Atsinaujinusi Ukmergė: pusdienis mieste, kuris telpa į delną.

 

Kūtvėla lankosi Ukmergėje.

Ukmergėje esu buvusi gūdžiais 2016 Viešpaties metais, kai dar nebuvo magnetuko projekto „Surink Lietuvą“, todėl jau pribrendo reikalas pakartotinei vizitacijai. Laikas negailestingas Kūtvėlai, iš autobusų reisų į Ukmergę renkuosi tokį, kad nereiktų ryte keltis su pirmaisiais ukmergiškiais balandžiais. Iš vakaro irgi labai daug nesiruošiau, nes iš atminties žinau, kad Ukmergėje nei iš bado, nei iš troškulio nenumirsiu, tik šiek tiek grynųjų pinigų įsimečiau į piniginę. Taip jau yra, kad tuose mažesniuose miesteliuose lankytinos vietos nepriima banko kortelių. Autobusas į autobusų stotį (confusing, I know) atvyko likus devynioms minutėms iki ankstesnio reiso, nei mano planuotas, išvykimo, vietų dar yra, tai išvažiuoju pusvalandžiu anksčiau nei planuota.

Pusę kelionės laiko malamės po Vilnių, bet atrandu, kad autobusas turi papildomą sustojimą, liaudyje vadinamą „prie Maksimos“, tai man iš čia bus patogiau namo grįžti. Oras nelabai geras, vėjuota ir apsiniaukę, bet šios dienos planas irgi ne kopimas į Everestą, o tik į Ukmergės piliakalnį, kuris buvo atnaujintas pritaikius patogesnį užkopimą.

Ukmergės autobusų stotis irgi atnaujinta. Stotis-atnaujinta, piliakalnis-atnaujintas, šalia stoties Lidlas- atidarytas. Matote, kaip Kūtvėlos apsilankymas teigiamai veikia regionus? Darykite išvadas. Stotis nedidelė, bet bilietų kasos nėra- bilietus galima įsigyti iš vairuotojo arba internetu. Štai tokiems atvejams visada verta turėti kažkiek pinigų grynais.  

Ukmergės autobusų stotis.

Nuo Ukmergės autobusų stoties iki centro reikia eiti Vytauto gatve. Eismas labai intensyvus, nenorėčiau čia gyventi dėl triukšmo. Šios dienos planas minimalus: užkopti į piliakalnį, apsilankyti vietiniame muziejuje ir įsigyti magnetuką. O paskui- kaip Dievas duos. Paprastai Dievas gerai duoda, juk Kūtvėla nežada vogti. Reikia paminėti, kad nuo autobusų stoties iki centro kursuoja miesto autobusai, tik niekur neradau informacijos kiek kainuoja bilietas. Mažuose miesteliuose visuomeninis transportas toks lokalus, kad niuansus žino tik vietiniai gyventojai. 

Ukmergės autobusai.

Paštomatas Ukmergėje.

Centrinė gatvė.

Skveras.

Paminklas Kaziui Mikalauskui.

Na kaipgi be koplytstulpio?

Sveikatos parkas Ukmergėje.

Ukmergė pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1333 m. Livonijos ordino Hermano Vartbergės kronikoje aprašant Livonijos ordino puolimą: „Anno 1333 idem magistre fruit ante Vilkenberge…“. Istorijos šaltiniai mini Ukmergės piliakalnyje stovėjus Vilkmergės pilį. Jos apylinkės ne kartą buvo nusiaubtos neramiais laikais. Pilis sudeginta 1391 m. Kitoje vietoje atstatyta pilis nunyko XVIII a. Po 2018 m. tvarkymo darbų naktimis piliakalnis apšviečiamas.

Užkopiu ir aš. Lietuva- piliakalnių kraštas, bet kaip piliakalnių kraštas mes įtartinai nieko nežinome, iš kur pas mus tiek grožio. Štai vieni sako, kad Ukmergės piliakalnį suformavo ledynmetis, o kiti tvirtina, kad jį supylė milžinai, dar treti mano, kad jį kepurėmis supylė švedai. Kas dabar besužinos, kur teisybė? 

Ursulijus Lepečkojauskas lankosi Ukmergėje.

Užkopimas į Ukmergės piliakalnį.

Ant Ukmergės piliakalnio.

Kūtvėla lankosi Ukmergėje.

Ukmergės piliakalnis.

Primena Vilniaus Užupį.

Piliakalnio papėdėje stovi nedidelė sentikių Švč. Dievo Motinos Globėjos cerkvė. Ji pastatyta 1873 m. tikinčiųjų lėšomis.

Ukmergės sentikių cerkvė.

Pirmieji sentikiai LDK žemėse apsigyveno apie 1679 m., tuometinėje Vilniaus vaivadijoje. XVII a. vid. įvykęs Rusijos stačiatikių bažnyčios skilimas buvo skaudus įvykis Rusijoje. Siekdama palaužti sentikius Rusijos valdžia ėmėsi žiaurių represijų: jie buvo persekiojami, tremiami ir baudžiami mirtimi, naikinami senieji rankraščiai ir ikonos, todėl sentikiai ėmė masiškai emigruoti į Lietuvą, kurios žemės buvo artimiausias saugus prieglobstis. Kartu su sentikiais iš Rusijos atvyko ir geresnio gyvenimo ieškodami valstiečiai, kuriuos noriai priimdavo Lietuvos bajorai. Caras Petras I-sis emigraciją ėmė stabdyti leisdamas sentikiams išlaikyti tikybą, bet apdėdamas juos dideliais mokesčiais ir neleisdamas užimti valstybinių pareigų.

Lietuvoje tikybos laisvė buvo įtvirtinta Trečiajame Lietuvos Statute, šis dokumentas leido sentikiams su dvarininko sutikimu kurtis jų žemėse. Į sentikius vietiniais gyventojais ir valdžia žiūrėjo palankiai, nes jie visgi išpažino krikščionybės dogmas. Be to, atvykėliai apgyvendino maro ištuštintas žemes. Sentikių tikėjimas dėl uždaro gyvenimo būdo nekėlė grėsmės kitoms čia įsikūrusioms bendruomenėms. Sentikiai mūsų krašte vertėsi žemdirbyste, pastotėmis, sodininkyste, amatais, pirkliavo, dirbo pagalbiniais darbininkais.

Po trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Lietuvos sentikiai vėl pateko į Rusijos imperiją. Vilties teikė pakantus Aleksandras I-sis, kuris laikomas vieninteliu Rusijos caru, aplankiusiu sentikių bendruomenę- keliaudamas iš Paryžiaus į Peterburgą jis sustojo Molėtuose. Valdant Nikolajui I-jam represijos prieš sentikius vėl sustiprėjo, bet prie Nikolajaus II-jo buvo išleistas manifestas dėl pilietinių teisių suteikimo ir sentikystė buvo įteisinta kaip atskira religija. Sentikių negailėjo nei 1940 m. trėmimai į Sibirą, nei 1941-1944 m. nacių okupacija, nei tarybinės okupacijos metai. Kaimuose parapijos nyko dėl urbanizacijos, kolektyvizacijos ir industrinės veiklos vystymosi. Šiandien, manoma, pasaulyje gyvena apie trys milijonai sentikių.

 

„Balandžių daug Ukmergėj -
Jie nekalti, tačiau apsėsti.
Neglostyk jų visiškai -
Zombiais gali tu apsikrėsti.”

Taip dainavo grupė „Antis“, ir šie žodžiai įkvėpė menininkus plenere sukurti balandžių skulptūras, kuriems vietas nutūpti Ukmergėje parinko Algirdas Kaušpėdas.

Ursulijus Lepečkojauskas pažindinasi su Ukmergės balandžiais.

Kūtvėla lankosi Ukmergėje.

Balandžiai ir Brailio raštas.

Laukiame.

Ukmergės mažoji architektūra.

Ukmergės mažoji architektūra.

Bandymas įsigyti magnetukų ir pasiimti lankytinų vietų žemėlapį Ukmergės turizmo informacijos centre baigiasi visišku fiasko. Aš specialiai pasitikrinau TIC’s darbo laiką šeštadieniais ir savo kelionę priderinau prie jo, bet nurodytu darbo metu centras buvo užrakintas. Į žinutę Facebook’e dvi savaitės nėra atsakymo, nors žinutė perskaityta. Aš suprantu, kad gali būti situacija, kai reikia kažkur išbėgti, bet turėtų būti kažkokia žinutė lankytojams palikta. Tai ne pirmas TIC’as kuris krečia tokius pokštus, tuoj imsiu jiems siųsti registruotu paštu perspėjimus apie savo planuojamą apsilankymą.

Laimei, projekte „Surink Lietuvą“ numatytas ir toks variantas, todėl galima jų portale susikurti anketą, pažymėti savo geolokaciją ir užsisakyti paštu magnetuką iš lankomo krašto. Ten irgi viskas dirba truputį kreivai, bet galiausiai man pavyko užsisakyti Ukmergės magnetuką.

Užrakinta. 

Ukmergės senamiestis.

Bažnyčios modelis ir QR kodas.

Ukmergės herbe pavaizduotas iš griuvėsių kylantis namas, simbolizuojantis per reformas atsigaunantį miestą, miestui suteiktas laisves simbolizuojanti knyga ir didikų Poniatovskių giminės veršis (1792 m. ATR valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis suteikė miestui teises), rožė greičiausiai užsiliko nuo tuometinio miesto vaito. Bareljefą akmeniui sukūrė skulptorius Vaclovas Krutinis. Šis akmuo atgabentas iš Dukstynos kaimo, kur jį rado molio karjere ir kelių traktorių pagalba atitempė į Ukmergę. Jis čia įkurdintas pažymint miesto 750 metų jubiliejų.

