Dienos išvyka į Merkinę: čia pokyliuose šokdavo gražiausios Europos moterys.

Paskutinėje Adventur parodoje prisirinkau nemažai informacinių lanktinukų apie lankytinas Lietuvos vietas. Tada buvo kritiškas vertybių perkainojimas rūšiuojant juos į TAIP arba PERDIRBIMUI krūveles. TAIP krūvelėje atsidūrė ne taip jau ir daug lankstinukų, todėl labai tikėtina per šį turizmo sezoną juos visus iškeliauti. Vienas lankstinukas buvo apie Merkinę (dabar iš jo liko tik suglažmytas ir tušinuku pribraukytas gniužulas). Merkinė man pasirodė visai įmanoma kryptis, tuo labiau, kad garsėja gražiomis apylinkėmis ir dabar jau turi apžvalgos bokštą (kas yra mano silpnybė). Iš pradžių galvojau važiuoti traukiniu iki Kauno, kur prisijungčiau prie kolegės blogerės Aistės iš Keliauk.info ekipažo, bet paskui netikėtai susidarė ekipažas ir iš Vilniaus, todėl Kauno ekipažas liko be šturmano Kūtvėlos. Manau, jie tai gana neskausmingai pergyveno, ir abu ekipažai sutarė susitikti prie Merkinės Gegužės 1-sios ryte.

Kūtvėla grožisi Nemuno ir Merkio santaka nuo Merkinės piliakalnio.

Merkinė buvo vienas svarbiausių miestų Lietuvoje XVI a.- XVII a. pr., nes Merkinėje buvo valdovų mėgstamas medžioklės dvaras; čia susikirto svarbūs prekybos keliai. Čia buvo katalikų ir stačiatikių bažnyčios, sinagogos, du vienuolynai; magistratas posėdžiavo rotušėje. Būtent Merkinėje Jogaila 1387 m. suteikė Magdeburgo teises Vilniui. Pati Merkinė Magdeburgo teises pakartotinai gavo iš Žygimanto Augusto 1569 m., kartu buvo patvirtintas ir herbas su vienaragiu. 1648 m. Merkinėje mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos Didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza. Miesto klestėjimo laikai baigėsi pražūtingo Tvano laikotarpiu XVII a. vid. 1794 m. miestą sudegino rusų armija per Kosčiuškos sukilimą. Paskui mūsų valstybė buvo galutinai padalinta 1795 m. Miestą 1882 m. nusiaubė gaisras, 1885 m. buvo nugriauti miesto sienos likučiai, o 1888 m. ant buvusios rotušės pamatų iškilo stačiatikių cerkvė. 1935 m. Merkinėje pirmą kartą mūsų šalyje buvo surengta "Senovės diena". Informacijos šaltinis: lanktinukas "Merkinė", Dzūkijos nacionalinis parkas ir Čepkelių gamtinis rezervatas.


Viena svarbiausių geros kelionės sudedamųjų dalių yra geras oras. Lietuvišku matu matuojant- kad bent akmenimis nelytų. Oro prognozė nieko gero nežadėjo.

Nors žieminius apatinius išsitrauk. 

Tuoj mane kelionės draugai užmėtė skirtingomis prognozėmis, viena gražesnių už kitą. Va Kinijoje tai uždraudė platinti oficialiai nepatvirtintas oro prognozes, nes dėl sumeluoto taifūno žmonės atšaukė keliones. Ir pas mus taip reiktų, nes kas ką nori, tas tą prognozuoja, ir nieko neatspėja. Turėtų tokius prognozuotojus gaudyti ir bausti kokia meteorologinė VLKK. Vykome iš Vilniaus su bendru nusiteikimu, kad 16.00 val. Merkinėje lis.

Iškilmingas Kūtvėlos paėmimas iš namų Vilniuje įvyko 7.50 val. Palei Vilniaus ribas mūsų ekipažą sustabdė kelių policija, kuri tą dieną buvo sustiprinusi patruliavimą. Mandagiai patikrino dokumentus ir paleido į laisvę. Kaip ir buvo planuota, apie 9.30 val. Vilniaus ir Kauno ekipažai su ašaromis akyse puolė vieni kitiems į glėbį susitiko prie Merkinės.

Merkinės planas, http://gamta.cepkeliai-dzukija.lt/

Daugiau naudingų žemėlapių tyrinėjant šį kraštą galite rasti čia: Dzūkijos nacionalinio parko lankstinukai. Ekipažų susitikimas buvo numatytas P raide pažymėtoje aikštelėje prie Mergelės Akelių, kur susikerta keliai iš Vilniaus ir Kauno. Kas dėl šio konkretaus paveiksliuko, tai jis yra įkeltas į Dzūkijos nacionalinio parko tinklalpį, bet-deja- yra pasenęs ir klaidus. Visų pirma, jame nėra nurodytas naujasis apžvalgos bokštas. Visų antra, nuo Gardino gatvės ieškomos trys kapinės be vietinių pagalbos yra labai sunkiai randamos, nes ten gyva pekla keliukų atsišakoja. Mano turimas lankstinukas iš Adventur parodos buvo anglų kalba ir su pažymėtu apžvalgos bokštu, bet su tomis pačiomis klaidžiomis kapinėmis. Manau, kad su žemėlapio dizainu dar reikia stipriai padirbėti.

