Slovakijos sostinė Bratislava: nuo romėnų Gerulatos iki Vengrijos karalių karūnavimo vietos. Pirmoji diena.

Apsilankyti Bratislavoje niekada nebuvo mano svajonė, bet nėra geresnio motyvatoriaus už lietuvišką pavydą. Iš socialinių tinklų paskyrų iš Bratislavos į mane žvelgė tai vienas, tai kitas pažįstamas, o aš vis stebėjausi kokiu medum toje Bratislavoje ten visiems patepta. Patyriau nedidelę reputacinę krizę kai sužinojau, kad skrydžiai iš Lietuvos į Bratislavą vyksta jau du metai. Tiesa, iš Kauno, bet negali gi Vilnius susigrobti viską sau.

Bratislavos pilis. 

Ryanair skrydžiai nebrangūs, nes ši aviakompanija tiesiog lyderiauja durniausių skrydžių laikų srityje. Atrodo, kad išvykimas 8.45 val. nėra pasaulinis blogis, bet rekomenduojamam laikui iki skrydžio iš Vilniaus atvykti nėra normalių galimybių. Teko ieškotis nakvynės Kaune. Laimei, viešbučių pasiūla pakankama, kainos kiek didokos, bet juk Kaunas. Po ilgo krapštymosi visgi apsistoju ties Kaunas City viešbučiu Laivės alėjoje. Trys žvaigždutės, bet kiek pervertinta, nes vėlyvam atvykimui ir ankstyvam išvykimui viešbutis neprisitaikęs: kambaryje nėra virdulio, tai vėlai vakare net arbatos neišgersi, o pusryčiai, kurie įskaičiuoti į kainą, tiekiami nuo tam tikros valandos, todėl jų negavau, nebuvo ir pusryčių paketo išsinešimui. Kaip už 52, 00 EUR nakčiai, nerekomenduoju.

Į Kauną atvykau traukiniu. Kelionė neprailgo, nors pataikiau į ilgo grojimo reisą. Oras puikus, todėl einame su Aiste ieškoti kūniško peno ir liežuviais šonus pasikasyti. Papletkavoti, tiems kas nesuprato. Kiek streso sukelia šiąnakt besikeičiantis Kauno visuomeninio transporto grafikas, nes į oro uostą planavau vykti miesto autobusu. Ta proga nusiperku „Žiogas“ kortelę ir papildau ją bilietais. Viešbutyje galima užsakyti taksi iki oro uosto už 25,00 EUR mokestį. Jeigu naudočiausi šia paslauga, mano nakvynė Kaune pasidarytų auksine. Laimei, viskas išsisprendžia taikiai ir iki oro uosto atvažiuoju miesto autobusu už 0,70 EUR + keleivių kontrolės patikra.

Kaunas dabar jau nebe Kaunas, o fluxus!

Jau registruojama į Bratislavą, bet aš keliauju tik su rankiniu bagažu, todėl neriu prie saugumo patikros. Dabar nebereikia mantos iškraustyti, viską leidžia per rentgeną ar kokią ten abrakadabrą oro uostai naudoja, todėl kitoje barikadų pusėje atsiduriu mažiau nei per minutę. Pasiimu kavos, kurios taip ir negavau savo trijų žvaigždučių viešbutyje, ir sukramsnoju dar iš namų įsidėtą savo keptą mielinę bandelę. Su tokiomis viešbučių kainomis, tai taupyti reikia visur.

Bratislavos oro uostas.

Kūtvėla džiaugiasi sėkmingai nusileidusi po oro blaškos.

Skrydis trunka apie pusantros valandos, patiriame nedidelę turbulenciją arba, kaip liepia sakyti VLKK, -oro blašką. Iš Kauno vėlavome kilti apie pusvalandį, todėl Bratislavoje irgi leidžiamės vėliau nei planuota. Bet juk svarbiausia, kad leidžiamės, ar ne? PRO TIP kelionei į Slvovakiją ir net Čekiją yra turėti grynais pinigais monetų. Bratislavos oro uostą su centru jungia miesto autobusas, bilietą galima nusipirkti iš labai senovinio automato stotelėje. Ten stovi trys automatai, bet kai iš lėktuvo išlipa du šimtai žmonių ir du trečdaliai nemoka naudotis tais senoviniais mygtukiniais automatais, tai susidaro baisinis kamštis. Man kaip tik pritrūksta monetų, tenka eiti atgal į oro uostą ir pirkti gėrimą, kad gaučiau grąžos. Nedidelė bėda, nes gerti labai norisi.

Bratislavoje jau žydi sakuros.

Šiaip ne taip apsibilietavę sulipame į autobusą. Žinoma, atsisėsti jau negaunu. Kompanijos, kurios keliauja kartu, susodino pirma savo moteris, bet aš randu kur padėti savo užpakalį bagažo zonoje. Kas Ryanair skraido, tas jau neprapuls. Važiuojame apie dvidešimt minučių, paskui reikia persėsti į tramvajų. Nakvynės vietą išsirinkau labai sėkmingai, bet dar negalima registruotis, leidžia tik palikti daiktus. Ieškau turizmo informacijos centro, kur įsigyju Bratislava Card 72 val. su transportu. Kažkodėl šia kortele neprekiaujama oro uoste, kuriame nėra ir TIC’o. Tokie signalai plius senovinis bilietų automatas verčia susimąstyti ant kiek europietiškai mes esame pažengę Lietuvoje. Bratislavoje turizmo srityje dirbantys žmonės gana prastai kalbėjo angliškai, kelios muziejaus darbuotojos išvis bendravo praktiškai gestų kalba.

Na, bet nevykime bobutės į dilgėles.

Prieš kelionę dariau analizę ar man apsimokėtų Bratislava Card ir labai nežadėjau persiplėšti lakstydama po lankytinas vietas, kurių Bratislavoje netrūksta. Primo rūmuose aplankau istorinius interjerus. Neplanuotas užėjimas, bet savo genialią Bratislavos išklotinę palikau kuprinėje hostelyje, todėl einu kur akys veda. Man pasiūlo audio gidą, bet aš jų kaip veislės nemėgstu. Šiuose rūmuose 1805 m. buvo pasirašyta sutartis tarp Prancūzijos ir Austrijos. Garsiosios Veidrodžių salės neaplankau, nes ten vyksta pasiruošimas filmavimui- ne vien Vilnius domina kino kūrėjus. Primo rūmai garsėja savo vertinga XVII a. angliškų gobelenų kolekcija, o gobelenai man yra kaip mana dangiška. Šie gobelenai išausti karališkose gobelenų dirbtuvėse Mortleike (Mortlake). Kieme lankytojus pasitinka įspūdingas fontanas su šv. Jurgiu. Sakoma, kad ši skulptūra simbolizuoja rūmų šeimininką arkivyskupą ir Katalikų bažnyčios kovą su reformacija.

Šv. Jurgio fontanas Bratislavoje.

Vidaus interjeras Primo rūmuose.

"Bučkis arba pyragėlis?"

Pressburg taika po Austerlico mūšio. 

Angliškieji gobelenai Bratislavoje.

Kūtvėla lankosi Bratislavoje.

Vidaus interjeras Primo rūmuose.

Po truputį ima ryškėti nelabai laimingos Bratislavos vaizdas. Po pirmųjų žmonių Bratislavoje kūrėsi keltų civilizacija, paskui trims šimtams metų čia buvo Romos imperijos pakraštys. Romėnai čia padarė du gerus darbus: sukūrė gynybinę Dunojaus sistemą ir pradėjo auginti vynuoges vynui. Tada atėjo slavų gentys. Presburgas, kaip tuomet vadintas šis miestas, X a. tapo Vengrijos karalystės dalimi. Dėl savo geografinės padėties, Presburgas buvo ir puolamas, ir ginamas. Trumpai čia buvo įsikūrusi sostinė, kai XVI a. turkai siaubė Vengrijos žemes. Taip Presburgas tapo Vengrijos karalių ir karalienių karūnacijos vieta. Negalima nepastebėti, koks svarbus buvo miesto vaidmuo valdant Marijai Teresei. Po Pirmojo pasaulinio karo susikūrus Čekoslovakijai vyko kaldros tampymas kam priklausys miestas, visgi 1919 m. naujai pervadinta Bratislava tapo Slovakijos sostine, nors pro jį ėjo keista demarkacinė linija. Antrojo pasaulinio karo metais miestas buvo užimtas vokiečių, subomborduotas, tada dar užėjo sovietai. Po karo vėl buvo atkurta Čekoslovakija, į kurios sudėtį įėjo Bratislava. Rytų blokas čia išsilaikė ilgai, nors gyventojai vykdė taikų pasipriešinimą. Tik 1993 m. Slvovakija taikiai atsiskyrė nuo Čekijos ir Bratislava tapo tikra sostine. Paminiu tik kelis istorinius faktus, bet ir jų užtenka suprasti, kodėl Bratislavos muziejai tokie tušti. Pagrindinės istorinės vertybės nusėdo tarp Vienos ir Briuselio, o du pasauliniai karai ir sovietmetis sunaikino likučius.

Istorinė Bratislavos rotušė.

Nu kaip čia neprisėsi?

Miesto sargas.

Apžvalgos bokštas.

Istorinėje rotušėje įsikūręs muziejus pasakoja Bratislavos istoriją nuo ankstyvųjų amžių. Iki soties prisižiūrau sieninės tapybos, bažnytinių reliktų, pasaulietinio gyvenimo įdomybių. Bratislavos pilis šiandien nedirba, bet nuo istorinės rotušės bokšto atsiveria miesto panorama. Čia patiriu Bratislavos vėją visu pajėgumu. Beje, mieste visada vėjuota, verta su savimi turėti ką nors užsimesti ant pečių.

Relikvijorius.

Tokia pikta Madona.

