Kūtvėlos kelionės ir klajonės: Laisvasis miestas Gdanskas: aukso vanduo, gintaro klodai, komunizmo agonija. Pirmoji diena.

Kelionės į Gdanską tikslas buvo aplankyti Antrojo pasaulinio karo muziejų ir pasivaikščioti senamiesčiu, todėl pirkau skrydžio bilietus vos keletui dienų. Esu buvusi Gdanske su kelionių agentūra 2014m.,- tai, skaitykite, praeitame gyvenime. Deja, o gal ir laimei, Wizzair pakeitė skrydžio laikus iš padorių vakarinių į nepadorius rytinius, bet taip išlošiau papildomą dieną Gdanske. Tik štai laiškas apie skrydžio laikų pakeitimą atėjo atgalinio skrydžio namo...išvakarėse. Mistika, ne kitaip. Kiek nerimavau ar mano naujasis, specialiai nemokamo rankinio bagažo išmatavimus atitinkantis varguolio pundelis telpa į drakoniškus pigių oro linijų standartus. Vis neatsidžiaugiu naujais mūsų oro uosto skeneriais, nes dabar ten ne keleivių saugos patikra, o kažkoks taškas G. Pametu auskarą, bet tokiems atvejams visada turiu išeitį: reikia pasimelsti Šv. Antanui, paprašyti padėti surasti pamestą daiktą, ir netrukus dingęs daiktas ims badyti akis. Patikrinta ne vieną kartą, Šv. Antanas manęs niekada dar nenuvylė. Lėktuvas pilnas, beveik visi keleiviai- lietuviai. Nustebino, kad nemažai lietuvių skrido verslo reikalais arba į konferencijas. Skrydis trunka vieną valandą, o ją atgaunu atgal dėl laiko skirtumo su Lenkija, taip kad 9.30 val ryto jau tvirtai stovėjau ant lenkų žemės.

Kūtvėla lankosi Gdanske.

Dėl nemalonaus grįžtamojo skrydžio laiko, nakvynės ieškojausi netoli naktinio susisiekimo su oro uostu. Labai nustebau, kad patogaus susisiekimo su oro uostu naktį klausimu centrinis Gdanskas yra labai apleistas, todėl nakvoti teko savotiškoje periferijoje. Dabar, jau po kelionės, manau, kad tai buvo geras pasirinkimas, nes išvengiau naktinio turistinio centro triukšmo.

Kūtvėlos varguolio pundelis. Viskas tiksliai pagal oro linijų reikalavimus.

Gdansko oro uosto geležinkelio stotis.

Traukinys praktiškai pustuštis.

"Apartamenty Colegia Sobieskiego" yra apartamentų viešbutis. Čia apgyvendinimas suteikiamas privačiuose kambariuose su savo patogumais ir mini virtuvėle, kurioje yra indai ir maisto gaminimo įrankiai. Veikia spartus nemokamas wi-fi. Toks apgyvendinimas leidžia gamintis „namie“ ir sutaupyti neišlaidaujant restoranuose. Be to, į nakvynės kainą įskaičiuoti labai sotūs pusryčiai: aš skaniai valgiau kiaušinienę su daržovėmis, blynelius su varške, paštetukus, įvairias mišraines; yra standartinių „žvirblių maisto“ užsipilti pienu, ingredientų sumuštiniams… Nėra sulčių ir jogurtų, o šiaip viskas OK. Visiškai šalia stoja autobusas Nr. 199, kuris per 20-25 min nuveža iki centrinės Gdansko traukinių stoties, šalia kurios prasideda Gdansko centras-senamiestis. Registratūra veikia 24/7, yra bagažo kambarys. Apartamentai yra Booking platformoje, per ją ir užsakinėjau. Kainavo apie 50 EUR nakčiai su visais šitais išvardintais gerais dalykais- tai čia jau pigiau grybo. Žinoma, vieta ne centrinė, bet iki oro uosto traukinio pėsti eiti apie 30 min (galima važiuoti miesto autobusu, jeigu skrydis protingu laiku). Tiesa, langas išėjo į gatvę, todėl reikėjo užsitraukti užuolaidas, kad savo apatinėmis baisiakelnėmis praeivių negąsdinčiau.

Apartamentų viešbutis.

Kūtvėlos apartamentai. Vanduo- nemokamai.

