Mane galima sutikti:

Šilėnų pažintinis takas Neries regioniniame parke, Anykščiai.

2020 m. liepos 7 d., antradienis

Pyški pyški į Zapyškį. Kelionė laivuku "Vilkija" iš Kauno.

Šie metai bus didelis iššūkis turizmo sektoriui. Nors valstybių sienos palaipsniui ir atsidaro, bet daug lietuviams įprastų krypčių visgi nėra patikimos, o tos sienos, kaip gražiai parodo praktika, gali būti uždaromos labai netikėtai, todėl prognozuojamas vietinio turizmo bumas visame pasaulyje. Šie metai bus puiki proga lietuviams atrasti Lietuvą. Vietinio turizmo statistika Lietuvoje kasmet rodė augimą, tačiau dabartinė situacija daugeliui žmonių yra finansiškai įtempta. Taigi, kaip keliauti Lietuvoje ir nebankrutuoti? Vilniečiams tikrai galiu rekomenduoti dienos išvyką į Nemuno pakrantės miestelius, o aš išbandžiau ir pasiplaukiojimą laivuku "Vilkija" iš Kauno į Zapyškį.

P1740914
Kūtvėla gaudo kadrą.
Tiesioginio autobuso į Zapyškį iš Vilniaus nėra, todėl yra du būdai iki ten nusigauti: autobusu arba traukiniu keliauti iki Kauno ir ten persėsti į vietinį autobusą, arba autobusu arba traukiniu nuvažiavus iki Kauno ten sėsti į keleivinį laivuką*. Aš iš pradžių ketinau iki Zapyškio važiuoti autobusu, bet tada prisiminiau, kaip su Jos Mylista ponia grafiene Rozalija aptarinėjome keliones Nemunu iki Raudondvario, o visas abejones galutinai išsklaidė kelionės tokiu laivuku kaina. Jeigu neklystu, Kauno rajono savivaldybė subsidijuoja šiuos plaukimus, todėl kainos tokios žemos.

Vilkija
Kauno rajono turizmo informacijos informacija. 
*Galiojančius laivų tvarkaraščius ir kainas tikslinkitės Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro tinklalapyje. Bilietus į laivus rekomenduoju įsigyti iš anksto internetu ten pat.


Kelionė traukiniu iš Vilniaus į Kauną neprailgsta ir ne karvę kainuoja, bet išplaukimo laikui 10.30 val. nebuvo tinkamo reiso-arba atvykimas dvi valandos iki laivuko išplaukimo, arba atvykimas pusvalandis iki laivuko išplaukimo. Todėl šį kartą sukandusi dantis atseikėjau dvigubai tiek, kiek kainuotų kelionė traukiniu, autobuso bilietui. Kelionė į Kauną buvo vykdoma TOKS Neo linijos autobusu, tai kaina negaliu skųstis, nes autobusas tikrai labai patogus, yra veikiantis WC. Reisas buvo vykdomas į tolimąją Šilalę, taigi tokie patogumai tikrai aktualūs keliaujantiems su vaikais ar vyresnio amžiaus žmonėms. Kaune buvau valanda laiko iki laivuko išplaukimo, todėl ramiai pasipildžiau "Kauniečio kortelę" visuomeninio transporto bilietais, atvažiavau iki Kauno pilies, ramiai atėjau iki Rotušės aikštės, ten netrukus atsidarė turizmo informacijos centras ir nusipirkau Kaunui skirtą "Surink Lietuvą" magnetuką. Rotušės aikštėje taipogi veikia mokamas WC.

P1740744
Kauno senamiestis.


P1740746
Ilgiausias tiltas pasaulyje.

Iki laivuko išplaukimo buvo likę dar dvidešimt minučių, todėl ramiai sau nosį krapštydama vaikštinėjau. Lynojo. Iš bažnyčių sklido vargonų muzika ir rytmetinių pamaldų giesmės. Prieplauka nurodyta už Vytauto bažnyčios senamiestyje (blow me jeigu kas galite negūglinę pasakyti jos pilną titulą- Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia), todėl koja už kojos sau pirdenau ramiai, kol pamačiau laivuką. Man net širdis sustojo-jau vykdomas  keleivių laipinimas! Aišku, visos geriausios vietos jau buvo užimtos, tai vat ką reiškia myžščioti visokiuose mokamuose tualetuose ir pirktis visokius magnetukus.

P1740748
"Vilkija" pasiruošusi į kelionę.
Atsišvartavome laiku. Laivukas nedidelis, gausiai pakrautas keleiviais ir dviračiais. Dauguma keleivių buvo nusiteikę keliauti iki paskutinio taško žemėlapyje-Vilkijos. Jeigu ketinate išlipti ir įlipti plaukimui atgal ne galutinėje stotelėje, būtinai apie tai informuokite įgulą išlipdami. Taipogi, reikia turėti savo maisto krepšelį, nes ne visada yra galimybė ko nors nusipirkti kelionės metu. Nors "Vilkijoje" baro patalpa laivelyje kaip ir buvo, prekyba maistu ir gėrimais nevyko-turbūt, vis dar draudžiama dėl sveikatos ar nėra prekybos leidimo. Užtat buvo kur sukrauti dviračius.

