Kitą rytą vėl kėlėmės taip pat anksti, prausėmės duše kartu su vojeristu uodu, sočiai papusryčiavome ir tęsėme pažintį su Atėnais. Kaip jau minėjau praeitame įraše, pakartotinis apsilankymas Nacionaliniame archeologoijos muziejaus knygyne naudos nedavė, bet ten yra vidinė kavinė ir labai dailus kiemelis, tikrai verta užsukti, o ir bilieto pirkti į kavinę nereikia.
|
Mozaika su Gorgone Medūza. |
Dievas Forkinas ir deivė Keta susilaukė trijų dukterų gorgonių, iš jų tik viena, Medūza, buvo mirtinga. Medūza buvo labai graži mergelė ir dievas Poseidonas ją išprievartavo deivės Atėnės šventykloje, kur ši nelaimėlė buvo atbėgusi nuo jo aistros slėptis. Atėnė, žinoma, nenubaudė Poseidono, o visą rūstybę už išniekintą šventyklą išpylė ant Medūzos ne tik paversdama ją pabaisa, nuo kurios žvilgsnio visi akmenėjo, bet dar ir ištremdama. O čia karalius Polidektas (nesąžiningai) laimėjo karietų rungtynėse gražiosios karalaitės Hipodamijos ranką ir iškėlė vestuves, į kurias sukvietė daug svečių, jų tarpe buvo ir didvyris Persėjas. Tada buvo normalu reikalauti brangių dovanų iš vestuvių svečių, į ką Persėjas atsakė, kad jis nors ir gorgonės galvą gali padovanoti. Tai kad apsidžiaugė Polidektas ir liepė tą galvą atnešti, ir teko liežuvio nevaldančiam Persėjui į kelionę leistis. Įsivaizduokite, nega na to, kad tave išprievartavo ir subjaurojo, tai dar kažkoks egomaniakas tavo galvos užsigeidė! Sumedžiojo visgi Persėjas Medūzą ir nukirto jai galvą, o tada jai iš kaklo iššoko Pegasas (sparnuotasis žirgas) ir Chrisaoras (milžinas)-Poseidono prievartos vaisiai. Medūzos galvą Persėjas pritvirtino ant skydo ir vėliau padovonajo tai pačiai deivei Atėnei kaip padėką už pergales (matyt, visgi apsigalvojo dėl vestuvinės dovanos Polidektui). Koks šios legendos moralas, tai aš net nežinau.
Toliau keliavome iki funikulieriaus į Likabeto (Likavito) kalną, nuo kurio viršūnės galima pasigrožėti Atėnų panorama. Iki funikulieriaus reikia netrumpai palypėti gana stačiais laiptais. Kartais pasitaiko vienas kitas suoliukas, o nuleipusius turistus kviečia abipus laiptų, o kartais ir ant laiptų įsikūrę barai ir kavinės. Kiek arčiau funikulieriaus, bet irgi ne prie pat jo, priveža autobusas nr. 60, bet jį dar reikia susirasti.
|
Lipame iki funikulieriaus. |
Likabeto kalnas yra aukščiausias Atėnų taškas. Iki jo viršūnės galima užlipti serpentinu, kuris prasideda netoli funikulieriaus, arba pasikelti funikulieriumi. Funikulierius juda tuneliu, todėl jokie miesto vaizdai kylant į kalną neatsiskleidžia. Mums pasisekė, kad atvykome į pirmąjį funikulieriaus reisą prieš pat jam išvykstant, nes buvo vos keli žmonės, o tokiu atveju funikulierius atitinkamai ir kursuoja vos kas pusvalandį. Ant kalno yra šv. Jurgio koplyčia ir keli restoranai. Manoma, kad pavadinimą kalnui davė kadaise ant jo sutiktos vilkų gaujos. Kaip jau minėjau praeitame įraše, legenda pasakoja, kad šis kalnas atsirado deivei Atėnei iš rankos išmetus akmenį. Šiandien buvo labai karšta, todėl į kalną kėlėmės funikulieriumi, o ne lipome savarankiškai. Tačiau turiu prisipažinti, kad tikrai nesupratau tos masinės isterijos internetuose, kad nuo šio kalno atsiveria nuostabiausia panorama. Mano nuomone, Atėnai yra išskirtinai negražus miestas ir pagal architektūrinį bjaurumą stovi šalia Madrido. Beveik jokios žalumos, beveik jokio istorinio kvartalo, milžiniškas akmeninis monstras iki horizonto-kas gi čia gražaus? Beje, Atėnų panorama atsiskleidžia ne tik nuo Likabeto kalno, bet mūsų kelionė buvo trumpa, todėl orientavomės į turistinius objektus.
