Valdovų rūmų instruktažas gidams

Dvi dienas truko pirmoji paskaitų dalis, kurių metu gidai buvo supažindinti su Valdovų rūmų (tiksliau-Nacionalinio muziejaus Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmų) archeologiniais, architektūriniais, atkuriamaisiais darbais. Kitas paskaitų ciklas numatomas kitų metų pavasarį, kurio metu jau tikimės pamatyti bent dalinai įrengtas ekspozicines sales. Paskaitų organizavimui dar yra kur tobulintis (lektorių pasiruošimui (kai kurie mus, matyt, supainiojo su inžinerijos ketvirto kurso studentais), testo sudarymui (Ką bendro turi Bona Sforza ir Alfa Romeo? klausimas teste yra mažių mažiausiai KEISTAS), maitinimo -tiksliau, nemaitinimo- klausimas laikant žmones nuo ryto iki vakaro užimtus, ir t.t.), bet patys darbai ir požiūris į atstatymą, visi su tuo susiję procesai paliko kuo puikiausią įspūdį. Labai būtų į sveikatą paskaityti tokias paskaitas ir visuomenei, nes žiniasklaida-purvasklaida nemažai yra priteršusi. Taigi, tikiuosi, kad kitamęt lankytojams atvėrus Valdovų rūmų duris galėsiu pabūti Jums gide po šį tiek Vilniui, tiek Lietuvai, tiek bendrą LDK istoriją turinčioms šalims svarbų objektą.




Su meile,

Kūtvėla

Voyage Macabre į Černobylį. Vietoje Įžangos Žodžio.

Černobylis (ukrainietiškai paprastasis kietis) yra miestas šiaurės Ukrainoje, 90 km nuo Kijevo ir 15 km nuo sienos su Baltarusija. Miestas evakuotas 1986 metais po atominės elektrinės avarijos. Pati atominė jėgainė stovi Pripetės mieste, 16 km nuo Černobylio. Avarija įvyko naktį iš balandžio 25d. į 26d. 1986 metais, dėl netinkamai suplanuoto bandymo. Balandžio 27 d. visi iš 55, 000 Pripetės gyventojų pradėti evakuoti „be teisės sugrįžti“. Žmonėms buvo pasakyta, kad grįš namo po trijų dienų, todėl tepasiėmė dokumentus, vertingesnius daiktus ir maisto. 

Apie 50 tonų branduolinio kuro išgaravo ir buvo išmesta į atmosferą radioaktyviųjų dalelių pavidalu. Dar apie 70 tonų buvo išbarstyta jėgainės teritorijoje. Išmesto kuro aktyvumas siekė 15-20 tūkstančių rentgenų per valandą (normalus fonas - 15-20 mikrorentgenų per valandą). Į atmosferą išmestų radionuklidų būtų užtekę keliems tūkstančiams Hirosimos bombų. Sovietų valdžia kol kas tylėjo.

Balandžio 28d. radiacija užfiksuota Švedijoje. Netrukus panašūs duomenys gauti iš Norvegijos ir Suomijos. Tylėti nebebuvo įmanoma ir Sovietų valdžia prisipažino. Tuo tarpu stiprus vėjas išnešiojo radioaktyvias dulkes po visą Europą. Maskvos vakaro žiniose buvo perskaitytas pranešimas: “Černobylio atominėje elektrinėje įvyko nelaimingas atsitikimas. Vienas iš reaktorių pažeistas. Imtasi priemonių incidentui pašalinti. Nukentėjusiems suteikta medicininė pagalba. Sudaryta vyriausybinė komisija įvykiui ištirti.” Po to diktorius jau skaitė apie žinias apie Taikos fondą. Paaiškinti kokia nelaimė ištiko milžiniškus Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos rajonus niekas nesiėmė. 

Praėjus 48 valandoms po radioaktyvumo padidėjimo Forsmarke, ant JAV prezidento R.Reigano stalo jau gulėjo iš dirbtinio žemės palydovo gautos katastrofos nuotraukos. Jose matėsi tikras pragaras apie kurį nutylėjo sovietų funkcionieriai. 

Gaisras per savaitę buvo užgesintas. Tačiau į atmosferą įsiveržė nesuskaičiuojamas radioaktyvių dujų kiekis, tarsi paklodė apklojęs Europą ir vakarinę SSRS dalį. Netoli elektrinės esančiuose rajonuose žmonės pradėjo mirti nuo kraujo išsiliejimų ir apopleksijos priepuolių. Juos netgi galima laikyti savotiškai laimingais - lėta, kankinanti mirtis, negyvi vaikai-mutantai, vaikai nuo gimimo sergantys vėžiu - visa tai bus dar ateityje.

1986 metų gruodį radioaktyvus reaktorius buvo uždarytas taip vadinamu sarkofagu, prieš tai išpylus šimtus tūkstančių tonų smėlio, švino ir boro bei sarkofagą padarius iš ketaus plokščių ir armuoto betono blokų. Pati jėgainė galutinai uždaryta tik 2000 metais.

Praradusi energetikų gyvenvietę Pripetę, Ukrainos valdžia pastatė energetikams naują miestelį Slavutič (dabar čia gyvena naujojo sarkofago inžinieriai prancūzai). Tai gražus miestelis, apsodintas augalais, žalias ir švarus. “Gyvenimas čia nuostabus,- sako jo gyventojai. - Deja, trumpas.”

Tikimąsi 2015-2016 metais reaktorių uždengti nauju sarkofagu.

(Bus daugiau)

Kūtvėla Mikrosivertaitė 

 

Kelionė į Černobylį, 2012 lapkritis. Aprašymas ruošiamas.

Ketvirtas blokas, Pripetė, Černobylis. 

JAU RYTOJ

Žygis Markučiuose-Ribiškėse: šiaurės pašvaistė ir gruziniškas vaišingumas

Iškritęs pirmasis sniegas manęs nė kiek nepradžiugino. Nei žiema, nei jos džiaugsmai -jeigu tokių būna- manęs nevilioja. Bet gerai, kad neaptingau ir sekmadienį nelindėjau po kaldra su vilnoniais apatiniais, o išėjau į žygį pėsčiomis. Diena nebuvo labai šalta, gal daugiau drėgna. Kiek pasigailėjau, kad nepasiėmiau šiaurietiškojo vaikščiojimo lazdų, nes po kalvas ropinėti slidžiu sniegu ir šlapiais lapais būtų nepakenkusios dar pora "kojų". Reikia pripažinti, kad, nors tinklaraštis gimė kaip kelionių po Lietuvą aprašymo metodas, pradėjau garbinti svetimus dievus. Juk pasinaudojus akcija, kelionė iki Trakų ar iki Berlyno kainuoja beveik tiek pat....Tad tegul šis foto-reportažas bus kaip nedidelė atgaila.

Apie pačius Markučius ir A. Puškino muziejų jau esu rašiusi čia: http://kootvela.blogspot.com/2012/03/vilniaus-muzieju-paslaptys-puskino.html . Su žygio vadove geografe Nijole Balčiūniene susitinkame 10 autobuso žiede. Man tai labai patogu, nes autobusas tiesioginis. Turėjau ir termosą karštos arbatos.

Vadovė Nijolė pristato Pavilnių regioninio parko schemą.