Šiaurės Lenkija: Olivos katedra ir Gdanskas (antroji diena).

Po pusryčių (labai skanios juodosios alyvuogės, nom nom nom) aplankėme visiškai greta viešbučio buvusią Olivos arkikatedrą. Tai-dar vienas lankytinas objektas, kuriam mielai paskirčiau daugiau laiko. Deja, mes neturėjome galimybės pasiklausyti vargonų koncerto ir pasivaikščioti parke, kuriame yra ir zoosodas. Pasidedu pastabą užrašuose- čia reikės sugrįžti.

Vienas labiausiai fotografuotinų pastatų-šalia Olivos katedros esantis apleistas pastatas su gigantiška žiurke ant sienos. 

Olivos katedros bokštai. 

Oliva pirmą kartą paminėta 1188 m. kaip sena slavų gyvenvietė Olawa prie to paties vardo upės, o šiandien Oliva yra Gdansko rajonas. XII a. pab. čia buvo įkurta Cistersų abatija. Šis ordinas kilo Citeaux vietovėje Burgundijoje. Jo nariai kurdavosi toli nuo gyvenviečių, derlingose žemėse, netoli upių; susilaikė nuo prabangos ir vengė mėsos. Be maldos, jų pagrindinė veikla buvo fizinis darbas (žemės ūkio darbai) ir švietimas. Be vienuolyno vyriausiojo, niekas negalėjo bendrauti su išoriniu pasauliu. 1188 m. Cistersams buvo užrašyti septyni vienas greta kito esantys kaimai, jų tarpe buvo ir Olivos kaimas. Vienuolyno įkūrimas sustiprino krikščionybės pozicijas Gdansko Pomeranijoje. Po dosnių Pomeranijos kunigaikščių fundacijų, vienuolynas valdė 40 dvarų, ežerą, 2 užtvankas ir 4 salas. Vienuolynui sunkiai nukentėjus nuo gaisro, per šimtmetį dominavo Vokiečių ordinas, tačiau Kazimiero Jogailaičio laikais vienuolyno įtaka vėl sustiprėjo. Deja, XVI a. po dviejų nekompetentingų abatų valdymo kažkada klestintis vienuolynas buvo nustekentas. Lyg to būtų maža, Gdansko protestantų armijos siaubė vienuolyną, nors Stepono Batoro armija ją ir apsaugojo nuo galutinio sunaikinimo. Tačiau su karaliaus pagalba vienuolynui pavyko atsistoti ant kojų, tuo pačiu prasidėjo regiono industralizacija. 1660 m. šioje vietovėje buvo pasirašyta Olivos taikos sutartis po penkerių metų karo tarp Lenkijos ir Švedijos. XVIII a. vienuolyno abatas Jacek Rybinski ypatingai daug nuveikė: pastatė abatų rūmus, įkūrė sodą, fundavo nuostabiuosius vargonus. Po jo mirties 1782 m. vienuolyno reikšmė pradėjo menkti dėl politinės situacijos.1831 m., po 645 metų gyvavimo, vienuolynas buvo uždarytas Prūsijos karaliaus įsakymu. XX a. pr. Olivos vietovė pradėjo garsėti savo SPA paslaugomis. 1919 m. Oliva tapo sudėtine laisvojo Dancigo miesto dalimi, o nuo 1926 m.-Gdansko rajonu. 1925 m. buvo sukurta Gdnasko diocezija ir Olivos bažnyčia tapo katedra. Nuo Antrojo pasualinio karo pabaigos ši bažnyčia yra vienas labiausiai turistų lankomų objektų Trimiestyje (t.y. Gdanskas-Sopotas-Gydnia). 1992 m. bažnyčiais suteiktas arkikatedros titulas.

Olivos arkikatedros įėjimo fragmentas. 

Šiandien Olivos bažnyčia yra seniausias ir žymiausias lankytinas objektas regione. Gražiausiai jinai, pasirodo, žiūrisi iš sodo pusės, bet, kaip visada, žmogus esi protingas po laiko, nes laisvo laiko nesugebi optimaliai išnaudoti. Įėjimas į bažnyčią yra pro 1688 m. sukurtą barokinį portalą.

