Apžvalgos bokštų spindesys ir skurdas.

Lietuvoje kaip grybai po lietaus dygsta mažiau valgomi jų giminaičiai- apžvalgos bokštai, o Lietuvos žmonės meta visus darbus per tvorą, susipakuoja į automobilius vaikus ir uošvius, ir rieda savo Tėvynės atrasti. Tai ir aš, lietuviška Kūtvėla, nepanorau nuo tokio trendo atsilikti, pristūmiau žiurkėno Cepelino narvelį arčiau radiatoriaus ryte*, ir išvažiavau garsiausio Lietuvos apžvalgos bokšto žiūrėti. Kusinau tautą šiam žygdarbiui ilgai, o pelniau tik vieną ekipažą, bet tegul būna svarbiau kokybė, o ne kiekybė. Išvažiavome truputį po 10.00 val. nuo Panoramos prekybos centro ir kažkur už 1,5 val. pasiekėme Anykščių šilelyje esantį Medžių lajų taką. Žmonių ten belenkiek, melejonai, ar nebus čia koks mokytojų sąmokslas Puntukui populiarinti?

Kūtvėla prie Puntuko. O gal- Puntukas prie Kūtvėlos? 1943 m. Dariaus ir Girėno bareljefą iškalė B. Pundzius. 

Sakoma, kad velnias šiuo akmeniu sumanęs ką negero Anykščių bažnyčiai padaryti, bet pragydo gaidžiai, todėl nelabajam teko numesti akmenį ir pulti slėptis, o vėliau  prie šio nedoro darbo jis taip ir nebegrįžo. Archeologai mano, kad Puntukas pas mus atkeliavo be Tamsos Kunigaiščio pagalbos iš Skandinavijos per ledynmetį prieš 20-14 tūkst. metų. Puntuko spėjamas svoris yra net 265 tonos!

Tako pradžia-prie Puntuko. 

Lajų tako pradžia yra prie Puntuko, todėl dar neseniai buvęs bene nuobodžiausias Lietuvos akmuo, prie kurio ištysusiais veidais fotografuodavosi mokyklinės išvykos, dabar tapo bene populiariausiu Lietuvos akmeniu, prie kurio nusifotografuoti žmonės ėilėje stovi. Medžių lajų takas yra vienintelis toks takas Rytų Europoje (čia šiokia tokia mistika, nes nelabai aišku, kur konkrečiai prasideda ir baigiasi Rytų Europa, bet tokių takų yra Vokietijoje, Čekijoje ir Austrijoje, tai bent jau aišku, kad šios šalys tikrai nėra Rytų Europa), šis takas kyla nuo žemės kol pasiekia 21 m. aukštį ties medžių laja ir vingiuoja apie 300 m., kol pasieka 35 m. aukščio apžvalgos bokštą. Medžių lajų tako architektai- A. Gudelis ir A.Dirsė. Medžių lajų tako įkūrimui skirta 2,5 mln eurų, o per pirmą atidarymo savaitgalį apsilankė 11,000 žmonių. Vienu metu ant tako gali būti 500 žmonių, o apžvalgos bokšte-iki 50 žmonių. Tas pakilimas palaipsniui labai gudriai sugalvotas.

Pirmas žvilgsnis į lajų taką. 

Trūksta prierašo, kad bilietas yra savanoriškas.

Tako pradžioje mus pasitiko Anykščių regioninio parko darbuotoja. Jinai buvo užsiėmusi tokią poziciją, kad be bilieto nepraslinksi. Kažkaip norėtųsi daugiau skaidrumo šiame punkte dėl savanoriško bilieto pirkimo ir galimybės rinktis tai daryti. Ir šiaip ši funkcija turėtų būti atliekama lankytojų centre, nes dabar kažkaip nesolidžiai atrodo. Taigis, perkame bilietukus po €1. Savanoriškai, žinoma.

Takas papuoštas Antano Baranausko "Anykščių šilelio" ištraukomis. 

Beje, ar žinojote, kad "Anykščių šilelis" yra ne poema, o giesmė? Paklausykime! Knygų mugėje 2013 vasario 22 d., Vadovė - Violeta Juciuvienė-Gailevičiūtė. O gal norite paklausyti, kaip šis kūrinys atliekamas korėjietiškai? Studijoje viešėjo autentiškos muzikos, teatro ir literatūros meno - pansorio atlikėja iš Pietų Korėjos.

Kūtvėla lankosi Medžių lajų take. 

Takelis ant vištos kojelės.

Kūtvėla tikinasi šio tako stabilumu ir saugumu.

Kol kas žmonių srautai dar toleruotini. Laiku atvažiavome.

Ekskursija. Ar žinote, ant kokio medžio šakos pasikorė Judas? Taigi. 

Matosi apžvalgos bokštas. 

Tas beržas visą vaizdą užstoja. Gal kokia audra susipras...Kūtvėla pozuoja.

Aukštaitiškos juostos motyvais papuoštas apžvalgos bokštas.

Medžių lajų takas veda į apžvalgos bokštą. 

