Miestas ant moters rankų: Jonava. Žygis aplink Jonavą ir keista jo atomazga.

 

Jonavos įkūrėjais laikomi didikai Kosakovskiai. 1750 m. Marijonai Zabielaitei-Kosakovskienei Augustas III suteikė privilegiją „įkurti Jonavos miestelį, leisti jame turgus ir prekymečius, apgyvendinti laisvus įvairių religijų žmones, t.y. krikščionis, totorius, žydus…“. Toks pavadinimas miestui buvo suteiktas pagal mirusio Marijonos vyro Dominyko Kosakovskio tėvo Jono vardą. Miestas formavosi pagrindinių kelių į Vilnių, Kauną, Ukmergę ir Kėdainius sankirtoje. Šis kraštas garsėjo javų ir kitų maisto produktų prekyba, didelėmis mugėmis; Nerimi buvo plukdomi sieliai. Nutiesus Sankt Peterburgo-Varšuvos pašto kelią, miesto reikšmė dar labiau išaugo, o XIX a. atsiradusio geležinkelio dėka prekyba miestelyje dar labiau suintensyvėjo. Pramoninio miesto vaizdą Jonava įgavo sovietmečiu, netoliese iškilus azotinių trąšų gamyklai. Pro miestą eina Kauno- Daugpilio plentas, susikerta geležinkelio linijos ir Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Šiemet Jonavoje sustoja ir tarptautinis traukinys Vilnius-Ryga.

Kūtvėla lankosi Jonavoje.

Jonavos kaip turistinės krypties rimtai nesvarsčiau. Per turizmo parodą Adventur stabtelėjau prie Jonavos stendo, pasiėmiau reklaminės medžiagos. Miestas man pasirodė pakankamai didelis, plius labai reklamavo naują baseiną. Pasidomėjau nakvynės galimybėmis, nes po baseino dardėti traukiniu namo visai nesinorėjo, ir kažkiek nusivyliau pasirinkimu. Dabar, po žygio, galvoju, kad gal ir nelabai verta į tą Jonavą turistams važiuoti...

Benaršydama Facebook pamačiau žygio aplink Jonavą reklamą. Renginys buvo už kelių dienų, tai dar buvo laiko užsiregistruoti. Buvo galima rinktis iš 8 km (5 eur), 15 km (6 eur) ir 20 km (7 eur). Į kainą įskaičiuoti vanduo, užkandžiai ir diplomas. Taipogi, organizatoriai žadėjo, kad renginio metu stotelėse bus renginio vandens, tik jo visiems gali neužtekti, todėl reikia turėti savo gertuves pasipildyti vandens iš miesto vandens stotelių. Tradiciškai, buvo žadamas parvežimas nuo tam tikros poilsio stotelės nusprendus žygio nebetęsti. „Maršrute bus įrengti poilsio ir pagalbos punktai. Taip pat ten bus galima pasipildyti vandens atsargas, užkąsti.“- rašė organizatorių internetinis puslapis. Viskas taip, kaip ir visada žygiuose būna. Bet viskas baigėsi tuom, kad organizatoriai nusprendė grąžinti man starto mokestį. 

Iš pavaizduotų maršrutų mane sudomino 15 km trasa, nes ji ėjo netoli Skarulių bažnyčios, kurią man Adventure labai rekomendavo aplankyti, tai ir buvo lemiamas šito maršruto pasirinkimas iš mano pusės. Taipogi, trasa mieste vingiavo netoli alpakų ūkio. Noriu iš karto pasakyti, kad organizatoriai nežadėjo jokių lankytinų objektų ir aš tik dariau viltingą spėjimą iš žemėlapio, kuris tik žymėjo bendrus kontūrus. Bet juk visada žygių metu galima savarankiškai nuklysti toliau ir įveikti keletą papildomų kilometrų, tiesa?

Registracija praėjo sklandžiai, o detalus maršruto žemėlapis buvo žadėtas įkelti žygio dieną. Iš anksto nusipirkau traukinio bilietus į abi puses, nes išpuolė Motinos dienos savaitgalis ir traukiniai greitai pildėsi. Autobusu iš Vilniaus iki Jonavos reiktų važiuoti su persėdimu Kaune. Labai daug šiam žygiui nesiruošiu, tik tradiciškai susižiūrau vandens atsargas, užkandžius, atsarginę bateriją telefonui, higienos reikmenų ir vaistų atsargas. Nupūčiu dulkes nuo losjono nuo saulės. Iki šiol prisimenu, kaip „sudegiau“ Žasliuose! Kojoms įtrinti dar turiu „Perskindol“ tepalo, kuris toks geras, kad jį turbūt ženysiuosi. Ryte greitai papusryčiauju ir važiuoju į stotį. Man kažkaip susirodė, kad turiu daugiau laiko ir nuėjau nusipirkti kavos. Gerai, kad atėjau į traukinį anksčiau nei planavau, nes supainiojau išvykimo laiką- jis buvo net 10 min ankstesnis, nei galvojau! Ir čia dar ne pabaiga šios dienos nuotykiams, nes sėdžiu… nugara į keliavimo kryptį. Kai pirkau bilietus, rinkausi vietas sėdėti veidu į keliavimo kryptį, nes kitaip mane ima užsupti. Pasirodo, buvo pakeistas traukinio sąstatas.

Kooooks gražus traukinys!!!!!

Tokiu traukiniu dar nebuvau važiavusi.

Jonavos geležinkelio stotis.

 

Traukinys Vilnius-Šiauliai.

Man pasitaiko draugiška kaimynė, kuri padeda atsisiųsti žygio organizatorių jau įkeltą žemėlapį. Tam pirmiausia reikia atsisiųsti Komoot programėlę. Didelis šios programėlės minusas yra tai, kad ji iš karto nustatyta atstumą matuoti jardais. Juos pakeisti į kilometrus galima tik internetinėje svetainėje prie savo profilio pasirinkus matavimo vienetus.

Jonava yra antra stotelė po Kaišiadorių, todėl kelionė trunka tik apie valandą laiko. Toks minusas, kad Jonavos traukinių stotis yra tolokai nuo centro, o visuomeninis transportas čia važinėja taip retai, kad galima sakyti, kad nevažinėja išvis. Bet aš į jį vilčių ir taip nedėjau, todėl pasijungiu navigaciją telefone ir ieškau mistinės renginio registracijos Joninių slėnyje „prie vėliavos“. Čia, žinote, kaip važiuojant į Kernavę, reikia prašyti vairuotojo, kad išleistų ne oficialioje stotyje, o „prie kryžiaus“. Laimink, Dieve, tuos nuostabius vietinius žmones, kuriems „eiti du kilometrus tiesiai ir tada sukti prie beržo“, kai beržo po audros jau nėra du metai, bet jiems vis tiek tai yra rodiklis. Mano kartai panašiai- MO Muziejus man neegzistuoja, yra kino teatras „Lietuva“.

Einu apie pusvalandį. Joninių slėnis užsimaskavęs už didžiulio sporto komplekso, bet vėliava iš tolo plevėsuoja. Matau vorele ta pačia kryptimi einančius sportiškai apsirengusius žmones ir suprantu, kad nepaklydau. Stojame į eilę papildomai registracijai, iš organizatorių gauname žemėlapį ir užkandžių. Eilutė juda greitai, bet greitai ir pildosi. Diena žada būti graži, be lietaus.

Kūtvėla prie starto linijos.

Startinis žygeivio paketas.

Registracija į žygį.

Keistas momentas, kad žygeiviai neatskiriami kokia nors simbolika pagal pasirinktą maršrutą. Žinoma, žygeiviai- žmonės sąžiningi, bet jokios kontrolės kas kokią distanciją pasirinko-nėra. Gali eiti pigiausius 8 km ir paskui pasiimti diplomą už 20 km.

Trasa nužymėta gerai, trijų spalvų lipnia juosta arba spalvotomis rodyklėmis. Pirmiausia apeiname Jonavos tvenkinius. Čia nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai, įrengti paplūdimiai, vaikų žaidimų aikštelės. Sutemus čia turėtų būtų gražu, nes įrengta daug apšvietimų.