Viena Mergelės akelė.

Čiurlionio kelias.

Tai riebumas neišpasakytas.

Čiurlionio kelio skulptūros.

Suolelis.

Čiurlionio kelias tai informaciniame lankstinuke nei internete, nei pas mane nepažymėtas. Aišku, pasakysite, žymėk čia kiekvieną pirstelėjimą, tai žinai kiek dažai kainuos. Nu bet dabar stovime ir galvojame: "KAS čia?" Gerai, mes dar žmonės kiek šviesūs, susivokėme, bet ne kiekviename ekipaže tokių būna. Čiurlionio kelias buvo sukurtas 1975-1976 m. minint jo šimtąsias gimimo metines, ir yra išdėstytas nuo Senosios Varėnos iki Druskininkų.

Kadangi Kūtvėla esu, būna, kad suveliu ką nors, tai ir dabar Čiurlionio kelio kalvą palaikiau žemėlapyje nurodytu piliakalniu. Gerai, kad kolegos keliautojai laiku pastebėjo ir pataisė mane, tai pradėjome to piliakalnio dairytis, kuris, pasirodo, yra visai ne piliakalnis, o vokiečių karių kapinės. Bet jos yra ant kalno, tokio viso apaugusio viskuom, be jokios nuorodos, todėl gerai, kad smalsumas yra žmogaus variklis.

Vokiečių karių kapinės.

Vienas iš labiau laiko nustekentų antkapių. 

Vokiečių karių antkapiai ir nuvirtęs ant jų medis.

Merkinėje vyko vienos intensyviausių Pirmojo pasaulinio karo kovų, todėl čia yra ir vienos didesnių vokiečių karių kapinių. Apie tai, kad jos didelės, byloja ir kryžius: "Daugumoje didesnių kapinių būdavo pastatytas didelis masyvus kryžius", rašo Gintarinė svajonė: Prisiminimai apie Pirmojo pasaulinio karo įvykius Merkinės apylinkėse. Sekantys du lankytini objektai buvo tik įvažiavus į miestelį. Sustojome prie parduotuvės netoli mokyklos, nors ir mokyklos kieme būtų galima pasistatyti mašiną. Abudu objektai buvo, galima sakyti, tik per gatvę vienas nuo kito.

Kūtvėla prie Merkinės riboženklio (jų yra du, antrasis kitur).

Merkinės riboženklis. Ant jo yra užrašas "Šventieji 1934 m." 

Istorijos paminklas.

Nustebau, kad ir rusų kalba parašyta. 

Apie šiuos riboženklius informacijos nėra, tik kad pastatyti galimai XVI a. Jų buvo keturi, šiandien likę tik du. Iš nišos ant šio riboženklio sprendžiu, kad čia galėjo būti kokio nors šventojo skulptūrėlė. Kadangi riboženkliai yra prie kelio iš miesto, galbūt tai buvo Šv. Kristoforas, keliautojų globėjas. Sakoma, į jo atvaizdą pažvelgę prieš kelionę, toje kelionėje nemirsite.

Tada ėjome pasižiūrėti Šv. Kazimiero, Lietuvos globėjo, paminklo mokyklos kieme.

Internatinė mokykla, sako akmuo.

Šv. Kazimieras. 

Šv. Kazimieras, Lietuvos globėjas.

Dar vieni šventieji metai.

Šv. Kazimierui skulptūrą sukūrė K. Lanauskas 1993 m. Ant jos postamento šiandien yra malda Šv. Kazimierui iš Sibiro lietuvaičių maldaknygės "Marija, gelbėki mus". Apžiūrėję šias įžymybes, nuvažiavome iki Dariaus ir Girėno aikštės miestelio centre, kur mašinas pasistatėme ilgesniam laikui.

Namas, kuriame mirė Vladislovas Vaza.

Po Žygimanto Augusto mirties tiesioginė Jogailaičių linija baigėsi. Mūsų valstybėje iš Jogailaičių giminės liko penkiasdešimties metų sulaukusi netekėjusi karalaitė Ona, Žygimanto Augusto sesuo. Kadangi jos garbingas amžius įpėdinių tikėtis jau nebeleido, prasidėjo naujo valdovo žvalgytuvės. Ona labai rėmė savo sesers Kotrynos, Švedijos karalienės, sūnaus Žygimanto Vazos kandidatūrą. Jis ir tapo naujuoju valdovu po Onos vyro Stepono Batoro mirties. Na, o Vladislovas Vaza buvo Žygimanto Vazos sūnus. Tų laikų įpročiu karalaitis keliavo po Europą. Italijoje jo atvykimo garbei parodyta opera padarė jam neišdildomą įspūdį, ir jis parvežė operos įdėją į mūsų šalį (operą jis parsivežė, o ne jam pirštą Toskanos kunigaištytę, ot išdykėlis). 1636 m. Vilniaus Žemutinėje pilyje įvyko operos "Elenos pagrobimas" premjera- operos kaip žanro premjera pirmiau nei Anglijoje, Prancūzijoje ar Ispanijoje. Vladislovas Vaza pabaigė ir Šv. Kazimiero koplyčios Vilniuje statybas. O keliaudamas po Europą lankėsi ir garsaus dailininko Rubenso dirbtuvėse ir jam pozavo. Rubensui savo laiku pozavo ir jo tėvas Žygimantas Vaza.

