Budapeštas: modernus miestas imperijos šešėlyje. Antroji diena.

 

Antrąją pažinties su Budapeštu dieną skyriau Budos dalies tyrinėjimui. Manoma, kad Budą įkūrė huno Atilos brolis Bleda (Buda). Trys savarankiški miestai Buda, Obuda ir Peštas susivienijo į Budapeštą 1873 m. Budos pastatai yra ant aukšto kalno, į kurį galima pasikelti funikulieriumi. Jis nėra įskaičiuotas į paprastą Budapest Card, todėl pasiskaitau atsiliepimus ir nusprendžiu, kad 5,500 HUF (15 EUR) geriau sutaupysiu ir išleisiu kitur, juolab kad netoli funikulieriaus yra nemokamas liftas (gerokai taip užmaskuotas), o iki laiptų į Žvejų bastioną veža miesto autobusas. Pasirenku būtent pastarąjį variantą. Budoje esanti Šv. Mato bažnyčia atsidaro nuo 9.00 val., aš esu kiek anksčiau ir labai gerai, nes žmonių praktiškai nėra ir galima gražiai pasifotografuoti. Čia bus labai faina vasarą, kai veiks lauko terasos (jos ir dabar veikia, tik norinčių nosis mėlyninti ant šalčio nedaug). Žvejų bastionas gavo tokį vardą dėl to, kad istoriškai žvejų gildija buvo atsakinga už šios atkarpos gynybą. Dabartinis bastionas pastatytas 1895-1902 m., minint šalies 1000-čio metų jubiliejų.

Kūtvėla grožisi Budapešo panorama nuo Žvejų bastiono.

Pakeliui iki vietino pašto.

Budapešto architektūra.

Budapešto centras.

Metro Budapešte. Labai dailu. 

Kūtvėla lankosi Žvejų bastione.

Žvejų bastionas.

Žvejų bastionas. 

Budapešto panorama nuo Žvejų bastiono. Matosi ir autobuso stotelė.

Žvejų bastionas.

Kūtvėla lankosi Žvejų bastione.

Žvejų bastionas.

Šv. Mato bažnyčiai negalioja Budapest Card, atseikėju 3,100 HUF (apie 8 EUR), šį kartą be pakilimo į bokštą, nes užteko man pasidairyti į miestą vakar nuo Šv. Stepono bazilikos stogo, o nuo Žvejų bastiono atsiveria dar gražesnė panorama. Ši bažnyčia visiškai kitokia nei bazilika, ir netgi labiau man patiko. Šioje vietoje 1015 m. stovėjo pirmojo Vengrijos karaliaus Stepono pastatyta bažnyčia, skirta Švč. Mergelei Marijai. Dabartinės bažnyčios statybas finansavo karalius Bela IV po to, kai 1242 m. atsitraukę mongolai paliko kraštą griuvėsiuose, o Bela IV perkėlė sostinę iš Estergomo į Budą. Dabar pažiūrėjau, kad iki Estergomo kursuoja tiesioginis traukinys iš Budapešto, kelionė trunka apie valandą laiko, o kainuoja vos kelis eurus. Sakau, reikia pasižymėti ateičiai. Dabartinė bažnyčia skirta ne apaštalui, o karaliaus Motiejaus Korvino garbei, kuris bažnyčia perstatė XV a. ir ji tapo mėgstama vieta tuoktis. Karaliumi Motiejus Korvinas tapo nebūdamas karališko kraujo, todėl apie jį gimė daug legendų, neva, karalius persirengdavo prastais rūbais ir žiūrėdavo kaip liaudis gyvena, gerus apdovanodamas, o blogus- nubausdamas. Osmanų laikais bažnyčios buvo išgriautos, o šioje įsteigta mečetė. Po Osmanų išvarymo, bažnyčia buvo atkurta ir gerai restauruota XIX a. Maloniai nustebino ne tik bažnyčios grožis, bet ir nedidelis muziejus, bei sraigtiniai laiptai į galeriją su vaizdu į centrinę navą iš viršaus.

Šv. Mato bažnyčia.

Vidaus interjeras. 

Centrinis altorius ir sakykla.

Lubų tapyba.

Vienas iš šoninių altorių.

Netikėtas atradimas- sraigtiniai laiptai.

Sraigtiniai laiptai.

Vaizdas iš galerijos.

Imperatorienė Sisi.

Sienų tapyba.

Visgi, čia yra maldos vieta.

Budapešto indėlis į pasaulio paveldą.