Pažymėta trasa.

Jonavos tvenkiniai.

Jonavos tvenkiniai. 

Jonavos gulbė. Aut. jonavietis Remigijus Rubakauskas. Jonavos herbe esanti gulbė paremta bajoro Abraomo Kulviečio šeimos herbu.

Jonava sukūrė išskirtinių medžių žemėlapį.

Quercus Robur.

Gražiai palinkę medžiai.

Jonavos tvenkiniai. 

Poilsio aikštelė.

Žygis aplink Jonavą. 

Pirmas nusivylimas- alpakų ūkis. Žygio maršrutas eina palei sodybą su alpakomis, bet ten jokio judesio nesimato. Alpakas kartais galima pamatyti nemokamai iš atstumo, o norint pamatyti iš arčiau, reikia registruotis į ekskursiją. Aš labai nemėgstu tokių lankytinų vietų, kurias reikia iš anksto užsisakyti, man tai kelia didelį stresą, ypač nepažįstamoje vietoje. Suprantu, kad verslininkai turi savo gyvenimą ir savo reikalų, jie irgi nori planuotis veiklas, bet svetingumo tai neprideda.

Maršrutas eina per urbanizuotą Jonavą ir gyvenamuosius rajonus. Vieni namai jau renovuoti, kiti dar liudija sovietmečio statybos ypatumus. Visur žydi alyvos, nuo kvapo gali galva susisukti. Reikės pagauti laisvo laiko ir ištrūkti į Kairėnų botanikos sodą.

Jonava.

Jonavos gyvenamieji rajonai.

Prieš renovaciją ir po renovacijos.

Vaikų žaidimų aikštelė. 

Dabar pats alyvų žydėjimas. 

Kūtvėla alyvose.

Gražiai apželdintos miesto vietos.

Labai gražios tulpės.

Žemyn laiptais, vedančiais aukštyn...

Paskui maršrutas pasisuka prie Neries. Turiu pasakyti, kad visa Neries pakrantė labai gražiai sutvarkyta, sudėta gera danga, įrengtas apšvietimas. Tik suoliukų tikrai galėtų būti daugiau. Praeiname Jonavos bažnyčią ir man kyla įtarimas, kad šitas žygis neapima lankytinų Jonavos vietų. Aš jų daugiau pamačiau jau po žygio, nei žygio metu. Vėlgi, organizatoriai jokių lankytinų vietų nežadėjo, todėl ir pretenzijų nėra. Tik gaila, juk nemažai žygeivių atvyko iš kitų miestų ir Jonavoje lankėsi pirmą kartą. Nežinau, kokiais kriterijais organizatoriai vadovavosi planuodami maršrutą.

Neris.

Žygis tęsiasi palei Nerį.

Praeiname pro Jonavos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios „užpakalį.“ Pasižiūriu programėlėje, kuri man visgi patiko, nepaisant tų baisiųjų jardų, kad atgal pro čia negrįšime, todėl nuklystu trumpam nuo maršruto ir užeinu į bažnyčią. Ją XVIII a. fundavo vyskupas Juozapas Kazimieras Kosakovskis. Jos gražieji bokštai buvo pristatyti XX a. ir bažnyčia tapo miesto dominante. Bažnyčios kriptoje ilsisi miesto įkūrėjos Marijonos Zabielaitės – Kosakovskienės, Napoleono adjutanto, prancūzų armijos generolo Juozapo Antano Kosakovskio, vyskupo, bažnyčios fundatoriaus Juozapo Kazimiero Kosakovskio, paskutiniojo Abiejų Tautų Respublikos etmono Simono Kosakovskio palaikai.

Ši bažnyčia įtraukta į lietuviškąjį Camino Lituano piligriminio kelio maršrutą. Labai gaila, kad negalėjau prieš kelias savaites sudalyvauti sezono atidarymo ėjimuose „Lietuva eina“, kuriuos organizavo labai daug Lietuvos savivaldybių.