Raskite 10 skirtumų.Vladislovas- dešinėje.

Vladislovas Vaza moteriškajai žmonijos pusei nebuvo abejingas. Sakoma, net didikai džiaugėsi, kad šitą karalaitį apvesdint tai nebus sunku. Savo ruožtu, Vladislovas buvo pasižadėjęs be Seimo pritarimo nevesti. Mylėjo Vladislovas Vaza tokią Jadvygą iš Lvovo, paprastą miestietę. Bet tokia santuoka buvo negalima. Reikia pripažinti, kad į nevedusio valdovo nesantuokinius ryšius būdavo žiūrima pro pirštus. Daug kur tai buvo traktuojama kaip valdovo sveikatos požymis, o atsiradę nesantuokiniai vaikai būdavo aprūpinami titulais arba dvarais. Tik jų motina mūsų krašte niekada neturėdavo politinės įtakos, skirtingai negu, sakykime, Prancūzijos karalių favoritės. Ir tas šaršalas dėl Žygimanto Augusto ir Barboros kilo dėl to, kad karalius vedė, švelniai tariant, savo sugulovę. Seimas netruko Vladislovui surasti gerą partiją- Ceciliją Renatą Habsurgaitę. Tiesa, Vladislovas kiek paniurzgėjo, kad nuotaka sena kaip pasaulis, 26-rių metų, bet politika yra aukščiau "patinka-nepatinka". Didikai nepamiršo, kad karalius Kazimieras, kai reikėjo, tai, anot jų, "tikrą baidyklę" vedė, ir nieko, žiūrėkit, kokia laimė ir sutarimas buvo, kiek įpėdinių susilaukė. O Jadvyga, pagal gerąsias to meto tradicijas, buvo su geru kraičiu ištekinta į Merkinę, už Merkinės seniūno, kur Vladislovas Vaza ir mirė persišaldęs medžioklės metu, labai sunkiu valstybei metu. Mirė jis, sakoma, ant Jadvygos, tada jau našlės, rankų, kaip kad buvo pageidavęs jų atsisveikinimo metu. Jadvyga iki gyvenimo pabaigos nepaliko Merkinės. Vladislovas užrašė jai pakankamai lėšų, kad jai nieko netrūktų, pasirūpino ir ne santuokoje sugyventu sūnumi: Vladislovas Konstantinas gavo grafo Vasenau titulą. Jo gyvenimo peripetijos, sakoma, vertos A. Diuma plunksnos. Šaltinis: Meilės ugnies sušildyta kelių šimtų metų istorija. O šitą straipsnį tiesiog privaloma perskaityti: Karaliaus meilužės beieškant.

Su datomis reiktų "on" prielinksnio, bet tiek jau to. Memorialinė lenta Vladislovui Vazai.

Ant to paties namo. 

Ant senosios istorinės rotušės pamatų XIX a. buvo pastatyta cerkvė. Ši cerkvė priskiriama "smurtinei architektūrai", kai tokie svetimkūniai atsirado okupacinio režimo metais ir darkė originalų urbanistinį planą. Cerkvė veikė iki 1940 m. Sovietmečiu čia buvo įkurtas Merkinės kraštotyros muziejus, kuris veikia ir šiandien. Pati istorinė rotušė turėjo būti įspūdinga: XVII a. pab. po Tvano perstatyta rotušė buvo dviejų aukštų pastatas su aštuoniakampiu bokštu, kuriame buvo miesto laikrodis, pirmame aukšte tilpo trylika krautuvių.

Merkinės Viešpaties Kryžiaus cerkvė, dabar-muziejus. 

Europinė parama. 

Nemirtingieji Darius ir Girėnas. 

Bet kaip gražu būtų ant to smaigo/kryžiaus liekanos iškelti Merkinės vėliavą. 

Reikia pasakyti, kad, lyginant su prieš tai buvusiu apšepusiu geltonu pastatu, ši rekonstrukcija yra labai pavykusi. Tik gaila, kad šventinėmis dienomis muziejus nedirba. Mes visi aštuoni, už bilietus pilną sumą mokantys lankytojai, būtume mielai užėję. Be to, miestelis tą dieną buvo pilnas turistų, netgi didieji turistiniai autobusai atvažiavo. Bet ne, nereikia Merkinei turistų, gi čia ir taip viskas klesti, verslai pakilime. Ir ne tik Merkinėje, visur taip. Turizmas Lietuvoje vykdomas I- V, 8.00-17.00, ir būtinai su pietų pertrauka.

Kita vertus, yra ir gerų dalykų. Po pusantros valandos kelionės moteriškam organizmui jau norisi pamedituoti patogiai. O miške kur pakeliui sysinti kai ežiukas spokso tai man drovumas neleidžia. Lankytojų srautais šis Merkinės lankytinas objektas tikrai negalės skųstis. Labai sveikintina iniciatyva yra tokios turistiškai jautrios infrastruktūros sukūrimas. Dar šis objektas galėtų patapti ir žemėlapiuose atvaizduotas.

Europinė parama naudojama protingai. 

Merkinės WC. Ieškokite netoli IKI parduotuvės. 

Tegul man jautresnis Skaitytojas atleidžia už sekančias nuotraukas, bet paskui piktieji kritikai dar sakys, kad nėra čia jokių įrodymų, kad čia tik muliažas koks. Tai prašome, infrastruktūra iš vidaus.

Bidė.

Instrukcija, kaip naudojamas bidė.

Porcelianinis sostas. Tik popierius-savo. 

Darbo valandos. 

Šis patogumas įrengtas pagal projektą "Merkinės miestelio viešosios infrastruktūros plėtra", kurio metu sutvarkytos kelios Merkinės vietos. Projektui įgyvendinti panaudota 4.458.659,71 Lt finansavimas (Europos regioninės plėtros fondo lėšos – 3.789.860,76 Lt, valstybės biudžeto lėšos – 334.399,47Lt, Varėnos savivaldybės biudžeto lėšos – 334.399,48 Lt). Šaltinis: Regioninės plėtros departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. "Prasmingiausias ES struktūrinių fondų panaudojimas, kokį tik esu matęs, yra naujasis viešas tualetas Merkinėje, tiesiai už seniūnijos pastato. Jei ne Europa, dar pusšimtį metų gyventumėm apmyžtais kampais ir pakrūmėm."- rašo griežtai, bet teisingai Romas Kvietkevičius- Sadauskas savo 2013 m. straipsnyje Nutylimas mūsų miestelių prakeiksmas. 

Tada apsukome ratą aplink centrinę aikštę.

Domininkonų bažnyčios ir vienuolyno vietą XVII a. šiandien žymi šis koplytstulpis.
Po 1831 m. sukilimo Domininkonų vienuolynas buvo uždarytas. 

Dariaus ir Girėno aikštė, Merkinė. 

1359 m. kronikose pirmą kartą paminėta Merkinės pilis.
1387 m. Merkinėje Jogaila suteikė Magdeburgo teises Vilniui.
1569 m. Žygimantas Augustas atnaujino Merkinės Magdeburgo teises.

Kūtvėla prie antspaudo Merkinėje. 

Antspaudas Merkinėje.

Atminimo akmuo ir antspaudas atsirado paminint Merkinės 650-sias metines 2009 m. Autorius- K. Lanauskas. Šis paminklas skirtas pabrėžti Vilniaus ir Merkinės istorinį ryšį.

K. Jagminas palaidotas bažnyčios šventoriuje.

Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centras. 

Pabučiuojame durų rankeną. Turistai reikalingi tik darbo dienomis.
Chroniška visos šalies problema.

Marcinkonyse esu nusižiūrėjusi Zackagirio pažintinį taką. 

Merkinės žemėlapis. Apžvalgos bokštas dar nepažymėtas. WC irgi. 

Lankytojų centras. Labai gerai, kad yra pritaikytas neįgaliesiems. Labai negerai, kad turizmo
sezono metu nedirba tada, kada tie turistai gali čia infrastruktūra naudotis. 

Varėnos kultūros centro Merkinės filialas. 

Koplytstulpis su nuorodomis į lankytinus objektus.

Šv. Kazimieras. 

Nu va, šaukštai po pietų. Prie Mergelės Akelių bučiau sraigių pririnkusi, eurą uždirbusi. Kita vertus,
Viešpats sraiges sutvėrė pirmiau nei žmogų. Gal tame yra prasmės?

Toliau einame Kauno gatve ieškodami žemėlapyje nurodytų lankytinų objektų. Man kažkaip akis užkliūna už vieno pastato, bet iš čia jis nepilnai matosi.

Labai panašus į buvusią sinagogą.

Koplytstulpis žymi čia buvusią Šv. Petro ir Povilo bažnyčią. Už jo- tarybinių karių kapai.

Tarybinių karių kapinės Merkinėje.

Reikalingas budintis ornitologas. 

Tarybinių karių kapinės.

Kapinių sutvarkymo data. Bet 2005 m. Rusija uždraudė Jakutijos lietuvių tremtinių paminklo statybas.
O mes kažkodėl leidžiame tvarkyti jų kapines.  

Kitapus kelio pagal žemėlapį turėtų būti stačiatikių kapinės. Ten yra toks kalnelis, tvorele aptvertas. Tie keli likę paminklai baigia į žemę sulįsti.

Stačiatikių kapinės Merkinėje. 

Antkapis.

Antkapio likutis.

Apleistas kapas.

Antkapio likutis.