P1740752
Išplaukiame. Bye bye, Kaunas!

P1740759
Kauno santaka.

P1740763
Tolstame nuo Kauno. 

P1740773
Vienas iš Kauno tiltų.

P1740775
Tiltas per Nemuną.

P1740781
Žalia žalia kur dairais. 

P1740785
Kajutėje viskas užimta.

P1740788
Grožimės gamta.

P1740794
Atspindys vandenyje.

P1740797
Debesys.

P1740805
Mėgaujamės kelione.

P1740809
Gal kas žino, koks čia piliakalnis?

P1740812
Prabangūs kotedžai.

P1740814
Kačerginė. Sustojimas 10 min. 

P1740822
Ursulijus Lepečkojauskas keliauja į Zapyškį.

P1740824
Mankštiname kojas.

P1740825
Kūtvėla keliauja į Zapyškį.

P1740828
Lis? Nelis?

P1740842
Zapyškis.
Kelionė iš Kauno į Zapyškį užtruko apie 1,5 val. Nemuno gamta lietuviškai akiai įprasta, todėl ypatingo grožio nemačiau, bet pats plaukimas man patiko: sėdi sau ramiai, vėjas plaukus glosto, aplink-vanduo ir gulbės, groja Elvis Presley, jeigu lietutis-galima nusleisti į dengtą kajutę. Šiaip principe man viskas patiko. Šis reisas startavo pernai metais. Kauno rajonas vysto vandens turizmo infrastruktūrą ir dviračių turizmą, keliauti galima abiem Nemuno krantais. Laivuko keleiviai gali išlipti norimoje stotelėje ir tęsti kelionę dviračiu, autobusu, pėsčiomis arba, žinoma, plaukti atgaliniu reisu. Pati "Vilkija" pastatyta 1950 m. Kaune. Galima sakyti, kelionė juo mena tikro miesto prie vandens dvasią-juk Hanzos pirklių sąjunga nebuvo kokia nors pašto karvelių organizacija! Laivukas išlaikytas autentiškas savo laikmečiui.

107510497_10214208952296576_4369467729995352607_n
Pasileisk plaukus ir šėlk!
Dienos išpuoliui į Zapyškį rekomenduoju parsisiųsti "Pamatyk Lietuvoje" Zapyškio planą su lankytinomis vietomis: Pažink Zapyškį. Čia numatyta devyniolika objektų, teks įveikti 10 km. Jeigu nesate lėtapėdis vėpla arba keliaujate dviračiu, tai iki atgalinio reiso į Kauną 16.45 val. spėsite susisukti. Zapyškio prieplauka įrengta labai patogiai netoli gražiosios Zapyškio bažnyčios.

P1740845
Zapyškio bažnyčia.


Nesi tu auksinė bazilika Romos,
Nesi tu graži Notre-Dame de Paris.
Tu mažytė, apirus, sena bažnytėle,
O esi amžina, o esi nemari.  (Magdalena Mykolaitė-Slavėnienė)

Zapyškis dabar priklauso, jeigu teisingai suprantu, Vilkaviškio parapijai. Miestelyje yra dvi bažnyčios: senoji Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra ant kairiojo Nemuno kranto, o naujoji- pačiame miestelyje. Zapyškio parapija, manoma, buvo įsteigta XVI a. ir buvo viena didžiausių Lietuvoje. Senoji bažnyčia datuojama apie 1530 m., pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1562 m. Čia buvo Sapiegų giminės valdos, vėliau atitekusios didikams Masalskiams, nes į valdžios malonę patekę Sapiegos nenorėjo turėti valdų atokiuose šalies kampeliuose, Masalskiai savo ruožtu 1634 m. Zapyškį užrašė Kauno bernardinėms vienuolėms, kurios jį valdė pusantro šimto metų. Bažnyčios fundatoriumi laikomas Naugaduko vaivada Povilas Sapiega. Šias žemes dar 1504 m. Aleksandras Jogailaitis dovanojo savo dvariškiui Jonui Sapiegai. Tikima, kad bažnyčios fasado nišose užkoduotas Mėnulio užtemimų ciklas. Bažnyčios vidus buvo ištapytas freskomis, rasta hipokaustinio šildymo elementų. Pasak vienos legendos, Šv. Marijos paveikslą elnias ant ragų atplukdė Nemunu; kiti tvirtina, kad paveikslas buvo pririštas ant elgio ragų ir paleistas plaukti Nemunu prašant apsaugos nuo potvynio. Gražioji Zapyškio bažnyčia daugelį kartų atnaujinta po įvairių karų, okupacijų ir nelaimių. Pastatas buvo ant tiek sunykęs, kad nuo 1901 m. pamaldos nebelaikomos. Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai išardė ir išsigabeno įspūdingus vargonus su judančia karaliaus Dovydo figūra. Restauruota bažnyčia po 1923-1936 m. buvo naudojama kaip bažnytinių daiktų sandėlys. Bažnyčia labai nukentėdavo nuo Nemuno potvynių (tas šventas paveikslas ant elnio ragų nelabai gelbėjo), neapsikentę gyventojai apleido gyvenvietę Nemuno upės slėnyje, o pamaldos vienu metu net vyko klebono kluone ant kalvos terasos. Situacija susitvarkė pastačius Kauno hidroelektrinę, bažnyčia restauruota 1953-1955 m., vėliau kelis kartus remontuota. Kauno istorijos muziejus iki 1992 m. čia rengė parodas ir kamerinės muzikos koncertus. Bažnyčia grąžinta tikintiesiems 1993 m. ir vėl restauruota, 2002 m. paskelbta kultūros paminklu ir patikėta Vilkaviškio vyskupijos kurijai. Zapyškio bažnyčia kartais pavadinama "Lietuvos bažnyčių motina". Neseniai kasinėjimų metu rasta Vytauto laikų moneta kelia klausimų dėl Zapyškio bažnyčios įkūrimo datos, nes yra manančių, kad ji stovi senovės pagonių žinyčios vietoje. Įdomus faktas: Kodenio (db. Lenkija) Šv. Dvasios bažnyčia buvo tų pačių Zapyškio Sapiegų 1518 m. funduota kaip cerkvė ir turi vizualaus panašumo su Zapyškio bažnyčia.

