Paskutinis Rojaus pasispardymas. Pusiau skusta, pusiau lupta diena saloje arba Kaip Kūtvėla liko ant uolienos.

Pensininkų ir reabilitacijos reikalingų asmenų Rojuje Maltoje turizmo paslaugos yra organizuojamos su britišku preciziškumu ir austriška kainodara. Ekskursijų, turų ir pramogų katalogus kūrenant būtų galima prasilaikyti ne vieną žiemą Lietuvos kaime, rodant špygas šilumininkams. O aš šiandien nusprendžiau išbandyti tame turistiniame spame pirmaujantį Malta Sightseeing Hop on-Hop off autobusą. Jų yra trys maršrutai: šiaurinėje salos dalyje, pietinėje salos dalyje ir Gozo saloje. Į Malta Pass yra įtrauktas vienas maršrutas pasirinktinai (kaip paaiškėjo vėliau, su tos dienos bilietu galima naudotis tiek šiauriniu, tiek pietiniu Maltos autobusu). O kad turistams visai galvos susisuktų, konkuruojanti firma pasivadino Sightseeing Malta Hop on-Hop off. Pagrindinis šito autobusinio turo gėris yra tame, kad yra transferinis autobusas, kuris surenka turistus iš viešbučių ir pristato į turo pradžios tašką Valetoje. Ilgai dvejojau dėl šio turo, nes transferinis autobusas išvyksta 8.00 nuo gretimo viešbučio, o tai reiškia, kad lieku praktiškai be pusryčių (kurie įskaičiuoti į kambario kainą, o tai yra būtina juos suvalgyti, net jeigu žiūrėti į tą kiaušinienę nebegali). Bet kombinacija "transportas ir lankytinos vietos, kurios įeina į Malta Pass" godumo varžybose visgi paėmė viršų, todėl ryte tik greitai nurijau dvi bulkutes ir nudūmiau į turistų surinkimo punktą. Kaip pasirodė-visai be reikalo, nes 8.10 autobusas sustojo paimti dviejų turistų prie mano viešbučio. Pazurgiau piktai mintyse. Paskui autobusas vingiavo po visą salą, kas nebuvo blogai, nes gavosi toks papildomas turas po apylinkes ir atradau, kad gyvenu netoli gražios promenados. Kai 9.30 autobusas atvyko į Valetą, prasidėjo likusios tos dienos nesąmonės.

Visų pirma, iš transferinio autobuso jisai pavirto pietinės salos dalies autobusu, ir absoliuti dauguma turistų kartu su Kūtvėla liko sėdėti savo vietose. Tai labai nepatiko maždaug dviems šimtams žmonių, kurie laukė įlipti į autobusą. Kadangi turo esmė yra per ausines klausyti pasakojimų, vairuotojas negali paimti daugiau keleivių, nei yra sėdimų vietų (na, nebent iš pasigailėjimo priima stovėti pirmame aukšte, nes antras aukštas yra atviras ir saugumo sumetimais stovėti draudžiama). Aš buvau nusižiūrėjusi penkias lankytinas vietas ir susiplanavusi pietų pertrauką žvejų miestelyje, todėl išlipau antroje stotelėje prie Tarxien šventyklų. Čia laukė ir antras netikėtumas, nes autobuso stotelė nebuvo pažymėta šios firmos ženklu, todėl teko nusifotografuoti ją, kad žinočiau, kur laukti sekančio autobuso. Svarbu atsiminti, kad šios firmos autobusai dažnai nestoja prie lankytinos vietos, todėl teks papildomai gaišti laiką jos ieškant. Taigi, su visais pasibėgiojimais pirmyn atgal, turėjau nepilnas 45 min. apibėgti Tarxien šventyklas. Kadangi jas buvau lankiusi praietą kartą, bent buvau rami, kad laiko tikrai užteks. Šiaip patarčiau į Paola miestelį atvykti savarankiškai ir aplankyti ne tik Tarxien šventyklų griuvėsius (6.00 EUR, nemokamai su Malta Pass), bet ir Hypogeum muziejų, bet bilietus į pastarąjį reikia užsakyti labai iš anksto.

Tarxien šventyklų kompleksą sudaro keturios megalitinės konstrukcijos, pastatytos tarp 3600 ir 2500 metų pr.m.e. ir pakartotinai naudotos tarp 2400 ir 1500 metų pr.m.e. Jas netikėtai aptiko vietiniai ūkininkai 1913 m. ir čia 1915-1919 m. vyko didelės apimties archeologiniai kasinėjimai. Vietovės tyrimai atskleidė, kokiu savotišku būdu buvo transportuojami didžiuliai akmens blokai į statybvietę. Vienoje iš šventyklų rastas krematoriumas rodo, kad šventyklos buvo naudojamos pagal šią naują paskirtį Bronzos amžiaus žmogaus kažkur 2400-1500 m. pr.m.e. Norintys detaliau pasigilinti į šventyklų archeologiją, gali įsigyti knygutę arba užsisakyti gidą.

"Kaip tai negalima drąskyti?"

Tarxien šventyklos.

Tarxien šventyklos.