Viduje tikrai įspūdinga. 

Garsieji Olivos vargonai. 

Pirmasis vargonų paminėjimas Cistersų abatijoje Olivoje buvo dar 1433 m., nors oficialiai muzika šio ordino bažnyčiose buvo draudžiama iki 1496 m. Tikslus vargonų apibūdinimas neišliko iki mūsų dienų. Vargonai buvo bent du kartus keisti, ir Kosų šeima fundavo vienus jų. Abatas Jacek Rybinski praturtino vienuolyno gyvenimą naujais vargonais. Dabartiniai vargonai yra trijų instrumentų junginys.

Kosų šeimos antkapis. 

Iš marmuro ir smiltainio sukurtas Kosų šeimos antkapinis paminklas yra įstabus. Tiesiog nepakartojamo grožio kūrinys.

XVIII a. Pieta iš liepos medžio. 

Neaiškios paskirties objektas, gal relikvijorius? 

Švč. Treybės altorius. 1606 m., ąžuolas. 

Altorius. Greičiausiai pavaizduotas Apreiškimas?

Mergelės Marijos su Kūdikiu statula. 

Labai keista statula bažnyčioje. 

Greičiausiai antkapinis paminklas. Labai gražus. 

Sietynas ir skliautai. 

Oficialioje Olivos arkikatedros svetainėje http://www.archikatedraoliwa.pl/ pateikiamas žemėlapis. Pagal jį, tenka nagus graužtis, nes pamatėme tik nedidelį fragmentą visos teritorijos. Būtinų būtiniausiai noriu čia grįžti, nes tos 45 minutės pralėkė kaip viena sekundė.

Toliau, įsiamžinus prie namo su žiurke, sušokome į autobusą ir pajudėjome link vietovės, žinimos kaip Westerplatte, kur ir prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Gdansko gynėjai narsiai kovojo, bet vis dėlto buvo nugalėti vokiečių. Sakoma, kad nugalėtojai netgi atidavė pagarbą nugalėtiesiems, pripažindami šių narsumą.

Šaltinis: http://en.wikipedia.org/wiki/Westerplatte
Image is in the public domain in Poland.
The German commander of the assault on Westerplatte hands Maj. Sucharski his sabre as a sign of courtesy after the Polish capitulation on September 7, 1939. Picture from Melchior Wańkowicz (1963) ''Walczący Gryf'' {{Polish-PD}}

Seniausias švyturys Lenkijoje.

1894 m. pastatytas švyturys veikė be pertraukos daugiau kaip 100 metų. Šis švyturys laikomas pačiu gražiausiu švyturiu Baltijos jūroje. 1984 m. šis švyturys buvo nebereikalingas, nes atsirado naujesnis. 1939 m. rugsėjo 1 d. iš šio istorinio švyturio buvo paleisti šūviai, signalizuojantys karo laivui "Schleswig-Holstein" pulti lenkų Westerplatte, ir taip prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Nuo 2004 m. švyturys atviras lankytojams. Sakoma, kad iš jo atsiveria nuostabūs vaizdai. Šaltinis: Lighthouse in Gdansk New Port

Kūtvėla prie inkaro. Po namo su žiurke-antras labiausiai fotografuotinas objektas šiandien. 

Kitame krante ant kalno-paminklas Westerplatte.

Kūtvėla prisiliečia prie istorijos. Na, beveik. 

Katinas atitopino į tarnybą. Rubuilis toks, leidosi glostomas.

Katukas laukia žuvelioko. 

Jau tie žmonės, galvoja katas. 