Netoli yra kita kalvelė, bet tvora neatitverta, ten irgi matosi keli palaidojimai. Sprendžiant iš rastų žvakelių, yra kas jas dar prisimena.

Trys identiški kapai. 

Apleistas kapas ir kažkoks mietas. 

Toliau ėjome prie antrojo iš Merkinės riboženklių, kuris pasirodė esąs toliau, nei galvojome.

Rūšiuoti šiukšles yra gerai. 

Yra kas pluša ir šventinę dieną. Ką tik pro šalį nuvažiavo ir traktoriukas su gyvūnų...eee...gamtinėmis trąšomis. 

Patogioje vietoje bus Merkinės tradicinių amatų centras.

Keramikos dirbiniams reikia ir geros krosnies. Merkinė ypač garsėja juodaja keramika. 

Ilgabalės takas- varliagyviams pažinti. Dėl laiko ir informacijos stokos juo neiname.

Va ten toli toli baltuoja riboženklis. 

Traktoriukas krato trąšas. 

Antrasis Merkinės riboženklis.

Paminklas saugomas valstybės, sako užaugusios žolės.

Pakartota ir rusų kalba. 

Ant šito riboženklio nei kryžiaus nėra. Tik kelios nišos vėlgi užuomina į buvusius šventųjų abrozdėlius.

Apžiūrėję riboženklį, grįžome tuo pačiu keliu atgal. Šalia tarybinių karių kapų yra pažymėtos miestelio kapinės ir Kryžių kalnelis.

Tarybinis karys.

Kryžių kalnelis.

Čia buvo laidojami Lietuvos partizanai. Sovietmečiu čia buvo padarytas mokyklos stadionas, kad nė ženklo neliktų apie kovotojus už laisvę. Kryžių kalnelis čia palaidotų 1945-1953 m. Merkinės apylinkėse žuvusių partizanų atminimui įrengtas 1989-1998 m. Koplyčia atidengta 1994 m., plokštės atdidengtos 1998 m. Autoriai: skulptorius A. Belevičius ir architektė G. Petrušienė. Neseniai rėmėjų dėka pavyko atnaujinti keturiasdešimt kryžių, talkos metu buvo sutvarkyta aplinka. Šiuo metu čia stovi daugiau kaip 150 kryžių. Šaltinis: Atnaujintas Merkinės Kryžių kalnelis.

Koplyčia ir trispalvė.

Koplytstulpis A. Ramanauskui-Vanagui.

In Memoriam. 

Už negimusių nužudymą. 

Nepamirškime niekada žuvusių 1918-1923 m. 

Mokyklos stadiono likučiai. 

Antanui Grušauskui-Siaubui.

In Memoriam. 

Šeimos medis. Barbatavičių šeima.

Baltarusas Vasia, žuvęs Norulių miške. 

Kryžių kalnelis.

Čia perlaidoti septyni partizanai, kurių palaikai buvo rasti prie Merkinės NKVD būstinės.

Paminklo fragmentas.

Kryžių kalnelis. 

Žuvusiems už Lietuvos laisvę 1945 m. 

Sibire mirė iš bado. 

"Jūsų dienos skirtos kovai ir vargams liks kaip nenykstantis granito testamentas dienų dienoms vaikų vaikams".

Šitie žmonės mirė mūšio lauke, buvo žiauriai nukankinti ar mirė badu Sibire tam, kad ši trispalvė čia
plevėsuotų. Pagalvokite apie tai tie, kam prierusobuvogeriau. 

Iš Lietuvos partizanų vadų deklaraijos. 

Juozui Vitkui- Kazimieraičiui, 1901-1946 m. 

Šalimais- miestelio kapinės.

Lietuvos laukuose žuvusiems, iš Sibiro tremties lagerių ir kalėjimų nebesugrįžusiems. 1941-1989 m.

Koplytėlė su inkilais. 

Merkinės kapinės.

Neįvardinti, bet nepamiršti kapai.

Netoli Kryžių kalnelio prie mokyklos yra paminklas rašytojui Vincui Krėvei-Mickevičiui. Netolimame Subartonių kaime yra jo memorialinis namas-muziejus.

Paminklas Vincui Krėvei-Mickevičiui, 1994 m. Skulptorius P. Mazūras.  

Kaip tik padarėme tokią kilpą ir išėjome prie to įdomaus pastato, kuris mane suintrigavo anksčiau. Man atrodė, kad čia galėjo būti sinagoga. XVII a. sinagogas mini ir rašytiniai šaltiniai.

Dabar čia-biblioteka.

Memorialinė lenta. 

Įspūdingos architektūros pastatas. Tai-ne sinagoga, o buvusi žydų mokykla. 

Įsukus pas žmones į kiemą yra koplytstulpis, skirtas 1945 m. Merkinės puolimui atminti. Šalia jo yra Lietuvos kovų ir kančių muziejus.

Koplytstulpis ir muziejus.

Memorialinė lenta.