Mažoji virtuvėlė. Labai pravertė.

Duše-nemokamos higienos priemonės.

Mano planas buvo susirasti viešbutį, palikti kuprinę su minėtomis labai vertingomis baisiakelnėmis saugojimui, ir eiti pavalgyti. Labai pavyko su miesto transportu, todėl viešbutyje buvau apie 11.00 val. Įsiregistravimas nuo 16.00 val., bet mano kambarys jau laisvas, todėl be jokios priemokos man leidžia tuoj pat įsikurti. Kambarys man padarė didelį įspūdį, atsižvelgiant į kainą, bet kažkaip Lenkijoje, kiek keliauju, man visada gaunasi labai geras kainos ir kokybės santykis. Didelis malonumas buvo nueiti pastovėti po karštu dušu. Šį kartą planavausi vietas pavalgyti labai atidžiai, pietums buvau nusižiūrėjusi virtinukų restoranėlį „Pierogi Lwowskie“ (Do Studzienki 8). Toks ukrainietiškas- lenkiškas miksas. Jie tik tik atsidarė dienai, esu vienintelė klientė. Užsisakau Lvivo stiliaus koldūnų ir naminio kompoto. Porcija nedidelė, labai skūpiai užbarstyta tų krapų, bet skanu. Dabar galvoju, gal reikėjo kokių barščių papildomai užsisakyti, nes tokia poalkanė likau. Išsinešimui pasiimu ukrainietiškos duonos giros. Norėjau vietoje paragauti, bet parduoda tik 1l talpoje, tai kurgi tiek išgersi-per ausis apsimyžt galima. Kambaryje turiu šaldytuvą, o girą išvis geriausia gerti atšaldytą, tai ir imu išsinešimui, kad viešbutyje turėčiau. Restoranėlis nuošalus, bet vietinių žinomas. Jeigu būsite šiame rajone ir dairysitės, kur nebrangiai pavalgyti, tai visai geras variantas. Yra meniu anglų kalba, užsakyti reikia prie kasos.

Gdanske yra įdomios sienų tapybos.

"Pierogi Lwowskie".

Lvivo stiliaus virtinukai.

Restoranėlio interjeras.

Už kampo- tramvajaus sustojimas. Važiuoju iki centrinės Gdansko geležinkelio stoties, ten persėdu į miesto autobusą iki Antrojo pasaulinio karo muziejaus. Pirmas žvilgsnis gali būti apgaulingas, nes visas veiksmas vyksta po žeme, kur yra bilietų kasos ir pagrindinė ekspozicija. Iš lauko pusės nesimato, ar ilga eilė prie bilietų, todėl gali tekti netikėtai ilgai laukti tuos bilietus įsigyti. Aš pasiskaičiau tokių atsiliepimų ir nusprendžiau apsidrausti įsigydama bilietą internetu iš anksto. Man patiko, kad perkant bilietą internetu pasirenki norimą laiko tarpą ir įeiti į ekspoziciją galima valandos bėgyje. Mano laiko tarpas buvo 13.00-14.00 val. Yra rūbinė ir rakinamos spintelės, kurioms reikia turėti 2 PLN monetą. Deja, Lidlo žetonas netiko. Muziejuose daug kur tokios spintelės ir visos ant dviejų zlotų monetų užkalibruotos. Laimei, mano kuprinytė nedidelė (puikiai telpa vienas litras ukrainietiškos duonos giros), todėl jau mirtinai užsiknisęs nuo turistų srauto apsauginis praleidžia be priekabių.

Gdansko centrinė geležinkelio stotis.

Taip atrodo Gdansko autobusai.

Lenkams sovietų atneštas "išlaisvinimas" reiškė Sibirą. Foto: miręs keturmetis lenkas vaikutis Sibire.

Antrojo pasaulinio karo muziejus Gdanske.

Antrojo pasaulinio karo muziejus Gdanske.

Muziejaus planas.

Na, ką aš galiu pasakyti. Nepatiko. Kodėl?