Toliau važiavome iki garsiojo Gdansko senamiesčio. Gdanskas-senas Šiaurės Lenkijos uostamiestis, kadaise įsikūręs pelkėtose Vyslos žiotyse prie Vyslos ir Motlavos santakos. Būdamas prie vienos didžiausių Lenkijos upių ir Baltijos jūros prekybos viduryje, šis miestas greitai tapo klestinčiu pirklių ir amatininkų miestu. Mieste rezidavo Pamario kunigaikščiai, kurie buvo pavaldūs Lenkijos karaliams. Miesto įkūrimo data laikoma 997 m., kai Prahos vyskupas Adalbertas atvyko su krikšto misija. 1224 m. Gdanskas gavo savivaldos teises. Nors pirmieji gyventojai buvo slavai, jau nuo XIII a.pr. formavosi vokiečių bendruomenė, daugiausia buvo pirklių iš Liubeko. 1294 m. miręs paskutinis Pamario kunigaikštis testamentu šias žemes paliko Lenkijos karaliui. XIV a. pr. dėl Gdansko kilo konfliktas tarp Lenkijos ir Brandenburgo, ir lenkai paprašė karinio Kryžiuočių Ordino įsikišimo. Orinas netruko užvaldyti Gdanską ir lenkams nebegrąžino, tuo pačiu tęsė savo ekspansiją į Pamario kraštą. Gdanskas tapo Dancigu, vienu svarbiausių Ordino miestų. Karalius Kazimieras galutinai atsisakė Lenkijos teisių į Gdanską 1343 m., nors miestas ir vėliau buvo nesantaikos obuoliu tarp lenkų ir vokiečių. 1361 m. Gdanskas tapo Hanzos miestų sąjungos nariu. Dėl bendradarbiavimo su kitataučiais pirkliais, miestas visada buvo kosmopolitinis, priimdavo įvairias naujoves. 1440 m. Gdanskas susijungė su Elbingu ir Torune ir išsivadavo iš Ordino priklausomybės, padedant Lenkijos karaliui Kazimierui IV Jogailaičiui. Valdovas suteikė Gdanskui teisę į savus pinigus, kariuomenę, laivyną. XV-XVI a. iš Gdansko į Europą plaukė nenusakomo dydžio grūdų kiekiai; daugiau kaip 75 proc. Lenkijos eksporto buvo pakraunama Gdanske.  

Iki XIX a. šis kranas buvo didžiausias Europoje.

Lietuva (LDK) eksportavo medieną, dervas, degutą, vašką, linus, kailius, odas, javus, o importuodavo druską, silkęs, metalą, audinius. Gdanske išspausdinta pirmoji LDK knyga- "Agenda", aut. Vilniaus kanauninkas Martynas. Reformacijos laikotarpiu Gdanskas priėmė protestantizmą. Žygimantui Augustui patvirtinus tikėjimo laisvę, į Gdanską atvyko trutingų emigrantų iš įvairių Europos šalių. Gdanskas šiandien garsėja savo "Auksiniu vandeniu"- iš žolelių padarytu likeriu su 22 karatų aukso dulkėmis. Sparčiai vystėsi Gdansko auksakalystės lygis, šiuo laikotarpiu sukurti gražiausi miesto dailės ir architektūros paminklai. XVII-XVIII a. mieste sparčiai vystėsi mokslas, bet miesto prekybinė šlovė ėmė blėsti, sumažėjo gyventojų, ryškėjo olandų ir anglų jūrinė galia. Silpstant ATR, į Gdanską kėsinosi prūsai ir rusai. 1709-1710 m. miestą aplankė buboninis maras. Po pirmojo ATR padalijimo Gdanskas atiteko Prūsijai ir nebebuvo toks klestintis kaip anksčiau. Ekonominis ir demografinis nuosmukis tęsėsi, blogos sanitarijos sąlygos sukeldavo epidemijas. XIX a. miestas atsigavo: atsirado geležinkelio jungtis, įrengtas vandentiekis ir kanalizacija, atsirado arklių tramvajus, kuris vėliau buvo varomas elektra. Pirmasis pasaulinis karas miestą aplenkė, bet Versalio sutartimi  jis tapo laisvuoju miestu. Lenkija siekė susigrąžinti iki 1772 m. buvusius santyius su Gdansku; Westerplatte uostas buvo atiduotas Lenkijai. Miesto galvos daugiau reiškė asmenines ambicijas nei norėjo taikiai sugyventi su kaimynais, todėl po Hitlerio atėjimo į valdžią Gdanske įsivyravo fašistinės nuotaikos, lenkų gyventojų buvo mažuma ir kartu su žydais buvo persekiojama, daug žydų emigravo iš viso regiono. Antrojo pasaulinio karo metais Štuthofe buvo įrengta koncentracijos stovykla. Galiausiai miestas karo eigoje buvo sudegintas ir subomborduotas. Manoma, kad karo metu žuvo 100,000 gyventojų-ketvirtadalis prieškarinės miesto populiacijos. Po karo Potsdamo konferencijos metu Gdanskas patvirtintas Lenkijai. Vietiniai vokiečiai buvo pripažinti nepageidautinais ir kėlėsi į Vokietiją, o į Gdanską kėlėsi lenkai ir kašubai. Prasidėjo miesto atstatymo darbai. 1980 m. Gdanske kilo Solidarumo judėjimas, kuris atvedė komunistų partiją prie žlugimo. 1989 m. nepriklausomos Lenkijos prezidentu išrinktas Lechas Valensa.