Zapyškio laukia dideli pasikeitimai, nes planuojama juos paversti "mažaisiais Kanais". Projekto vertė siekia 850, 000 eurų. Nemuno krantinė būtų pritaikyta promenadoms su poilsio aikštelėmis, Nemune numatomas atviras baseinas. Pirmieji projekto žingsniai stipriai išgąsdino visuomenę, kai pievoje, atkuriant istorinės turgavietės idėją, buvo išlietas betonas. Čia planuojama įkurti bendruomenės susirinkimo vietą. Bažnyčioje yra tik, jeigu neklystu, 155 sėdimos vietos, todėl planuojamas ir amfiteatras renginiams. Ką aš asmeniškai galiu pasakyti? Išbetonuota erdvė neužgožia pačios bažnyčios, čia įrentos vietos atsisėsti, nereikia braidyti po erkėmis apkibusią žolę. Prieplaukos teritorijoje yra biotualetas, suoliukai po stogu susėdusiems užkąsti, šiukšlių dėžės; statomi nauji konteineriniai tualetai; planuojama teritoriją apželdinti rūtomis. Vieta-be galo gyva, visą dieną zujo ekskursijų grupės, dviratininkai, šeimos su vaikais, ateidavo vietiniai gyventojai. Turizmas čia gyvas, reikia tik naudotis ir džiaugtis. Tik vat, neverslios pelės čia gyvena, nes prieplaukoje niekas neprekiavo užkandžiais, gėrimais ir ledais, o juk mūsų laivuku atplaukė nei daug, nei mažai-aštuoniasdešimt keleivių.

P1740847
Zapyškio preiplauka.

P1740852
Zapyškio bažnyčia.

P1740855
Zapyškio bažnyčia.

P1740856
Zapyškio bažnyčia.

P1740859
Zapyškio bažnyčia.

P1740865
Rožės prie Zapyškio bažnyčios.

P1740866
Ursulijus Lepečkojauskas grožisi Zapyškio bažnyčia.

P1740881
Išbetonuota aikštė su sendintų plytų suoliukais Zapyškyje.

106986452_10214208959216749_1779588217640420741_n
Kūtvėla grožisi Zapyškio rožėmis.

P1740877
Zapyškio maketas.
Tai, ką mes šiandien vadiname Zapyškiu, oficialiai iš tiesų yra kelių nedidelių gyvenviečių apimtis- Zapyškis, Kluoniškiai ir Dievogala. Zapyškiu vietovė praminta greičiausiai nuo Sapiegų Sapieginės ir čia apie 1508 m. įkurto Sapiegų dvaro. Po Abiejų Tautų Respublikos padalinimo Zapyškis priklausė Prūsijai, vėliau-Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 m. perėjo Rusijai. Zapyškis XIX a. turėjo miesto teises. Apylinkėse stipriai veikė knygnešiai, pokariu-partizanai. Sovietmečiu čia buvo kolūkio centras, kuris specializavosi bulvių auginime.

P1740878
Jubiliejinis akmuo. 
Zapyškio bažnyčia turi konkurentą-netoliese, ant privačios žemės, iškilo pagoniškas aukuras. Kaip jau minėjau, senaisiais laikais čia buvo pagonių žinyčia. Baltų tradicijos Lietuvoje dabar atgyja. Šis aukuras, sakoma, uždegamas ketvirtadieniais, pagerbiant dievą Perkūną. Ugnis užkuriama ir minint kitas baltiškas pagoniškas šventes. Zapyškio apylinkėse būta ne vienos pagoniškos šventyklos. Štai legenda pasakoja, kad Zapyškio šventyklos vaidila pamilo Altonės šventyklos vaidilutę, paliko šventąją ugnį ir atėjo pas mylimąją. Kol jiedu...eee....lošė šachmatais, užgęso abiejų aukurų ugnys. Perkūno žinyčios Zapyškyje gyventojai tai pastebėjo ir ėmė šaukti "Dievam galas! Dievam galas!"-taip kilo Dievogalos pavadinimas. Nusikaltę vaidila ir vaidilutė buvo gyvi sudeginti ant vėl uždegtų aukurų ugnies.

