2016 m. spalio 27 d., ketvirtadienis

Iš liepsnos gimęs liūtas Lvovas. Ką veikia nėščia moteris ant teatro stogo?

Pirmasis rašytinis Lvovo paminėjimas buvo 1256 m. apie jame kilusį gaisrą ir tai yra laikoma oficialia miesto įkūrimo data, nors archeologiniai kasinėjimai tvirtina miestą buvus dar senesnį. Net ir XIX a. Lvovas dar tebebuvo medinis, todėl gaisrai ne kartą jį yra siaubę, bet miestas vis atsistatydavo (iš medžio, nes kartais miestą padegdavo Miesto tarybos nurodymu artėjant priešo kariuomenei). Lvovas (nors turbūt reiktų pratintis sakyti Lvivas) manęs dėl galėjo sau egzistuoti ir be manęs. Tačiau mūsų šeimoje yra vienas asmuo, pastoviai dūsaujantis, kad va Lvovas tai gražus miestas, o dar ir Ecolines bilietams akcija pasitaikė, tai daug ir negalvojau, juk keliauju tai iš godumo. Tik 18 eurų į abi puses! Įsitikinau, kad mūsų naujasis maršrutas Vilnius- Lvovas iš tikrųjų yra papildoma stotelė maršrute Ryga- Truskavets, nes mano vieta autobuse jau buvo užimta. Bet su bilietu ginčytis sunku, stiuardesė tik skėsteli rankomis, ir mano storas kaimynas nepatenkintas man užleidžia mano vietą. O aš persiaunu į megztas šiltas kurpes, apsikamšau pleduku, po šonu pasikišu pagalvėlę ir važiuoju sau. O važiuoti tai keturiolika valandų į vieną pusę. Lenkijos-Ukrainos pasienyje sugaištame apie dvi valandas, daugiausia dėl to, kad prieš mus buvo dar keletas turistinių autobusų. Štampas pase ir štai jau riedame tamsiais ir duobėtais Ukrainos šunkeliais. Tiesa, jau buvo ir kiek užsupę mane nuo ilgo važiavimo. Nustebino, kad autobusas buvo praktiškai pilnas. Šiek tiek vėluodami atvykstame į Lvovo autobusų stotį. Rytas tamsus, žmonių vienas kitas, bet jau važiuoja man reikalingas autobusas Nr. 3A. Įsibraškinu su visa manta per priekines duris, sumoku 4 grivinas, ir netgi gaunu atsisėsti. Važiuojame pakankamai ilgai, tai pasiklausiu tokios merginos ar man reikiama stotelė netoli, o ji išsodina mane šiek tiek ne ten, bet, laimei, Lvovo centras turi nemokamą wi-fi, todėl pasijungiu naviaciją ir netrukus spaudžiu durų skambutį prie savo hostelio Lviv Loft Hostel kiemo vartų. Apsimiegojusi mergina (ten darbuotojai miega bendrajame kambaryje kai budi savo parą) įleidžia mane, užregistruoja ir leidžia eiti į lovą. Po tokios ilgos kelionės tai geros naujienos! Šiaip įsiregistravimas čia pas juos vyksta vėlesniu dienos metu, bet per Booking.com buvau užklausiusi dėl galimybės gauti savo kampelį anksčiau ir va, pavyko. Pailsėjau trumpai, nes netrukus mūsų haremas pradėjo keltis.



Savaitė pasitaikė apsiniaukusi ir su lietumi, todėl nuotraukos gavosi šaltos, bet visko prifotografavau. Pirmiausia nužingsniavau į turizmo informacijos centrą pasiimti miesto žemėlapį. Turizmo informacijos centras Lvove labai kuklus, bet žemėlapius duoda. Aš dabar jau įpratau kiekvieną kartą keliaudama nusipirkti iliustruotą knygelę-gidą apie lankomą miestą, tai susižinojau ir kur artimiausias knygynas. Labai šiandien didelių žygių planuotis negalėjau, nes vakarui turėjau bilietą į "Aidą" Lvovo operos ir baleto teatre.

P1540774
Netoli čia gyvenau. 

P1540775
Miestas apraizgytas tramvajų laidais. 

P1540777
Paminklas Tarasui Ševčenkai. 

P1540778
Garsioji Vienos kavinė.
Ši kavinė labai aukštai reitinguojama Trip Advisor portale, tik nesuprantu kodėl. Ji turėtų atstovauti austriškajam Lvovo laikotarpiui, bet man susidarė labai nekoks vaizdas. Interjeras labai vidutiniškas, meniu irgi, aptarnavimas vėsus ir lėtas. Paskui susipažinau su ukrainiečių pora, kuri sako užėjo, pamatė interjerą, apsisuko ir išėjo. Labai juos suprantu. Bet geras dalykas tas, kad kainos tokios, kad gali sau leisti ir nelabai gražioje vietoje pasėdėti.

P1540786
Ursulijus Lepečkojauskas mėgaujasi Vienos kava ir štrudeliu. 