Gdansko senamiestis. Žalieji vartais, pro kuriuos patenkama į krantinę. 

Gdansko krantinė.

Kūtvėla prie Gdansko krantinės.

Miesto išdėstymas primena Nyderlandus-nėra turgaus aikštės, visos gatvės veda upės link, gatvės išdėstytos lygiagrečiai. Gdansko senamiestis užėmė 42 ha plotą-kaip viduramžiams, tai labai daug. Rūkstančių griuvėsių krūva po karo likęs miestas yra krupščiai atstatomas. 2005 m. Gdanskas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Namų fasadai Gdanske.

Namų fasadai Gdanske. 

Namų fasadai Gdanske.

Neptūno fontano detalė. 

Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (arba Marijos bažnyčia).

Mūrinės šventovės (pirmoji, medinė, pastatyta 1243 m.) statyba užtruko net 159 metus. Ši bažnyčia yra įspūdingų matmenų. XV a. buvo nuspręsta tuometinę bažnyčią padidinti, nes atsirado Šv. Kryžiaus ir Šv.Barboro relikvijos, kurios, deja, Reformacijos metais dingo. Bažnyčia galutinai pabaigta statyti 1502 m. Kadangi vyko pamaldos, vėplinėti po bažnyčią negalėjau, todėl interjero neapžiūrėjau. Didysis altorius laikomas vienu vertingiausių vėlyvosiso gotikos Lenkijoje paminklu, o jį sukūręs meistras Mykolas Augsburgietis buvo Albrechto Driurerio mokinys. Gražioji Gdansko Madona turi savo legendą. Sakoma, kad du samdiniai varžėsi dėl turtingos našlės palankumo. Muštynių metu vienas jų buvo nudurtas peiliu. Žudikui buvo paskirta mirties bausmė, bet jis paprašė teismo leisti jam išdrožti savo regėjimą, kuriame jam, karštai meldžiantis, pasirodė Mergelė Marija. Kai skulptūra buvo baigta, teismas buvo sužavėtas ir nsuprendė, kad žudiko įrankis tapo kūrėjo įrankiu, ir nuteistajam dovanojo gyvybę.

Gdansko senamiesčio namo fasado detalė.

Pakeliui į rotušę. 

Gdanske labai gražios durys.

Gdansko miesto namų fasadai. 

Labai gražus fasadas. 

Dar vienos gražios durys. 

Gdansko miesto namų fasadai. 

Rotušės fragmentas. 

Du auksiniai kryžiai raudoname fone vainikuojami auksine karūna-Gdansko herbas nuo Kazimiero Jogailaičio laikų. 

Neptūno fontano detalė. 

Neptūno fontanas prie rotušės. 

Freska ant namo sienos Gdanske. 