Jonavos bažnyčia.

Jonavos bažnyčia.

Atminimo lenta fundatoriams.

Atminimo lenta Kosakovskių giminei.

Retai kada bažnyčioje pamatysi šventąjį Vytautą, saugantį nuo Kryžiuočių.

Jonavos bažnyčios vidaus interjeras. 

Toliau mūsų maršrutas eina per tiltą ir Taurostos parką. Parkas užima apie 10 ha ploto. Medžiuose įkelti inkilai paukščiams ir šikšnosparniams, pastatytos pažintinės lentelės medžiams. Netrukus pasikartoja nesėkmė- kelias neveda prie Skarulių bažnyčios. Vieta, kur gatvę būtų galima kirsti, atskirta metaline apsauga, o pati gatvė labai judri. Pravažiuoja gana neblaivių jaunuolių ekipažas, todėl toliau sakralinį Jonavos paveldą tyrinėti nebesinori.

Neris prie Jonavos.

Poilsio stotelė Taurostos parke.

Tolumoje matosi geležinkelio tiltas.

Mokomės pažinti Lietuvos gamtą.

Dabar prasideda pati nemaloniausia maršruto atkarpa, nes einame plikinant saulei ir nėra jokio šešėlio. Realiai, einame pagal plentą, todėl nėra nei suoliukų poilsiui, nei vandens stotelės, nei tualetų.

Senojo tilto fragmentai.

Prasideda labai nemlaoni atkarpa.

Poilsio stotelė, bet nė užuominos apie šešėlį.

Gera būti medžių apsuptyje.

Pagaliau vėl prieiname tiltą ir jau sukamės link finišo tiesiosios. Atsiveria labai gražus vaizdas į Nerį. Grįžtame palei nedideles sodybas, kurių medžių šešėliuose šen bei ten prigula pailsėti žygeiviai. Aš truputį skubinuosi, nes tas traukinys į Vilnių taigi manęs nelauks.

Saulytė kaitina nevaikiškai.

Įveikta 3/4 maršruto.

Mane atsiveja kiti žygeiviai.

Neris prie Jonavos.

Kūtvėla eina aplink Jonavą.

Neris prie Jonavos.

Kūtvėla žygiuoja aplink Jonavą.

Kūtvėla žygiuoja aplink Jonavą.

Žygio organizatoriai kvietė užsukti į Milžino kalną. Tai yra piliakalnis, kuris turėjo gynybinę paskirtį. Iki jo veda žliugsintis takas ir labai pavargę mediniai laiptai. Nuo viršaus atsiveria labai vidutiniškas vaizdas. Tikrai nevertėjo išklysti iš maršruto tiesiosios.

Grįžtame į Jonavą.

 

Informacinė lenta prie piliakalnio.

Pelkėtas takas link piliakalnio.

Rizikuojam?

Vaizdas nuo piliakalnio.

Kačių perėja.

Finišo linija vis arčiau ir arčiau.

Grįžimą į civilizaciją simbolizuoja geležinkelio tiltas. Dabar maršrutas vėl veda per gyvenamuosius Jonavos rajonus. Praeinu ir Jonavos sovietinių kareivių kapines. Nustembu, kad centrine figūra čia pasirinktas ne bulvonas su automatu, o moteris su kario miline- gedinti motina. Ši vieta kažkodėl yra registrinis kultūros paveldo objektas. 

Geležinkelio tiltas Jonavoje.

Geležinkelio tiltas Jonavoje.

Kūtvėla lankosi Jonavoje.

Geležinkelio tiltas Jonavoje.

Kūtvėla niekaip negali atsitraukti nuo tokio grožio. 

Geležinkelio tiltas Jonavoje.

Pagaunu traukinį!

Jonavos sovietinių karių kapinės.

Dar truputėlis ir būsiu jau vietoje.

Į starto pradžią grįžtame per naująjį Jonavos tiltą. Šalia jo yra ir geriamo vandens stotelė, kuri jau buvo labai reikalinga. Šis futuristinio dizaino tiltas atidarytas Jonavai švenčiant 271-ąjį gimtadienį ir jungia Kosmonautų rajoną su Joninių slėniu ir sporto kompleksais.