P1540779
Lvove daug tokių suoliukų.
P1540780
Suoliukas su liūto galva. 
P1540781
Štrudelių namas Lvovo senamiestyje. 
P1540783
Šiame balkone karalius Vladislovas Vazas pirmą kartą pamatė savo gyvenimo meilę Jadvygą. 
Apie Vladislovo Vazos ir Jadvygos meilę esu pasakojusi savo įraše apie Merkinę.

P1540785
Lvovo miesto dviračiai. 

P1540789
Lvove visi pirkliai galėjo statytis tik trijų langų pločio namus. Jeigu langų buvo daugiau-tai koks vyskupas ar Venecijos pasiuntinys gyveno. 
XVI a. Lvove pirkliai, amatininkai ir gydytojai savo namus Turgaus aikštėje galėjo statytis trijų langų pločio: du langai buvo pagrindiniam kambariui ir vienas langas- šoniniam. Tokie apribojimai buvo įvesti todėl, kad namuose veikė ir parduotuvės ar dirbtuvės, ir buvo žiūrima, kad nei vienas verslininkas negautų kokybinės persvaros- toks įstatymas vadinosi "Lygių galimybių" įstatymu. Tačiau namo ilgis komepnsuodavo erdvės stoką, nusidriekęs iki 20 metrų tolyn nuo aikštės (pats centrinis fasadas su trimis langais tebuvo 7-9 metrų pločio). Šis įstatymas galiojo iki XVIII a.


P1540790
Delfinai puošia namo fasadą.
P1540791
Tokie savotiški groteskai. 
P1540793
Juodasis namas. Jo statybai naudotas akmuo dėl natūralių procesų laiko tėkmėje pajuodo. 
P1540796
Itališkasis kiemelis.
Iš Kretos salos kilęs pirklys Korniaktas apsigyveno Lvove XVI a. Jis kontroliavo prekybą vynu Juodosios jūros regione, o savo šešių langų pločio namą pasistatė gavęs didiko statusą. Šiuos namus garsina du dalykai: itališko stiliaus kiemelis ir karališkieji apartamentai, nes XVII a. šis pastatas priklausė Jonui III Sobieskiui.

Lvovas garsėjo savo pirkliais dėl geros geografinės miesto padėties. 1492 m. prancūziškas žemėlapis visame šiame regione išskyrė tik vieną miestą-Leopolį. XIV- XV a. Lvovo pirklių daugumą sudarė vokiečiai ir armėnai. 1379 m. Lvove atsirado sankrovos teisė, t.y. ne Lvovo pirkliai, norėję parduoti savo prekes Lvove, turėjo jas siūlyti mieste dvi savaites. Tik tada jie galėjo tęsti savo kelionę su likusiomis neparduotomis prekėmis. Vietos pirkliai supirkdavo tokias prekes pigiai ir paskui parduodavo brangiai. Ne Lvovo pirkliams buvo negalima net prekiauti tarpusavyje. Nuo XV a. Lvovo pirkliams atėjo sunkūs laikai, nes Otomanų imperija užėmė Krymo ir Balkanų regionus, atkirsdama prekybinius kelius. Negana to, 1527 m. miestą nuniokojo baisus gaisras. Tačiau Lvovo pirklių taip lengvai nepaimsi- po truputį jie atkuto ir ėmėsi naujų rinkų. Iki Otomanų įsigalėjimo, per Genujos ir Venecijos pirklius Lvovo pirkliai tiekė Europai ikrus ir lašišą. Netekę šių tiekimo kanalų, Lvovo pirkliai ėmė veisti ir tiekti Europai savo vietines žuvis ir pasiekė tai, kad Lvovo lydekos buvo labai vertinamos Vienoje. Vaškas ir kailiai taipogi pildė pirklių kišenes- beje, už vaško klastojimą buvo baudžiama mirtimi, vaškas turėjo miesto simbolį liūtą kaip kokybės garantą. O klastojo ne tik vašką, bet ir vynus- savo švelnaus klimato dėka Lvovas turėjo vynuogynus, kurių vyną gudresni vertelgos parduodavo brangiau kaip importinį.

P1540799
Ursulijus Lepečkojauskas degustuoja vyšnių užpiltinę. Lvovas garsėja įvairiomis užpiltinėmis. 

P1540801
Užpiltinių įstaigos interjeras. Vietos nedaug, bet žmonių daug. 
P1540805
Lvovo kavos namai. Apie juos bus papildomas įrašas. 
P1540809
Alaus teatre vakarais groja gyva muzika. Vasarą langus atidaro ir muzikos klausosi visas senamiestis. 
pravda
Čia kitos dienos nuotrauka, kai buvau susitikusi su kelionių tinklaraštininkais iš Kanados. 
huilo
Visa teisybė pasakyta. O Angela Merkel kitame plakate kaip Frau Ribbentrop parodyta. 
P1540812
Lvovo operos ir baleto teatras.
Šis teatras yra bene geriausiai žinomas pastatas ne tik Lvove, bet ir visoje Ukrainoje, nes jis puošia 20 grivinų banknotą. Šį pastatą pastatė 1900 m. talentingas architektas Zigmuntas Gorgolevskis. Nedaug kas žino, kad po šiuo teatru teka upė Poltva, kurią ten įkalino genialusis architektas. Su požemine upe pagarbiai elgėsi net ir sovietai, uždraudę sunkiasvores mašinerijas per paradus netoli teatro pastato.