|
Partenonas nuo Likabeto kalno. |
|
Atėnų panorama. |
|
Atėnų panorama. |
Apžvalgos aikštelė labai nedidelė, todėl apsisukome per pusvalandį ir jau buvome prie funikulieriaus pora minučių iki jo išvykimo atgal. Toliau keliavome iki pagrindinės Atėnų bažnyčios, pakeliui išsiunčiau atvirukus Patreonams ir katuliui Fricui į Rokiškį. Syntagmos aikštės pakraštyje prie mūsų prikibo vyrukas, siūlantis pirkti kailinius. Tuo metu buvo +29'C pavėsyje ir pamaniau, kad jis tiesiog pamišo nuo karščio. Bet ne, tiesiog Atėnuose daug taip uždarbiaujančių žmonių. Jie gaudo rusakalbius turistus (mes su mano drauge ukrainiete bendravome laužyta rusų kalba) ir veda pirkti kailinių už "labai gerą kainą", o paskui už atvestą klientą gauna komisinį. Ėjo jis su mumis iki pat tos bažnyčios ir vis burbėjo "Pirkit kailinius, pirkit kailinius".
Pagrindinė Atėnų bažnyčia vadinama "Mitropoli". Tiesą sakant, jų yra dvi: mažytė pirmoji pagrindinė bažnytėlė ir šalia jos išaugusi didžiulė bažnyčia. Mažoji bažnytėlė datuojama XII a. ir skirta Agios Eleftherios bei Panagia Gergoepikoos, t.y. pasakojama, kad pastarasis vardas reiškia "Šv. Mergelė Marija Greitai Maldas Išklausanti", o po karaliaus Otho nuvertimo bažnyčiai buvo pridėtas dar vienas vardas, kildinamas nuo "Eleftheria", t.y. "laisvė". Tai yra kryžiaus formos pastatas, stovintis ant senovinės šventyklos griuvėsių. Manoma, kad statybinės medžiagos šiai bažnyčiai buvo paimtos iš senųjų graikų ir romėnų dievų šventyklų. Tai buvo pirmoji miesto katedra. Apie 1841 m. jai netgi teko pabūti nubažnytinta biblioteka, bet dabar čia vėl meldžiamasi.
|
Senoji Atėnų katedra. |
|
Fasado detalės. Maltos kryžius užkaltas ant deivės Atėnės rūbus gabenančio laivo vaizdo. |
|
Bažnyčios prieangyje. |
Didžioji Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo katedra pradėta statyti 1842 m., o pamatinius akmenis padėjo tuometinė Graikijos karališkoji šeima: karalius Otho ir karalienė Amalija. Šią bažnyčią statant buvo panaudotos medžiagos iš 72 sugriautų bažnyčių (tik nesu tikra, ar jos buvo nugriautos tyčia, ar buvo apgriuvusios po kokio mūšio). Statybos darbai truko dvidešimt metų, jiems vadovavo trys architektai. Kai bažnyčia buvo užbaigta, čia pradėjo vykti valstybinės reikšmės religiniai renginiai ir ceremonijos. Bažnyčioje saugomos XVI a. graikų šventosios relikvijos- šv. Filotėja išpirkinėjo verges krikščiones moteris iš turkų haremų. Bažnyčia stipriai nukentėjo per 1999 m. žemės drebėjimą.