Naujasis Jonavos tiltas. Projekto vertė apie 2 mln 260 tūkst.eurų. 

Naujasis Jonavos tiltas.

Naujasis Jonavos tiltas.

Tiltas skirtas pėstiesiems ir dviratininkams.

Atsiimu savo sąžiningai nueitą diplomą. Mano rezultatai Komoot skaičiavimu: 3 val 40 min, nueita 15,8 km. Viskas teisingai- mano ėjimo greitis yra 1 km per 15 min. Kokie žygio įspūdžiai? Pažintine prasme, žygis gauna mažai balų, nes realiai nevedė pro įdomias lankytinas vietas- tik primenu, kad organizatoriai jų ir nežadėjo. Sportine prasme, vertinu gana aukštai, ypač turėjo patikti tiems, kas žygiuoja dėl žygiavimo, nes kilometražas neblogas, kelio danga puiki. Pritrūko vandens stotelių ir tualetų, bet ypatingų problemų tai nesukėlė. Stebino tai, kad poilsio stotelėse nebuvo nieko iš organizatorių žadėtų pavežėjimų ar šiaip vandens ir užkandžių papildymų, kad ir už papildomą mokestį. Taip kad dvejopi įspūdžiai. 

Jau Joninių slėnio prieigose.

Jonavos sporto kompleksai.

Matosi vėliava. Finišuojame!

Žygio diplomas.

Dar turiu laiko papietauti. Noriu tuo pačiu ir įsigyti „Surink Lietuvą“ magnetukų, todėl einu į kavinę „Guru Cafe“, kuri „Surink Lietuvą“ internetiniame magnetukų platinimo žemėlapyje nurodyta kaip platinimo taškas (šiandien turizmo informacijos centras nedirba). Kavinė labai populiari, dvi merginos vos spėja suktis, tai net pasisveikinti negali, pastoviu porą minučių ignoruojama. Kad ne tie magnetukai, apsisukčiau ir išeičiau. Žinoma- magnetukų nebeturi. 

Nealkoholinis kokteilis. Alkoholinio nebuvo.

Nu kaip tai nėra magnetukų?

Sumuštinis su kumpiu ir čederio sūriu.

Prieš keletą metų startavęs fenomenalus „Surink Lietuvą“ projektas magnetukus platina per turizmo informacijos centrus ir kitas susidomėjusias vietas- viešbučius, kavines… Jau ne pirmas kartas, kai platinimo partneris magnetukų neturi ir nepasirūpina jų papildymu. Aš tai sakyčiau-nenori dalyvauti projekte, tai ir nedalyvauk, o jeigu dalyvauji, tai būk malonus ir žiūrėk atsakingai. Žinoma, kavinės pagrindinis verslas yra kava ir būtų keista, jeigu jie kavos neturėtų, o tokie magnetukai, matyt, kažkoks papildomas vargas. Laimei, po nedirbančio darbo laiku Ukmergės turizmo informacijos centro (iki šiol į mano žinutę neatsakyta, gal balandžių paštas neša) nusivylimo aš jau esu užsiregistravusi „Surink Lietuvą“ tinklalapyje, todėl žymiu vietą ir galiu užsisakyti Jonavos magnetukų paštu. Papildomai gaunasi pašto išlaidos, bet ką padarysi.

Nealkoholinis kokteilis neblogas, tik greitai ledukai jį praskiedžia. Sumuštinis netikėtai skanus, nors vaizdas labai neapetitiškas. Paskui dar pasivaikštau po Jonavą.

Jonavos senosios kapinės, dabar-parkas.

Istorinių nuotraukų paroda.

Bronislovo Lubio atminties įamžinimas Jonavoje.

Grigorijaus Kanovičiaus vardo biblioteka. 

Plakatas ant viešojo transporto sustojimo laukimo paviljono.

Autobuso sustojimas Jonavoje.

Miestas kalba.

