Kaip Kūtvėla suvedinėjo sąskaitas su Lentvario bažnyčia, susipažino su Kalėdų Seneliu ir nugvelbė vertingą knygą.

 

Lentvaryje paskutinį kartą lankiausi 2011 metais, kai tik buvau pradėjusi rašyti šį kelionių tinklaraštį. Tada internetai nebuvo tokie galingi kaip dabar, todėl teko gerokai paklaidžioti ieškant lankytinų Lentvario vietų. Šiandien tenka konstatuoti, kad situacija su kelio nuorodomis į lankomus objektus nė kiek nepasikeitė į geresnę pusę, nei buvo prieš vienuolika metų. Ankstesnės kelionės metu man nepavyko patekti į Lentvario bažnyčią, tam man prireikė net… keturiolikos metų. Bet geriau vėliau negu niekada, tiesa?

Kūtvėla lankosi Lentvaryje.

Šiaip, turbūt, būčiau dar keturiolika metų kirmijusi namie po šilta antklode, jeigu ne “Lietuvos geležinkelių” iniciatyva išpuošti Kalėdiniai traukiniai, kurie pasirodė esą tokie populiarūs, kad net antrai klasei bilietai šiais metais parduodami su vietos rezervacija. Tai ir Kūtvėla užsikepė trūksta-plyšta tokiu traukiniu pasivažinėti, o kai moteris ko nors užsimano, tai kiaurai sieną pereina. Šiuo konkrečiu atveju užteko tik nusipirkti traukinio bilietą. Labai rekomenduoju įstoti į „Lietuvos geležinkelių“ Keliautojų Klubą, nes nariams dažnai būna siūlomos įvairios nuolaidos, o sukaupus pakankamai nuvažiuotų kilometrų sugeneruojamas nuolaidos kuponas; narystė klube nemokama. Kalėdine tematika išpuošti traukiniai tvarkaraštyje pažymėti atskirai, į kai kuriuos net pirmos klasės bilietai išpirkti. Šiaip esu pastebėjusi, kad pirmos klasės bilietus mūsų traukiniuose išperka greičiausiai. Nei iki Kauno, nei iki Trakų riedėti šį kartą neplanavau, nes norėjau trumpesnės kelionės, tai vos šešiolika minučių iki Lentvario man pasirodė pats tas. Ir kaina džiugino-šiek tiek virš dviejų eurų.

Vilniaus geležinkelio stotis.

 

Kūtvėla keliauja į Lentvarį.

Vilniaus geležinkelio stotis. 

Traukinys- netarši keliavimo priemonė.

Kūtvėla grožisi Kalėdiniais papuošimais.

Patikrinu, gal man dovanėlė įdėta?

Kalėdinis traukinys Vilnius-Kaunas.

Kalėdiniai papuošimai traukinyje.

O vat šitaip va ir va kaip!

Kelionės laiką derinau prie Lentvario bažnyčios atidarymo laiko, nes ji ir buvo svarbiausias kelionės akcentas. Nieko daugiau neplanavau, palikau viską oro prognozei ir nuotaikos valiai. Traukinio puošmenas įvertinti galėjau netrukdoma, nes buvau pirmoji keleivė. Netrukus ėmė rinktis ir kiti keliautojai, labai daug buvo šeimų su vaikais, kurios keliavo iki Kauno. Vienos šeimos planavo aplankyti zoologijos sodą, kitos- Mokslo salą. Labiau džiaugiuosi, kad Lietuvoje turime ką pasiūlyti vietinio turizmo srityje.

Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje dar vyksta pamaldos, todėl palaukiu 10-15 min. Po pamaldų šviesa prigesinama, todėl pasigrožėti bažnyčia tenka beveik prietemoje. Mažai žinoma apie patį šios bažnyčios architektą Orsino Bongi (1875-1921). Jis gimė Florencijoje, mokėsi Milane, paskui ten dėstė ir projektavo. Jis prisidėjo kuriant paviljonus 1906 m. Milano tarptautinei parodai. Architektas sukūrė Warowland („Landwarów“ - Lentvario anagrama) antikvariato galerijos filialą grafui Vladislovui Tiškevičiui viename Italijos kurortų. Lentvario bažnyčia buvo pastatyta grafų Tiškevičių iniciatyva ir lėšomis 1910-1926 m. Didikai pageidavo, kad bažnyčia būtų panaši į Milane esančią Santa Maria delle Gracie bažnyčią. Vidaus interjeras mūsų bažnyčioje yra labai originalus, išpuoštas sgrafito technika, šiuos darbus vykdė Stefan Narębski ir Jerzy Hoppor. Nors šios bažnyčios stilius yra neoromantinis (kitur- istorizmo stiliaus), jis tikrai gražiai imituoja romaninio stiliaus maldos namus, lyg cerkvę, lyg panteoną… Labai rekomenduoju apsilankyti! Pasidomėkite iš anksto kada bažnyčia būna atrakinta ir koks yra pamaldų tvarkaraštis, nes kitaip irgi bučiuosite durų rankeną ir lauksite keturiolika metų.

