Wilanow rūmai ir parkas

Karališkojo kelio pabaigoje (pradžia-nuo karališkosios pilies) yra Wilanow rūmai ir parkas. Pasakysiu sąžiningai-mane sunku priblokšti ir nustebinti, bet tai, ką pamačiau čia, perspjauna viską matytą iki tol, netgi nuostabiuosius Runadėlės rūmus Latvijoje. Paryžiaus Versalis irgi gali pradėti jaudintis, nes turi rimtą konkurentą. Nuostabūs vidaus interjerai ir kolekcijos, puikūs sodai...Man buvo graudu iki ašarų, kad mes Lietuvoje taip nieko neturim...Baroko stiliaus vasaros rezidenciją pastatyti užsakė karalius Jonas Sobieskis. Po jo mirties turtas perėjo jo sūnums, dar vėliau-didikų šeimoms. 1730-1733 metais čia gyveno karalius Augustas II Stiprusis. 1805 metais Stanislovas Kostka Potockis atidarė čia vieną iš pirmųjų muziejų Lenkijoje. Nors Antrojo pasaulinio karo metais rūmai nesugriauti, vokiečiai išgraibstė nemažai turto, kuris dabar atstatytas. 45 ha dydžio sodas yra nuostabus, netgi rekomenduočiau skirti visą dieną jo tyrinėjimui.





Viduje (įėjimas-kas 15 min.) ekspozicija prasidėjo nuo rūbinės. Tai jau sako, kad užimamas plotas yra didelis. Pirmoji ekspozicijos dalis pristatė karališkųjų karietų istoriją.

Barokas- visas gyvenimas yra teatras. Rūmų pristatymai, karūnavimas, kėlimasis ir gulimasis miegoti, miestų lankymas, laidotuvės, triumfo eisenos....Karališkoji šeima-kaip ant delno, visų matoma. Iškilmingų ceremonijų ašis- 6 žirgų traukiamos karietos. Karieta-kaip sosto atitikmuo, meno kūrinys. Parodoje buvo galima pamatyti karietų fragmentus, kurios priklausė Jonui Sobieskiui ir jo žmonai Marijai Kazimierai (su kuria susilaikė 13 vaikų, daug mirę vaikystėje). Po karaliaus mirties inventoriuje buvo 8 karališkosios karietos, kurias paveldėjo jo vaikai. Dalis jų nukeliavo į Olavą, kur 1741 metais jas kaip karo grobį pasiėmė Prūsija. Tuomet karietos buvo išardytos ir jų dalys naudotos protestantų bažnyčioms dekoruoti. Parodoje galima pamatyti karietų atkuriamuosius darbus.

Kita ne mažiau įdomi parodos dalis skirta portretams. Kiek pastebėjau, Onos Jogailaitės portretas kabo beveik visuose mano aplankytose vietose.

Ona Jogailaitė. Šaltinis: http://lt.wikipedia.org/wiki/Ona_Jogailaitė

 Iš įdomesnių portretų man patiko Eleonora Marija Vyšniovecka, nežinoma tamsiaodė dama Žygimanto Vazos dvare, Marija Leščinska, Apolinija Poniatovska su sūnumi, Aleksandra Potocka.

"Bacciarelli Apolonia Ustrzycka and her son" by Marcello Bacciarelli - www.polskiedzieje.pl.
 Licensed under Public domain via 
Wikimedia Commons - http://commons.wikimedia.org/wiki/File:Bacciarelli_Apolonia_Ustrzycka_and_her_son.jpg#
mediaviewer/Plik:Bacciarelli_Apolonia_Ustrzycka_and_her_son.jpg

Marija Leščinska, dailininkas Jean-Marc Nettier. Kopija Wilanow rūmuose, originalas-Versalyje. Marija Leščinska buvo Liudviko XV žmona. Šaltinis: http://en.wikipedia.org/wiki/Marie_Leszczy%C5%84ska

Keletas kambarių buvo sujungti ir padaryta galerija peizažams. Fajansinis kabinetas buvo papuoštas baltai mėlynais Delfto (Nyderlandai, XVII a.) fajanso dirbiniais nuo grindų iki lubų. Švelniai tariant, kiek priminė virtuvės plyteles :-) Labai gražiomis freskomis išpuoštas Tylusis kambarys, freskos vaizduoja Joną Sobieskį kaip meno globėją. Kambarys pavadintas Tyliuoju, nes yra virš karaliaus kambario, todėl trepsėti nebuvo galima. Nedidelis etruskų meno kabinetas, lapidariumas (Antikos skulptūroms), kiniškas ir japoniškas kabinetai su atitinkamais interjerais....Neapsakoma grožybė! Cunctis patet in gressus- laisvas įėjimas visiems- įrašas vienoje galerijoje žymi faktą, kad 1805 metais, kaip jau minėjau, buvo įkurtas muziejus.

Dabar įkelsiu nuotraukas su rūmų išorės interjerais ir sodais:

Vartai į rūmus.

Skulptūra virš vartų.

Vartus saugo ir lokys.

Figūra virš įėjimo.

Sodai:

Sode dar yra fontanai, bet dauguma jau išjungti. Gal ir gerai, nes tos prabangos ir grožio dozės man užteko iki ašarų ir taip. Daugumoje vaikščiojau po prancūziškojo stiliaus parką, nes angliškojo stiliaus nemažai mačiau Lazienki parke. Be to, bent porą valandų jau buvau praleidusi pačiuose rūmuose, todėl nelabai ir benorėjau klaidžioti. Iš įdomesnių faktų, Jonas Sobieskis mėgo sodininkauti. Manoma, kad tai jo dėka bulvės pradėtos auginti Lenkijoje. Sakoma, kad jis atsiuntė jų pabandymui pasodinti 1683 metais iš savo ekspedicijos Vienoje.

Detaliau susipažinti su rūmų kolekcijomis ir pasiruošti apsilankymui galima apsilankius jų internetiniame tinklalapyje: http://wilanow-palac.pl/ Rekomenduočiau pasiimti ir audio gidą.

Su meile,

Kūtvėla Barokaitė