Mano mama praeitą savaitę paskambino ir paklausė, kaip kad tik mamos moka, klastingai-ką veiksi per išeigines? Tik nenulaikyk liežuvio ir pasakyk, kad nieko, tai būsi įdarbinta, ir be teisės į apeliaciją. Tai jau išmokau automatiškai atsakinėti, kad į žygį einu. Mama vis atsidūsta-tai vėl su tais išprotėjusiais žygeiviais? Taip, sakau, toks tokį pažino ir ant arbatos termoso pavadino. Ir Kovo 11-ji buvo ne išmtis, nors ir ne savaitgalis išpuolė- 53 asmenys susiruošėme į patriotinį žygį Medininkų apylinkėse. Atvykimo ir parvykimo detales praleisiu, nes jos nėra tiek vertos Skaitytojo dėmesio. Mums ir vėl vadovavo mūsų gerbiamas žygeivių patriarchas Tadas Šidiškis. Nešėmės tautines vėliavas, dainavome patriotines dainas (kaip pasienio zonoje, tai baisi provokacija, juk
country terrorism jau ir taip garsėjame užsieniuose), džiaugėmės puikiu oru. Žygį pradėjome garbės ratu aplink Medininkų pilį, kuri tokią dieną nedirbo-spjaudėsi ir karčių žodžių negailėjo ne vienas atvažiavęs nusivylęs lankytojas. Neplanuotai sutikau pažįstamą
Mariukas M, kuriam mūsų skaitlingas ir spalvingas būrys turbūt paliko neišdildomą įspūdį, tik jis neprisidėjo prie mūsų, mat naują keturratį šeimos narį bandė. Kadangi apie Medininkus
jau esu rašiusi, tai nesikartosiu, tiesiog sukeliu žyglio nuotraukas.
 |
Trispalvė prie Medininkų pilies Kovo 11-sios proga. |
 |
Baigiant eiti garbės ratą. |
 |
Medininkų Švč. Trejybės ir Šv. Kazimiero bažnyčia. |
 |
Susikaupimo minutė. |
 |
Trispalvė keliauja Tėvynės laukais. |
 |
Laukai jau tokie pavasariniai, dumblo nemažai. |
 |
Užgavėnių persirengėliai prastai varė žiemą iš kiemo. |
 |
Juozapinės ir Aukštojo kalnai jau visai ranka pasiekiami. |
 |
Ąžuolas. Apkabinti jam reikia 2,5 vyrų. |
 |
Prie Mindaugo akmens. |
 |
Žmogus ir Trispalvė. |
 |
Trepsime toliau. |
 |
Tėvynės gamta dar nepabudusi. |
 |
Vėl Žmogus ir Trispalvė. |
 |
Miške. |
 |
Vietomis dar- ledukas. |
 |
Pertraukėlė Voverių kaime. |
 |
Kelią išsipirkti reikės. |
 |
Ant atodangos. |
 |
Aukštojo kalnos apžvalgos aikštelė. Skamba Lietuvos himnas. |
 |
Vėliavos kotas nepritaikytas vėliavai kelti, tenka improvizuoti. |
 |
Kūtvėla liečia paminklinį Aukštojo kalno akmenį. |
 |
"Kaip iš karo grįžtant", pasakė kažkas. Duokdie, kad neprireiktų. |
 |
Žygį baigiame ten, kur pradėjome. |
Kadangi du žygeiviai domėjosi iš kur Kūtvėla gavo tokias šaunias blauzdines, o viena auksarankė netgi sakėsi siųtis tokius sugalvojusi, tai manau esant reikalinga paminėti, kad savo blauzdines pirkau "Armijai ir Civiliams" parduotuvėje,
nuoroda į prekę čia.
Tai toks trumpas reportažas be didelių prakalbų-jos čia nereikalingos.
Su meile,
Kūtvėla
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą