Paskutinis Rojaus pasispardymas. Audra prie Blue Grotto ir 14 kilometrų palei Grand Harbour arba Kaip Kūtvėla šventė savo gimtadienį.

Toks kritinis momentas tinklaraštininkės gyvenime- angliškus pavadinimus nuo šiol rašysiu angliškai, tepasiunta visi, kam nepatinka. Visų pirma, originalo kalba jie geriau skamba. Lietuvių kalba yra puiki kalba, turinti tuntus žodžių nusakyti judėjimui ( judėti, eiti, bėgti, pulti, skirsti, trepsėti, šlepsėti, krebždėti, krutėti, slinkti, judintis, nešti užpakalį, drožti, kulniuoti, pleventi, nešti kudašių, kilnoti kojas, prisitrinti pūsles ir t.t.), kai normalioje anglų kalboje visa tai puikiai atitinka vienas žodis "go". Sakau normalioje, nes visi išvardinti lietuvių kalbos veiksmažodžiai turi savo atitikmenis anglų kalba, bet joks sveiko proto anglas jų nevartos, jeigu galima pasakyti paprasčiau, o tikrai galima. Visų antra, iškyla grynai laiko gaišimo krapštant smegenis ir ieškant tinkamo atitikmens problema. Štai kad ir praeitame reportaže iš Gozo minėtas Azure Window. Su "window" problema menka, langas ir Lietuvoje langas, bet su "azure" jau sudėtingiau. Čia ne mėlynas, ir net ne žydras langas, o vat būtent azūrinis. Su "harbour" vėlgi savi niuansai- kodėl ne "port"? Anglų kalboje žodis sugeba užkoduoti prasmę, kurią atrandi tik atsivertęs normalų klasikinį aiškinamąjį žodyną, ir tarp "harbour" bei "port" gali slypėti prasmės bedugnė, kurią bandytų klaidingai uždengti lietuviškas žodis "uostas". Ir aplamai apie vertimų dos ir donts žmonės daktaro disertacijas rašo, todėl labai čia nesiplėsiu.

Kiekvienais metais per savo gimtadienį stengiuosi kur nors išvažiuoti. Taip pasidarau sau dovaną ir išvengiu prievolės gimtadinėti su tostais, balta staltiese ir dar baltesne mišraine. Gimtadienio šventimas man yra trauma nuo vaikystės, todėl  dabar labai džiaugiuosi galėdama pabėgti nuo sveikinimų lavinos ir neatsakinėti į skambučius (išskyrus mamos, nes, nu.). Ir štai kaip tik dieną prieš išvykimą iš Maltos ir išpuolė mano gimtadienis. Iš pradžių buvau planavusi tą dieną kopti į Etnos ugnikalnį, bet žmogaus planai skirti tik Dievui prajuokinti, todėl likau Maltoje. Ryte sugaišau kokias dvi valandas, kol iš viešbučio pavyko atvažiuoti iki Valetos, o iš jos- iki mažo miestelio Žebbug, iki kurio nuo Valetos yra vos šeši kilometrai, bet autobusas vingavo vos ne pusę valandos, o iš to Žebbug dar reikėjo važiuoti kitu autobusu iki Blue Grotto. Kol trepokavau aplink stotelę Žebbuge, įsišnekėjau su trimis ispanais turistais. Jie atskrido trim dienoms, tai lakstė kaip įkirpti po salą, kad viską pamatytų. Aš išlipau prie Blue Grotto, o jie nuvažiavo toliau prie šventyklų. Deja, diena prasidėjo nekaip, nes visą savaitę laukta audra ėmė ir atsitiko šiandien. Na, tikra audra jos nepavadinsi, bet bangavo nemaloniai.

Blue Grotto yra kažkur ten.

Čia esančios olos, kurias galima aplankyti laiveliu, ir saulėtekio žydrai nudažomas vanduo vilioja turistus, todėl yra sukurta nedidelė infrastruktūra su atovėjimo aikštele, švariai užlaikomu nemokamu tualetu, kavine, suvenyrų parduotuvėmis, pasiplaukiojimais laiveliu.

Laiveliai į Blue Grotto. 

Prieplauka. 

Tokio bangavimo jau užtenka, kad laiveliai neplauktų.

Ankstyvieji turistai. Tai nusivylimas bus jiems.

Bilietų kasa.

Še tau, boba, devintinės.

Protokoluojame ateičiai. 

Su gimtadieniu, Kūtvėla. 

Bižuterijos parduotuvėje neatsispyriau nebrangiam žiedui su perlu ir sustiprinau dvasią puodeliu kapučino kavos su vaizdu į banguojančią jūrą. Kol laukiau autobuso į Žebbugą, pagyvenusiai porai teko kantriai atmušinėti taksisto pastangas įkalbėti juos nelaukti autobuso iki Mdinos, o pasinaudoti jo paslaugomis tik už 20 EUR. Jo pastangos liko bevaisės, nes kai moki tik 6.50 EUR už savaitės bilietą, tai gali ir palaukti to autobuso. Valetoje išlipau šiek tiek neprivažiavus autobusų stoties, nes buvau dar anksčiau užmačiusi kažkokias būdas, kurios mane sudomino. Pasirodo, tokios yra benamių kačių šėryklos. Maisto likučiai skleidė baisią smarvę, o juos buvo aptūpusios didelės musės.

Ženklas.

Kačių prieglobstis. 

Triumfo arka-vartai-fontanas?

Žuvytės.

Vakar kelte į Gozo salą nusipirkau turbūt geriausiai saugomą knygynų paslaptį- The Malta Coastal Walk knygelę. Mane dar praeito apsilankymo Maltoje metu sudomino Trimiestis, o knygelėje kaip tik buvo detalus maršrutas pėsčiomis palei Grand Harbour. 14 kilometrų atstumas manęs visiškai negąsdino, nuorodos atrodė patikimos ("Eikite tiesiai iki sankryžos, tada sukite į kairę, po dešine bus bažnyčia iš raudonų plytų" ir t.t.), diena buvo saulėta, o ir veikti daugiau nebe labai buvo kas likę. Tuo labiau, kad pėsčiomis eidamas visuomet pamatai daugiau, negu ratuotinas būdamas.

Maršrutas prasideda Valetos autobusų stotyje. Dabar reikia, vadovaujantis nuorodomis, nueiti iki Valetta Waterfront, t.y. kranto irba uosto rajono. Daugmaž įsivaizdavau kaip tai atrodo, nes nuo čia prasidėjo mano nesėkmingas turas Hop on- Hop off autobusu- iki šiol akyse stovi tie keli šimtai nusivylusių žmonių (matyt, iš kruizinio laivo). Turų agentai parduoda bilietus nepaisydami riboto autobusų skaičiaus, tuo jau yra skundęsi žmonės internetiniuose portaluose.

Valetos fortifikacijos. 

Pasivaikščiojimas uosto teritorijoje mane nuoširdžiai pradžiugino kruiziniais laivais. Labai tikiuosi, kad man pavyks įgyvendinti savo svajonę į tokį išsiruošti.

Valetta Waterfront.

Plaukiojantis miestas. 

Plaukiojantis miestas.

Uosto teritorijoje daug įdomių pastatų.

Panama....Toli. 

Vokiškai išrašytas laivas.

Kūtvėla užskaito šitą laivą. 

Na, nors pasifotografuokime prie svajonės. 

Tačiau šitas maršrutas pėstiesiems turi didelį trūkumą- absoliučiai didžioji jo dalis driekiasi gatvėmis be šaligatvių ir su labai judriu eismu, be galimybės saugiai pereiti gatvę. Instrukcijos pasirodė nelabai tikslios, ir teko kiek paklaidžioti. Kita vertus, Kūtvėla nėra ir kokia orientavimosi varžybų laureatė. Tik tiek, kad kvapą gniaužiančių vaizdų nesitikėkite, nes didžioji žygio dalis atrodys taip:

Turime šaligatvį!!!

Maršrutas eina uosto rajonu, kur daug didelių užrakintų vartų, sandėlių, visokių užkaborių. Ne kartą susidūriau su nedidelėmis juodaodžių kompanjomis, dykaduoniaujančiomis šešėlyje. Prisipažinsiu, buvo šiek tiek nejauku. Tuo pačiu pasidomėjau juodaodžių padėtimi Maltoje, ir ką Jūs manote, nieko gero. Vienas toks informatyvesnis reportažas čia: The Maltese dream that's more a migrant's nightmare. Juodaodžius man teko matyti Maltoje dirbant tik labai prastus darbus (tarkime, šiukšlių išvežėjais); mano viešbutyje jų nebuvo tarp matomo aptarnaujančio personalo. Žinoma, norint susidaryti objektyvesnį vaizdą, reiktų čia pagyventi ilgiau.

Kad dar nesu visiška lost cause orientavimosi varžyboms įrodo mano prieita mečetė, kurią mini knygelė. Čia išryškėja vienas knygelės trūkumas- nėra joje minimų pastatų nuotraukų. Paminėtas tokios ir tokios šventosios bažnyčios smaigas tolumoje nelabai ką padeda, nes tų bažnyčių Maltoje gyvas galas, bet, laimei, mečečių čia ne tiek daug, kad paklaidintų.

Mečetė ir mokykla.

Mečetė.

Pasistipriname pyragėliu su vištiena.

Prisėdame gatvėje kur randame ir užkandžiaujame.