P1740886
Perkūno aukuras Zapyškyje.

P1740889
Perkūno aukuras Zapyškyje. 

Zapyškyje susitikau su drauge Aiste. Ieškome vienos iš Zapyškio Holokausto aukų vietos. Einame panemune ir už gerų 15-20 min. randame. Ir karšta, ir tvanku, ir žvyrkelis, ir musės kanda. Bet randame. Neieškantys gali eiti ir praeiti medžių guoto apsuptą paminklą. Atkūrus Nepriklausomybę, 1923 m. cenzo duomenimis beveik pusė Zapyškio gyventojų buvo žydai. Miestelyje buvo sinagoga, joje buvo įkurtas laikinas getas 1941 m. Pirmoji žydų žudynių akcija buvo prie Zapyškio žydų kapinių, antroji-netoli senosios Zapyškio bažnyčios. Čia, spėjama, sušaudyti 178-282 žmonės. Akcijų metu miestelio gyventojams buvo draudžiama išeiti iš namų. Masinė kapavietė užpilta kalkėmis ir vandeniu, užkasti aukas liepta surinktiems rajono įtariamiems sovietine veikla ir sovietinėmis simpatijomis asmenims. Dauguma Zapyškio žydų buvo nužudyti Zapyškio ribose, nedidelė dalis perkelta į Kauno getą; keletui žydų pavyko pabėgti ir pasislėpti pas kaimo gyventojus. Nužudytųjų turtas buvo laikomas Trečiojo Reicho nuosavybe, jis buvo nusavintas, išdalintas ir išgrobstytas.

P1740891
Paminklas Holokausto aukoms.

P1740896
Išdilęs užrašas.

P1740897
Vieta tai graži...Amžiną atilsį.

P1740898
Informacinis stendas.

P1740901
QR kodas.

P1740902
Holokausto aukų kapas Zapyškyje.

P1740904
Lietuvos upių tėvas Nemunas.
Nuo 2017 m. Zapyškį ir kitame Nemuno krante esančią kurortinę teritoriją Kulautuvą jungia laivukas "Vytis". Jame telpa dvylika keleivių ir šeši dviračiai. Bilietai perkami laive. Yra planų įsigyti dvigubai-trigubai didesnės talpos laivą šiam reisui, nes visi norintys persikelti tiesiog nesutelpa į mažytį "Vytį"-per sezoną iš Zapyškio į Kulautuvą persikelia virš 3,000 keleivių, dalis jų gabenasi ir dviračius, per vieną savaitgalį gali tekti perkelti iki 500 keliautojų. Naujas laivukas turėtų būti pritaikytas riboto judrumo asmenims ir turėti sanitarinę patalpą. Šis maršrutas irgi subsidijuojamas Kauno rajono savivaldybės, todėl bilietas nebrangus.

P1740906
"Vytis" darbuojasi kaip bitutė.

P1740908
Zapyškio prieplauka.
2018 m. įgyvendinus projektą atkurti upių kultūros tradicijai Zapyškyje atsirado regykla su nurodymais, kur stovėti gaudant saulėlydžio ar saulėtekio kadrus.

P1740913
Kūtvėla lankosi Zapyškyje.

P1740914
Kūtvėla gaudo kadrą.

Suvalkiečiai savo namą vadina "stuba". Vienoje tokioje stuboje yra 2014 m. įsikūrusi bendruomenės organizacija, skirta kūrybos ir užimtumo renginiams. Dėl apsilankymo reikia tartis iš anksto. Mes nesitarėme, tai šį kartą į stubą neužsukame.

P1740916
Zapyškio kūrybos ir užimtumo stuba.

P1740920
Kertame judrų kelią. Yra pėsčiųjų perėja. 
Laiko, oro ir sveiko proto įtakoje nusprendžiame pesčiomis apeiti Zapyškio miestelio centre esančius lankytinus objektus, o paskui Aistės automobiliu siekti toliau nutolusius taškus, tuomet liktų laiko ieškoti kur pavalgyti ir laisvai spėčiau į savo laivuką į Kauną. Aišku, galima į Kauną grįžti su Aiste arba autobusu, bet man norėjosi pilnai išbandyti plaukimo malonumus. Taigi, kylame pagrindine gatve į kalną ir dairomės, kur čia tie papuoštieji laiptai. Užuomina-jie dešinėje gatvės pusėje. Laiptai veda iš Muziejaus gatvės į vaikų darželį, lipame net išsišiepusios kaip karšta. Laiptai mediniai, kai kur nebėra pakopos, todėl patarčiau žiūrėti po kojomis, o ne vėpsoti į instaliacijas. Molinių paukščių instaliacijos iškabintos ant medžių, autorė-keramikė Vaiva Butkienė. Molinių paukščių turėtų būti septyni.

