Paskutinis Rojaus pasispardymas. Sodų, auskarų, ir šventyklų diena.

Kadangi mano atostogos tiesiog vėju švilpė, vis likdavo tai šis, tai tas nepamatytas. Šiandien į planą sugrūdau viską, ką buvo galima sugrūsti pagal transportą, darbo laiką ir geografiją. Vakar aplankytus Parizio šeimos rūmus buvau suplanavusi derinti su Villa Bologna, nes abudu miesteliai buvo ant to paties autobuso trąsos, bet, kaip jau rašiau praeitame reportaže, tokį planą teko pakoreguoti, ir šiandienai liko tik Villa Bologna. Ja susidomėjau radusi labai gražiai išleistą reklaminį lankstinuką kažkuriame turizmo informacijos centre. Jeigu tik kur nors yra rūmai/vila/dvaras ir sodas, tai yra garantija, kad anksčiau ar vėliau čia apsilankys Kūtvėla.

Šią vilą 1745 m. pastatė Fabrizio Grech savo dukrai jos vestuvių proga. Nors pats ponas Grech ėjo labai atsakingas valstybines pareigas (buvo Didžiojo Magistro patarėjas), iš jo buvo šaipomąsi dėl to, kad žmogus buvo jis turtingas, tik žemos kilmės, neturėjo net šeimos rūmų. Šis Villa Bologna (Bologna buvo jo žento pavardė) projektas turėjo nutildyti visus kritikus. 1890 m. vilą paveldėjo to meto garsus politikas seras Gerald Strickland, Maltos ministras pirmininkas ir atstovas JK Bendruomenių rūmuose. Likęs našliu, jis vedė Margaret Hulton, turtingą paveldėtoją, kurios pageidavimu buvo įkurti sodai. Senos arklidės 1950 m. buvo paverstos keramikos dirbtuvėmis. Šiuo metu vila priklauso ponui Gerald de Trafford, sero Strickland anūkui. 2012 m. buvo gautas ES finansavimas vilos atkūrimo darbams.

Išlipau iš X3 autobuso prie įėjimo į San Anton sodus, kur šiek tiek paklaidžiojau ieškodama įėjimo į vilą. Tiesą sakant, nesu tikra, ar ten ir turėjo būti autobuso sustojimas, ar vairuotojas mane, kaip vienintelę susirūpinusią turistę autobuse, tiesiog išsodino ten, kur pasakiau važiuojanti- į San Anton Gardens; maltiečių autobusų vairuotojai dažnai taip daro. Mane pasitiko labai maloni mergina, apibilietavo, davė vietovės planą ir planšetinį kompiuterį su maršruto komentarais. Taip apginkluota, porą kartų pasiklydusi keramikos dirbtuvės labirintuose, ištrūkau į pirmykštės gamtos valdomus sodus. Apsilankymas šioje viloje man paliko labai keistą įspūdį. Jeigu Jūsų žmona pradėtų zyzti, kaip jai norisi nuosavo žemės lopinėlio, kur jinai galėtų pasisodinti eilę morkų ir eilę salotų, atveskite ją čia- visas noras praeis. Soduose plušėjo du žmonės ir traktoriukas, bet rezultato nesimatė. Žinoma, gamta čia tokiame klimate visli, todėl kova su piktžolėmis yra amžina. Vila tvarkoma iš pagrindų, bet arti ir akėti čia reiks dar ilgai. Lankstinukas buvo labai apgaulingas. Bet kad jau atėjome, tai apsižiūrėkime.

Pergolės su vynuogėmis. Neatsilaikiau, užsikišau vieną už žando-saldi. 

Kaktusų sodas. 

Nokstame.

Delfinų fontanas.

Nuomojama renginiams. 

Delfinų fontanas.

Dailiai sugalvota.

Ne delfinas, bet dailu. 

Pergolės.

Tvenkinys.

Pergolės.

Pamiršo.

Suoliukai sode.