Teatras yra užgyvenęs daug legendų, bet papasakosiu tik dvi. Pirmoji susijusi su scenos užuolaida. Teatras buvo statomas iš aukų, bet nepaisant to, buvo perkama viskas kas geriausia, todėl ir scenos užuolaida turėjo nenusileisti. Ekspertai buvo pasiųsti į visus Europos teatrus ir galiausiai išrinko dvi užuolaidas- Milane ir Krokuvoje. Paaiškėjo, kad jas abi sukūrė tas pas dailininkas Henrikas Siemiradzkis, Ukrainoje gimęs lenkas. Jis sutiko imtis šio užsakymo, deja, kai atėjo laikas užmokėti, pinigų nebebuvo. Užsakovai nuvyko į Italiją, kur tuo metu gyveno dailininkas, ir liūdnai prisipažino negalintys susimokėti. Dailininkas pasirodė geros širdies žmogus ir pasiūlė bent pažiūrėti į jo kūrinį. Lvovo atstovai pamatė tikrą šedevrą, net kalbėti pamiršo. Išstovėjo priešais užuolaidą dailininko dirbtuvėje iki vėlaus vakaro, kai juos mandagiai išprašė. Ryte jie pasiprašė vėl pasižiūrėti į užuolaidą, o paskui dar kartą- prieš kelionę namo. Čia dailininkas suprato, kad niekas daugiau neįvertins jo kūrinio taip, kaip šitie jo skolininkai, ir...padovanojo scenos užuolaidą Lvovo teatrui.

Kita legenda pasakoja apie Lvovo universiteto ginekologijos profesorių Marsą. Vieną dieną jis ėjo pro teatrą su savo draugais, pamatė Šlovės su palmės šakele figūrą ant teatro viršaus ir pasakė, kad modelis garantuotai ketvirtą mėnesį neščia. Draugai ėmė juoktis, kad profesoriui visur nėščios moterys vaidenasi, gal atostogų metas. Profesorius nenusileido ir sukirto lažybų. Tada jis susirado architektą, gavo modelio adresą, o nuėjęs rado ją su vaikeliu ant rankų. Atlikęs kelis paprastus matematinius veiksmus jis nustatė, kad buvo visiškai teisus- Lvovo operos ir baleto teatro Šlovė yra ketvirtame nėštumo mėnesyje. Štai kur tikras profesionalas.

P1540815
Lvovo operos ir baleto teatras. 

P1540817
Lubos teatre.
Deja, "Aida" buvo nevykusi. Orkestras buvo nuostabus, dainininkų rūbai puikūs, bet dainuoti jie nesugebėjo. Hostelyje susipažinau su Deividu iš Australijos- jis iš šios operos išėjo po antro veiksmo. Aš visgi atkentėjau iki galo.

Per aspera ad astra.

Taip baigėsi pirmoji diena Lvove. Kadangi kelionė buvo ilga ir akys jau merkėsi pačios, buvo pats laikais susirasti lovą ir atsijungti iki ryto.

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Lembergaitė

8 komentarai:

ramobile rašė...

neblogai, žmonių veidų reikia daugiau, kaip ten žmonės atrodo įdomu pažiūrėti. Nors jie kaip visur, bet vis tiek įdomu.

Ele Pranaityte rašė...

@ramobile: žmonės kaip žmonės: dvi rankos, dvi kojos, viena galva. Šiaip žmonių stengiuosi nefotografuoti, nes ne visiems tai patinka, reiktų leidimo klaustis, paskui viešai publikuoti negalima. Žmones fotografuoju iš nugaros, jeigu jau kitaip neina be jų kadrą pagauti.

Daiva rašė...

Ačiū už įspūdžius! Mane bilietų akcija irgi buvo sužavėjusi, bet Lvovą teko atidėti kitai vasarai. Girdėjau, kad Lvove sovietmečiu buvo nemažai filmuojama - ar yra kokių nors turų po tas vietas ar pan.?

Ele Pranaityte rašė...

@Daiva: Lvovo filmų istorija nesidomėjau, bet tikrai žinau, kad čia filmuotas "Trys muškietininkai" serialas. Tas senasis, gerasis, kur d'Artanjanas gražiausias :-) Tai šiam serialui yra ekskursija: http://lviv-tourist.info/en/mushketery/

Daiva rašė...

@Ele Pranaityte ačiū! Kaip tik tai, ko ieškau :).

Ele Pranaityte rašė...

@Daiva: Tai reikės apmokęstinti :-)

Unknown rašė...

O tai kaip išsirinkti geresnio atlikimo operos spektaklį?

Ele Pranaityte rašė...

@Unknown: manau, reiktų domėtis atlikėjais, skaityti kritikų vertinimus.