P1740925
Keramikinis paukštis.
Užpūškuojame ant kalno. Praeiname vaikų darželį, mus aploja vietinis sargiukas. Prieiname gražų parką su tvenkiniu. Žydi rožinės lelijos. O gal lotosai? Gražu, žalia, tylu. Parke yra paminklas Andriui Višteliui. Jis buvo  rašytojas, poetas, vienas iš "Aušros" steigėjų bei finansuotojų ir 1863 m. sukilimo dalyvis. Jis gimė 1837 m. netoli Zapyškio dabar neišlikusiame kaime, o mirė ir palaidotas 1912 m. tolimosiose Buenos Airėse Argentinoje. Rašytojo šeima buvo didelė ir vertėsi sunkiai, todėl vaikystėje jam teko ir elgetauti. Mokslo siekis ir troškimas tapti kunigu atsimušė į skurdą, todėl būsimasis rašytojas pasuko nusikaltimo keliu ir studijoms apmokėti pavogė Zapyškio bažnyčios taurę, tačiau buvo sugautas ir svajonė tapti dvasininku žlugo. Manoma, prieš prisijungiant prie sukilėlių daraktoravo. Pralaimėjus sukilimą emigravo į Paryžių. Čia nenurimo, kovėsi Džiuzepės Garibaldžio šalininkų gretose, pateko į austrų nelaisvę. Nuo 1870 m. gyveno Prūsijos valdomoje Poznanėje, čia dirbo miškininku, ūkininkavo, vadė lenkų kilmės mokytoją. "Aušros" klausimais susirašinėjo su žymiais šviesuoliais-J. Mikšu, J. Zauerveinu, J.Basanavičiumi, J. Šliūpu...Prūsijos valdžios nurodymu užsieniečiams išsikelti bei dėl jo darbo su draudžiamąja lietuviška spauda problematikos su šeima emigravo į Braziliją, ten neteko dviejų vaikų (išgyveno tik vyriausias sūnus), persikėlė į Argentiną. Ten dirbo prekybos ir žemės ūkio srityse, vertė įvairius kūrinius ir pats rašė, toliau susirašinėjo su Lietuvos šviesuoliais, bet paskutinius dvidešimt trejus gyvenimo metus praleido psichiatrinėje ligoninėje, laikėsi JAV lietuvių pašalpos dėka, džiaugėsi jų korespondencija. Rašytojas atskleidė neištikimos žmonos ketinimus jį nužudyti, kilo konfliktai ir spėjama, kad jo patalpinimas psichiatrijos ligoninėje dėl persekiojimo manijos galėjo būti žmonos intrigos. Ji su turto likučiais grįžo į Poznanę, palikusi vyrą Buenos Airėse "gydytis".
P1740929
Paminklas rašytojui, sukilėliui, aušrininkui Andriui Višteliui Zapyškyje.
P1740931
Paminklo fragmentas. Skulpt. Stasys Žirgulis.
Kažkur čia turi būti buvęs siaurasis geležinkeliukas. Kadangi esame priklausomos nuo intuicijos labiau negu  nuo žemėlapio, o apie kokias nors informacines nuorodas tik pasvajoti galime, tai kai ką randame, kai ko nerandame. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad turime visų objektų GPS koordinates, bet labai jau tingime jas suvedinėti į telefoną, o aš, turiu prisipažinti, netgi nemoku to daryti. Viena siaurojo geležinkelio atšaka siekė Zapyškį, iš čia durpės buvo kraunamos į Nemuno baržas. Liepų gatvės gale turėtų būti Ežerėlio siaurukas, bet pažiūrime žemėlapyje, kad mums labai nepakeliui ir numojame ranka-gal kitą kartą. Taipogi praleidžiame ir kažkur šlaite esantį Meilės šaltinėlį, nes, kaip minėjau, nuorodų čia nėra jokių, o pagal žemėlapį tai praktiškai reikia landžioti po apaugusį mišką.

P1740933
Kažkur ten bus siaurasis geležinkelis.


P1740940
Gražus parkas.

P1740944
Kultūros namai su vandentiekio bokštu ir paminklas "Knyga".
Vandens bokšte yra apžvalgos aikštelė, bet šiuo metu, kiek man žinoma, ji turistams neprieinama. Pastatas pastatytas 1978 m. pagal architekto J. Staskevičiaus projektą. Šis pastatas dėl savo bokšto yra ir keliaujančiųjų dominantė, nes matosi virš miškingo masyvo nuo Kaunas-Zapyškis-Šakiai kelio. Pastatą sudaro du korpusai su atskirais įėjimais, yra juos jungiantis koridorius. Dabar čia įsikūrusios įvairios organizacijos, yra renginių salė. Paminklas "Knyga" įamžina vietos savanorių pasiryžimą ginti Lietuvą (aut. Violeta Beigienė ir Danielius Sodeika). Čia yra toks knygos formos suolelis, nors ant jo dėti užpakalį kažkaip nedrąsu. Į atkurtos Lietuvos kariuomenę 1919 m. išėjo daug apylinkių vyrų, net 96 žuvę vyrai ir moterys yra pelnę Vyties Kryžius. Iš viso Kauno rajone turėtų būti dvylika tokių paminklų.