|
Didžioji Atėnų katedra. |
|
Centrinis įėjimas. |
|
Labai graži puošyba. |
|
Katedros viduje. |
|
Labai primena Anglijos romanines/gotikines katedras. |
|
Katedros interjeras. |
Kas dėl kailinių, tai grįžusi namo į Vilnių panagrinėjau situaciją. Pasirodo, graikų kailinių siuvėjai aukcione perka rusiškus kailius iš Nyderlandų. Deja, tai tikri kailiai, nunerti nuo vargšų gyvūnų. Rusai mielai perka kailinius Graikijoje (tame tarpe ir Atėnuose), nes tai pigiau nei Rusijoje, kur kailiniai visgi yra kasdienis moters rūbas šaltuoju sezonu, o ne puošmena progai pasitaikius. Kai kurie laimingi pardavėjai prisimena, kaip koks nors rusas turistas nupirko penkis ar net dešimt kailinių.
Kaip sakoma Kastorijoje, Graikijos kailinių Mekoje, kol bus žiemų Rusijoje, tol bus klientų, perkančių Graikijoje kailinius ir kailio gaminius. Tačiau Graikijos ekonominė krizė ir Vakarų sankcijos Rusijai kirto ir per šią pramonės šaką, klientų srautas stipriai sumažėjo ir kailinių siuvėjams tenka dairytis kaip eksportuoti į ekonomiškai pajėgesnes šalis. Todėl nenuostabu, kad Atėnuose net ir šiltuoju sezonu siūloma įsigyti kailinių, įkyriai gaudant rusakalbius turistus prie žymesnių turistinių objektų.
Toliau pėsčiomis nuėjome Atėnų gatvių labirintu iki labai patogiai vienoje eilėje išsirikiavusių Mokslų akademijos, Atėnų universiteto ir Nacionalinės bibliotekos pastatų.
|
Mokslų akademija man primena Vilniaus katedrą. |
Mokslų akademija įkurta 1926 m. Jos pirmieji nariai buvo žymūs to meto mokslo, meno, kultūros žmonės. Jos pastatą kartu su kitais dviem pastatais kaip trilogiją 1859 m. suprojektacho danas architektas, baronas Teofilis fon Hansenas ir tuo metu čia buvo numizmatikos muziejus, archyvas, o 1926 m. pastatas perduotas Mokslų akademijai. Minint 2004 m. vasaros Olimpines žaidynes, Mokslų akademijos pastatas buvo nukaltas ant 100 eurų proginės monetos.
|
Mokslų akademijos pastatas. |
|
Mokslo gynėja deivė Atėnė. |
|
Nuostabus dekoras. |
|
Kolonų puošmenos. |
|
Deivė Atėnė ir jos pelėdos. |
Greta Mokslų akademijos yra Atėnų universitetas. Jis buvo įkurtas 1837 m. ir yra seniausia aukštojo mokslo įstaiga šiuolaikinėje Graikijoje. Šiandien jis yra vienas iš daugiausiai studentų priimantis universitetas Europoje. Šis pastatas pastatytas 1864 m.
|
Atėnų universitetas. |
|
Lubų dekoras. |
|
Atėnų universitetas. |
Trečiasis trilogijos pastatas- Nacionalinė biblioteka. Pati Nacionalinė biblioteka įsteigta apie 1829 m., bet ne Atėnuose, o į Atėnus persikėlė 1834 m. Kurį laiką Nacionalinė biblioteka neturėjo pastovios vietos, netgi, kaip jau minėjau anksčiau, glaudėsi bažnyčioje, pirmojoje miesto katedroje. Naujojo Nacionalinės bibliotekos pastato statybos pradėtos 1888 m., tačiau šiuo metu vėl dairomąsi naujos vietos, nes nebetelpa turtingos kolekcijos. Italų architektas Renzo Piano projektuoja bendrą miesto operos ir bibliotekos pastatą. Jis turėjo iškilti 2016 m., bet nesu tikra, ar jau yra užbaigtas.