Tarxien šventyklos.

Tarxien šventyklos.

Tarxien šventyklos.

Tarxien šventyklos.

Tarxien šventyklos, Paola, Malta.

Tarxien šventyklos.

Kūtvėla Tarxien šventyklose, Malta.

Jeigu esate Maltoje pirmą kartą, bet kokias šventyklas pamatyti reikia. Įdomu pažiūrėti, kaip ikikrikščioniškais laikais žmogus sugebėjo statyti sudėtingas konstrukcijas savo dvasiniams poreikiams tenkinti. Jeigu tai pirmas Jūsų kartas Maltoje, skirkite Paolai gerą pusdienį-apžiūrėkite jos gražią bažnyčią, Tarxien šventyklas, ir Hypogeum (bilietus rezervuoti būtina labai iš anksto). Jeigu tai bus Jūsų pakartotinė kelionė į Maltą, šias švenyklas galima ir praleisti, nes dydžiu ir vietovės pasirinkimu jos neprilygsta kitoms salos šventykloms (kurių ir bilietai brangesni).


Sekantis sustojimas Vittoriosa miestelyje turėjo mane praturtinti dviem muziejais- jūreivystės ir inkvizicijos, abudu įskaičiuoti į Malta Pass. Jūreivystės muziejus man, kaip ne specialistei, pasirodė visiška nykuma, o inkvizicijos muziejaus taip ir nesugebėjau rasti, be to, turizmo informacijos punktas šiandien buvo uždarytas. Kadangi sekantis autobusas buvo ne už kalnų, nusprendžiau per daug nesiplėšyti ir tiesiog pasigrožėti vaizdais.

Vittoriosa uostas. 

"Mielas Oligarche, tau rašo Kūtvėla. Kalėdų Seneliu nusivyliau, todėl..."

Maltos gatvelės.

Vakar buvo šventė.

Maltos kryžius lange.

Kavinukė su labai dvasingu vaizdu į bažnyčią. Gal net pamaldas pavyktų išklausyti prie kavos puodelio. 

Trumpam užbėgau į bažnyčią. Ten sudalyvavau kaip klausytoja labai įdomiame ginče tarp vyro, kuris rinko aukas-bilietus už įėjimą ir moters, kuri stebėjosi šventos vietos apmokestinimu. Jie labai argumentuotai ir mandagiai apsižodžiavo, bet patenkintos liko abi pusės.

Tai- ne opuncija, tai-likimas. 

Maltoje kepa labai skanius pyragėlius. Šis yra įdarytas špinatais. 1,50 EUR. 

Sėdžiu sau ant suoliuko, grožiuoji jachtomis, kemšu pyragaitį, žudau laiką-ogi  mano autobusas beatvažiuojąs. Vos nepaspringau iš tos laimės. Reikia lipti. Kaip paskui paaiškėjo, vairuotojai nesilaiko grafikų ir važiuoja kaip nori, todėl gaunasi labai nepatikimas transportas. Sekantis sustojimas buvo už pusvalandžio Marsaxlokk žvejų miestelyje, į kurį atvažiavau perpildytame autobuse sėdėdama tarp šluotos ir šiūpėlio. Na, bent jau švara autobuse palaikoma. Miestelį garsina turgus, spalvotos valtys ir jūros gėrybių restoranai.  tai pirmiausia ir nusipirkau naują rankinę.

Žvejų laivelis.

Uosto vaizdas.

Žuvies prekystalis.

Visokie skanūs ir nelabai gėrimai.

Žvejų laiveliai.

Uostas.

Uostas.

Raudoni tinklai.

Suvenyrai kiekvieno skoniui.

Triusikėliai už nebrangiai.

Uosto nešvarybės.

Turgus sekmadieniais čia būna didelis. Nors jį labai reklamuoja kaip tokį must do, bet man didelio įspūdžio nepadarė. Turbus kaip turgus, galima nusipirkti sportbačius, Kinijoje prištampuotų suvenyrų su Maltos simbolika, moterys nebrangiai gaus triusikėlių. Dėl ko verta kovoti alkūnėmis, tai dėl suveyrų su nėriniais ir prieskonių (irgi likerių bei džemų irba alyvuogių, jeigu turite registruojamą bagažą skrydžiui). Bet viso renginio vinis yra pietūs viename iš promenados restoranų. Mane labai nemaloniai nustebino baisi kamšatis iš alkanų žmonių. Tokią dieną keliauti vienai yra privalumas, nes lengviausia gauti staliuką arba tieiog kėdę prie staliuko, nes keliaujantys mažomis grupėlėmis stovėdami laukia, kol atsilaisvins vieta, tai praktiškai tau į lėkštę kvėpuoja. Užsisakiau, žinoma, aštuonkojį.

Vyno taurė 1.50 EUR. Brusketa nemokamai. 

Aštuonkojis. Prie jo dar buvo gruzdintos bulvytės ir dviejų rūšių salotos. Visa tai-už 13.00 EUR. 