Audiogidas neįskaičiuotas į kainą. Jį reikia apsimokėti atskirai, todėl nusidriekia antra eilė, jau atstovėjus bilietų eilę (kas neturi išankstinio bilieto). Paskui lankytojai su audiogidais klausosi pasakojimo ir blokuoja visus praėjimus ekspozicijose, o lankytojams be audiogidų reikia grūstis iki beprotybės.
Ekspoziciją sudaro aštuoniolika salių, jos ne visos pereinamos, todėl nuolatinė grūstis ir maišalynė. Nenurodyta jokia judėjimo kryptis, todėl lankytojai malasi kas kaip sugeba.
Labai plačiai paimta nacionalizmo (nepainioti su patriotizmu) istorija: vokiečių fašizmas, italų fašizmas, sovietų komunizmas, japonų imperializmas… Vienu metu tenka gilintis į kokių penkių skirtingų valstybių ideologijas, privedusias prie karo. Kaip atsvara, rodomos Prancūzija, Didžioji Britanija ir JAV, kurios buvo demokratiškos, bet nesugebėjo užkirsti kelio Lenkijos okupacijai. Daug dėmesio skiriama įvykiams tarpukaryje, privedusiems prie naujo karo.
Labai daug smulkios informacijos būtent Lenkijos aktualijoms karo metais. Tas neturėtų stebinti, juk muziejus pateikia karą iš Lenkijos perspektyvos, bet užsienio turistams tokia informacija nėra aktuali, nes ji arba nieko nesako, arba kontrastuoja su kitais mums žinomais faktais.
Rekomenduojama apsilankymo trukmė apie 3-4 val.; aš apsisukau per 1,5 val., nes praleidau kelias ekspozicijas dėl srautų nesuvaldymo. Toks vaizdas, kad absoliuti dauguma turistų atėjo tik pasidėti pliusiuką, kad aplankė štai tokį madingą muziejų.

Muziejuje atkurtas prieškarinis gatvės vaizdas.

Miglotai, bet panašius šokoladus atsimenu. Arba aš tokia sena, arba sovietmečiu buvo panašių prekių.

Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymas.

Molotovo-Ribentropo pakto rusiška versija.

Ikoniška muziejaus nuotrauka.

Vokiečių torpeda.

Prancūzų leitenantas, persirengęs moterimi. Bandymas ivengti arešto.

Ligoninė Londone. Mokymai kaip gintis nuo dujų atakos.

Vokiškas skafandras nuo dujų vaikams.

Atskira skaudi tema- Japonijos "komforto moterų" tragedija.

Vokiečių mirties stovyklos ir sovietų lageriai.

Kauno žydų pogromas.

Gdansko gatvė karo pabaigoje. Numanomas vaizdas.

Antrojo pasaulinio karo muziejus Gdanske atidarytas 2017 m. po didelių kontraversijų. Man šis apsilankymas paliko liūdną įspūdį. Dar pasivaikštau aplink muziejaus pastatą. Karas, kaip blogis, sukištas po žeme, Pragaran. Konferencijų salės ir biblioteka yra antžeminiame lygyje. Viršutiniame aukšte yra panoraminis restoranas, turintis gerą įvertinimą. Aš buvau susiplanavusi vakarieniauti viešbutyje, todėl dairausi supermarketo. Apsiperku, grįžtu į viešbutį pailsinti kojas, vėl pasidžiaugiu privačiu kambariu ir karštu dušu, užkandu ir grįžtu į Gdansko senamiestį dar šiek tiek pasibastyti, pasižiūrėti naktinio apšvietimo.

Erdvės apipavidalinimas kažkiek primena Šeduvos muziejų.

Gera šalta gira atsigaivinti.

Labai skanios slyvos šokolade. Rekomenduoju.

Arbatinė Gdansko senamiestyje.

Labai prašmatnūs skliautai.

Nu tokios sąskaitos dar nesu gavusi.

Labai fotogeniškas Gdansko kampelis.

Meilės tiltas.

Vitražas spindi vakaro apšvietime.

Gdansko senamiestis.

Naktinis Gdansko apšvietimas.

Naujai atidarytas "Market Hall" -kažkas panašaus į mūsų Benedikto turgų, tik daug kartų didesnis ir prabangesnis- vilioja įsigyti skaniausių delikatesų, „food court“ stiliaus maisto nuo burgerių, austrių iki vietnamietiško gatvės maisto, norintiems prabangos prisėsti kviečia jūros gėrybių restoranas viršutiniame aukšte. Atradau, kad čia švarūs nemokami tualetai, tai visos viešnagės metu strategiškai naudojausi.