Slovakijos sostinė Bratislava: nuo romėnų Gerulatos iki Vengrijos karalių karūnavimo vietos. Antroji diena.

Naktis prabėgo gerai. Mano kambario kaimynės ramios, nei viena neknarkia. Anksti išsiruošiu į miestą, nes laukia turininga programa. Pusryčiams senamiestyje dar niekas neatsidarė, čia reikia tik dairytis kad nepalįsti po šiukšliaveže ar prekių pristatymo sunkvežimiu. Galiausiai vakar mano nusižiūrėta kepyklėlė atsidaro, todėl degustuoju vietinę konditerinę garsenybę. Tas malonumas man atsieina tris eurus už slieko dydžio ragelį, tai jaučiuosi tokia biškį ekonomiškai išnaudota. Čia užeina vakar lėktuve matyta lietuvių turistų grupė, kuri irgi nugula prie vitrinos. Persimetame labu rytu. Jie šiandien planuoja važiuoti dienai į Vieną. Žinau, kad daug keliautojų taip daro. Paprašau, kad mane nufotografuotų. Išėjo tokios liūdnos nuotraukos, lygiai kaip mano banko sąskaita po šitų prabangių pusryčių.

Bratislava rožok pusryčiams.

Nuostolio dydis.

Kūtvėla pusryčiauja Bratislavoje.

Toliau keliauju į kosmosą. Bratislavoje yra toks UFO bokštas, panašus į ateivių lėkštę. Čia įsikūręs restoranas ir baras bei apžvalgos aikštelė. Planavau čia su taure ko nors putojančio užbaigti savo viešnagę Slvoakijos sostinėje ir dabar zondavau aplinką. Vėliau šios idėjos visgi atsisakiau, nes pasikėlimo į apžvalgos aikštelę kainą labai jau nekrikščioniška. Į senatvę ėmiau taupyti, juk reikia atsidėti vaistams ir šildymui. Po tiltu ant kurio kybo UFO yra pėsčiųjų takas, kuris kažkodėl nusprendžia man papasakoti ką aš ten tokio valgiau pusryčiams.

UFO bokštas Bratislavoje.

Bratislavos rožoko istorija.

Geležinės uždangos pažintinis takas.

Dunojus ir Bratislavos pilis. 

Bratislavos senamietis.

Holokausto išvakarėse Bratislavos žydai sudarė 12 procentų sostinės gyventojų. Nuo 1939 m. prasidėjų žydų kilmės gyventojų persekiojimas, 1942 m. dauguma jų buvo išvežti į lagerius Lenkijoje. Apie Bratislavos žydų istoriją rekomenduoju pasiskaityti Yad Vashem tinklalapyje. 

Paminklas buvusios žydų sinagogos vietoje.

Netoli Žydų kultūros muziejaus, kurio šį kartą neaplankiau (po puikaus žydų kvartalo Prahoje ir žydų istorijos muziejaus Varšuvoje nemanau, kad kiti muziejai gali ką nors neatrasto pasiūlyti), neatsilaikau reklamai ir prisėdu pasistiprinti prieš kopimą į pilį. Vakar pilis nedribo, todėl šiandien man bus pirmu punktu. Va čia tai horokrusas, o ne koks ten nususęs ale labai prestižinis rožokas.

Nu kaip atsilaikyti prieš tokią reklamą?

Antrieji Kūtvėlos pusryčiai.

Šiandien Bratislavos pilis lankoma nemokamai. Nemokamą bilietą reikia pasiimti kasoje. Kiek apmaudu, nes tokiu atveju Bratislava Card nebeapsimoka, nes šiaip pilies lankymas kainuoja 12,00 EUR. Kita vertus, nėra čia mokėti už ką, nes akis bado interjerų badas. Valdovai išvežiojo vertybes po Vienos ir Briuselio rezidencijas, o 1811 m. pilį nusiaubė gaisras. Principe, jeigu pataikysite ant nemokamo lankymo, tai užeikite, bet specialiai čia veržtis nėra reikalo. Išeidama prasilenkiu su užsakytu autobusu, atvežusiu upinio kruizo keleivius į pilį. Iš autobuso lipa vieni senjorai, vairuotojas kiekvienam padeda nulipti tuos kelis laiptelius. Labai tikiuosi, kad mano senatvė bus panaši- keliausiu po pasaulį su organizuota senjorų grupe ir dėl nieko nesirūpinsiu.

Bratislavos ir Dunojaus panorama nuo Bratislavos pilies.

Pmainklas prie Bratislavos pilies.

Bratislavos pilies eksponatas.

Viena turtingesnių parodų Bratislavos pilyje.

Centriniai laiptai. 

Bažnytinio meno paroda.

Ko paprastai akis nemato.