Originalus lietvamzdis.

Bratislavos panorama iš apžvalgos bokšto istorinėje rotušėje.

Oro prognozė Bratislavai.

Bratislavos senamiestis. 

Stiklo dirbiniai. 

Televizorius tai Tesla.

Lubų tapyba.

Lubų tapyba.

Lubų tapyba ir lipdiniai.

O kaipgi be erelio?

Bratislavos simbolika.

Freska lubose.

Šviestuvas.

Jaukus kampelis.

Tokį esu mačiusi Vienoje. Turbūt giminės?

Muziejaus ekspozicija.

Vyrai irgi mėgsta kailinukus.

Bratislavos auksakalių darbai.

Servizas žuviai. 

Man patiko šitas servizas. O jums?

Protingos knygos.

Bratislavos senamiestis.

Jaukus kampelis Bratislavos senamiestyje.

Prieš grįžtant į hostelį bandau rasti ką nors pavalgyti. Prie Bratislava Card priklauso bukletas su kortelės partneriais, ten randu tokį Monastic Brewery, kurio rūsyje verdamas vietinės reikšmės pilzneris. Bratislavos senamiestis mažytis, tai apsisuku porą kartų apie savo ašį ir aš jau vietoje. Dar ankstyvas rytas, kabakas (for the lack of a better word) tik atsidaręs ir pasveikina mane neskalbtų kojinių arba troškinamų kopūstų tvaiku, net nežinau kuris variantas blogesnis. Pavartau meniu. Kainos aiškiai užkeltos, bet pats alus pigus. Kadangi pirma diena naujoje vietoje ir jau nuovargis pradeda jaustis, tai nusprendžiu leistis kiek apiplėšiama. Iš tradicinių patiekalų paragauju virtinių su burokėliais. Jie šiaip su varške viduje, bet užburokavinti ružavai patys. Ant viršaus užtarkuota kažkokio visiškai dešmaniško sūrio. Neminėsiu, kiek sumokėjau už šitą slovakiško maisto degustaciją, nes gerbiamas Skaitytojas gali nustoti mane gerbęs.

Kaštavojame slovakišką alų.

Kūtvėla degustuoja slovakišką alų.

Nacionalinis patiekalas.

Šv. Mykolo bokštas. Šiandien uždarytas.

Populiari turistinė vieta pavalgyti.

Kuom ne Bernardinų gatvė Vilniuje?

Išlikusios Bratislavos gynybinės sienos.

Į hostelį suku pro Šv. Martyno katedrą. Romaninio stiliaus katedra šioje vietoje buvo pastatyta 1221 m. Kai Bratislava 1291 m. gavo miesto teises, katedra buvo perstatyta inkorporuojant į gynybinę miesto sieną. Katedros bokštas tapo bastionu. Dabartinė katedra konsekruota 1452 m. Nuo 1563 m. iki 1860 m. čia buvo Vengrijos karalių ir karalienių karūnavimo vieta.

Centrinė nava.

Puikūs skliautai.

Puikūs skliautai.

Puikūs skliautai. 

Puikūs skliautai iš arčiau.

Puikūs skliautai.

Šv. Martyno katedra Bratislavoje.

Vietinis gardėsis.

Bratislavos simbolis.

Hostelyje jau galima įsikurti. Išsirinkau gyventi Patio Hostel Bratislava. Savaitė prieš kelionę pasitikrinau užsakymą ir nustebau, kad galima užsakyti tą pačią nakvynę 30 EUR pigiau. Aš iš karto atšaukiau savo užsakymą ir užsisakiau iš naujo, o sutaupytus pinigus galėjau skirti įsigyti Bratislava Card. Labai apsidžiaugiu, kai kambaryje pamatau ne tradicines hostelių „bunk beds“, bet keturias atskiras vienvietes lovas. Rakinama spintelė daiktams prie lovos turi atskirą raktą, todėl nereikia smaukytis su įvairiomis synelėmis. Koridoriuje mūsų aukštui priskirti dušai ir tualetas bei nedidelė virtuvėlė su arbatinuku ir šaldytuvu. Hostelyje yra ir virtuvė norintiems patiems gamintis, nes neduodami pusryčiai.

Va radau galimybę parodyti keistąjį bilietų automatą.

Bratislavoje jau žydi tulpės.

Truputį toliau nuo senamiesčio.

Truputį toliau nuo senamiesčio.

Vakarieniauju Bratislavos senamiestyje. Čia daug įvairaus plauko vietų pavalgyti, bet didelė dalis jų nekelia man pasitikėjimo. Prisėdu vietinės reikšmės pub’e, užsisakau vietinio alaus ir Vienos šnicelį. Tai bus geriausias mano ragautas slovakiškas patiekalas šioje kelionėje. Taip baigėsi pirmasis pusdienis Bratislavoje.

Istorinės rotušės sargas.

Kaštavoju vietinį alų.

Va kur normalus maistas.

Pakeliui į hostelį.

Tęsinys čia.