Pietų Lietuva ypač atkakliai priešinosi sovietinei okupacijai. Viena didžiausių partizaninio karo operacijų vyko Merkinėje 1945 m. gruodžio 15 d. Mūšyje dalyvavo apie 200 partizanų. Jie užėmė milicijos, pašto, valsčiaus pastatus, paėmė ten rastus svarbius dokumentus, ginklus, kitus reikalingus daiktus. Puolimui vadovavo A. Ramanauskas- Vanagas. Okupantai užsibarikadavo bažnyčioje ir cerkvėje, kur laukė pastiprinimo, o partizanai jų nepuolė, nes nenorėjo išniekinti šventovių. Netrukus atvyko okupantų pastiprinimas ir partizanams teko atsitraukti. 1956 m. A. Ramanauskas- Vanagas buvo areštuotas, kankintas, ir sušaudytas.

Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia yra seniausia Dainavos krašte. Manoma, kad pirmoji bažnyčia čia pastatyta dar prieš 1387 m. Čia 1418 m. ir 1419 m. Jogaila šventė Kalėdas. Lėšų šiai bažnyčiai skyrė daugelis Lietuvos valdovų. XVII a. Vladislovo Vazos nurodymu bažnyčia buvo restauruota. Per Tvaną bažnyčia buvo sugriauta, bet po jo atstatyta LDK etmono ir buvusio Merkinės seniūno Mykolo Kazimiero Paco lėšomis. XIX a. ir XX a. bažnyčia buo restauruojama. Jos skliautų tapyba, valstybinės ir religinės reikšmės simbolių suderinimas, yra bene vienintelė tokio pobūdžio tapyba Lietuoje. Savo garbe ši bažnyčia nusileidžia tik Vilniaus Katedrai, o senumu ji lygi Vilniaus Šv. Mikalojaus ir Kauno Vytauto bažnyčioms.

Merkinės bažnyčia.

Varpas.

Kaimynas.

Šoniniai varteliai.

Kryžius šventoriuje.

Naktimis bažnyčia apšviečiama.

Merkinės bažnyčia.

Merkinės bažnyčia. 

Šiek tiek paklydome, bet gerų žmonių padedami suradome koplytstulpį, žymintį čia buvusio Jėzuitų bažnyčios ir vienuolyno vietą. Tai-vis to paties etmono M. K. Paco rūpesčiu funduota buvo.

Jėzuitų bažnyčios ir vienuolyno jau nebėra. 

Čia susidarė kvorumas norinčių pavalgyti. Prisiminėme, kad netoli piliakalnio yra poilsiavietė. Bet mūsų vairuotojas tik fuuuuucht ir pravažiavo posūkį į ją, Kūtvėla net sucypt "Sustok!" nespėjo. Jau tie vyrai už vairo, jiems bet kur reikia greičio rekordus mušti. O kelias ten siauras kaip kojinė, iš paskos Kauno ekipažas linguoja, tai ir apsisukti nėra kaip. O čia dar nuoroda į Jonionių akmenis pasitaikė. Nu ką, važiuojame ten pasižiūrėti ir pavalgyti, erkių pamaitinti. Sustojome dar neprivažiavę Jonionių akmenų, nes kelias toks jau labai įtartinas pasirodė. Pasiėmėme maistą ir nuėjome tų akmenų ieškoti.

Nuoroda į Jonionių akmenis. 

Pasirodo, mūsų džiaugsmui ir erkių liūdesiui, čia irgi yra poilsiavietė. Iš čia kitoje upės pusėje matosi naujasis apžvalgos bokštas. Čia švenčiamos Rasų šventės.

Poilsiavietė prie Nemuno.

Poilsiavietė prie Nemuno.

Vartai į Motiną Gamtą. 

Vartai į Jonionių akmenis. 

Jonionių akmenys. 

Reikia pripažinti, kad kelias čia visada bus įtartinas vairuotojams, nes praplėsti jį tam, kad atvažiuotų daugiau turistų-neapsimoka. What you see is what you get. Nelabai įsivaizduoju ką čia darytų 40-ties žmonių turistinis autobusas.

Jonionių akmenys yra lietuviškasis Stounhendžas. Spėjama, kad šie akmenys sudaro Mėnulio kalendorių, o jo centrinė dalis- Saulės laikrodis- išliko iki mūsų dienų. Mūsų protėviai čia stebėjo gamtos ciklus. 2001 m. šie akmenys įtraukti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. 8 ha miško šioje teritorijoje yra priskirti prie valstybinės reikšmės miškų.

Jonionių akmenys.

Jonionių akmuo.

Kūtvėla prie Jonionų akmenų. 

Akmuo po medžio šaknimis. 

Kūtvėla prie Jonionių akmenų.

Kūtvėla ir senasis Mėnulio kalendorius. 

Patrepsėję aplink akmenis, važiavome toliau ieškoti XV a. pilkapio, žydų civilinių kapinių ir holokausto memorialo. Sustojome, kaip vėliau paaiškėjo, prie buvusio dvaro, ir toliau ėjome pėsčiomis.

Sekame kelio nuoroda. 