Iš Valetos autobusų stoties autobusas Nr. 2 gali puikiai atvežti iki reikiamos vietos.

Priekyje-tunelis.

Kūtvėla kaupiasi prieš tunelį.

Tunelis.

Kitą kartą- autobusu.

Esu kitapus Grand Harbour. 

Pirmasis Trimiesčio miestas Senglea palieka labai malonų įspūdį. Ilgą laiką šis miestas buvo negyvenama vietovė, bet paskui gudrūs žmonės suprato, kad iš čia galima puikiai apsaugoti Vittoriosa (Birgu) miestą, kuris tuo metu buvo svarbiausias salos miestas, ir dabartinėje Senglea buvo pastatytas Šv. Mykolo fortas. 1553-1557 m. čia įsikūrė mažas kaimelis, apsuptas parkų ir sodų, kurį Didysis Magistras vėliau liepė apsupti gynybine siena. Kadangi Didžiojo Magistro vardas buvo Claude de la Sengle, tai kaimelis ir gavo Senglea vardą. Sėkmingai išgyvenusi Suleimano Didžiojo armijos puolimą, Senglea klestėjo ir išaugo į miestelį. 1922 m. fortas buvo išardytas. Antrojo pasaulinio karo metais Senglea buvo sugriautas, gyventojai evakuavosi. Šiandien yra likę keletas originalios statybos pastatų, aplink kuriuos telkiasi ne visai sėkmingos rekonstrukcijos pavyzdžiai.

Gražus fasadas.

Šventosios abrozdėlis. 

Durų belstukas.

Turbūt tai, kas vadinama "nevykusia rekonstrukcija". 

Gražios durys.

Sveiki atvykę į maltietiškai L-Isla, angliškai Senglea, patriotiškai Citta' Invicta- Nenugalėtąjį Miestą. 

Kūtvėla Nenugalimoji ir Nenugalėtasis Miestas. When can I move in? 

Žengiam kur akys veda. 

Išsilaužk dantis, Suleimane. 

O vat autobusas Nr. 1 iš Valetos išvis patogiai atveža. 

Taip ir gyvena čia žmonės.

Iš kryžių sprendžiant- senas pastatas. 

You've got mail. 

Tipiškas maltietiškas jaukumas. 

Iš sodo atsiveria Grand Harbour panorama ir Kūtvėla gali pasidžiaugti įveikusi tokį nemenką atstumą.

Kitapus- Valetos uostas. 

Kūtvėla savo svajonės fone. 

Akis, pelikanas, ir ausis- Jūs esate saugūs, sako šie simboliai.

Sargybinio bokštelis gardjola.

Uosto panorama.

Uosto panorama.

Uosto panorama.

Kitapus- Vittoriosa (Birgu). 

Maltos kryžiaus formos fontanas su patranka. 

Senglea Citta' Invicta sargybinio bokštelis. 

Nuo Senglea forto iki Vittoriosa forto riterių Hospitalierių laikais buvo nutiesta grandinė. Ją 1554 m. užsakė Venecijoje ir jos grandys buvo, sakoma, rankos storio. Tokia grandinė buvo pakeliama ir nuleidžiama į vandenį, taip kontroliuojant įplaukimą į Vittoriosa (Birgu) uostą (primenu, tai buvo dar tais laikais, kai Valetos vietoje buvo tik blogai fotifikuotas fortas, o Birgu buvo svarbiausias salos miestas).

Stengiasi žmonės, nieko nepasakysi. 

Tas tristiebis laivas labai mane masino. 

Kūtvėla Maltoje. 

Senglea promenada vaikščiojant galima pasigrožėti Valetos vaizdu ir uosto panorama, netgi pagalvojau, kad apsistoti čia keliaujant po Maltą būtų visai gera mintis- pakankamai nuošalu ir tylu, bet tuo pačiu geras susisiekimas su sostine.

Grota. 

Buvę kapitonų apartamentai, vėliau barakai, dabar-privatūs butai. 

Katukas. 

Gal kas išverstų?

Sienų tapyba.

Katukas. 

Sienų tapyba.

Dutch tai, aišku, didžiąją rašomas. Miestų partnerystė. 

Katukai- Maltos brendas. 

"Mano laivas! Mano mano mano!!!!!" 

Suoliukai papuošti išminties perlais. 

Skobiame luzzu. 

Rankų darbo laivelis. 

Apie tingines moteris. 

Ne sliekai tais laikais keltų vyrai buvo. 

Pasiuntė į Peru, bet dar ir demonai persekioja. Ne kažką, oi ne kažką. 

Apie išminties perlus ant suoliukų. 

Daugiabutis. 

Senglea fortifikacijos. 

Senglea fortifikacijos.

Gretimas miestas, gražiai sujungtas tiltu su Senglea, yra Vittoriosa arba Birgu. Tenais tikėjausi gauti jūros gėrybių restorane kalmarą. Tiesiog porą dienų man iš galvos neišėjo mintis sukirsti kalmarą, todėl tvirtai pasirįžau nesimaitinti jokiomis picomis, pastomis irgi salotomis kol negausiu to, ko širdis (tiksliau, skrandis) taip trokšta.

Seniausias ir svarbiausias Trimiesčio miestas turi ir seniausią salos uostą, šalia kurio yra Šv. Angelo fortas, aplink kurį ir kūrėsi gyvenvietė. Riteriai Hospitalieriai pasirinko Birgu savo sostine, todėl miestas klestėjo. Netgi po sėkmingai atremto Suleimano Didžiojo puolimo, kai buvo įkurta Valeta ir sostinė persikėlė kitapus Grand Harbour, Birgu liko dvasinio gyvenimo centru; čia buvo Inkvizicijos padalinys. Miestas turėjo daug naudos iš uosto, todėl turėjo galimybių augti, bet Antrojo pasaulinio karo metais buvo stipriai subomborduotas. Dabar vyksta rekonstrukcijos darbai. Palei krantinę yra keletas restoranų, bet jų virtuvė, mano dideliam nusivylimui, dar nedirbo. Buvo 16.00 val., bet tik 18.00 val. galima tikėtis užsisakyti kalmarą.

Vittoriosa.

Kitapus matosi Senglea.

Britų išvykimo iš Maltos proga.

Shake hands and move on. 

Aš-katinas, kur noriu, ten miegu. 

Pokaičio metas. 

O šitas būdrauja. 

Trečias Trimiesčio miestas Cospicua šiuo metu yra didelė statybvietė. Čia šiandien gyvena 10.000 gyventojų, nors tikrai neaišku, kur jie visi telpa. Kadangi moderniškos statybos man ne prie širdies, o ir statybiniai kranai nėra fotogeniški, tai nefotografavau. Pats šios dienos pasivaikščiojimo maršrutas nėra blogas, bet rekomenduoju tobulinti: pasivaikščioti po Valetos uostą, pasigrožėti kruiziniais laivais, pasėdėti kavinėje ar pasmalsauti knygyne, tada eiti į Valetos stotį ir autobusu Nr. 2 atvažiuoti iki Senglea tunelio, o nuo tenais jau pėsčiomis tyrinėti Trimiestį.

Iš Cospicua grįžau į Valetą, iš ten- į St. Paul's Bay, kur gyvenau, bet išlipau ne prie viešbučio, o važiavau toliau, iki promenados. Jau buvo po 18.00 val. ir restoranai pamažu pildėsi valgytojais. Kad sezonas pasibaigęs buvo labai aišku- iš virš dvidešimties staliukų buvo užimti tik šeši. Tas nėra blogai, nes aptarnavimas buvo greitas.

Kalmaras ir pusė litro rožinio vyno. Su gimtadiniu mane! Apie 15 EUR. 

Grįždama į viešbutį su kai kuo susipažinau. Kadangi ta pažintis niekur nenuvedė (mano pageidavimu), tai nieko daug ir nepasakosiu. Tik pasakysiu tiek, kad vyrai, nepriklausomai nuo tautybės, niekaip negali atsispirti Kūtvėlos grožiui ir intelektui, todėl susirasti pelningai prie naftos gavybos priėjimą turintį pagyvenusį ir su žmona besiskiriantį vyriškį jai yra niekų darbas. Netgi siūlė persikraustyti pas jį gyventi, taip patikau :-) Bet nesijaudinkite, mieli Skaitytojai, Jūsų mylima tinklaraštininkė labai džiaugiasi gyvendama Lietuvoje ir-bent artimiausiu metu- neketina kraustytis gyventi kitur, kad ir kaip ją oligarchai viliotų.

Atostogų Maltoje pabaiga buvo tokia, kad savo gimimo dienos vakarą Kūtvėla rūpestingai pakavosi daiktus (tuo didžiai nuliūdindama minėtąjį oligarchą, kuris jai vis mįslingai siūlė "would you like to try something else?") rytojaus skrydžiui. Na, kai tau šešiolika, tai siunti naktį klube, bet kai jau seniai nebe šešiolika, tai pakuojiesi daiktus, maudaisi, ir eini anksti miegoti. Juolab, kad susipakuoti rankinį bagažą ne taip jau paprasta, nes išsiveži visko daugiau, nei atsiveži, o kur dar kova su šiltais rūbais, kurių neprireiks iki pat skrydžio, o kur dar knygos, kurių negalima lankstyti, o kur dar...vienžo, reikalas užtrunka.

Oligarchas sakė bus Vilniuje-paskambins.

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi, Jūsų

Kūtvėla Oligarchosimpataitė