Ukmergės paminklinis akmuo.

Labai smagiai praleidžiu laiką parke. Mieste yra du sutvarkyti parkai, vienas-prie ligoninės, kur vasarą turėtų žydėti rožynas, kitas-netoli senojo gaisrinės bokšto. Čia įrengtos apžvalgos aikštelės, nemokamas viešasis tualetas. Pastarąjį inspektuoju sąžiningai, nes keliautojams ši infrastruktūra būna opus klausimas. 

Tokios apžvalgos aikštelės man labai patinka.

Gražiai sutvarkytas parkas. 

Apžvalgos aikštelė su suoliukais.

Čia gera pasivaikščioti.

Nemokamas WC.

Senoji miesto gaisrinė su apžvalgos bokštu. Dėl pakilimo į bokštą reikia kreiptis į Ukmergės kraštotyros muziejų.

Arkos galerija.

Ukmergės balandis.

Ursulijus Lepečkojauskas sveikinasi su Ukmergės simboliu Keksu. 

"Vilkmergė", Virginijus Žulys.

Maloniai stebina atnaujintas Ukmergės kraštotyros muziejus. Čia laukia ir maloni staigmena- yra Ukmergės magnetukų! Muziejus dabar ponauja buvusiame kino teatre, čia išlaikytos autentiškos interjero detalės. Sovietmečiu Ukmergėje buvo trys kino teatrai: "Tėvynė", "Draugystė" ir "Raketa". Ir tikrai ponauja- čia slepiasi viena iš geriausių mano pastaruoju metu matytų ekspozicijų. Džiugu, kad toliau nuo didžiųjų miestų esantys muziejai sugeba paruošti puikias parodas. Man labai patiko Joniškio istorijos ir kultūros muziejus, dabar nuotaiką pakėlė Ukmergės kraštotyros muziejus.

"Pamenu, kaip rodėm „King Kongą“ Ukmergės kino teatruose, tai vadinama estafete. Tuo metu mieste veikė trys kino teatrai: „Draugystė“ – didžiausias, pagrindinis kino teatras, „Tėvynė“ – tarpukarinis kino teatras ir Pašilės bažnyčioje įkurta „Raketa“. Kadangi labai daug žmonių norėdavo pažiūrėti populiariausius filmus, o vienam miestui būdavo skiriama viena juosta ir dažniausiai seansai vykdavo beveik tuo pačiu metu, būdavo taip: vienas kino teatras pradėdavo filmą pusvalandžiu anksčiau, sakykim, 19 valandą, kitas – 19.30 val., o trečiasis – 20 val. Pirmasis kino teatras, pradėjęs rodyti filmą, parodo pirmas filmo dalis. Paskui su tomis parodytomis dalimis važiuojama į antrą. Iš pirmo kino teatro atveža reikiamas dalis, o tos, kurios parodytos, vežamos į trečią kino teatrą. Taip kino juostos keliaudavo estafetės principu."- pasakoja kino mechanikas V. Kojala. 

Ukmergės kraštotyros muziejus.

Archeologinėje ekspozicijoje pristatoma Lietuvos Pompėja- Obeliai. Šis kraštas unikalus tuom, kad čia tikėta, jog mirusiųjų pasaulis egzistuoja vandenyje. Čia mirusieji taip ir laidoti-į vandenį. 

Sužinojau, kad Mezolitas yra ankstyviausias laikotarpis, kai galima rekonstruoti gyventojų dvasinę kultūrą. Mirusieji jau tada laidoti su įkapėmis, kurių tarpe buvo briedžio dantys, kuriais dengė velionio akis, užkimšdavo ausis ir nosies šnerves, iltis įdėdavo į burną.

Jau minėjau, kad sentikiai atsikėlėliai apgyvendino maro išmarintas teritorijas. Yra užfiksuotas įdomus tikėjimas, kad maro metu vaikšto baltais apsirengusios Maro Mergelės, ir kiek kartų suduos į namo sieną, tiek žmonių tame name mirs. O marą šios panelės iššaukia ant aukšto kalno sukūrusios laužą iš kaukolių, plaukų ir ragų- į kurią pusę pasisuks laužo dūmai, ten ir kils maras.