Šiek tiek teko paklaidžioti, nes žemėlapyje pažymėtas tik vienas kelias, o miške jų atsišakojo daugiau. Kelio nuorodos tikrai praverstų. Kiek pablūdiję, radome įrodymą, kad dabar jau einame reikiama kryptimi.

Holokausto aukų kapai 60 m. 

2008 m. vandalai sudaužė tokį obeliską, jo liekanas matėme šalimais. Sudaužė ir atminimo lentą ant holokausto paminklo. Merkinės žydai minimi nuo XV a. Dar XVII a. pr. Merkinėje stovėjo sinagoga. Apie tris šimtus metų Merkinėje gyvenusi bendruomenė turėjo ir savo kapines, 3,2 ha- trečias pagal dydį Lietuvoje (didesnės tik Biržų (3,3 ha) ir Kauno Žaliakalnio (8,1 ha) žydų kapinės). 1897 m. surašymo duomenimis, Merkinėje gyveno 1900 žydų. Čia 1935 m. apsilankiusį Prezidentą Antaną Smetoną pirmas su duona ir druska pasitiko miestelio rabinas. Tarpukariu vietos žydų bendruomenė turėjo savo banką, knygyną, gaisrininkų komandą, sporto organizaciją, orkestrą ir šokių kolektyvą. Iš 145-kių krautuvių beveik visos priklausė žydams. Prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui, čia gyveno apie 300 žydų šeimų. Merkinės žydai buvo sušaudyti 1945 m. rugsėjo 10 d. Šaltinis:  Holokaustas Alytaus apskrityje 1941 metais.

Vienas holokausto memorialas, Merkinė. 

Lentos su užrašu nebėra.

Dovydo žvaigždė.

Rebeka. 

Antras holokausto memorialas.

Memorialinė lenta. Merkinės ir Liškiavos žydų bendruomenėms atminti. Čia buvo sušaudyti 845 žydai. 

XV a. kapinyną būtume pražiopsoję, nes jokios nuorodos į jį nėra. Laimei, kažkieno žvitri akis pastebėjo savotišką kalvelę. Dabar ten kažkas įsirengė personalinę poilsiavietę. Pro medžių tarpą atsiveria vaizdas į Nemuno ir Merkio santaką, bet padarius kirtimą būtų įspūdingiau.

XV a. kapinynas-stovyklavietė. 

Šios dienos labiausiai fotografuotas objektas- žaltys. Oi tai buvo susižavėjimo šūksnių!

Beieškodami žydų civilinių kapinių, nugrybavome- juk Dzūkija- pas žmogų į kiemą. Malonus vyriškis pasirodė, nusakė kur eiti. Manau, nudžiugo pamatęs, kad turimę Merkinės lankstinuką. Paskui dar patarė kaip iki piliakalnio nueiti ir kur apžvalgos bokštą rasti.

Buvusi žydų kapinių tvora.

Žydų kapinės Merkinėje. 

Antkapis su knyga.

Antkapis su Dovydo žvaigžde.

Namelio formos antkapis- ohelis. 

Sunykęs antkapis.

Žydų kapinių siena.

Labai didelės ir įspūdingos kapinės. Kažkuom man jos buvo panašios į Prahoje aplankytas žydų kapines. Merkinės žydų civilinės kapinės veikė iki 1941 m. Norintys daugiau sužinoti apie šias kapines gali perskaityti joms skirtą labai įdomų Auksės Tamulevičiūtės 2004 m. parašytą bakalaurinį darbą "Amžinybės namai. Senosios Merkinės žydų kapinės", Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedra. Šį darbą galite rasti čia: Merkinės miestelio žydų senosios kapinės puslapio apačioje Dokumentai--> 4. Papildoma medžiaga --> Bakalauro darbas (be priedų), PDF formatas. Taipogi, yra projektas "Litvakų kapinių katalogas", kuris sieka užfiksuoti žydų kapines ir informaciją skaitmenizuoti. Projekto tinklalapyje galima rasti nufotografuotus ir išverstus antkapių užrašus.

Kadangi buvome patarti iki piliakalnio eiti pėsti (nusileisti laiptais netoli dvaro), nutarėme patikrinti ar verta taip daryti, ar geriau vis dėlto važiuoti. Pasirodo, piliakalnis iš tiesų buvo čia pat.

Buvęs dvaras. Merkinės globos namai. 

Laiptai į piliakalnį. 

Merkinės pilis buvo pastatyta XIV-XV a. Ji buvo pastatyta ant kalno ir dažnai minima Wigand von Marburg ir Johann von Posilge kronikose bei Vokiečių Ordino kelių aprašymuose. XVII a. VU profesorius Sarbievijus čia lotyniškai rašė eiles apie medžioklę ir piemenėlių žaidimus. Čia stovėjusiame dvare per puotas šoko gražiausios Europos moterys. Mykolas Kleopas Oginskis 1785 m. Merkinės dvaro kapelai pasamdė kapelmeisterį iš Varšuvos karališkojo dvaro.