Lentvario bažnyčia. 

Man patinka tokie "kopūstai" gėlynuose.

Čia turbūt labai faina sutemus, kai įsijungia apšvietimas.

Lentvario bažnyčios vidaus interjeras.

Lentvario bažnyčios vidaus interjeras. 

Lentvario bažnyčios vidaus interjeras.

Visa matanti Viešpaties akis.

Lentvario bažnyčios vidaus interjeras.

Prisimename savo geradarius.

"Ir palaimintas tavo sūnus Jėzus"

Lentvario bažnyčios vidaus interjeras.

Užsuku į Lentvario geležinkelio stotį. Nors Lentvaris minimas jau XIV a., realiai miesto kūrimasis prasidėjo 1862 m., kai buvo pastatyta Lentvario geležinkelio stotis, o 1858-1862 m. nutiesta Sankt Peterburgo -Varšuvos geležinkelio atkarpa. Lentvario stotis buvo pirmos klasės, čia stodavo Rusijos caro traukinys. Tuo metu šis miestas buvo vadintas Landworowu arba Litavaravu, o dabartinį vardą gavo 1939 m., Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą. Manoma, kad toks pavadinimas atsirado nuo didiko Jono Liutauro Chreptavičiaus vardo Liutauras, kuriam priklausė žemės netoli Trakų. Kai atsirado susisiekimas geležinkeliu, mieste ėmė kurtis nedidelės gamyklos, dirbtuvės, grafo Tiškevičiaus iniciatyva buvo pastatytas vielos ir vinių fabrikas. Mieste pradėti statyti namai, kuriuose buvo apgyvendinti geležinkelio darbininkai ir konduktoriai. Įdomu ir tai, kad stoties teritorijoje buvo pastatyta ir cerkvė, bet tikslių duomenų, kuriuo metu ir kodėl cerkvė buvo pastatyta, nėra, kaip ir nėra aišku, ir kodėl ji neišliko. O dėl to traukinio praktinės naudos tai aš ir dabar rimtai abejoju, nes radau informacijos, kad, neva, grafas Tiškevičius, jodamas savo žirgu, lenktyniavo su važiuojančiu traukiniu ir jį aplenkė. Tai kas čia per traukinys, gerbiamieji?

Lentvario geležinkelio stotis.

Lentvario geležinkelio stotis.

Dabar visi dega žvakę Jurgiui.

Naujieji bilietomatai Lentvaryje.

Kai toks puošnus interjeras, tai ir gamtiniai reikalai malonūs.

Užtat naudos davė nauja pažintis. Į Lentvario geležinkelio stotį užsuku į WC, nes visi žinome, kad laimingas turistas yra pavalgęs ir pasysinęs. Stotyje įrengti patogumai nemokami ir švarūs, gerai prižiūrimi. Jūs gi žinote, kad Kūtvėla tai kaip katė, nešvarioje vietoje jai pilvo reikalai nesiseka, o čia gavosi rezultatas, viršijęs lūkesčius. Paskui dairausi po laukiamąją salę. Kasos nebedirba, vietoje jų stovi du naujamadiški bilietomatai. Malonus vyriškas paeina į šoną iš kadro, kai fotografuoju, tai įsišnekame. Prisistatau, kad esu Kūtvėla. O jis, pasirodo, - Trakų Kalėdų Senelis (Antanas Ulčinas). Tai gavau ypatingai slaptos insaideriškos informacijos kas Trakuose dabar naujo ir įdomaus atsirado, reikės nuvažiuoti ant navynų ir reportažą padaryti. 

Kur skubi, broli?

Lentvaris netolerantiškas šiukšlėms.

Reikia pastimuliuoti vietinę ekonomiką, todėl einu valgyti sushi. Yra kažkas tokio žalioje žuvyje, nors šios rūšies sushi jau atsivalgiau, reikės bandyti ką nors naujo. Nusprendžiu nueiti iki Lentvario dvaro. Pakeliui pasigrožiu Kalėdiniais miesto papuošimais, netikėtai randu ir oficialią Lentvario eglutę! Netoli jos ir įvyko, galimai, Didysis Traukinio Apiplėšimas Didysis Bibliotekos Apiplėšimas. Patikrinu knygoms skirtą namelį. Paprastai juose galima rasti pažangios literatūros apie tai, kaip tarybinis žmogus atsidarydavo šaldytuvą ir matydavo ten pusę citrinos, apvytusį svogūną ir šviesų komunizmo rytojų. Lentvario knygų namelyje radau tikrą perlą- Galinos Dauguvietytės „Perpetuum mobile“. Vos nejablinkštelėjau ten prie oficialios miesto eglės iš tos laimės. Tik dabar galvoju, ar ten reikia perskaičius knygą atgal padėti? O jeigu knyga dabar Vilniuje, tai paštomatu siųsti? Kūtvėla dabar jaučiasi kaip arkliavagė kokia!

Kūtvėla mėgaujasi sushi Lentvaryje.

Knygų namelis Lentvaryje.

Dabar drebu, ar neateis caro žandaras manęs raštavoti...

Lentvario miesto ženklas.

Kūtvėla susilieja su aplinka. Geras įgūdis, ką?

Grafas Juozapas Tiškevičius įsigijo Lentvario dvarą XIX a. vid. Jo sūnus ir paveldėtojas Vladislovas Tiškevičius 1899 m. pakvietė belgų architektą de Waegh rekonstruoti pagrindiniams rūmams. Tačiau, pasakojama, kad grafai neilgai čia gyveno, nes netoliese buvusi geležinkelio stotis traukė paviešėti draugus ir pažįstamus. Svečiai, matyt, nebuvo pažįstami su patarle, kad svečias ir žuvis į trečią dieną pakvimpa, todėl šeimininkai savo rezidenciją perkėlė į ramesnę vietą. Pirmojo pasaulinio karo metais visos vertingos vidaus interjero puošmenos Tiškevičių buvo išvežtos į Rusiją ir ten dingo. Sovietmečiu dvaras buvo atiduotas kolūkio reikmėms, kilimų fabriko administracijai. Nesu tikra, kam dabar jis priklauso, ne kartą keitėsi privatūs šeimininkai. Tačiau džiugina tai, kad matosi pajudėję tvarkybos darbai. 

Eduardas Fransua Andre (1840 - 1911) kūrė parkus grafams Tiškevičiams jų valdose Lentvaryje, Trakų Vokėje, Palangoje ir Užutrakyje.  Iš viso šis kraštovaizdžio formavimo specialistas sukūrė daugiau 100 privačių ir viešųjų parkų įvairiose šalyse, nuvažiavo netgi iki Urugvajaus! Manoma, kad grafas Feliksas Tiškevičius, nusprendęs Palangoje pasistatyti naujus rūmus ir sukurti parką, susisiekė su šiuo talentingu prancūzu ir pakvietė kurti visos Tiškevičių giminės rezidencijose. Jo parkams būdinga tai, kad rūmų architektūrą atliepia taisyklingas geometriškas parteris, o toliau driekiasi vaizdingas laisvo stiliaus parkas, susiliejantis, jei įmanoma, su aplinkine gamta. Lentvario parkas laikomas Andre kūrybos šedevru, jo brandžiausiu kūriniu. Deja, šiandien Lentvario dvaro parkas vis dar laukia gero šeimininko rankos. 

Lentvario dvaras. 

Lentvario dvaras.

Lentvario dvaras.

Lentvario dvaras.

Lentvario dvaras. Fasade- Tiškevičių ir Liubomirskių giminių herbai.

Lentvario dvaro statiniai.

Europa mums tiesia pagalbos ranką.

Lentvario dvaras.

Lentvario antys.

Jaučiuosi dienos planą įvykdžiusi, todėl dairausi transporto į namų pusę. Prieinu visuomeninio transporto stotelę. Į Vilnių veža privatus mikroautobusas Nr. 269 (mokėti vairuotojui grynais) arba autobusas Nr. 68, kuriame galioja Vilniaus miesto transporto bilietai. Šis autobusas važiuoja iki Lazdynų arba, į kitą pusę, Grigiškių žiedo; abiem atvejais galimi persėdimo variantai. Aš pasižiūrau Trafi programėlėje, kad man artimiausias autobusas bus kaip tik Nr. 68 iki Grigiškių žiedo. Iš ten kitu autobusu, kursuojančiu iki Žvėryno, pavažiuoju iki Laisvės prospekto ir ten persėdu į savo 2G autobusą. Netgi telpu į vienos valandos bilietą!

Šios dienos kelionės išlaidos (transportas + maistas) sudaro nepilnai 14,00 EUR. Iš kelionės minusų galiu paminėti mokamus WC prekybos centruose, 20- 50 centų reikia mesti monetomis. Kodėl negalima padaryti atsiskaitymo kortele? Kai kur Europoje esu mačiusi ir banknotų keitimo į monetas automatus prie mokamų WC. Lentvaryje dar truputį trūksta dėmesio turistams.

Dabar galvoju, kad reikia spėti ir iki Trakų nuvažiuoti, ten irgi Kalėdiniai traukiniai veža. 

Daugiau apie Lentvarį skaitykite:

Arūnos kelionės ir rankdarbiai. Lentvaris ir jo slėpiniai.

Lentvaris.lt

Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai bažnyčia Lentvaryje

Lentvario geležinkelio stotis: nuo legendos apie caro vizitą ir paslaptingų maldos namų iki erdvių menui

Klevų alėja

Eduaro Andrė parkai Lietuvoje

Ar jau lankėtės Lentvaryje? Matėte jo gražiąją bažnyčią?

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Sgrafitaitė