Barokinis sodas.

Fontanas.

Fontanas.

Barokinis sodas.

Fontanas barokiniame sode. 

Villa Bologna.

Sodo gėrybės.

Dar galima nusileisti giliai po žeme į Antrojo pasaulinio karo metais naudotus tunelius-slėptuves. Vienintelė problema ten yra apšvietimas, nes kol kas jis dar nesutvarkytas iki galo, ir tarpais teko pasišviesti mobiliuoju telefonu. Statūs laiptai, drėgna, slidu. Netgi kažkiek neatsakinga, sakyčiau.

Ar verta apsilankyti Villa Bologna (6 EUR)? Specialiai dėl jos važiuoti-tikrai ne, bet jeigu turite priemones ir laiko suderinti su apsilankymu Mdinoje ir/ar Rabate, tada taip. O mergaitė, kuri mane prėmė, pasirodė esanti ukrainietė. Radome apie ką pasišnekėti. Išplūdome žemėlapių sudarytojus, reklaminių lankstinukų autorius, vienos tokios didelės federacijos prezidentą.

Patys San Anton Gardens yra nedideliame Attard miestelyje ir tikrai yra nuskriausti, nes negauna deramos reklamos. Būčiau linkusi vietoje Villa Bologna verčiau pasivaikščioti po nuostabų parką. Jis lankytojams buvo atvertas 1882 m. Čia esančius rūmus pasistatydino Didysis Magistras Antoine de Paule (1551-1636), o šiandien juose yra Maltos prezidento rezidencija.

Koplyčia.

Nemokamo bevielio interneto taškas.

Maltos prezidento rezidencija.

Bendrauti nenusiteikęs paukštis.

Vėžlių rojus.

Vėžlių rojus.

Vėžlių rojus.

San Anton Gardens.

Fontanas.

Ne per toliausiai nuo sodo yra autobuso stotelė, kurios man ir reikėjo iki netoli Mdinos esančio mano kito lankytino objekto, Ta Qali Crafts Village. Tai yra gana didelis amatininkų miestelis su įvairiomis parduotuvėmis, kurios specializuojasi tradiciniuose menuose: keramikoje, stiklo dirbiniuose, juvelyrikoje, nėriniuose ir pan. Be to, netoli jo atsiveria puikus vaizdas į Mdiną.

Mdina

Gerą valandą, jeigu ne daugiau, sugaišau vėplinėdama po tas parduotuves. Labai džiaugiausi, kad radau taip trokštamus auskarus, galima sakyti, dar karštus paėmiau-juvelyras buvo tik pabaigęs juos kurti ir net nebuvo pasvėręs kainai nustatyti. Tada pasisekė neilgai trukus įsėsti į X3 autobusą ir už poros minučių jau buvau Rabate, kur praeito savo apsilankymo metu ketinau aplankyti Šv. Agotos katakombas. Jos lankomos tik su gidu, bet iki ekskursijos buvo likę nemažai laiko, todėl spėjau apžiūrėti ir gana įdomų muziejų ( ekskursija + muziejus kainuoja 5 EUR). Fotografuoti katakombose negalima, bet lietuvių grupė, kuri ką tik baigė ekskursiją, džiaugėsi slapta prisifotografavusi, kad juos kur pleiskenos apniktų.

Netoli katakombų yra mokykla.

Vaizdinė priemonė.

"Ar padarei namų darbus?"

Maltos katakombos niekada nebuvo skirtos slėptis ar gyventi-tai buvo laidojimo vieta. Prie kapo būdavo padaromas taip vadinamas Agape stalas, ant kurio būdavo padedamas maistas, skirtas atsisveikinimo su velioniu ceremonijai. Katakombose išskiriami keli palaidojimų tipai, iš kurių ypač išsiskiria taip vadinamasis kapas su baldakimu, kai virš kapo iš akmens išskobiamas kažkas panašaus į baldakimą virš lovos. Vietomis yra išlikusi sienų tapyba. Netolimoje Sicilijoje seniai seniai gyveno turtinga ir kilminga Agata. Pagonis konsulas Kvincianas ne kartą prašė ją už jo tekėti, bet krikščione tapusi mergelė vis atsisakydavo. Agata buvo trumpam pabėgusi į Maltą ir čia slapstėsi šiose katakombose. Tačiau netrukus buvo priversta grįžti į Siciliją, kur buvo suimta ir nukankinta- jai buvo nupjautos krūtys. Jinai dažnai vaizduojama su krūtimis ant padėklo, bet mūsų katalikiškame krašte, matyt, toks vaizdavimas nebuvo priimtinas, todėl nupjautos krūtys virto duonos kepalėliu, saugančiu nuo gaisro. O šios katakombos tapo piligrimystės vieta. Jos buvo ištapytos freskomis, bet krašte vėliau šeimininkavę arabai musulmonai nudaužė freskoms veidus. Šiandien katakomboms tikrai reikia rimtos paramos restauracijai.

Mdinos/Rabato autobusų stotis yra didelė, ir galima persėsti į įvairius maršrutus, todėl šiandien dar bandžiau gaudyti laimę už uodegos ir spėti pamatyti Hagar Qim šventyklas (10 EUR) ir Blue Grotto. Autobusas vingiavo visai palei salos pakraštį. Turintys tvirtus batus ir geras kojas gali visai smagiai pasivaikščioti. Kai pasiekėme šventyklas buvo likusi valanda iki jų uždarymo, todėl teko suktis spėriai. Pirmiausia buvo parodytas trumpas filmas apie pačias šventyklas, tada apžiūrėjome nedidelį muziejų, ir galiausiai pamatėme pačias šventyklas.

Tokių begalvių statulėlių buvo rasta kasinėjant šventyklas.

Tokie rutuliai po akmens blokais padėjo juos gabenti. 

Kūtvėla prie Hagar Qim šventyklos, 

Vietovė apsaugota nuo aplinkos poveikio.

Senosios Maltos šventyklos griuvėsiai.

Akmens blokai.

Pagrindinis įėjimas?

Langas į gamtą :-)

Puošnūs akmenys.

Apie begalves statulėles.

Šventyklos viduje.

Šventyklos viduje.

Šventyklos viduje.

Įdomūs akmenys.

Žmogaus rankų darbas. 

Šventyklos viduje.

Kažkodėl manau, kad tikrai ne prieštvaninis paveldas.

Netoli yra kitos, Mnajdra šventyklos, griuvėsiai, kurių lankymas įskaičiuotas į tą patį bilietą. Jos yra arčiau skardžio, labiau prie jūros. Abidvi šventyklos yra įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Yra manoma, kad jos buvo pastatytos taikant įvairias astronomijos srities žinias.

Mnajdra šventyklos griuvėsiai.

Tiesą pasakius, šie griuvėsiai neprofesionalo akiai niekuo nesiskiria nuo Hagar Qim šventyklos griuvėsiu, netgi yra mažesnės apimties ir ne tokie įspūdingi. Lankytojų centre galima įsigyti knygutę apie abi šventyklas, jeigu domina šventyklų išplanavimas arba kokios ypatingos smulkmenos. Jeigu turite daugiau laiko, galite skirti šventykloms visą dieną, bet tada geriausia yra turėti automobilį arba užsisakyti autobusinę ekskursiją.

Kadangi autobusai šitame salos kampe kursuoja kartą per valandą, jau nebemačiau prasmės važiuoti iki Blue Grotto. Autobusu nusigavau iki nedidelio miestelio, iš kur autobusas nuvežė iki Valetos, o iš ten jau krebždėjau į viešbutį. Viešbutyje, kaip jau įprasta, vakarienė, diskoteka iki vidurnakčio, ausų kamštukai ir Sapnų Karalystė.

Su meile, Jūsų

Kūtvėla Akmens-Sankaupaitė