Marijos bažnyčia ir senamiesčio namų fasadai. 

Priebučio detalė. 

Namo fasado puošyba. 

Mariacka gatvelėje. 

Prūsų "boba" prie Archeologios muziejaus.

Gdansko krantinė ir laivas "Soldek", priklausantis Jūreivystės muziejui. 

Mariacka gatvelės vartai į krantinę.

Priebučio detalė.

Gera moteris ir banginį apsižergia. Priebučio detalė. 

Priebučio detalė.

Priebučio detalė. 

Vandens nutekėjimo prietaisas. 

Namo fasado puošyba. 

Priebučio detalė. 

Priebučio detalė. 

Su gdanskiečiais juokai menki, nu. 

Paminklas Jonui III Sobieskiui.

Jonas III Sobieskis.

1897 m. sukurta bronzinė karaliaus statula primena jo garsiąją pergalę prie Vienos prieš turkus, išgelbėjusią Europą nuo Otomanų ekspansijos. Statula buvo pastatyta Lvove, paskui perkelta į Varšuvą 1950 m., o paskui perkelta į Gdanską 1956 m. O ta pati Viena neturkus nepasidrovėjo sudalyvauti pirmajame ATR padalijime.  

Labai gražus namas.

Namo fasado puošyba. 

Labai gražus fasadas. 

Gdansko senamiestis. 

Paukščiai Gdanske.

Nenusipirkti saldainių su paukščių pienu-nebūti Lenkijoje. 

Labai patiko man Gdanskas. Norėtųsi čia sugrįžti 2-3 dienoms, ramiai viską apeiti, pasėdėti krantinės restoranėlyje ir paragauti Baltijos silkės. Tik, rugštyne batuota, toli-bene 10 valandų kelionė.

Į ką verta atkreipti dėmesį Gdanske?

Artūro namai: Pamario krašte tokie rūmai buvo statomi kaip legendinio karaliaus Artūro ir Apvaliojo stalo riterių sekėjų susirinkimo vietos. Verta čia apsilankyti pasižiūrėti į aukščiausią Europoje (12 m.) koklinę krosnį. Nuoroda: http://www.mhmg.gda.pl/
Jūreivystės muziejus: http://www.en.cmm.pl/
Archeologijos muziejus: http://www.archeologia.pl/, radau ir įspūdžius: X Century Museum of Archeology, Gdansk

Jeigu ketinate Gdanske praleisti kelias dienas, lankytis muziejuose ir naudotis visuomeniniu transportu, vertapagalvoti apie turistinę kortelę Gdansk-Sopot-Gdynia Plus. Jeigu informacija nepasikeitė, su šia kortele gausite 20 proc. nuolaidą bilietui į Malborko pilį, o sezono metu tai gautųsi gera nuolaida, nes tuomet bilietas į Malborko pilį atsieis apie 40 zlotų.

Kelionei pasiruošti rekomenduoju:
Gdansk in Your Pocket leidinukas, kurį galima atsisiųsti PDF formatu nemokamai, įsigyti kai kuriose platinimo vietose arba nemokamai pasiimti iš savo viešbučio (kai kurie hosteliai ir viešbučiai juos nemokamai dlaina savo svečiams).
"Malbork Castle. The world of the Teutonic Order", Marek Stokowski, TopSpot Guide (pirkau Malborko pilyje, apie 15 zlotų).
"Archcathedral in Oliwa-History and Guide", new edition, editing and consultations Fr. Brunon Kędziorski (pirkau suvenyrų parduotuvėlėje prie Olivos katedros, apie 12 zlotų).
"Šiaurės Lenkijos architektūros ir dailės paminklai", vadovas. Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2007 (apie 17 LTL).

Ir dar dailų žiedą nusipirkau, prie vyno taurės parymojau. Išvykome iš Gdansko apie ketvirtą valandą popietų, ir maždaug apie ketvirtą valandą ryto šmurkštelėjau po patalais savo lovoje.

Su meile ir kaip visada susivėlusi, Jūsų

Kūtvėla Turistaitė