|
Nacionalinė biblioteka. |
|
Labai elegantiški Renesanso stiliaus laiptai. |
|
Laiptų puošmenos. |
Dar turėjome gerą pusdienį laisvą ir nusprendėme pavažiuoti metro iki Kerameikos rajono. Ten kadaise buvo keramikos dirbtuvės, davusios rajonui vardą, ir senosios Atėnų kapinės. Tačiau kai jau tenais nuvykome, tai pamatėme, kad archeologinė Kerameikos vietovė mokama, todėl nusprendėme, kad griuvėsių ir taip nemokamai esame prisižiūrėjusios. Kita vieta, kurios neaplankėme dėl tos pačios priežasties, yra senoji Agora. Ekonomika, primenu, turi būti ekonomiška. Vaikštome po Kerameikos rajoną, dairomės. Trukt mane Irina už rankovės ir šnibžda į ausį- juk mes esame tame baisiajame Gazi rajone, kurio mums viešbučio administracija liepė vengti! Na jau, sakau, negali būti. Žvilgt į žemėlapį-o kaipgi, esame Gazi rajone. Nu viskas, galvoju,
kaput kationku. Bet kol tas
kaput ateis, veduosi savo draugę šalto alaus gerti. Aš esu pedagogė su stažu, raminu ją, tai manęs reikia bijoti.
|
Sienų puošyba. |
|
Buvęs industrinis rajonas. Tiesą sakant, čia buvo dujų saugyklos iki 1984 m. |
|
Sienų puošyba. |
|
Ilsimės kokybiškai. |
Užsisakėme alaus, tai gavome alaus, čipsų (paskui papildė suvalgytą indelį), du sausainius, dvi stiklines vandens. Mokėjome tik už alų. Vandens stiklinę atneš visur dažniausiai nemokamai.
|
Baisiojo Gazi rajono metro stotis. Švaru, išblizginta, elektroniniai tablo. |
Gazi rajono infrastruktūra yra nauja, tik jos ilgai teko palaukti, nes kasant metro stotį rasta daug archeologinės medžiagos, kurią reikėjo atitinkamai pašalinti ir apdoroti. Sakoma, kad nekilnojamojo turto kainos Gazi rajone pakilo net 300 proc.! Dabar čia kuriasi tokie visokie hipsteriški barai ir klubai, alternatyvaus meno mėgėjai rengia parodas. Viešnamiai ir tie išsikraustė į Omonia rajono apylinkes, kur, taip jau sutapo, buvo mūsų viešbutis. Gazi rajone kuriasi LGBT bendruomenei draugiški barai ir klubai. Sunku pasakyti, kodėl mūsų viešbučio administracija įvardino šį rajoną kaip kriminalinį ir patarė čia nekišti nosies.
Laiko iki sutemtų, kurių mums reikėjo dėl grynai turistinių priežasčių, dar buvo sočiai, todėl sėdome į metro ir nubildėjome į Pirėjo uostą. Deja, iki garsiojo jo liūto nenuėjome, nes rajonas pasirodė milžiniškas ir sunkiai pėsčiomis apeinamas.
|
Pirėjo metro stotis. |
|
Iškraunamas keltas. |
|
Kelto laukti galima čia. |
|
Gerai, kad su spalvomis, ar ne? |
|
Geltona bažnyčia. |
Bevėplinėjant po uosto rajoną aptikome bažnyčią, panašią į tvirtovę. Beje, prie visų bažnyčių Atėnuose iškeltos valstybinės vėliavos. Ši įspūdingos formos bažnyčia skirta Švč. Trejybei. Pirmą kartą ji buvo pastatyta 1839 m., bet visiškai sunaikinta 1944 m. Dėl vietos, kur stovėjo bažnyčia, šiek tiek pasipešė savivaldybė ir archeologai, bet galiausiai bažnyčia buvo atstatyta. Man iš esmės įdomu lankytis bažnyčiose, o Atėnų bažnyčios stebina savo interjerais, kurie turi Rytų ir Vakarų bažnyčių panašumų.