Prie mokyklos stovi du stogastulpiai. Vienas jų- knygnešiams. Zapyškio apylinkėse knynešiai buvo labai aktyvūs. Vienas žymiausių knygnešių buvo Jurgis Žitinevičius, perėmęs kito suimto knygnešio Motiejaus Eimaičio darbus. Jurgis Žitinevičius ne tik padėjo platinti draudžiamą spaudą, bet ir pats rašė slapyvardžiu "Genys Dėdė". Po spaudos atgavimo jis dirbo švietimo srityje, 1917 m. dalyvavo Vilniaus konferencijoje, buvo išrinkas į Tautos Tarybą. Jis taipogi organizavo savanorius į Lietuvos kariuomenę, savanoriais tapo du jo sūnūs- dėl to jis vėliau pykosi su lenkų dvarininkais, kurie teorizuodavo savo kumečius, nes šių sūnūs išėjo į Lietuvos kariuomenę savanoriais. Antrą kartą okupavus Lietuvą jis buvo suimtas, nuteistas ir mirė lageryje, Zapyškyje šeimos kape yra tik simbolinis jo atminimas. Kitas žymus knygnešys buvo Motiejus Eimaitis. Gerai vokiškai mokantis knygnešys sutarė su draudžiamos spaudos tiekėjais Prūsijoje, mokėjo apsieiti ir su caro žandarais, ypač gerai pavaišintais. Tačiau caro administracija visgi savo pasiekė, dėl itin griežtos priežiūros senyvas knygnešys jau nebegalėjo darbuotis, todėl reikalus pavedė jau minėtam J. Žitinevičiui, kuris buvo M. Eimaičio žentas. Pats atsistatydinęs knygnešys pelnėsi smulkia prekyba prie bažnyčios, o rožančius pats ir suverdavo. Pirmojo pasaulinio karo metais M. Eimaitis su šeima pasitraukė į Rusiją, mirė ir palaidotas Jekaterinoslave, bet kapo vieta nežinoma.

P1740948
Paminklas knygnešiams. Aut. A. Teresius.

P1740955
Paminklas Zapyškio krašto šauliams.
Antras stogastulpis skirtas Zapyškio krašto šauliams. Jie Zapyškyje veiklą pradėjo 1920 m., turėjo savo šaulių namus, bet juos vėliau sudegino sovietai. Šis paminklas pastatytas 2016 m.

O štai su Kudirkos akmeniu mus ištiko nesėkmė-jo mes tiesiog neradome. Išdidintas žemėlapis rodo, kad ieškoti reiktų kažkur miške pagal GPS koordinates. Pasižiūrime į bambą siekiančią pamiškės žolę ir apsigalvojame. Tai jau atleisk mums,Vincai Kudirka, bet negi negalėjai išsirinkti geresnės vietos meditacijai ir himno kūrimui? O įkvėpimas tautos dainių čia apėmė jam besilankant pas globėją kunigą Jurgį Kolytą, nes V. Kudirka dėl pašaukimo stokos buvo pašalintas iš Seinų kunigų seminarijos, tuom jis užsitraukė tėvų rūstybę, bet jam pagalbos ranką ištiesė kunigas J. Kolyta, manoma, tolimas giminė. Kunigas finansavo savo giminaičio mokslus Marijampolėje. Dėkingas V. Kudirka per mokslo atostogas, o ir vėliau jau tapęs gydytoju, apsilankydavo Zapyškyje ir čia per Mišias smuikuodavo, konsultuodavo ligonius.

Na, bet užtat kitą akmenį sunku būtų praeiti nepastebėjus- didžiulis riedulys primena, kad 1677 m. čia įkurta Zapyškio mokykla išugdė ne vieną garsų žmogų. Jų tarpe-menininkas Antanas Sutkus.

P1740961
Jubiliejinis Zapyškio mokyklos akmuo.

P1740963
Gražiai sutvarkytas skveras.

P1740966
Naujoji Zapyškio bažnyčia.
Nauja mūrinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia iškilo 1908-1914 m. Buvo likę tik apdailos darbai, kai 1915 m. atsitraukiantys vokiečiai bažnyčią susprogdino. Zapyškio klebonas 1930 m. prašė vyskupo leidimo pašventinti naujai pastatytą medinę bažnyčią. Inžinierius A.Macijauskas parengė naują projektą 1939 m. Patys statybos darbai truko iki 1960 m, bet bažnyčia veikė jau nuo 1942 m. Už tokią pažangią religinę veikla Zapyškio kunigas ir vietos žmonės nukentėjo  nuo sovietinės valdžios.

P1740968
Bažnyčios šventoriuje.

P1740974
Labai įdomūs "kurmrausiai".

P1740979
Kuklus apželdinimas.
Tuo pačiu keliu, kaip atėjome, grįžtame iki senosios Zapyškio bažnyčios. Ten jau sėdame į Aistės automobilį ir riedame prie toliausio objekto-partizanų žūties vietos. Yra kelio nuorodos, todėl nepaklystame. Čia, Zigmo Balsio sodyboje, palaidoti žuvę partizanai. Jie žuvo 1945 m. kautynėse su NKVD kareiviais: šeši partizanai neatsilaikė prieš trisdešimt okupantų. Partizanų tarpe buvo ir Balsių sūnus Viktoras. Kitas šios šeimos sūnus partizanas, perėjęs sovietinį lagerį, Vytautas Balsys-Uosis mus paliko pernai, sulaukęs garbingų 96-erių metų; palaidotas Kauno Romainių kapinėse.