Aštuonkojis buvo dieviškas. Ir man buvo visai nesvarbu, kad penki padavėjai lakstė suplukę ir nuolatos painiodavo užsakymus, kad ant jų staugė vyną be duonos gavę klientai, kad į lėkštę kvėpavo išpindėjusi britų pora, kad ant mano staliuko padavėja vis pasidėdavo nurinktus indus ar kad nesulaukę meniu pakildavo ir išeidavo žmonės. Buvo dieviškai skanu. Rekomenduoju: "Carrubia", 107 Xatt Is-Sajjieda, Marsaxlokk.

O čia linksmybės ir baigėsi, nes nesugebėjau surasti autobuso stotelės. Pusę valandos bergždžiai blaškiausi visokiais dilgėlėtais užkaboriais ir akligatviais, bet tos prakeiktos stotelės neradau. Tai reiškė, kad likusius du punktus iš šios dienos turistinio meniu teks atidėti kitai dienai. Putodama iš įsiūčio, įsėdau į autobusą į Valetą. Tačiau buvo nepilnai trečia valanda popiet, todėl išpurčiau iš savo naujos rankinės visą turistinę proklomaciją ir pašiurenau, ką galima dar šiandien spėti nuveikti. Malta Pass knygelėje reklamuojamas "Maltos Versalis" ir jo sodai mane visai rimtai sudomino, todėl Valetoje persėdau į autobusą į Naxxar miestelį pamatyti Parisio šeimos rūmus.

Rūmus pastatė 1733 m. Didysis Magistras Manoel de Vilhena iš portugališkosios Maltos ordino atšakos. XIX a. šiuos rūmus įsigijo markizas Scicluna ir šiandieninis interjeras yra jo fantazijos vaisius. Lankytojai gauna audiogidą, kuris pristato visas dėmesio vertas vertybes. Nuo Casa Rocca Piccola šie rūmai skiriasi savo dydžiu ir prabanga.

Lubose- šeimos herbas.

Laiptų marmuras atgabentas iš Italijos, pavyko tik iš trečio karto.

Sala Lombarda, Liudviko XIV stilius.

Pompėjos stiliaus valgomasis.

Ilgam priskretau prie stalo serviravimo. Apsauga turbūt paskui visas šakutes suskaičiavo.

Nekaltas Prasidėjimas ponios miegamojo lubose.

Baldakimas virš ponios lovos.

Pokylių kambarys.

Pokylių kambario dekoras.

Šeimos herbas.

Veidrodžių papuošimas.

Kūtvėla "Maltos Versalyje". 

Soduose dabar kavinė.

Iš tiesų, labai gražūs rūmai. Labai patiko apšvietimas biliardo kambaryje. Po manęs užėjusi turistų grupė ten net visas staltieses nukilnojo, irgi niekaip neatsistebėjo tuom, ką matė. Bet va kas nežavi tokiame prakilniame pavelde, tai ligoti benamiai katinai.

Sprendžaint iš snukučio, nebedaug jam liko vargti šioje Ašarų pakalnėje. 

Noksta citrusai.

Parisio rūmų sodas.

Gražiai žydi.

Geltonasis hibiskas.

Kaktusai.

Gražiai žydi.

Noksta citrusai.

Pamiršau, kaip vadinasi.

Gražiai žydi.

Kaip ir daugelis kitų aristokratų šeimų, šių rūmų paveldėtojai prisiduria prie palikimo nuomodami sales vestuvėms ir atidarydami restoraną. Tiesą sakant, šiuose rūmuose yra ir restoranas, ir kavinė. Deja, kad ir labai norėjau popiečio arbatėlės, viskas buvo užsėsta iki juodumo. Tiesa, popiečio arbatėlę rekomenduojama užsisakyti iš anksto, bet mano vizitas buvo spontaniškas, todėl bandžiau prasmukti be rezervacijos. Nepavyko. Žinant kainas -30 EUR žmogui- ir kad dabar žiemos nesezonas, tai stebina.

Jeigu yra koks nepatogumas Maltoje, tai viešasis transportas. Absoliuti dauguma kelionių reikalauja persėdimo sostinėje, todėl ir dabar turėjau grįžti į Valetą tam, kad persėsčiau į autobusą į St. Paul's Bay. Visiškai nereikalingas laiko švaistymas. Bet pasinaudojau proga pasistiprinti šviežių vaisių salotomis ir karštu šokoladu bei pasivaikščioti apšviestomis Valetos gatvėmis.

Vakarėjant.

Karalienė Viktorija ir temstant išlieka karališkai ori.

Kažkodėl priminė Egiptą.

Valetos fortifikacijos.

Didysis uostas.

Viešbutyje vakare-nieko naujo. Vakarieniauti nėjau, nes buvau dar soti po pietų, tik išgėriau puodelį karštos arbatos su pienu (britiškai, ne kitaip), nes kiek viskiu kosulį gainiojau, nepadėjo. Tada vonia, technikos elemenentų pakrovimas, rytdienos planas, ausų kamštukai ir dėdė Miegas.

Dienos išvada ir naudingas patarimas: Malta Sightseeing Hop-on Hop off Bus- didelis ir riebus FAIL.

Su meile, kaip visada susivėlusi, Jūsų

Kūtvėla Aštuonkojytė