šventė tris dienas ir surinko 10,000 rublių paminklo statybai.




Netoliese ten, kur man jau teko vaikščioti Kijeve, yra du muziejai. Jie yra vienas šalia kito ir abudu užima po du aukštus, todėl per porą valandų neskubant viską apžiūrėsite. Netoli metro stotelės Ploshcha Lva Tosloho ir T. Ševčenko vardo universiteto yra Tereschenkovskaya gatvė. Joje galima aplankyti Kijevo rusų meno muziejų ir Bogdano ir Varvaros Khanenko meno muziejų. Abiejuose bilietas kainuoja po 30 UAH, o bilietus parduodančios moterėlės šį faktą praneša su begalo pagarbia intonacija, lyg tikėtųsi, kad apsisuksiu ir pabėgsiu. Dar neperpratau ukrainietiškų kainų, bet pagal valiutų konvertaciją tai gautųsi po nepilnai 10 LTL. Mano naudotoje knygelėje pateikiama po kelis abiejų muziejų highlight'us. Kas nustebino, tai kad visose lankytinose vietose ir muziejuose yra milicija, kai kur net milicijos postai įrengti. Uniformuoti pareigūnai tikrina bilietus ir nukreipia rūbinės link (o su rūbine čia griežtai, ji būtina net ir kuprinėms ar skėčiams, nepaklusnius lankytojus piktos muziejaus salių darbuotojos gena atgal. Geriau jau pasinaudoti rūbine, o ne- tai dėdė milicininkas ateis ir gausit į kailin.). "And finally, the staff is horrible: constitued by angry babushkas whose only aim seems to make your visit difficult. We had to leave our coat at the entry even with 5 degree celsisus in the rooms ,were shouted at for not presenting the ticket the right way at the entrance, had a sermon for not following the right direction in the exhibition rooms. The feeling to come back 25 years earlier." rašo moteris iš Šveicarijos. Kijevo rusų meno muziejuje nepraleiskite Paskutiniojo teismo ikonos, Levitskio tapyto Didžiosios kunigaikštytės Aleksandros Pavlovnos portreto bei Vrubelio "Mergaitės priešais Persišką kilimą". Khanenko muziejuje yra meno dirbinių iš Kinijos, Japonijos bei tapybos darbų iš Vakarų Europos, ypač dailus garsaus dailininko Velaskezo tapytas infantės Margaritos portretas. Abudu muziejai turi nedidelių trūkumų kaip informacijos nebuvimas anglų kalba bei netinkamas paveikslų išdėstymas, bet vis tiek juos pamatyti verta.

Metro-nuostabus išradimas, po kelių minučių jau buvau Andrėjaus gatvėje (artimiausia metro stotis-Kontraktova Ploscha). Buvo sekmadienis, todėl knibždėte knibždėjo žmonių. Čia yra geriausia vieta suvenyrų medžioklei ir lauktuvėms. Mano kuprinę išpūtė rankų darbo šokoladas iš Lovo, gėlėmis margintos slaviško stiliaus skaros, medinė laku dengta dėžutė papuošalams, ir levandų iš Krymo maišelis. Prisiminus, kiek mokėjau už levandas Provanse, net pikta pasidarė, kad be reikalo trenkiausi tokią tolybę. Vakare nuvažiavau į supermarketą ir nupirkau konjako "Shabo".

Moteriškiems lobiams susidėti.  Kaina-paslaptis :-)

Andrėjaus gatvėje galima visko prisižiūrėti, ypatingai pašiurpino apsiskarmalavusi senolė, kuri buvo raiščiais atitvėrusi plotą tarp dviejų elektros stulpų ir tenais įkurdiusi vienuolika didelių benamių šunų; padėjo jiems vandens dubenėlį ir krebutę aukoms. Jau eidama iš tenais girdėjau kaip skundėsi, kad per dieną tesurinko 4 grivinas. Toks žiaurus kontrastas tame Kijeve-va atsisėdau išgerti karšto vyno, o šalia moteris prie megztų kojinių stendo tokiu debesuotu veidu į praeivius ir turistus žiūri, kad net apetitas dingo.

Vaizdas į Andrėjaus gatvę iš kavinės terasos. 

Šita kavinė labai gudriai padarė įtaisiusi terasą su vaizdu į gatvę ir Šv. Andriejaus cerkvę, nes norinčių joje pasisėdėti netrūko. Kijeve jau pradėtas karšto vyno sezonas. Čia karštas vynas vadinamas glintveinu, jeigu užsisakyt bandysit "karšto vyno", tai nesupras, reikia taip ir sakyti -"glintveinas". Paplepėjau su terasos kaimynais, pasikeitėme kontaktais; pažadėjau pavedžioti po Vilnių jeigu atvažiuos. Ko tik glintveino siurbtelėjus nepripasakoji....Sąskaita pasirodė neturistiškai dorybinga, net nebuvo jokio mokesčio už vaizdą kaip Provanse.

Karštas vynas, 44 UAH.

Medinis namas-architektūros paveldas. 

Paminklas rašytojui Bulgakovui-tik sėsk šalia ir fotografuokis. 

Pabaigai liko pasiplaukiojimas garlaivuku Dnepru. Tam reikėjo nuvažiuoti iki metro stotelės "Dnipro" (vienintelės, kur Kijevo metro išlenda ant žemės paviršiaus) ir susirasti prieplauką.

Cerkvė. 

Ši cerkvė pastatyta 1132-1136 metais. Dar prieš jos statybą buvo atsiųsta ikona iš Bizantijos, kuri vadinosi "Pirogoshya"- graikiškai "pirogotis" yra "bokštas". Bizantijoje taip vadino ikonas, kurios būdavo vienuolynų sienų bokštuose arba jeigu pačiose ikonose būdavo pavaizduotas bokštas. Senovinė cerkvė buvo ne kartą perstatyta, kol 1935 metais buvo nutrinta nuo žemės paviršiaus. Ši cerkvė nuotraukoje buvo pastatyta 1998 metais atkartojant sunaikintos cerkvės bruožus.

Samsono fontano fragmentas. 

Šis fontanas buvo dalis pirmojo Kijevo vandentiekio. Iš pradžių jame buvo pavaizduotas angelas, laikantis taurę, bet paskui jis buvo pakeistas primityvizmo stiliaus mediniu Samsonu. Legenda sako, kad kiekvienas, atsigėręs vandens iš šio fontano, taps Kijevo gyventoju. Ant fontano paviljono stogo yra Šv. Andriejaus statulėlė. 1930 metais fontanas buvo sunaikintas per nesusipratimą ir atstatytas 1982 metais. Dabar jame yra betoninis Samsonas, o originalioji skulptūra saugoma Nacionaliniame meno muziejuje.

Kelios minutės -ir aš jau prie Dnepro.

Metro tiltas. 

Nuo pirmosios prieplaukos išvyksta garlaivukai valandos apžvalginei kelionei Dnepru. Bilietas kainuoja 50 UAH. Išvykimas maždaug kas valandą arba pagal užsipildymą. Truputį pafotografavau nuo denio.







Grįžusi į hostelį susidėjau daiktus ir paprašiau registratūros darbuotojos man užsakyti taksi, nes oro uoste turėjau būti ne vėliau kaip 4 valandą ryto. Dar pabandžiau truputį numigti, bet nelabai pavyko. Prasčiausiai miegasi keliaujant, nes įspūdžiai arba neleidžia užmigti, arba sapnuojasi visokios chimeros. O išvykti gaila-tik tik apsipratau su nauju miestu, jau ir turistams galiu kelią nurodyti, tik pradedu atsipalaiduoti-ir še tau, laikas namo ienas sukti.

Buvau oro uoste anskčiau, nei atsidarė registracija į skrydį, tai prisėdau kavinėje rytinės kavos išgerti ir kruasano sušlamšti. Pardavėja purkštavo iš išdidumo, nors sumokėjau 48 UAH (cukraus pudra kruasano už tokią kainą niekas čia nebrasto, čia ne Kofium jums). Pridavusi lagaminą registracijos punkte perėjau pasų patikrinimą-gerai, kad atvykau anksti, nes paskui sekęs saugumo patikrinimas buvo lėtas ir perpildytas keleivių. Po saugumo patikros dar stabdė muitinės darbuotojai, klausė kiek valiutos vežuosi ir ar turiu kokių nors vaistų. Pasakiau, kad turiu valedolio, tai daugiau ir nebeklausinėjo :-) Kadangi vandens iš čiaupo man jau buvo patarę negerti, o ir plaukiojant garlaivuku Dnepre mačiau baisiai nešvarų vandenį, tai vandens butelaitį skrydžiui teko pirktis už 20 UAH (kai šiaip jis kainuoja 6 UAH). Skrydis buvo labai trumpas, tik spėjo įgula išpilstyt arbatą tiems penkiems norintiems ir jau pilotas liepa prisisegti saugos diržus-leidžiamės tarptautiniame Vilniaus oro uoste, arbatos pirkėjai net supyko. Išlipus iš lėktuvo laukė dar viena pasų patikra-o čia jau du langeliai: ES piliečiams ir kitiems pasams. ES piliečių šiame lėktuve buvo vos keletas, todėl į Tėvynę grįžau palikdama už nugaros porą šimtų žmonių su kitais pasais. Kažin, ką jie galvoja spoksodami į nuobodžiaujančią ES pasų patikros punkto darbuotoją kai stovi milžiniškoje eilėje? Kadangi nesijaučiau turinti ką deklaruoti, tai greitai prasprukau pro žaliąjį koridorių ir lengviau atsikvėpiau įkvėpusi gryno oro už oro uosto sienų-kas ten žino, gal būtų išmuitinę mano uzbonėlį? Mikriukas už 3,50 LTL atvežė į autobusų stotį. Dažna vėlinanti išvykimą problema yra tai, kad užsieniečiai bando už važiavima susimokėti kupiūromis po 50 LTL ar net stambesnėmis, nes tokias duoda bankomatas. Vairuotojas su angelo kantrybe siuntė visus išsikeisti ką nors nusipirkus oro uoste, nes neturėjo grąžos. Tai aktuali problema, ateityje galima būtų išrasti kokį kuponomatą, kur automate užsimokėtum grynais ar kortele už važiavimą iki autobusų stoties ir vairuotojui tiesiog atiduotum kuponą-bilietą. Nuo autobusų stoties 2G autobusu per daugiau kaip valandą pavyko pasiekti Baltupius. Man buvo šokas-devinta ryto, o baisiniai kamščiai, negi žmonės pirmadieniais darbo neturi?

Bet viskas gerai, kas gerai baigiasi.

East or West, home is best. 

Su meile,

Kūtvėla Glintveinaitė