Tadam! Apžvalgos bokštas visame tiesume.

Kūtvėla lankosi Medžių lajų take. 

Čia dar reikės užlipti.

Šilelis kol kas neketina mus džiuginti auksinio rudens spalvomis.

Toks didelis, o vibruoja po kojomis...Labiau išmanantys sakė, kad taip ir turi būti. Fizika ten kažkokia.

Kūtvėla kaupia jėgas kabarotis į apžvalgos bokštą. Nebe jauniklė, laikas daro savo.

Vaizas į Lajų taką nuo apžvalgos bokšto.

Upė Šventoji. 

Ta vištos kojelė man visai patiko.

Medžių lajų tako lankymo schema.

Moterys gavo kavos ir pončkų, todėl visumoje apsilankymu čia liko patenkintos.

Medžių lajų takas ir lankytojų centras.

Taigi, ką galiu pasakyti klausiantiems 'Tai ar verta ten važiuoti?". Aš manau, kad tokio media hype kalibro objektą aplankyti reikia, nes nebus apie ką inteligentiškoje kompanijoje mandagiai pasišnekučiuoti. Atvykite anksti. Jeigu takas atsidaro 10.00 val, būkite čia 9.45 val. Mes užtrukome kažkur apie valandą, tai išvažiuojant matėme baisines automobilių eiles, nors mums pasistatyti automobilį pasisekė daugiau mažiau neblogai; suplukę policininkai reguliavo kiek galėjo. Automobilių stovėjimo aikštelė nepritaikyta tokiems srautams, kurie čia plūsta, bet du turistiniai autobusai kažkaip įsigudrino anksčiau atvažiuoti ir užsiimti geras pozicijas. Problema ta, kad tie, kurie buvo pasistatę automobilius prie lajų tako išvažiuoja, bet naujai atvažiuojantys nežino, kad yra laisvų vietų, nes jie mato kilometrinę eilę ir stoja jos gale. Tualetų kaip ir netrūksta (moterims skirtos trys kabinos), kol neatvažiuoja turistinis autobusas. O kaip vaizdas nuo apžvalgos bokšto? Pasakysiu nuoširdžiai- ne kažką. Toks, kokį matote nuotraukose, no wow factor. Miškas kaip miškas. O pačiame take irgi norėjosi keleto ekstremalių vietų geresnei apžvalgai, bet viskas solidu, sandaru ir saugu-niekas nenori krentančių kaip rudenio lapai turistų.

Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia taip pat turi apžvalgos bokštą. Ši 79 m. aukščio bažnyčia yra laikoma aukščiausia Lietuvoje. Apžvalgos aikštelė įrengta 33 m. aukštyje. Norintys užlipti iki bokšto viršaus moka €0.80.

Lango fragmentas.

Apačion geriau nežiūrėti! 

Matosi šviesa bokšto nedugne.

Anykščių panorama. 

Anykščių bažnyčios interjeras.

Prisimenamas Antanas Baranauskas. 

Toliau į mūsų šios dienos planus įstraksėjo Vorutos pilis ant Šeiminyškėlių piliakalnio (mano idėja) ir Rubikių apžvalgos bokštas (mūsų ekipažo vairuotojo Andriaus idėja). Šiek tiek reikėjo pirštu pavedžioti po žemėlapį, tai maloniai nustebino savaitgalį dirbęs turizmo informacijos centras. Kad tokia įstaiga čia gyvybiškai reikalinga rodė nuo lankytojų neužsidarančios durys.

Anykščių turizmo informacijos centras.

Anykščių turizmo informacijos centro darbo laikas. 

Voruta-Volynės metraštyje apie 1251 m. paminėta lietuvių pilis. Kai kurie istorikai mano, kad čia buvo Mindaugo laikų Lietuvos sostinė. Vorutos pilies lokalizacija šioje vietoje grindžiama šalia tekančio upelio Varučio (Varelio, Variuko) pavadinimo panašumu į Mindaugo pilies pavadinimą.

...O Mindaugas susiruošė ir sumanė nesikauti su jais atvirai...

...bet pasitraukė į pilį vardu Voruta...

Mindaugas, 1253 m. karūnuotas Lietuvos karaliumi.

Mus pasivijo du turistiniai autobusai nuo Lajų tako.

Šeimyniškėlių piliakalnis.

Kūtvėla bando mintyse įsivaizduoti Vorutos pilį.

O tas piliakalnis pasirodė labai ilgas esąs.

Medinė rekonstrukcija.

Mūsų ekipažo vyrai nuėjo pašaudyti iš lankų. Na, bent jau į taikinius pataikė.

Toliau nuvažiavome iki 15 m. aukščio Rubikių apžvalgos bokšto. Rubikių apžvalgos bokštu jis vadinamas dėl to, kad yra prie Rubikių ežero, bet pati vietovė vadinasi Bijeikiai. Šis bokštas pastatytas 2011 m. Yra priėjimo takai, automobilių stovėjimo aikštelė. Sakoma, kad Rubikių ežere yra šešiolika salų.

Ką pamatyti Anykščiuose.