Ukmergėje buvo ir pašto stotis. Ji priklausė Kauno gubernijai ir buvo viena puošniausių ir didžiausių pirmos klasės stočių, per metus galėjusi praleisti apie 20,000 keleivių. Kita savalaikė naujovė buvo siaurosios vėžės geležinkelis- siaurukas. Jį ėmė tiesti Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių okupacinė valdžia, ruožas Jonava-Ukmergė buvo nutiestas rusų karo belaisvių rankomis. Siaurukas buvo tiesiamas su tikslu gabenti krovinius į Vokietiją. Po karo pabaigos tarp Vokietijos ir Lietuvos buvo pasirašytas susitarimas, kad Lietuvos teritorijoje nutiesti siaurukai pereina mūsų valstybei. Sovietinė okupacija nutraukė Lietuvos siaurukavizavimo planus, jiems toks geležinkelis pasirodė neperspektyvus, dalis jo buvo išardyta.

Kažkiek sukrečia Tarybų Lietuvos himnas. Net nežinojau, kad toks buvo. Šį „nuostabų“ kūrinį parašė Antanas Venclova, muziką kūrė Balys Dvarionas ir Jonas Švedas. Muziejuje eksponuojamas pirmasis variantas, kur minimas Stalinas, po jo mirties buvo padaryta redakcija ir Stalino vardas nebeminimas. 

Labai puikus muziejus, tikrai rekomenduoju čia užsukti!

Archeologinė ekspozicija.

Archeologinė ekspozicija.

Viduramžių reikalai.

Panaitė labai mėgo puoštis.

Man labai patiko  šitas servizas.

Nu tiesiog kaip VVT kontrolierius koks.

Damų popiečio krupnikui.

Magadanas, 1950 m. Susirandu žemėlapyje kur tas Magdanas- nu nafik...

Laikas pietums. Akį patraukia gražiai apželdinta kavinukė, pro langus matosi kažką skaniai valgantys žmonės- čia yra geriausia reklama. Labai stilingai įrengta vieta, greitas ir malonus aptarnavimas, padorios kainos. Su maisto pasirinkimu kiek nepataikau, traškios vištienos mėsainis neblogas, bet bulvytės, įtariu, šaldytos.

Čia vis dar jaučiasi Kalėdų dvasia.

Pietūs Ukmergėje. 

Vidaus interjeras kavinėje.

Vidaus interjeras kavinėje.

Gatvės menas Ukmergėje. Alexandru Cretu, Rumunija.

Istorinė Ukmergės sinagoga.

Žydų bendruomenė Ukmergėje minima nuo XVII a. Jie Ukmergę vadino Valkomiru. Žydai tradiciškai vertėsi prekyba ir amatais. Pirmuosiuose rinkimuose į miesto savivaldybės tarybą 1920 m. iš 36 miesto tarybos narių 19 buvo žydų bendruomenės atstovai. Sovietinės okupacijos metais turtingesni Ukmergės žydai buvo ištremti, o nacių okupacijos metais Ukmergės miesto kurortas Pivonijos šile tapo viena didžiausių masinių kapaviečių Lietuvoje. 

Sinagogos modelis ir QR kodas.

Žymūs Ukmergės žydai.

Ukmergės senamiestis.

 

Mažoji Ukmergės architektūra.

Būk alternatyva!

Partizaninis pasipriešinimas Lietuvoje vienijo apie 50,000 partizanų ir panašų skaičių jų rėmėjų, ryšininkų. Vidutinė partizanavimo trukmė buvo 2-3 metai. Prasidėjus masiniams trėmimams, partizanų palaikymas susilpnėjo. Kas dešimtas tremtinys iš Lietuvos buvo vaikas. 

Paminklas Juozui Krikštaponiui, partizanų "Vyties" apygardos vadui.

Dekoracija lange.

  

Vyrai atostogose, tai nėra kam gaminti.

Gal kas pažįstate?

Aukojimo akmuo miesto parke.

Bareljefas Vytauto gatvėje.

Ukmergės mažoji architektūra.

Istorinis pastatas Ukmergėje.

Pastatas su meškomis.

Miesto riba.

Kūtvėla lankosi Ukmergėje.

Dar pasivaikštau po Ukmergę, bet jokiems žygdarbiams nebetraukia, tai po truputį suku ienas namų link. Autobusų stotyje neakivaizdžiai sudalyvauju dingusio torto paieškose. Vilniuje išlipu labai patogiai "prie Maksimos" ir netrukus jau esu namie. 

Kelionės išlaidos:

• autobusas Vilnius-Ukmergė-Vilnius 14,00 EUR
• pietūs 8,70 EUR
• muziejus ir magnetukas: 5,50 EUR
• magnetukas internetu 4,20 EUR (įskaitant pašto išlaidas)

Viso: apie 33,00 EUR

Kitos kelionės į Ukmergę:

Kelionių Merga Kūtvėla lankosi šuns Kekso mieste Ukmergėje.

Kūtvėla veprinėja po Ukmergės kraštą: malonūs atradimai ir skaudūs praradimai.

Ar esate buvę Ukmergėje? Kokie įspūdžiai?

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Dingusi-Tortaitė