Iš keturių miesto vartų šiandien išlikę tik vieni. Jie buvo pabaigti XIV a. ir pavadinti netoliese buvusios Šv. Mykolo bažnyčios garbei. Bažnyčią labai nepagarbiai nusiaubė čia XVI a. užėję turkai. Vartų bokštas buvo paskutinį kartą perstatyti XVIII a., neilgai po miesto fortifikacijų išgriovimo. Po vartais yra taip vadinamas Kilometer Zero, nuo kurių matuojami atstumai iki kitų Europos sostinių. Taipogi, čia įsikūrę ir keletas iš Bratislvos benamių asmenų.

Bratislavos senamiestis iš Mykolo bokšto.

Bratislavos senamiestis iš Mykolo bokšto. 

Pietauju itališko maisto restoranėlyje. Užsisakau pastą ir vietinio vyno. Man patinka slovakiški vynai, bet jų Lietuvoje nė su žiburiu nerasi. Keista Slovakijoje makaronais maitintis, bet tas slovakiškas polinkis į kopūstus, bulves ir ožkos sūrį manęs kulinariniams eksperimentams neįkvepia. Ko jau ko, o šito gėrio mes ir Lietuvoje turime.

Pietūs Bratislavoje. 

Po nedidelės paklaidos tramvajumi ir trumpo sustojimo pašte išsiųsti atviruką katukui Fricui Rokiškyje (pašte apie Lietuvą nė girdėte negirdėjo, va Jums ir Europos centras) atsidurius prie Nacionalinės slovakų galerijos. Jos lankymas šiandien irgi nemokamas. Seniai nebuvau taip nepatenkinta kur nors nemokamai pralindusi!

Nacionalinė galerija.

Nacionalinė galerija.

Paroda Nacionalinėje galerijoje.

Bratislavoje labai myli bažnytinį meną.

Nu kuom ne lietuviški dievdirbio darbai?

Bažnytinio meno eksponatas.

Nacionalinės galerijos eksponatas.

Šiuolaikinis menas Nacionalinėje galerijoje.

Malonus sustojimas dūšiai- Botanikos sodas. Įėjimas mokamas, priimama tik grynais pinigais. Sodas nedidelis, nė nepalyginti su Kairėnais, bet stropiai prižiūrimas. Nuorodos tik slovakiškai, bet tokioje nedidelėje teritorijoje tiesiog neįmanoma pasiklysti. Patiriu ekstazę prie savo mylimų kaktusų ir kelionę į Bratislavą galima laikyti pasisekusia.

Bratislavos botanikos sodo schema.

Šiltnamio augalai.

Musėkautas.

Vandens augalai. 

Kaktusų kampelis.

Kaktusų kampelis.

Paparčio žiedo beieškant.

Pakeliui į hostelį pailsėti prasuku pro Mėlynąją bažnyčią. Architektas Edmundas Lechneris iš Budapešto suprojektavo šią bažnyčią, ji buvo konsekruota 1913 m. Secesijos stiliaus bažnyčia skirta Elžbietai Vengrei, Andriaus II dukrai, užaugusiai Bratislavoje. Ši princesė gyveno XIII a. Jos protėvių šaknys įaugusios giliai į Europos karališkasias dinastijas, įskaitant ir Volodimyrą iš Kijevo. Keturiolikmetė buvo ištekinta už landgrafo, santuoka atrodė laiminga. Elžbieta susidomėjo pranciškonų mokymu, ėmėsi labdarybės. Nelaimei, ji liko našle likus nedaug laiko iki gimdymo, kai jos vyras žuvo Kryžiaus žygyje Italijos teritorijoje. Našlystė jai sekėsi sunkiai. Atrodo, kad ji pateko į nedoro kunigo įtaką ir leidosi jo terorizuojama. Elžbieta mirė sulaukusi vos dvidešimt ketverių metų. Ji buvo kanonizuota 1235 m. Jos kapas tapo piligrimystės vieta, bet istorijos eigoje Elžbietos relikvijos buvo išblaškytos tarp įvairių kulto vietų nuo Briuselio iki Bogotos, kai kas atsidūrė Švedijos istorijos muziejuje.

Mėlynoji bažnyčia Bratislavoje.

Mėlynoji bažnyčia Bratisalvoje.

Toliau nuo senamiesčio.

Toliau nuo senamiesčio.

Vakare noriu pamatyti Bratislavą apšviestą. Labai faina pasivaikščioti Dunojaus prakrante ir pavėpsoti į prisišvartavusius laivukus. Susistabdau vieną moteriškę, išlipusią iš tokio laivuko. Pasirodo, jie plaukia iš Passau į Budapeštą, 7 dienų kruizas. Aš seniai pavydžiai varvinu seilę į tokį upinį kruizą laivuku. Gal kas esate plaukę? Pasidalinkite įspūdžiais komentaruose! Pradeda lynoti, todėl grįžtu į hostelį. Pakeliui užsuku į vietinį Lidl’ą ir apsiperku vakarienei ir rytojaus pusryčiams. Tikrai gaunasi žymiai pigiau negu kas vakarą valgyti restoranuose. Šiąnakt miegame tik dviese kambaryje, todėl pavyksta gerai išsimiegoti.

Passau į Budapeštą.

Bratislavos pilis vakare.

Bratislavos senamiestis vakare.

Tęsinys čia.