Kalbant apie sutvarkytus takus, tai čia vėl reikės tvarkyti. Šitokiuose takuose taigi galima ir be kojos likti. Negi negalima ko nors saugiau sugalvoti????

Rubikių apžvalgos bokštas.

Tvarka turi būti.

Panorama nuo Rubikių apžvalgos bokšto.

Kūtvėla lankosi Rubikių apžvalgos bokšte. 

Atia, atia! 

Rubikių apžvalgos bokštas man patiko. Tokia meditacija apima ant jo užlipus...Labai trūksta galimybės ten atsisėsti ir grožėtis vaizdais. Ta vieta turi gerą aurą. Pasirodo, pirmuosius apžvalgos bokštus valstybės saugomose teritorijose Lietuvoje pradėta statyti 2010 m. ir remiant ES lėšomis. Pirmasis toks bokštas ir buvo pastatytas Rubikiuose, todėl šiandien aplankiau visų  valstybės saugomose teritorijose esančių apžvalgos bokštų patriarchą, Lietuvos apžvalgabokštavimo pionierių.

Už poros minučių stabtelėjome pasigrožėti medžio drožiniais Ajerynėje. Kiek supratau, šitą išmonę sugalvojo kaimo turizmo sodybos "Ajerynė" savininkai. Labai faina vieta vestuvininkams pasifotografuoti.

Argi ne gera vieta šampano taurę pakelti?

Kėdė pamergėms gąsdinti.

Man panašu į svečią iš mažos žalios planetos.

Kūtvėla grožisi kūrybingų žmonių rankų darbu.

Kad jau pradėjome dieną apžvalgos bokštu, tai reikia ją taip ir užbaigti. Sukame link vieno iš naujagimių gausioje ir vis gausėjančioje apžvalgos bokštų giminėje- Labanoro apžvalgos bokšto. Jis toks Labanoro, kaip Medžių lajų takas- Anykščių, t.y. abudu jie nėra nei Labanore, nei Anykščiuose, bet pavadinti pagal artimiausią didesnį tašką žemėlapyje, bet šį kartą mums padeda kelio nuorodos. Jeigu ką, ieškokite Mindūnų kempingo.

Serpantinai. Vairuotojai, būkite atsargūs. 

Labanoro apžvalgos bokštas yra aukščiausias Lietuvoje-36 m. Iš bokšto matome Siesarties hidrografinis ir Lakajų kraštovaizdžio draustinius. Žmonių prie Labanoro apžvalgos bokšto buvo nemažai. Džiugu, kad savaitgaliais žmonės važiuoja po Lietuvą pasidairyti. Šis bokštas tikrai aukštas, - viena moteris sustojo pusiaukelėje ir pasakė savo vyrui, kad aukščiau jinai nebelips. Susinervinęs vyras klausė, tai ką gi jis veiks vienas su dviem vaikais ant bokšto viršaus? Čia prisiminiau ankedotą, kai vyras katinui pasiguodė, kad žmona trynukus pagimdė, ką dabar daryt reikės, o katinas atsakė- nesijaudink, išdalinsim.

Labanoro apžvalgos bokštas.

Gustavas Eifelis rastų ką pasakyti.

Didingas vandens grožis.

Auksinis ruduo ir čia dar neskuba.

Kažkur netoli gali būti erelio žuviniko lizdas.

Grybautojų rojus.

Kūtvėla lankosi Labanoro apžvalgos bokšte.

Mūsų didysis uodas Dronas.

Man labiausiai patiko Rubikių apžvalgos bokštas, antroje vietoje lieka Labanoro apžvalgos bokštas, o Anykščių apžvalgos bokštas užima garbingą trečią vietą. Aš labai vertinu akiai atsiveriančius vaizdus, o Anykščių šilelis, nepaisant įamžinimo eilėmis, man įspūdžio nepadarė. Tiesa, Anykščių apžvalgos bokštas turi du privalumus- tualetą ir galimybę užkąsti, tuo tarpu kiti du bokštai šių infrastruktūros elementų neturi. Aš dar galiu sutikti, kad kavinė yra dalykas sezoninis ir nelabai apsimoka, bet tualetai tokiose vietose tiesiog privalo būti. Dar man norėtųsi daugiau verslumo- pvz. galimybės išsiųsti atviruką su panoraminiu vaizdu.

Apie apžvalgos bokštus dar rašė:

Anykščių Lajų takas - kaip atsigavusio Lietuvos turizmo simbolis (Karolis Žukauskas)

Lietuvą užvaldė nauja manija: apžvalgos bokštai – net ten, kur žmonės negali įeiti (Grynas.lt)

Apžvalgos bokštų entuaziastams – perspėjimai dėl ateities (Delfi)

Ar Jūs jau apsilankėte Medžių lajų take? O gal buvote kituose apžvalgos bokštuose Lietuvoje ar užsienyje?

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Aukštalipaitė

* Kai ateis sąskaitos už šildymą, liepsiu Cepelinui jas ir apmokėti. Aš tai darbe visą dieną, o jis prie radiatoriaus tupi.