P1740984
Paminklas partizanams.
Sukamės atgal, grįžtame į Zapyškį ir dairomės kito lankytino objekto-paminklo Lietuvos Nepriklausomybei. Jį  randame labai sėkmingai šalia parduotuvės, kur yra galimybė patogiai sustabdyti automobilį. Šis paminklas pastatytas 1928 m. knygnešio Jurgio Žitinevičiaus ir Zapyškio šaulių būrio vado Klemenso Poderio iniciatyva. Sovietmečiu nuo jo buvo nuimtas kryžius, galiausiai ir pats paminklas nugriautas. Remiantis atsiminimais ir pagal senas nuotraukas, naujas paminklas buvo pastatytas 1989 m. Apvalus akmuo ant viršūnės yra iš originaliojo paminklo, išsaugotas zapyškiečio Silvestro Sedokerskio.

P1740993
Paminklas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui.
Netoliese-idiliškos senosios Zapyškio kapinaitės ir koplyčia, pastatyta 1850 m. Čia nuo senų laikų buvo laidojami Zapyškio apylinkių žmonės. Užrašai ant akmeninių paminklų net ir spaudos draudimo metais buvo rašomi lietuviškai, vietos suvalkiečių tarme-man buvo naujiena sužinoti, kad caro administracijos išleisto spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo absurdas siekė ir antkapius. Va čia jau dugnas! Reikšminga, kad senieji antkapiai buvo lietuviški, o ne sulenkinti-tai rodo, kad istorinė polonizacija šiuose kraštuose buvo silpna. Įdomūs kalvių rankų darbo metaliniai kryžiai. Koplyčia įtraukta į Kultūros vertybių registrą. Minima, kad viduje yra altorius, bet maldai patalpa naudota retai, čia dažniau prieglobstį rasdavo žmonės įvairiais istorinių peripetijų laikais, bet 1901 m. pamaldos čia vyko, nes bažnyčia buvo uždaryta. Čia anksčiau tekėjo Šv. Jono Dievogalos upelis, jo vanduo, esą, buvo stebuklingas ir turėjo gydomųjų galių dar nuo pagoniškųjų laikų. Tiesiant plentą upelio vaga buvo nukreipta ir jis nebeįteka į Nemuną. Koplyčioje buvo laidojami kunigai, jų tarpe ir V. Kudirkos globėjas kunigas J. Kolyta. Koplyčia ne kartą nukentėjo nuo vandalų, kurie tikėjosi pasipelnyti, nes tikėta, kad kunigai buvo laidojami su jiems priklaususiomis vertybėmis. Pati koplyčia dabar užrakinta, bet dėl apsilankymo galima tartis su Zapyškio seniūnijos darbuotojais.

P1750002
Senosios Zapyškio kapinės.

P1740999
Informacinis stendas senosiose Zapyškio kapinėse. 

P1750005
Senosios Zapyškio kapinės.

P1750013
Senoji koplyčia.

P1750014
Senoji koplyčia.

P1750015
Senosios Zapyškio kapinės.

P1750018
Apleistas kapas.
Netoli senųjų Zapyškio kapinių, toje pačioje kelio pusėje, yra dar dvi lankytinos vietos. Tai- senosios žydų kapinės ir dar viena Holokausto vieta. Senosiose žydų kapinėsei išlikę apie šešiasdešimt įvairių antkapių. Nėra tiksliai žinoma, kada pradėta laidoti šiose kapinėse, bet spėjama, kad nuo žydų įsikūrimo Zapyškyje. Vieta buvo palanki jiems kurtis, čia ėjo Kauno-Virbalio prekybos ir pašto kelias. Iš viso manoma, kad Zapyškyje gyveno apie penkiasdešimt žydų šeimų. Šios kapinės yra natūrali bet kurios bendruomenės gyvenimo dalis, tik rūpintis jomis nebeliko kam. Čia 2019 m. buvo vykdomas projektas, susijęs su istorinėmis žydų kapinėmis Europoje. Projektas 2018-2020 m. Europos Komisijos rėmimu tirs 1,500 žydų kapinių penkiose Europos šalyse: Lietuvoje, Graikijoje, Moldavijoje, Slovakijoje ir Ukrainoje. Projekte naudojamos neinvazinės technologijos, įskaitant ir dronus, projekto eigoje siekiama sukurti atvirą duomenų bazę tyrimams ir apsaugai.

P1750020
Senosios Zapyškio žydų kapinės.

P1750022
Senieji antkapiai.

P1750024
Senieji antkapiai.
Netoliese- antroji Holokausto vieta. Manoma, čia 1941 m. buvo sušaudyta apie 40 žydų kilmės asmenų. Žudynės vyko vėlai vakare, miestelio gyventojams buvo draudžiama išeiti iš namų, liepta užsidangstyti langus. Pirmosiomis aukomis tapo jauni  žydų vyrai, galėję priešintis okupantams. Nacių propaganda tapatino žydus ir komunizmą, todėl pirmųjų aukų tarpe buvo ir keletas jaunų žydų kilmės asmenų, 1940-1941 m. įsirašiusių į komjaunimo organizaciją.