|
Švč. Trejybės bažnyčia Pirėjuje. |
|
Fasado detalė. Matosi keraminės plytelės su povais. |
|
Įspūdingas kupolas. |
|
Vidaus interjeras. |
|
Šventųjų abrozdai. |
|
Krištolais puoštos liustros. |
|
Kelių aukštų struktūra. |
|
Eilė kandeliabrų. |
|
Žvakės statomos į smėlį. |
Grįžome į viešbutį pailsėti ir sulaukėme prietemos. Tada pakartotinai išsiruošėme į Likabeto kalną, kurį šį kartą ketinome įveikti pėsčiomis (antrą kartą mokėti už funikulierių nenorėjome) ir pasigrožėti naktiniais Atėnais, ir taip simboliškai užbaigti šią kelionę,- jau reikėjo susipakuoti daiktus rytojaus kelionei namo.
|
Saulėlydis Atėnuose. |
|
Milžiniškas miestas. |
|
Saulėlydis Atėnuose. |
|
Po truputį žiebiasi miesto šviesos. |
|
Naktiniai Atėnai. |
|
Naktis virš Atėnų. |
|
Žvakės šv. Jurgio koplyčioje ant Likabeto kalno. |
Pasibuvome šiek tiek, pasitrynėme alkūnėmis su turistais iš viso pasaulio, grįžome į viešbutį ir susidėjome daiktus. Kitą rytą papusryčiavome, išsiregistravome, metro su vienu persėdimu nuvažiavome iki oro uosto ir be ilgų kebeknių grįžome namo: aš į Vilnių, mano draugė-į Kijevą.
Manau, kad būtų buvę galima pridėti dar vieną dieną Atėnams arba kelias dienas keltu nuplaukti į kurią nors iš Graikijos salų. Taip kad į Graikiją turbūt dar sugrįšiu.
Su meile ir kaip visada susivėlusi, pečius saulėje nusvilusi Jūsų
Kūtvėla Graikytė
6 komentarai:
Kazkaip nepardavet man tu Atenu :) o vis tik 3,5 tukst metu istorija, ir Kerameikos su paminkliniais antkapiais labai lankytinas objektas, ir senoji Agora su ispudinga kolonu sale. Simtakart verciau, nei Pirejus. Bet jei planuojat sugrizti, tai dar bus laiko spragoms uzkamsyti :)
@Anonimas: kas dėl Kerameikos kapinių ir senosios Agoros, tai griuvėsiai yra griuvėsiai ir nieko ten įspūdingo. Kolonų salė Agoroje yra naujai atstatyta. Griuvėsių aš esu sočiai mačiusi Provanse, Sicilijoje ir nemanau, kad Atėnų griuvėsiai kažkuom labiau išsiskiria ir būtų mane labai praturtinę. Nelaikau to jokia spraga ir jeigu grįšiu į Atėnus, tai tiedu objektai nebus pirmieji lankytiname sąraše.
Dar labai laukiu kelionės sąmatos su išlaidomis ir patarimų, kur geriausiai apsistoti, kaip geriausia keliauti, pavalgyti ir t.t. Praktinė informacija visada įdomu.
@Vakaris: bus, o kaipgi be to.
Labai pritariu, kad išskirtinai negražus miestas. Ir mes gyvenam tam pačiam rajone, kaip jūs gyvenot, ir mes į muziejų dieną papuolėm :)
@Lina: yay! Akropolį įveikėt?
Rašyti komentarą