Abraomas Kulvietis yra vienas iš lietuvių raštijos pradininkų, kultūros ir reformacijos veikėjas. Teisės mokslus studijavo Krokuvos, Leuveno, Wittenbergo, Leipcigo ir Sienos universitetuose, grįžęs į Lietuvą mokytojavo Vilniuje; minimas ir kaip pamokslininkas. Persekiojamas dėl reformacijos idėjų skleidimo išvyko į Karaliaučių, ten buvo kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio patarėjas ir vienas iš Karaliaučiaus universiteto steigėjų (1544 m.); graikų ir hebrajų kalbų profesorius. Karalienei Bonai adresuotame „Tikėjimo išpažinime“ išdėstė savo konfesines ir patriotines pažiūras.

Konstantino Bogdano ir Mindaugo Šnipo sukurta skulptūra. 

Kaštonų alėja Jonavoje.

"Miestas ant moters rankų", maketas fontanui Marijos Zabielaitės Kosakovskienės atminimui. Aut. Mindaugas Junčys.

 

Miestą įkūrė Marija (kitur-Marijona) Zabielaitė Kosakovskienė (1711-1776). Zabielos buvo viena įtakingiausių XVIII a. Lietuvos šeimų ir valdė didelius turtus. Marija išsilavinimą gavo namuose, kaip daugelis kilmingų mergaičių. Gana vėlai, dvidešimt vienerių metų, ištekėjo už Dominyko Kosakovskio ir apsigyveno dvare netoli Jonavos. Gimė keturi sūnūs ir dukra. Santuoka truko vos vienuolika metų ir 1743 m. Marija liko našle su mažamečiais vaikais. Našlė pasirodė sumani valdytoja, nusipirko naujų žemių, ūkininkavo. Gavusi anksčiau minėtą privilegiją kurti miestelį, ėmėsi veiklos. Vienas pirmųjų jos funduotų statinių buvo medinė bažnyčia. Ji prašė, kad bažnyčios frontone būtų ištapytas paukščio lizdas su penkiais kylančiais paukščiukais ir užrašu: „Kai tėvas ir motina miršta, Dievas juos globoja“. Tai buvo aliuzija į Kosakovskių herbe esantį paukštį naktikovą. Miestelis greitai augo ir 1773 m. jau pradėtas žymėti žemėlapyje. Didžiausiu Marijos Kosakovskienės rūpesčiu visada buvo vaikai. Ji buvo atsidavusi motina, turėjo ir pedagogės talentą. Vaikams auklėti buvo pasamdytas prancūzas guveneris, namų mokytojai, namuose įrengta turtinga biblioteka. Motinos įtaka skiepijant aukštus moralės principus buvo tokia didelė, kad sūnūs degtinės paragavo pirmą kartą būdami visų dvidešimt vienerių metų. O XVIII a. juk galima vadinti nežaboto lėbavimo laikotarpiu! Didžiausia bausmė vaikams būdavo, kai motina neleisdavo pabučiuoti rankos. Marijos giminės iš Zabielų pusės ją labai palaikė, padėjo leisti vaikus į tolimesnius mokslus. Marija amžino atilsio atgulė savo funduotoje bažnyčioje. Jos sūnūs užėmė aukštas valstybines pareigas, siekė išlaikyti LDK savarankiškumą, bet palaikė prorusiškos Targovicos konfederatus, todėl buvo sukilėlių persekiojami. Jos anūkas Juozapas Antanas buvo artimas Tado Kosciuškos bičiulis, vėliau tapo Napoleono adjutantu, lydėjusiu imperatorių iki tremties į Elbos salą. Kosakovskių palikuonys po Pirmojo pasaulinio karo išvyko į Lenkiją, jų valdos Lietuvoje buvo išdalintos valstiečiams, iš buvusių dvarų praktiškai nieko nėra išlikę.

Jonavietis kalvis Andrius Šukutis sukūrė norus pildantį jonvabalį Liucijoną. Reikia sugalvoti norą ir patrinti jonvabaliui uodegą. 

Jonavos jonvabalis.

Jonavos Jonvabalis.