Į piliakalnį užlipti yra du būdai: lengvasis ir sunkusis. Lengvasis būdas yra lipti laiptais su turėklais, kurie yra kitoje pusėje nei automobilių stovėjimo aikštelė prie piliakalnio, todėl dauguma turistų jų net nepastebi. Sunkusis būdas yra ropštis laiptais be turėklų, kurie yra arčiausiai privažiavimo. Kodėl čia nepadaryti turėklai-nežinia. Gal darko paveldosauginį vaizdą. Žinia, paskui tie turistai funikulieriaus įsigeis, arba-neduok Pone Dieve- oro gondolos.

Nemuno ir Merkio santaka, Merkinė.

Nuo Merkinės piliakalnio. 

Užėjo debesėlis.

Sunkusis būdas patekti ant Merkinės piliakalnio. 

Sala santakoje. 

Saulytė mums šypsosi. 

Kūtvėla irgi šypsosi savo skaitytojams.

Asmenukė :)

Prie Merkinės piliakalnio.

Merkinės piliakalnis.

Kūtvėla prie Merkinės piliakalnio. 

Merkinės pilies rekonstrukcija. 

Pabaigai buvome pasilikę, mūsų nuomone, įspūdingiausią lankytiną objektą- Merkinės apžvalgos bokštą. 2015 m. pradžioje Merkinėje buvo inauguruotas "Pušų gojelis", vienas aukščiausių apžvalgos bokštų Lietuvoje. Kad jis yra turistų traukos centras parodė ir pilna automobilių stovėjimo aikštelė. Čia pasižvalgyti po apylinkes galima iš 25 (26?) m. aukščio.Sakoma, kad šis bokštas yra ir vienas iš gražiausių saugomose teritorijose.

Merkinės apžvalgos bokštas.

Merkinės apžvalgos bokštas.

Kūtvėla fotografuoja.

Vaizdas nuo "Pušų gojelio". 

Nemunas-Lietuvos upių tėvas.

Elegantiškas dizainas.

Kūtvėla Merkinės apžvalgos bokšte.

Tolumoje matosi Merkinės bažnyčia.

Merkinės gamtovaizdis.

Mūsų sutiktasis žaltys.

Saulytė vėl šypsosi.

Kūtvėla lankosi Merkinės apžvalgos bokšte.

Kūtvėla susipažįsta su turizmo naujovėmis Merkinėje.

Vėjas kėsinosi skrybėlaitę nupūsti!

Pasižvalgę po apylinkes nusprendėme, kad vis dėlto nuo piliakalnio atsiveria gražesnis vaizdas. O tualeto ir nedidelės kavinės- trūksta. Gal viskas dar ateityje?

Paskutinis šios dienos sustojimas buvo kiek neplanuotas, bet bendru pritarimu palaimintas- Merkinės piramidė. Šis objektas susilaukė kontraversiškų įvertinimų, plačiai šalyje per žydruosius TV ekranus išgarsėjo Laimos Paksienės dėka, buvo ir paveldosaugininkų nemalonėje atsidūręs. Pagal automobilių skaičių galima spręsti, kad populiarumu ši vietovė konkuruoja su apžvalgos bokštu.

Oficialus Merkinės piramidės tinklalapis: Merkinės piramidė.

Merkinės piramidė.

Gėlynas prie Merkinės piramidės.

Merkinės piramidės kupolas.

Tikinčiųjų palikti rožančiai.

Rožančiai prie Merkinės piramidės.

Prisipažinsiu, man šioje kelionėje įspūdį labiausiai padarė panorama nuo Merkinės piliakalnio ir Merkinės piramidė.

Žinoma, yra visokių nuomonių:

• Delfi: Merkinės piramidė neteko savo galių.
• Lietuvos skeptikų draugija: reportažas iš kelionės į Merkinės piramidę.
• Pipedija: Česukų piramidė.
• Lietuvos žinios: Merkinės piramidės kupolo griauti nebevers .
• 15 min: Laima Paksienė: jei griaus Merkinės piramidę, gulsiu kryžiumi prieš buldozerius!

Tikėti ar netikėti- kiekvieno asmeninis pasirinkimas.

Dabar štai sėdžiu, krebždu aprašinėdama kelionės įspūdžius, bet vis atrandu, kad šis bei tas liko nepastebėta, todėl artimiausiu metu bus rengiama papildoma išvyka į Merkinės apylinkes. Grįžtant į Vilnių trumpam dar stabtelėjome Perlojoje, o Vilniuje buvome kažkur apie 18.30. Tą dieną neiškrito nei vienas lietaus lašas, nors grįžtant dangus buvo toks, į kurį išmanantys žmonės žiūri ir sako: "Na, panašu, kad į vakarą gali ir palyti."

Daugiau informacijos apie Dzūkijos nacionalinį parka rasite čia: Čepkelių-Dzūkijos PAN parkas. O kolegė blogerė Aistė iš Keliauk.info padarė Google Earth žemėlapį su mūsų aplankytomis vietomis.




Dėkoju savo bendrakeleiviams už kompaniją. Iki kitų išvažiavimų! :)

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi, pušų sakais pakvipusi, Jūsų

Kūtvėla Žaliapušaitė