Budos dalyje galima aplankyti Budos pilies muziejų, Nacionalinę galeriją (atskiras pastatas nuo Budos pilies muziejaus), kelis Budos urvus, Habsburgų palatinų kriptą ir dar visokių įdomybių. Aš ilgai nagrinėjau įvairius pasiūlymus, dėliojau laikus ir skaičiavau kainas, galiausiai apsistojau tik ties į Budapest Card įtraukta Nacionaline galerija (5,800 HUF arba apie 15 EUR). Man buvo įdomu užmesti akį į vietos meistrų darbus, nes apie vengrų dailininkus nei viena ausimi nieko nebuvau girdėjusi. Nacionalinė galerija nedidelė, rekomenduojama apsilankymo trukmė 1,5- 3 val. Man užteko apie pusantros valandos laiko pasivaikščioti. Kai kuriose salėse buvau vienintelė lankytoja, salės darbuotoja sekė iš paskos ir dabojo ar nereikės manęs nukenksminti šalia kokio gotikinio altoriaus. Šiaip muziejus nepaliko didelio įspūdžio, nebent būtų kokia teminė paroda. Labai krimtausi nagus ant rankų ir kojų, kad keliomis dienomis pavėlavau į William Blake darbų parodą. Pailsinu kojas muziejaus kavinėje, numarinu bado kirmėlę beigeliu su lašiša, ir trepsiu toliau.

Budapešto panorama iš Budos pusės.

Budapešto panorama.

Budapešto panorama.

Budapešto panorama.

Nacionalinė galerija.

Marija Teresė.

Nacionalinė galerija.

Nacionalinė galerija.

Nacionalinė galerija.

Nacionalinė galerija.

Nacionalinė galerija.

Nacionalinė galerija.

Nacionalinė galerija.

Nacionalinė galerija.

Nacionalinė galerija.

Nacionalinė galerija.

Nacionalinė galerija.

Nacionalinė galerija.

Beigelis. Irgi nacionalinė galerija.

Netoli Budos pilies yra tramvajaus linija, kuria nuvažiuoju iki Lukašo terminių baseinų. Tramvajus sustoja prie pat įėjimo į termas. Pasirinkau jas dėl to, kad buvo įtrauktos į Budapest Card (7000 HUF arba 18 EUR) ir galima būti visą dieną, jos garsėja būtent gydomaisiais vandenimis ir vietine klientūra, tuo tarpu kituose terminiuose baseinuose lankosi daug turistų ir visokių ten instagramerių. Lankantis čia būtina turėti savo higienos priemones, maudymuką, rankšluostį, kepuraitę atviram baseinui ar segę ilgiems plaukams vidiniams baseinams, gumines šlepetes. Rankšluostį pasiėmiau iš hostelio, visa kita atsivežiau iš Vilniaus. Šios vonios nedidelės, baseinai apgulti lankytojų, bet kai toks oras, tai labai malonu mirkti šiltoje mineralinėje vonioje su burbuliukais. Aš išbandžiau visokias vonias, nėjau tik į saunas, nes ir taip į mane spoksojo kaip į aštuntą pasaulio stebuklą mėlyname maudymuke. Man užteko šiek tiek virš valandos laiko, nes ilgai mirkti karštame vandenyje man nelabai sveika. Labai patiko atvirame baseine esanti sūkurinė srovė, kuri tave tiesiog neša aplink baseiną.

Lukaš terminės vonios Budapešte.

Budapešto tramvajus.

Istorijos ženklai grindinyje.

Budapešto architektūra.

Budapešte jau sutemo.

Kaip jums spalva?

Budapešto žibintai.

Budapešto parlamentas naktį.

Vakarienei nusprendžiau padegustuoti vietos virtuvę. Netoli hostelio buvo restoranas „Geto Gulyash“. Man pasisekė, nes leido sėstis prie baro, staliukai čia rezervuojami iš anksto. Netrukus jau net prie baro neleido niekam sėstis, o durys neužsidarė. Užsisakiau savo asmeninį lakmuso popierėlio testą- balandėlius. Prieš tai atnešė, kaip ir visiems, nemokamai pakaštavoti anties kepenėlių pašteto. Balandėliai čia mažučiai, padavėjas net pasisiūlė atnešti dar vieną papildomai. Apkrėsti troškintais kopūstais, o patys balandėliai apsukti raugintais ar marinuotais kopūstais. Turiu pasakyti, kad man mūsų lietuviški balandėliai žymiai skanesni. Sąskaita padori, įskaičiuotas aptarnavimas. Kiek supratau, restoranuose Budapešte aptarnavimas visada įskaičiuotas į sąskaitą (10-15 proc). Vakar ragavau baltą vietinį vyną, dabar prie balandėlių man pasiūlo raudono. Vynai Budapešte man nepatiko- visgi, sausi ir rūgštūs.

Anties kepenėlių paštetas- nemokamai. 

Vengriški balandėliai.

Po antros intensyvios dienos kojos prašosi poilsio. Kelios kaimynės mūsų kambaryje pasikeitusios, matosi, kad buvo valytoja. Švaros atžvilgiu hosteliui nieko negaliu prikišti- visur viskas išlaižyta tiesiog. Einu ilsėtis, nes rytoj laukia ilga diena.

Laukite tęsinio.