Kūtvėla tikisi, kad Jonavos jonvabalis Liucijonas išpildys jos norą.

Buvusi Jonavos pašto stotis.

Jonavos arklių pašto stoties komplekso statyba datuojama 1833–1835 m. Pagal pastatų skaičių, dydį ir teikiamas paslaugas Jonavos arklių pašto stotis priklausė trečiajai klasei. Stotyje buvo aptarnaujamos pašto ir krovinių siuntos bei arklių transportu važiuojantys keleiviai. Šiuo keliu važinėjo aukšto rango keleiviai, valstybės tarnautojai, pirkliai ir keliautojai iš daugelio Rusijos ir Vakarų Europos miestų. Čia buvo įrengti poilsio kambariai caro šeimos nariams ir valdininkams. Stotį smarkiai apgadino 1905 m. gaisras, dabartinį vaizdą stoties pastatas greičiausiai ir įgavo po rekonstrukcijos. Po Pirmojo pasaulinio karo pašto stotis nustojo veikusi. Nuo 1992 m. senojoje pašto stotyje atidarytas Jonavos krašto muziejus, o nuo 2006 m. komplekse veikia ir Jonavos turizmo informacijos centras.

Keliaujant senuoju pašto stočių keliu.

Mangetukų platinimo vietos.

Turizmo informacijos centras Jonavoje.

Jonavos autobusų stotis. Labai patogus susisiekimas su Kaunu.

Paskutinis autobusas į geležinkelio stotį nuvažiavęs prieš dešimt minučių, tai tenka papildyti šaltų gėrimų atsargas vietinėje Aibėje (kur šiandien antrą kartą prasilenkiu su neblaivių jaunuolių kompanija) ir pėdinu soties link. Atpėdinu su pakankama laiko atsarga. Atgal į Vilnių grįžtu reisu Ryga- Vilnius. Būčiau netgi pirkusi pirmąją klasę, bet ji buvo išparduota. Kažkaip pastebėjau, kad Vilnius-Ryga reise pirmąją klasę išperka labai greitai. Sėdėjau šalia labai linksmos kompanijos, kuri Latvijoje prabuvo dvi dienas ir gyvai aptarinėjo įspūdžius. 

Ryga-Vilnius per Jonavą.

Skubame susirasti savo vietas.

Turbūt bus įdomu, kas organizavo šį renginį? Organizatorių internetinėje svetainėje skiltis „Apie mus“ šiai dienai yra tuščia. Matosi, kad svetainė sukurta šiais metais, todėl, be žygio aplink Jonavą, jokios kitos informacijos nėra. Tačiau Facebook’s organizatoriai paprašė atsiliepimų. Atsiliepiau, tai grąžino startinį mokestį. Jiems nepatiko kritika dėl to, kad neįvykdė žadėtų įsipareigojimų ir kad apie juos nėra jokios informacijos. O dabar gi taip siaučia visokie internetiniai sukčiai! Aš iki pat atvykimo į renginio vietą netgi kiek abejojau, ar renginys įvyks. Organizatoriai pasiūlė informacijos apie juos ieškoti Žygio nuostatuose.

Aš paklausiau kas jie tokie, kodėl ėmėsi organizuoti žygius, kokie ateities planai. Sutikite, labai normalūs klausimai, nes manęs ir Skaitytojai teiraujasi apie organizatorius. O buvau nukreipta į Žygio nuostatus. Na, aš neišdidi, kur kreipia-ten ir einu. Žygį organizavo „individualios veiklos Nr: 1280XXX” (duomenys nuasmeninti). Labai informatyvu, ar ne?

Na, ką aš galiu pasakyti...

Kelionės į Jonavą išlaidos:

• Magnetukai: 6,10 EUR 
• Guru Cafe: 8,40 EUR 
• Traukinys Vilnius-Jonava-Vilnius: 16,63 EUR

Viso: apie 32,00 EUR

Ar Jums teko lankytis Jonavoje? Kokie įspūdžiai? Ką patartumėte turistams pamatyti?

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Kaštonaitė