P1750026
Holokausto aukų kapas. Amžiną atilsį.

P1750029
Išdilęs įrašas. 

P1750031
Informacinis stendas.
Iki "Vilkijos" sugrįžimo į Zapyškį buvo likę apie 1,5 val. laiko. Automobiliu mudvi greitai apsisukome, pėsčiomis būčiau praktiškai parėjusi tiesiai į laivuką. Jau buvo ir pats metas pavalgyti, bet šiuo klausimu Zapyškyje situacija kukli, tačiau visgi radome neblogą kebabinę prie degalinės. Tada Aistė jau suko  vairą Kauno link, o aš degalinėje pasiėmiau kavos ir nupėdinau atgal į prieplauką. Ramiai sau pasivaikščiojau, pameditavau. Žmonių buvo nemažai, daug dviratininkų, laivukas "Vytis" mušė visus plaukimo rekordus.

P1750038
Zapyškio ateities vizija.

P1750042
Zapyškio lankytojų traukos vieta.

P1750045
QR kodas.

P1750046
Laivukas "Vytis". Boarding complete.

106988686_10214208962536832_1747586000196332243_n
Šarangė varangė prie biotualeto susirangė.
Aptikome štai tokį gyvį. Tuoj pat susidarė ekspertų komisija ir ėmėme svarstyti ar čia žaltys, ar visgi angis. Žalčiui tai per didelė ir per stambi. Bet angis tai nuodinga, ar ne? Galiausiai, autoritetinga ekspertų komisija vieningai nubalsavo neliesti to padaro ir eiti savais reikalais. Tai jūs man dar papasakokite, kad nereikia betono aikštelių, geriau tegul vaikučiai basi per žolę pabėgioja.

P1750049
Atplaukia "Vilkija" manęs pasiimti. 
Atplaukia "Vilkija", o mūsų prieplaukoje "Vytis" prisišvartavęs. Laikas abiejų sutampa, o neturėtų. Mažiukas "Vytis" nenusileidžia nė per centimetrą. Per radiją iš "Vilkijos" skubina, "Vytis" laikosi savo. Didelė ta "Vilkija", švartuojasi elegantiškai kaip apkūni teta su dviem pilnais maišais iš "Maximos" lipanti į penktą aukštą pastate be lifto. Visgi, "Vytis" užleidžia prieplauką "Vilkijai". Niekas neišlipa, o įlipu aš viena. Truputį atsiliekame nuo grafiko. Netrukus vėl stabtelime pasiimti keleivių iš Kačerginės. Ir ką-plaukiam atgal į Kauną!

P1750050
"Vilkijos" kokybės sertifikatas.
Kelionė atgal labai nenuvargino, o ir šaltas vėjas buvo aprimęs. Mačiau daug pažįstamų veidų iš plaukimo nuo Kauno, bet buvo ir naujų žmonių. Kėliausi anksti, todėl net ėmiau knapsėti. Praktinis patarimas išsiruošusiems į keliones laivuku: turėkite net ir karščiausią dieną pasiėmę ploną striukytę nuo vėjo ar atsitiktinio lietaus ir maisto krepšelį, būtinai termosiuką su karšta arbata.


P1750053
"Vilkija" grįžta į Kauną.
Kaune buvome pagal grafiką. Oras buvo geras, todėl pėsčiomis pasivaikščiojau iki Laisvės alėjos. Kauno senamiestis jau buvo atgijęs vakarui, kavinės ir restoranai buvo pilni kauniečių ir miesto svečių. Visuomeniniu transportu  atvažiavau iki Kauno autobusų stoties ir gavau bilietą į artimiausią Vilniaus reisą. Buvo dar šiek tiek laiko, tai subėgiojau į mokamą WC ir "Rimi" prekybos centrą. Reisą į Vilnių vykdė KAUTRA, autobusas buvo ne toks patogus, kaip TOKS Neo, bet bilietas kainavo tiek pat. Kiek žinau, šios firmos yra apsijungusios, bet vis tiek geriau važiuoti TOKS Neo linijos autobusais (net ne tiesiog TOKS). Autobusas pagelbėtų ir laivuką pravėpsojusiems, nes "Vilkijoje" buvo reklaminės medžiagos su autobusų tvarkaraščiais, tik turėkite grynų pinigų ir smulkiais.

P1750057

P1750059

Čia buvo klausimų ar Kūtvėla ne per daug sau leidžia, tai paskaičiuokime.

  • Autobusas Vilnius-Kaunas-Vilnius: 14, 00 EUR
  • WC: 1, 50 EUR (trys vnt)
  • Kauno magnetukas: 1,00 EUR
  • Plaukimas "Vilkija" Kaunas-Zapyškis-Kaunas: 4,00 EUR
  • Talonėliai Vilniaus ir Kauno visuomeniniam transportui: 2,70 EUR
  • Maistas kelionės metu: apie 7,50 EUR
Viso: apie 31, 00 EUR. Kelionė traukiniu būtų perpus pigesnė, bet nebuvo tinkamų laikų. 

Išvyka man labai patiko. Ar Jūs jau išbandėte kelionę laivuku Nemunu?

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Zapyškaitė 


Komentarų nėra: